Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013 m. vasario 7 d. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras E. Baltrimavičius pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos LR BK 233 straipsnio 1 dalies, nors pavedimo davimo metu buvo akivaizdu, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, kadangi G. K. ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai po jo pradėto persekiojimo, buvo pareikšti ir jo sūnui L. K., pateikė konflikto šalių vienas kitam 2013-01-10 rašytus pareiškimus apie tai, kad jie neturi vienas kitam pretenzijų, kad nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos ir rimties, o vienas iš šio konflikto dalyvių S. A. dar 2012 m. gruodžio 14 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir dalyvaujant motinai pareiškė, kad jis pretenzijų L. K. neturi ir su juo susitaikė.

2013 m. kovo 18 d. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras E. Baltrimavičius pavedė tęsti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnį, tačiau kada ir kokiu pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl LR BK 234 straipsnio duomenų nėra.

Pirminiai duomenys nesudarė pagrindo ikiteisminiam tyrimui pradėti, nes 1) jokių duomenų dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 2 dalies nebuvo gauta, 2) jokių duomenų, kad G. K. buvo patikėtas materialus turtas ir kad jis jį pasisavino nebuvo gauta nei prieš pradedant tyrimą nei vėliau ir šiuos duomenis tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo ir galėjo įvertinti iki prokuroro reikalavimo dėl LR BK 183 straipsnio 1 dalies tyrimo pradėjimo, priėmimo; 3) jokių duomenų, kad G. K. įvykdė nedidelės vertės turto vagystę, pradedant ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, nebuvo gauta ir šiuos duomenis prokuroras iki nurodymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį, priėmimo galėjo ir turėjo gauti; 4) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį nebuvo jokio pagrindo, kadangi G. K. nedarė jokio poveikio S. A., o žinodamas, kad S. A. ir L. K. po konflikto iš karto susitaikė, su juo susitiko išsiaiškinti pradėto ikiteisminio tyrimo aplinkybių. Kadangi S. A. nurodė, kad jis jokių pretenzijų L. K. neturi, G. K. žinodamas, kad jie abu vienas kitam pretenzijų neturi, paprašė, kad S. A. ir L. K. tai nurodytų raštu ir patvirtintų, kad šiuo konfliktu nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos ir rimties, kas šalina abiejų jų galimą atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą.

Prokuroras E. Baltrimavičius nevykdė LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) jam, kaip ikiteisminio tyrimo priežiūrą vykdančiam proceso dalyviui, nustatytos pareigos, ginti žmogaus ir piliečių teises ir tinkamai taikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas ar be pagrindo persekiojamas baudžiamąja tvarka.

Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai. Prokuroras E. Baltrimavičius privalėjo vadovautis tiek LR BPK, tiek LR generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 “Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“, kurios aiškiai apibrėžė prokuroro veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimą ar jį pradėjus, t.y. pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras turėjo turėdamas bent jau duomenis apie turto – metalinių šunų voljerų - priklausomybę, t.y. kad tie voljerai tikrai priklausė Panevėžio AVPK, kad jie yra turtas ir apskaitytas apskaitoje, kad jis yra G. K. patikėtas. G. K., siekdamas išsiaiškinti šunų voljerų apskaitos aplinkybes, prašė ištirti R. K., R. Bobino ir kitų asmenų veiksmus dėl melagingų parodymų davimo, dokumentų klastojimo, tačiau visus šiuo prašymus prokuroras E. Baltrimavičius atmetė, o teismui įpareigojus tai padaryti, arba teismo įpareigojimą ignoravo, arba jį skundė aukštesniam teismui, dėl ko šių asmenų veiksmų teisėtumas nebuvo tirtas nei tuo metu, nei po to, kai teismai procesiniuose dokumentuose konstatavo, kad R. K. parodymai yra melagingi bei, kad metalinės konstrukcijos (šunų voljerai) yra nurašyti kaip netinkami naudoti, išardyti ir likviduoti dar 2010 m.

Ieškovas 2009 m. sumokėjo valstybės numatytą rinkliavą ir 2009-02-01 buvo išduotas leidimas laikyti ginklą penkeriems metas, iki 2014 m. vasario 1 d. Pareiškus įtarimą dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu policija ginklus, šaudmenis ir leidimą jiems laikyti iš jo paėmė 2012 m. gruodžio 18 d., t.y. po 3 metų 10 mėnesių ir 17 dienų, t.y. tai dienai leidimo galiojimas dar nebuvo pasibaigęs – jis dar galiojo 1 metus 1 mėnesį ir 14 dienų). G. K. sumokėta rinkliava dėl jo negalėjimo naudotis šaunamaisiais ginklais nebuvo jam kompensuota.

