Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1753/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
2A-1753/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus viešasis transportas“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Civilinė byla Nr. 2A-1753/2013Procesinio sprendimo kategorija: 69
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos ,,Transmitto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-550-262/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės transporto firmos „Transmitto“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus viešasis transportas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB transporto firma „Transmitto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,, Vilniaus viešasis transportas“ ir prašė įpareigoti atsakovą pakeisti VPĮ nuostatoms prieštaraujančias konkurso sąlygas. Nurodė, kad CVP IS (Nr. 91942) ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2012 m. liepos 13 d. atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą dėl naujų keleivinių transporto priemonių, naudojančių suspaustas gamtines dujas, pirkimo. Atsakovas konkurso sąlygose nurodydamas reikalavimą, kad kėbulo karkasas - nešančioji vientisa konstrukcija (ferma), turi būti suvirinta iš plieno profilių, atsparių korozijai arba sujungta varžtiniais sujungimais iš atsparių korozijai medžiagų, diskriminuoja vienus tiekėjus, kitų tiekėjų atžvilgiu ir tokiu būdu pažeidžia VPĮ 3 straipsnį, 25 straipsnio 2, 8 dalis. Dėl šios priežasties ieškovas 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovui prašymą patikslinti ir pakeisti su autobusų konstravimo procesu susijusias konkurso sąlygas ir su tuo susijusius pasiūlymo vertinimo principus, tačiau atsakovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodė, kad nekeis pirkimo dokumentuose nurodytų specifikacijų ir pasiūlymų vertinimo kriterijų bei lyginamųjų svorių. Atsakovui netenkinus ieškovo prašymo, ieškovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas nepagrįstai šią pretenziją atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. nagrinėjamoje byloje priėmė nutartį, kuria ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - konkurso procedūrų sustabdymo – pritaikymo atmetė, todėl atsakovas ir toliau tęsė viešojo pirkimo procedūras: 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 11-2380 „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų ir pasiūlymo atmetimo“, kuriuo ūkio subjektų grupė, susidedanti iš ieškovo ir Iveco Czech Republic a.s. (toliau — jungtinės veiklos dalyviai) buvo informuoti apie tai, jog konkursui tiekėjo sąžiningumo deklaracija pateikta netinkamai (pasiūlymo pateikimas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), nes tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pasirašė Iveco Czech Republic a. s. įgaliotas atstovas, pardavimo ir rinkodaros vadovas Centrinei ir Rytų Europai D. S. , o elektroniniu parašu patvirtino ieškovo atstovas L. C. , todėl toks pateikimo būdas, anot atsakovo, neatitinka pirkimo sąlygų 41 punkte nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, ieškovas 2012 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. P2012/12-0IR, kurioje išdėstė argumentus, dėl kurių atsakovo sprendimas neatitinka nei VPĮ, nei Lietuvos teismų praktikoje suformuotų nuostatų. Nepaisydamas to, atsakovas 2012 m. gruodžio 12 d. ieškovui pateikė atsakymą „Dėl pretenzijos“ Nr. 11-2471, kurioje apelianto reikalavimus ir argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą dėl atsakovo sprendimo atmesti apelianto pretenziją. Taigi toje pačioje byloje dėl to paties konkurso apeliantas pareiškė du reikalavimus: panaikinti diskriminacinę pirkimo dokumentų sąlyga ir panaikinti atsakovo sprendimą dėl formalių priežasčių atmesti jungtinės veiklos dalyvių pateiktą pasiūlymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovas, papildęs ieškinį, prašė pripažinti, kad tam tikri atsakovo veiksmai pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 94¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėjo, kad teismas įstatymo pažeidimus konstatuoja tik tokiais atvejais kai yra nagrinėjamas koks nors konkretus reikalavimas - panaikinti perkančios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, tam tikro asmens pripažinimo konkurso laimėtoju ir pan. Šiuo atveju, patenkinus tokius ieškovo reikalavimus nei šalių, nei kitų konkurso dalyvių teisinė padėtis visiškai nepasikeistų - ginčo konkurso laimėtojas liktų tas pats. Dėl šių priežasčių teismas ieškinio papildymo nenagrinėjo.