Įtariamojo ir kaltinamojo statusas neigiamai paveikė ieškovo emocinę būklę, nes ieškovas daugiau negu 20 metų kovojo su teisės pažeidimas ir nusikaltimais, todėl įtariamojo ir kaltinamojo, o vėliau ir nuteistojo statusas, sukėlė jam stiprius neigiamus išgyvenimus. Pradėjus ikiteisminį tyrimą sutriko G. K. sveikata, dėl ko jis gulėjo ligoninėje. Nepagrįstas persekiojimas neigiamai veikė ir jo artimuosius, sūnaus L. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo įsitikinimu buvo tiesiogiai susijęs su jo atžvilgiu pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kadangi prie tokių pačių aplinkybių viešoje vietoje sužalojus jo vyresnįjį sūnų R. K., ikiteisminis tyrimas kaltininko atžvilgiu nebuvo pradėtas.

Be to, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo G. K. nebuvo laiku pasiūlytos analogiškos pareigos po reorganizacijos, Ieškovui 2012 m. rugsėjo 4d. įteiktas įspėjimas dėl galimo atleidimo iš pareigų (reg. Nr. 50-S-9828), iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t.y. iki 2012 m. lapkričio 21 d. Ieškovas buvo daug kartų skatintas, neturėjo drausminių nuobaudų, tačiau jam nebuvo pateiktas pasiūlymas užimti Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo pareigas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas tik 2013 m. sausio 18 d., t.y. po to, kai buvusi ieškovo pareigybė buvo panaikinta 2013 m. sausio 2 d. G. K. pasiūlymo nepriėmė, kadangi pagal naujos pareigybės funkcijas jam būtų buvęs pavaldus Logistikos skyrius, kas reiškė, kad jis nedelsiant būtų nušalintas nuo pareigų, dėl ko ieškovas būtų neturėjęs lėšų pragyvenimui.

Neigiamus išgyvenimus ir patirtas neigiamas emocijas dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ieškovas vertina 15 000 Eur.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, G. K. patyrė finansinių nuostolių, kadangi gynybai nuo nepagrįsto kaltinimo turėjo samdyti advokatą, persekioti buvo ir jo artimieji: gyvenimo draugė R. P., jos motina A. P., sūnus L. K.. Visi šie asmenys, pasinaudoję savo teisėmis, atsisakė duoti parodymus, kadangi nurodė artimą giminystės ryšį su G. K.. Dėl to prokuroras E. Baltrimavičius priėmė nutarimus skirti jiems baudas: L. K., kuris tuo metu buvo moksleivis ir negavo jokių pajamų, buvo paskirta 5 MGL (650 Lt/188,25 Eur); R. P. – 15 MGL (1 950 Lt/ 564,76 Eur), A. P., kuri buvo pensininkė - 5 MGL (650 Lt/188,25 Eur). Paskyręs baudas prokuroras E. Baltrimavičius jau kitą dieną po nutarimų priėmimo (2013 m. balandžio 10 d.), nesuėjus jų apskundimo terminui, juos išsiuntė Panevėžio apskrities VMI dėl baudų išieškojimo. Nutarimai buvo apskųsti ir aukštesnio prokuroro panaikinti, kaip neteisėti ir nepagrįsti. Savo, savo artimųjų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui, priimtų prokuroro nutarimų apskundimui G. K. samdė advokatą, už kurio paslaugas sumokėjo bendrai 1 448,10 Eur/ 5000 Lt. Ieškovas patyrė ir kitas išlaidas - 35,75 Eur/123,43 Lt už dokumentų kopijų padarymą. Viso dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ieškovo patirta turtinė žala yra 1 483,85 Eur.

Iš atsakovės atstovų turtinė ir neturtinė žala priteistina atlyginti solidariai.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų. LR Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00384-12 buvo pradėtas 2012 m. lapkričio 21 d. Imuniteto skyriaus vyr. tyrėjos R. Kurulienės tarnybiniu pranešimu. Pagal BPK nuostatas, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Civilinės atsakomybės požiūriu teisiamojo išteisinimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti.

Ieškovas manydamas, kad jo teisės ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos, galėjo skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Viso ikiteisminio tyrimo metu jį gynė advokatai. Ieškovas konkrečiai nenurodo, kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai ir kokie veiksmai buvo atlikti paskubomis, neobjektyviai, neprofesionaliai kuriais padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai ir atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o ieškovas neįrodė jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų.

LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis paskelbtas 2014 m. lapkričio 25d., ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, t. y. 2017 m. gruodžio 1d. Panevėžio AVPK prašo taikyti ieškinio senatį ir vien tuo pagrindu ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškovas prašo priteisti 1483,58 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. G. K., reikalaudamas atlyginti turtinę žalą pateikia pinigų priėmimo kvitą ir mokėjimo nurodymą iš kurių nėra aišku už kokias paslaugas buvo mokėta, sumos nedetalizuotos, o ieškinyje nurodė, kad pinigai buvo mokėti už advokato paslaugas, suteiktas kitiems asmenims. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo atžvilgiu policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės ir neturtinės žalos dydį. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Ieškovas nurodo, kad sutriko sveikata, paimti teisėtai laikyti ginklai. Ieškovas, reikalaudamas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tik deklaratyviai nurodo apie jam padarytą neigiamą poveikį, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Be to, prašomas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir neprotingas, jis neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pradėtas gavus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų anoniminį pareiškimą (toliau - anoniminis pareiškimas) (Reg. Nr. 5-AP-1029), kuriame buvo aprašyti galimai viršininko pavaduotojo G. K. daromi nusikaltimai. Tarp galimų nusikaltimų buvo įvardintas ir voljerų pasisavinimas, kurie, pasak pareiškėjų, buvo išardyti ir tarnybiniu transportu išvežti į viršininko pavaduotojui G. K. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo pareiškimu buvo prašoma spręsti susidariusią situaciją. Ikiteisminį tyrimą organizuoti bei kontroliuoti buvo pavesta Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Edgarui Baltrimavičiui. Pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir jo vykdymui buvo. Iš gauto anoniminio pareiškimo nurodytų duomenų galima įtarti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pradėtas 2012 m. lapkričio 26d. prokuroro reikalavimu įžvelgiant, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00384-12 galimai yra ir šios nusikalstamos veikos požymių (prokuroras turėjo įtarimų, kad Panevėžio AVPK Logistikos skyrius, kuris valdo materialųjį turtų (tarp jų ir metalinius voljerus), buvo ieškovo G. K. pavaldume). 2012 m. gruodžio 6 d. ieškovui G. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, su kuriuo jis susipažino, jį perskaitė, tačiau pasirašyti atsisakė ir pranešimo nepriėmė.

Ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pradėtas 2013 m. sausio 17 d. prokuroro reikalavimu matant, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00384-12 galimai yra dar ir šios nusikalstamos veikos požymių.

Ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo buvo pradėtas 2012 m. vasario 1 d. Panevėžio AVPK taip pat turint šios nusikalstamos veikos požymius. 2013 m. vasario 13 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kurį jis priėmė. Pranešime buvo nurodyta, kad G. K. žodžiu ir įtikinėjimu siekė paveikti nukentėjusįjį S. A., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Šie duomenys buvo gauti iš S. A. parodymų.

Dėl šių ikiteisminių tyrimų pradėjimo 2013 m. kovo 18 d. rašytiniame nurodyme ikiteisminio tyrimo byloje prokuroras E. Baltrimavičius nurodė, kad reikia atlikti patikrinimo veiksmus ne tik dėl LR BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos požymių, bet ir dėl LR BK 234 straipsnyje numatytos galimos veikos požymių. Tačiau 2013 m. balandžio 19 d. pranešime apie įtarimą LR BK 234 straipsnio nėra, tai reiškia, kad G. K. pagal LR BK 234 straipsnį įtarimas nebuvo pareikštas. G. K. susipažinti su įtarimu atsisakė, jo neskaitė, pasirašyti atsisakė, tad galimai ir apie įtarimo nepareiškimų pagal LR BK 234 straipsnį nežinojo. Dėl LR BK 234 straipsnio jokių suvaržymų ar žalos ieškovas negalėjo patirti, nes baudžiamasis procesas prasideda nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir tęsiasi iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06, § 35).

Ikiteisminio tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius, prokuroro inicijuotu reikalavimu buvo siekiama išsiaiškinti ar G. K. padarė šią nusikalstamų veiką. Nustačius, kad Panevėžio AVPK Logistikos skyrius, kuris valdo materialųjį turtą (tarp jų ir metalinius voljerus) nebuvo viršininko pavaduotojo G. K. pavaldume, 2013 m. vasario 26 d. prokuroras nutarimu nutraukė G. K. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo Nr. 50-1-00384-12 dalį.