Teismas nurodė, kad VPĮ 3 priedėlio 2 punkte nurodyta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai, <...> eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka. Konkurso objektas - ekologiškos visuomeninio transporto priemonės - autobusai. Teismas, įvertinęs ginčijamą konkurso sąlygą VPĮ 25 straipsnio 8 dalies aspektu, konstatavo, kad joje nėra nurodyti konkretūs autobusų modeliai, prekių ženklai, konkreti kilmė ir pan. Ieškovas teigia, kad yra nurodytas konkretus gamybos būdas - konstrukcija turi būti suvirinta arba sujungta varžtais. Teismas atkreipė dėmesį, kad autobusas yra specifinis daiktas, todėl akivaizdu, kad galimi tik tam tikri autobusų gamybos būdai, kurių nėra daug. VPĮ 3 priedėlio 2 punktas leidžia perkančiajai organizacijai techninėje specifikacijoje nurodyti gamybos procesus bei metodus. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta - atsakovas nurodė tam tikrus pageidaujamus gamybos procesus bei metodus - suvirinimą arba sujungimą varžtais, kuriuos naudoja didžioji dauguma autobusų bei automobilių gamintojų. Teismo nuomone, ginčijama sąlyga atitinka VPĮ 3 priedėlio 2 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu, atsakovas, nurodydamas, jog karkasas turi būti arba suvirintas, arba sujungtas varžtiniais sujungimais, iš esmės atmetė kitus surinkimo būdus (kniedijimas, valcavimas, klijavimas, susukimas varžtais, kombinuotas surinkimo būdas ir kt.). Tačiau atsakovas paneigė šį ieškovo argumentą, paaiškindamas ieškovui, kad sujungimas varžtais apima ir ieškovo čia nurodytus surinkimo būdus, o pateiktas toks pasiūlymas nebūtų atmestas. Ieškovo kvalifikacija buvo įvertinta 2012 m. spalio 17 d. vykusiame Vilniaus m. savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje ir pripažinta kaip atitinkanti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Teismo nuomone, atsakovas turi pakankamą kvalifikaciją įvertinti, kokiu būdu pagaminti autobusai tarnaus ilgiausiai, kokių autobusų eksploatacijai lėšų reikės daugiausiai, o kokių autobusų mažiausiai. Šiuo atveju svarbu ne tik pradinė autobusų kaina, bet lėšos apimančios įsigijimą ir visą eksploatavimą apskritai, todėl atsakovas pagrįstai taikė ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijus ir dėl to pagrįstai, vertindamas autobuso karkasą, sujungtą varžtiniais sujungimais, jam suteikė mažesnį balų skaičių. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų ir bylos medžiagos, tiekėjai, pasiūlę varžtais sujungtą konstrukciją papildomų balų galėjo surinkti pateikę žemesnę pasiūlymo kainą ir kt. Teismas sprendė, kad ginčijama konkurso sąlyga nebuvo diskriminacinė, nes įvairūs tiekėjai, siūlantys įvairių konstrukcijų autobusus, turėjo teisę dalyvauti ir dalyvavo atsakovo organizuojamame konkurse, o jų (įskaitant ieškovą) pateikti pasiūlymai, atitiko minimalius konkurso reikalavimus. Ieškovas ieškinyje taip pat teigė, kad atsakovas nesilaikė VPĮ reikalavimų, nes nurodė konkrečią metalo, iš kurio turi būti pagamintos autobuso konstrukcijos, rūšį. Teismas šį ieškovo argumentą atmetė, nes kėbulo karkasas ir yra gaminamas tik iš plieno profilių, tačiau plieno rūšis gali būti skirtinga - jis gali rūdijantis, nerūdijantis, legeruotas ir pan. Atsakovas iškėlė tik vieną reikalavimą - kad šie plieno profiliai būtų atsparūs korozijai, o kokia technologija jie apdorojami prieš koroziją, pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje nėra nurodyta.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB transporto firma „Transmitto“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus patenkinti, panaikinti diskriminacinę konkurso dokumentų sąlygą bei pripažinti neteisėtu 2012 m. lapkričio 28 d. perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo ir kito dalyvio ūkio subjekto Iveco Czech Republic a. s. pasiūlymą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismo teiginys, kad tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovo reikalavimas dėl jungtinės veiklos dalyvių pateiktos tiekėjų sąžiningumo deklaracijos vertinimo, toks teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, yra visiškai neteisingas. Akivaizdu, kad teismui pripažinus neteisėtu atsakovo sprendimą pripažinti jungtinės veiklos dalyvių pateiktą tiekėjų sąžiningumo deklaraciją neatitinkančia pirkimo dokumentų nuostatų, apeliantas būtų ir toliau galėjęs dalyvauti konkurse, o jo pasiūlymo kaina būtų vertinama kartu su kitų tiekėjų pasiūlymais. Apeliantas tiek atsakovui, tiek teismui buvo nurodęs Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1873/2012, kurios ratio decidendi visiškai sutampa su ieškinio papildyme nurodytais reikalavimais ir nagrinėjama situacija, todėl tai tik patvirtina, kad apelianto reikalavimas įvertinti atsakovo veiksmus jungtinės veiklos dalyvių pateiktos tiekėjų sąžiningumo deklaracijos atžvilgiu buvo teisėtas bei pagrįstas ir būtų sukėlęs akivaizdžias teisines pasekmes, nes priešingu atveju Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje taip pat būtų nurodęs, jog ieškovo reikalavimų tos bylos kontekste nagrinėjimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

2. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad šiuo atveju konkurse kaip tiekėjas dalyvauja du ūkio subjektai (apeliantas ir Iveco Czech Republic a. s.), kurie veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o už pasiūlymą atsakingo partnerio įgaliotas asmuo yra apelianto automobilių pardavimo vadybininkas L. C. . Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad minėtos bendrovės yra registruotos ir veikia skirtingose valstybėse, todėl vienos bendrovės atstovas įgaliojamas atlikti pasiūlymo parengimo ir pateikimo veiksmus, kad pasiūlymas būtų pateiktas laiku, išvengiant logistinių ir komunikacijos trikdžių. Be to, ūkio subjekto Iveco Czech Republic a. s. atstovo parašas yra pateiktas originalioje tiekėjo sąžiningumo deklaracijos formoje, todėl akivaizdu, kad abu jungtinės veiklos partneriai patvirtino apie tai, jog laikosi sąžiningumo reikalavimų ir neketina neteisėtai daryti įtakos viešojo pirkimo procedūras vykdantiems asmenims. Be to, tokiu būdu atsakovas pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią tiekėjų ir perkančiosios organizacijos veiksmų turiningasis vertinimas visose viešojo pirkimo procedūrose ir jų stadijose, inter alia dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

3. Teismas, nevertindamas ieškinio papildyme nurodyto reikalavimo, neanalizavo ir apelianto bei atsakovo pateiktų argumentų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau - VPT) nurodytos pozicijos, vertinant jungtinės veiklos dalyvių pateiktą tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai remiasi VPT 2012 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 4S-5629 „Dėl dokumentų vertinimo“ išdėstytais teiginiais, nes šie prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Taigi laikytina, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

4. Konkurse dalyvavo vos 2 kandidatai: konkursą laimėjusi bendrovė „Solaris Bus & Coach S.A.“ bei ūkio subjektų grupė - apeliantas ir Iveco Czech Republic a. s., kurių siūlomų autobusai atitinkamai yra suvirintos ir varžtiniais sujungimais paruoštos konstrukcijos, todėl vien jau šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė ne tik VPĮ nuostatas, tačiau taip pat ir CPK 185 straipsnio nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