Ieškovas galėjo padėti išsiaiškinti aplinkybes apie Panevėžio AVPK Logistikos skyriaus pavaldumą, tačiau jam atsisakius duoti bet kokius parodymus byloje šios aplinkybės išsiaiškinimui buvo reikalingas laikas ir tai nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu.

Kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką (LR BK 23 straipsnis). Kaltinamojo akto tikslas nėra konstatuoti asmens kaltumą, o užbaigti ikiteisminį tyrimą, surinkus duomenų visumą, pagrindžiančią galimą asmens kaltumą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltumą, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 20 straipsnio 2 dalis). 2013 m. gegužės 3 d. kaltinamasis aktas buvo surašytas dėl LR BK 178 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymo. Kaltinamajame akte yra aiškiai ir motyvuotai išdėstyta kokiais įrodymais vadovaujantis šie kaltinimai yra grindžiami.

Ieškovo teiginiai, kad prokuroras elgėsi aplaidžiai, neatidžiai, neatsakingai, neprofesionaliai ir nekompetentingai, dėl to 2013 m. sausio 25 d. pareiškimu dėl prokuroro nušalinimo nuo ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00384-12 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, deklaratyvūs, nepagrįsti. Teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi atmetė pareiškimą kaip nepagrįstą.

Turtinė žala turėtų būti tik tiesiogiai patirta ieškovo. Sumokėjimas už liudytojų procesinių teisių gynimą negali būti pripažintas ieškovo patirta tiesiogine žala. Ieškovo artimieji nereiškė tokio reikalavimo. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jei įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Pradėtas baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų bei rūpesčių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo emocinės būklės, sveikatos pablogėjimą bei stiprius išgyvenimus lėmė neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmai.

Ieškovo atžvilgiu buvo priimti išteisinamieji nuosprendžiai, tačiau baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmais, šioje byloje nėra. Nesant visų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą atmestinas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutinka. LR teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 25d. nuosprendžiu išteisino ieškovą dėl jam pareikštų kaltinimų. Ieškovo ieškinys surašytas 2017 m lapkričio 27 d., t. y., nuo paskutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje praėjo daugiau nei treji metai. Tačiau ieškovas, teigdamas, kad neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko pareigūnai ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nenurodo apie priežastis, dėl kurių jis praleido trejų metų ieškinio senaties terminą. Iš duomenų bazėje esančių procesinių sprendimų iš baudžiamosios bylos, kurioje ieškovui buvo pareikšti įtarimai, o vėliau kaltinimai, matyti, kad ieškovas aktyviai gynėsi proceso metu, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl turėjo žinoti ir suprasti apie ieškinyje nurodytus galimus jo teisių pažeidimus, tačiau sąmoningai trejų metų laikotarpyje nesikreipė į teismą ir praleido LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

Ieškovo išsakyti teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, įrodymų apie ieškovo sveikatos pablogėjimą nepateikta. Taip pat nepateikti ir įrodymai, kad ieškovo gydymas stacionaro sąlygomis buvo susijęs su baudžiamuoju procesu. Bylose dėl žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, žala atlyginama ne už bet kokius ieškovo moralinius išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o tik už tokius negatyvius moralinio pobūdžio reiškinius, kurie sukelti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Ieškovo argumentai iš esmės atskleidžia jo dvasinius išgyvenimus, kurie būdingi bet kuriam asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas, todėl būtų neteisinga spręsti dėl ieškovui žalos atlyginimo. Be to, pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L.L. vs Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02; LVAT 2008-04-18 nutartis Nr. A-444-619/2008). Todėl ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje Meilus v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/99; LAT 2008-01-02 nutartis Nr. 3K-7-2/2008). Be to, naujų pareigų pasiūlymas po įvykusio reorganizavimo, priešingai, nei nurodo ieškovas, parodo, kad ir vykdant ikiteisminiam tyrimui ieškovas buvo vertinamas teigiamai, o teiginiai, jog jis negalėtų dirbti naujosiose pareigose yra nepagrįsti, nes dabar nėra įmanoma įvertinti, kas būtų jeigu jis būtų realiai priėmęs pasiūlymą užimti naujas pareigas.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje yra įtvirtinta LR CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.

LR CK 6.246 straipsnis apibrėžia neteisėtų veiksmų sąvoką - civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Straipsnio 2 dalyje numatyta netiesioginės civilinės atsakomybės samprata - įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas. Todėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai vertinami civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Valstybei, kaip ir bet kuriam asmeniui yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, numatyta LR CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kuri reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis, LR BPK 2 straipsnis). Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo, neveikimo ar neteisėto veikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė – pripažįstant veiksmus neteisėtais turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Be nurodyto, nustatant valstybės civilinę atsakomybę teismas turi išaiškinti ir įvertinti visas konkrečias bylos aplinkybes, leidžiančias vertinti ikiteisminio tyrimo tinkamumą: kokios aplinkybės lėmė ikiteisminio tyrimo metu priimtus klaidingus sprendimus, kokia buvo tyrimo eiga, kaip operatyviai buvo atliekami procesiniai veiksmai, ar pagrįsti intervalai tarp atskirų veiksmų, ar buvo nepagrįsto procesinio pasyvumo laikotarpių ir kokių, kokie procesiniai veiksmai atlikti pavėluotai ir dėl kokių priežasčių, kaip tai paveikė galimybes išsiaiškinti aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn atskirus asmenis, t.y. kokie įrodymai arba asmenys buvo prarasti, kaip šie trūkumai pakenkė sėkmingo tyrimo galimybėms ir kita (pvz. LAT 2010-07-08 nutartis Nr. 3K-3-313/2010).

Ieškovo reiškiami reikalavimai valstybei civilinėje byloje kildinami iš baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00384-12 galimai padarytų ieškovo teisių pažeidimų neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais bei neveikimu.

LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. K. apeliacinį skundą, panaikino 2014 m. sausio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo G. K. išteisino pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ieškovo G. K. ieškinys Panevėžio apylinkės teismui pateiktas per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų VEP posistemį 2017 m. lapkričio 27d. Trejų metų ieškinio senaties terminas pateikti ieškinį nėra praleistas, nes paskutinė diena pateikti ieškinį, vadovaujantis LR CPK 74 straipsnio 5 dalimi, buvo 2017 m. lapkričio 27d. Nurodytais motyvais atsakovės atstovų argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas teigia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be teisėto pagrindo ir vados.

LR BPK 166 straipsnio „Ikiteisminio tyrimo pradžia“ redakcija, galiojanti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. (2007 06 28 įstatymas Nr. X-1236 (Žin., 2007, Nr. 81-3312) numato du ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindus: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. Nr. I-110 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos redakcijos, galiojusios tarnybinio pranešimo surašymo dieną, 3 punktas numatė, kad vienas iš ikiteisminio tyrimo pradėjimo būdų yra ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, kurios požymius nustatė pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas (3.1 p.). Sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos, aktualios nagrinėjamu atveju - rezoliucija (4.1p.) ir tarnybinis pranešimas (4.2 p.).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime yra nurodomi faktai apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriuos nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir išreiškiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Būtina tokio tarnybinio pranešimo dalis - tiriamos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų LR BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir (ar) punktą.

Civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr. 50-1-00384-12 medžiaga, liudytojų R. Bobino, R. Kurulienės, E. Baltrimavičiaus parodymais nustatyta, kad pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Panevėžio AVPK imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos Ritos Kurulienės tarnybinį pranešimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir Panevėžio AVPK viršininko Rimanto Bobino rezoliuciją pavesti pradėti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį dėl Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo G. K. piktnaudžiavimo tarnyba (baudž. bylos 1 t. b.l. 1). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Panevėžio AVPK Imuniteto skyriuje buvo tikslinama medžiaga Nr. 0112000623841 ir gauti duomenys apie G. K. galimą piktnaudžiavimą tarnyba bei nurodytas nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal konkretų LR BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą.

Medžiagos Nr. 0112000623841 (baudž. bylos 1 t.) tyrimo metu buvo surinkti šie duomenys:

2012 m. lapkričio 19 d. liudytojo V. J. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2012 m. žiemos pabaigoje V. J., Panevėžio AVPK Logistikos skyriaus darbininkas, su kolega R. K. išardė šunų voljerus, stovėjusius šalia Panevėžio AVPK pastato ir sudėjo į aptvertą buvusių voljerų plotą, o po kelių dienų gavo nurodymą metalines voljerų konstrukcijas nuvežti į Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo G. K. sodybą. Nurodymą atlikti minėtus veiksmus davė G. K.. Į sodybą buvo išvežtos ne tik metalinės voljerų dalys, bet ir viena šuns būda, kelios šaligatvinės plytelės, likusios ardant voljerus. Metalinės konstrukcijos išvežtos per du kartus – tarnybiniu automobiliu bei G. K. nurodymu su išnuomota priekaba, prikabinta prie tarnybinio automobilio.

2012 m. lapkričio 19 d. liudytojo Panevėžio AVPK Logistikos skyriaus vedėjo A. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2012 m. pradžioje jis davė nurodymą skyriaus darbininkams R. K. ir V. J. išardyti nenaudojamus šunų voljerus, stovėjusius šalia Panevėžio AVPK pastato ir sudėti į buvusių voljerų aptvertą plotą, kad metalo niekas nepaimtų. Po kiek laiko sužinojo, kad išardytų voljerų dalių aptvare nebėra. Iš darbininkų sužinojo, kad metalinės konstrukcijos buvo išvežtos į viršininko pavaduotojo G. K. sodybą. A. K. neigė davęs nurodymą darbininkams išvežti metalines voljerų konstrukcijas į G. K. sodybą. Iš ankstesnio pokalbio su G. K. liudytojas žinojo, kad G. K. metalinių voljerų konstrukcijų reikia, tačiau jis niekada jokia forma nesiteiravo dėl minėtų daiktų įsigijimo, nupirkimo ar kitokio paėmimo. Konstrukcijos buvo išardytos ir saugomos komisariato kieme, jų neketino išvežti, parduoti, nes jos galėjo būti panaudotos kitiems komisariato ūkiniams poreikiams. A. K. parodė, kad darbininkai vykdė G. K. nurodymą, nes jis ėjo aukštesnes pareigas. Be to, apklausos protokole liudytojas nurodė duomenis apie galimą G. K. tarnybinio automobilio Fiat Ducato naudojimą ne tarnybos tikslais, apie ne vienkartinį G. K. geriamojo vandens 20 l. talpų ėmimą, nors pavaduotojo kabinete nėra geriamojo vandens įrenginio.

2012 m. lapkričio 20 d. liudytojo Panevėžio AVPK Logistikos skyriaus vyresniojo specialisto R. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad voljerai apskaitos dokumentuose apskaityti nebuvo, nes buvo pirkti labai seniai, statybinės medžiagos buvo pirktos bendrai ir atskirai neapskaitytos. Liudytojui žinoma, kad dingo likusios metalinės voljerų konstrukcijos. 2010 m. buvo nurašytos tik keturios šunų būdos, kurių vieną G. K. nurodė nuvežti į jo sodybą. Būdą vežė su kartu G. K. tarnybiniu automobiliu, darbo metu. Liudytojas nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su G. K. tarnybinio automobilio naudojimu asmeniniams poreikiams, dėl kitų asmeninio pobūdžio paslaugų prašymo iš liudytojo, nesusijusių su pareigomis, nurodė, kad G. K. nuolat domėjosi komisariato nenaudojamu turtu, prašydamas nieko neišmesti ir viską atiduoti jam, dėl ko liudytojas viršininko pavaduotojo ėmė vengti.

2012 m. lapkričio 21 d. liudytojo R. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas davė parodymus apie galimą G. K. tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniams poreikiams, o taip pat apie tai, kad 2012 m. pavasarį iš A. K. gavo nurodymą išardyti šunų voljerus, stovėjusius šalia Panevėžio AVPK pastato ir sudėti į aptvertą buvusių voljerų plotą. Tvarkant teritoriją atėjęs G. K. nurodė, kad metalines konstrukcijas reikia vežti pas jį. Vėliau tokį nurodymą davė ir A. K.. Metalines voljerų dalis liudytojas vežė tarnybiniu automobiliu per du kartus, prikabinęs prie jo G. K. nurodymu išnuomotą priekabą.

2012 m. lapkričio 20 d. Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad saugomame uždarame Panevėžio AVPK kieme yra aptvertas metaline tvora plotas, kuriame laikomi įvairūs metaliniai įrenginiai, konstrukcijos. Plotas uždengtas metalinėmis tvoros dalimis, užrakintas pakabinama spyna. Plote yra 11 dalių metalinių tvorų dalių ir 7 dalys metalinių stulpų, kurie buvo vežami pasverti į privačią įmonę (1t. b.l. 29-35).

Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad medžiagos Nr. 0112000623841 tyrimo metu buvo surinka pakankamai faktinių aplinkybių apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, sudariusių pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą G. K. atžvilgiu dėl LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Medžiagoje nebuvo surinkta duomenų apie LR BPK 3 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas yra negalimas, egzistavimą.

Nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo galėjo būti surinkti duomenys iš Panevėžio AVPK apie voljerų metalinių konstrukcijų apskaitymą buhalterijoje, taip nustatyti, kad turtas yra bevertis, išmestas. Pirminiai duomenys apie tai, kad metalinės voljerų konstrukcijos jų paėmimo metu nebuvo apskaitytos Panevėžio AVPK, buvo gauti dar iš liudytojo R. S. apklausos. Tačiau šios aplinkybės nepaneigė fakto, kad turtas buvo išvežtas iš saugomos teritorijos nesant tokio veiksmo teisėtumą pagrindžiančių dokumentų. Pradedant ikiteisminį tyrimą įstatymas nenumato pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui turėti įrodymus apie visus būtinus nusikalstamos veikos požymius bei elementus, dėl kurios įvykdymo pradedamas ikiteisminis tyrimas. Didelės žalos požymis, būtinas veikai pagal LR BK 228 straipsnį kvalifikuoti, yra vertinamasis, dėl kurio įrodymai turėjo būti ir buvo renkami tolimesnio ikiteisminio tyrimo metu.

2012 m. gruodžio 7 d. G. K. buvo parengtas pranešimas pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, susijusio su metalinių voljerų konstrukcijų išvežimu iš komisariato teritorijos tarnybiniu transportu (administracinės bylos Nr. I-22-739/2013, b.l. 36-37), kurį G. K. gavo pasirašytinai 2012 m. gruodžio 18d. ir 2012 m. gruodžio 27d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Panevėžio AVPK Vidaus tyrimui poskyriui pranešime nurodžius duomenis, kad G. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas privalomai turi būti sustabdytas. Jokių kitų paaiškinimų, paneigiančių veiksmų neteisėtumą ir nusikalstamos veikos buvimą G. K. pranešime nenurodė. Atsižvelgiant į faktą, kad G. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei į G. K. pranešime suformuluotą poziciją, 2013 m. sausio 24d. Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko tarnybiniu pranešimu ir Panevėžio AVPK viršininko rezoliucija, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl G. K. veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, buvo sustabdytas (pagrindas - LR VRM ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo 10 p., numatęs, kad gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas <...>, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas). Nustatytos aplinkybės, paties ieškovo raštu išsakyta pozicija bei teisinis reglamentavimas paneigia ieškovo argumentus, kad aplinkybės, susijusios su išardytų voljerų konstrukcijų paėmimu, galėjo būti išaiškintos atliekant tarnybinį patikrinimą, nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

Dėl metalinių voljerų konstrukcijų apskaitos Panevėžio AVPK bei vertės įtakos vertinant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmus

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Iš 2009 m. lapkričio 23d. - gruodžio 21d. inventorizavimo aprašo sutikrinimo žiniaraščio Nr. 50-3-IL-1378 duomenų matyti, kad Panevėžio AVPK buvo apskaitytas trumpalaikis turtas - keturi narvai šuns būdos, naudoti komisariate nuo 1997 m., bendros 1720 Lt vertės (baudž. bylos 1 t. b.l. 125).

Iš 2010 m. kovo 1d. trumpalaikio turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti akto Nr. 50-4-IL-196 matyti, kad minėti keturi narvai šuns būdos, kiekvieno vertė – 430 Lt, buvo nurašyti kaip sulūžę, turto būklė – netinkami naudoti, tolesnis panaudojimas – utilizuoti kaip atliekas (baudž. bylos 1 t. b.l. 157-158) ir 2010 m. kovo 31d. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti) ūkinio inventoriaus nurašymo ir likvidavimo aktu Nr. 126 buvo nurašyti (baudž. bylos 1 t. b.l. 153, 160-161).

2010 m. balandžio 16 d. Nurašyto trumpalaikio turto išardymo bei likvidavimo akte Nr. 50-4-IL-379 nurodyta, kad minėti keturi narvai šuns būdos išardyti ir sudėti į atliekų konteinerį (baudž. bylos 1 t. b.l. 163-164).

2013 m. kovo mėnesio Panevėžio AVPK Logistikos skyriaus vedėjo A. K. rašte nurodyti nepagrįsti duomenys apie tai, kad voljerai, kaip statiniai ar materialūs daiktai nebuvo įtraukti į buhalterinius duomenis, esant kitiems byloje surinktiems duomenims, neturėjo esminės reikšmės ikiteisminio tyrimo eigai.

Tačiau byloje buvo surinkti ir kiti duomenys, patvirtinantys, kad Panevėžio AVPK dokumentuose užfiksuotos aplinkybės neatitiko faktinės padėties - metalinės išardytų voljerų konstrukcijos – juodojo metalo laužas - nebuvo patalpintos į atliekų konteinerius, o buvo sandėliuojamos aptvertoje Panevėžio AVPK vidinio kiemo teritorijoje. 2012 m. vasario-balandžio mėnesiais G. K. pasiėmė šias metalines konstrukcijas, o 2012 m. lapkričio mėnesį grąžino. Duomenys apie galimą 560 kg juodojo metalo laužo kainą buvo renkami ikiteisminio tyrimo metu iš metalo laužo supirkimo įmonių (baudž. bylos 1 t. b.l. 58, 61, 63, 65). 2013 m. kovo 5 d. nematerialaus ir ilgalaikio materialaus turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti aktu, į buhalterinę apskaitą buvo įrašyta 560 kg juodojo metalo laužo, kurio vertė – 419 Lt (baudž. bylos 1 t. b.l. 156, 166). Tokiu būdu buvo ištaisyti neteisingai apskaityto Panevėžio AVPK priklausančio turto duomenys, nes išardžius nurašytą turtą - metalinius voljerus, liekamosios medžiagos – antrinės žaliavos (juodojo metalo laužas, 560 kg), negalėjo būti likviduojamas (išvežamas į sąvartyną arba sunaikinamas), o galėjo būti arba toliau laikomos komisariate arba parduodamos antrinių žaliavų tvarkytojams (2001-10-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1250 patvirtinto Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės ir savivaldybių turto nurašymo, išardymo ir likvidavimo tvarkos aprašo V dalis). Remiantis minėtais duomenimis, juodojo metalo laužo vertė 419 Lt buvo nurodyta ir galutiniame 2013 m. balandžio 19 d. pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte (baudž. bylos 2 t. b.l. 139, 127).

Teismas pažymi, kad ieškovui, kaip vadovaujančias pareigas ėjusiam asmeniui, taikytini aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai. Ieškovas veiksmus, dėl kurių buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, atliko eidamas Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojo pareigas. Vadovaujančias pareigas ieškovas ėjo eilę metų, todėl jam turėjo būti žinoma kaip yra ir turi būti apskaitomas valstybės institucijai priklausantis turtas. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad iniciatyva dėl voljerų konstrukcijų paėmimo buvo ieškovo, o ne kitų Panevėžio AVPK darbuotojų. Ieškovas, siekdamas, kad išardytos voljerų konstrukcijos būtų išvežtos į jo sodybą, nesiaiškino ar tai yra Panevėžio AVPK turtas, ar jis yra apskaitytas Panevėžio AVPK, kokia jo vertė, kokios yra galimybės jį teisėtai įgyti savo nuosavybėn, apsiribojo tik Logistikos skyriaus vedėjo žodiniu ir akivaizdžiai nepagrįstu leidimu tai padaryti.

Nėra pagrindo pripažinti ieškovo nurodytus Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro pavedimus bei reikalavimus: 2012 m. lapkričio 26d. atlikti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų LR BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje (patikėto ar asmens žinioje esančio svetimo turto pasisavinimo) (baudž. bylos 1 t. b.l. 3, 13), 2013-01-17 tęsti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų LR BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas) neteisėtais prokuroro veiksmais (baudž. bylos 1 t. b.l. 8,16),

Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė, taigi ir nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas nustačius pagrindinius nusikalstamos veikos požymius, yra išimtinai prokuroro kompetencija. Objektyviai negalimas ikiteisminio tyrimo vykdymas nenustačius galimai padarytos nusikalstamos veikos požymių ir nepateikus pirminio veikos kvalifikavimo. Prokuroras 2012 m. lapkričio 26 d. reikalavime pagrįstai nurodė, kad nusikalstama veika padaryta vykdant policijos pareigūno pareigas darbo metu naudojantis savo tarnybine padėtimi bei pareigūno įgaliojimais. Tokie pirminiai duomenys, surinkti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo egzistavo. Tik esant prokuroro reikalavimui buvo galimas tolimesnis įrodymų, reikšmingų visiems nusikaltimo sudėties elementams nustatyti, rinkimas. Ikiteisminio tyrimo metu veikos kvalifikavimas gali keistis priklausomai nuo tyrimo eigos, tyrimo metu gautų duomenų. 2013 m. vasario 26d., ikiteisminio tyrimo metu surinkus veikos kvalifikavimui reikšmingus įrodymus, prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį G. K. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių (baudž. bylos 1 t., b.l. 14).