5. Teismas visiškai nepagrįstai ginčijamą konkurso sąlygų reikalavimą sieja su tiekėjų galimybe apskritai dalyvauti konkurse, pateikti jame savo pasiūlymus, kai tuo tarpu nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad minėta sąlyga yra diskriminuojanti ir turėtų būti vertinama ne tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse kontekste, tačiau tiekėjų pasiūlymo vertinimo atžvilgiu: apeliantas nurodo, jog pagal konkurso sąlygose nurodytą P₁₃ vertinimą tiekėjas, siūlantis autobusą, kurio karkasas yra suvirintas, įgauna 6,732 balo (arba 6,732 proc. galutiniame vertinime) pranašumą, lyginant su tiekėju, kurio siūlomų prekių karkasas yra susuktas varžtais. Tai reiškia, kad vienam perkamam autobusui taikoma kaina turi būti mažesnė 47 400 Lt, tam, kad skirtingų konstrukcijų autobusai gautų tokį pat balų skaičių.

6. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų (techninių studijų, specialistų išvadų), kurie įrodytų, kad suvirinta konstrukcija savo techninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis yra kokybiškesnė ir geriau atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.

7. Teismas, vertindamas išimtinai subjektyvų atsakovo konkurso pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų elementą, nepagrįstai nurodo didelę autobusų pirkimo, taip pat priežiūros bei remonto patirtį, kai tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje esminiai ir tik išimtinėmis aplinkybėmis taikytini kriterijai yra ypatinga perkamo objekto svarba arba sutarties specifinė paskirtis.

8. Teismas neteisingai vertina VPĮ ir šio įstatymo 3 priedėlyje nurodytų techninių specifikacijų santykį. Teismas neatsižvelgė į sisteminį VPĮ 25 straipsnio normų aiškinimą: minėta VPĮ 25 straipsnio 8 dalies norma turi būti aiškinama atsižvelgiant tiek į VPĮ 25 straipsnio 2 dalies normą, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, tiek į VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nediskriminavimo principą.

9. Sprendimas taip pat neatitinka ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes teismas nevertino nei teismo posėdžio metu pateiktų liudytojo parodymų, nei apelianto paruošiamuosiuose dokumentuose nurodytų faktų, kurie turėtų įtakos teisingam teismo sprendimo priėmimui.

10. Teismas pažeidė ir procesinės teisės normas, t. y. teismas, pažeisdamas CPK 147 straipsnio 1 dalies normą, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo priėmė praleisdamas minėtoje normoje nurodytą 3 dienų terminą. Be to, nors iš pateiktų įrodymų ir buvo galima daryti išvadą, kad atsakovo priimti neteisėti sprendimai (tiek diskriminacinės konkurso sąlygos taikymas, tiek jungtinės veiklos dalyvių pateiktos tiekėjo sąžiningumo deklaracijos atmetimas) bus panaikinti, nesiėmė veiksmų, kad neteisėtas konkursas būtų sustabdytas. Skundžiamame sprendime taip pat nenurodoma, kokia tiksliai proceso forma išnagrinėjama byla.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepimui pagrįsti nurodo šiuos motyvus:

1. Teismo posėdžio metu apelianto kviestas liudytojas pripažino, kad jie negali pasiūlyti tokios kainos, kurią įvertinus apeliantas būtų pripažintas konkurso laimėtoju. Vadinasi, apeliantas neiesiogiai pripažino, kad atsakovui pripažinus jo pateiktą sąžiningumo deklaraciją tinkama ir tuo pačiu pripažinus, kad jo pasiūlymas buvo pateiktas tinkamai, jo teisinė padėtis nepasikeistų - jis netaptų konkurso nugalėtoju. Todėl šiuo atveju teismo sprendime suformuluotas teiginys, kad patenkinus tokius ieškovo reikalavimus nei šalių, nei kitų konkurso dalyvių teisinė padėtis nepasikeistų - ginčo laimėtojas liktų tas pats, yra teisingas ir pagrįstas bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis.

Šalies argumentai

2. Apelianto nurodytoje apeliacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas ar teisėti buvo perkančiosios organizacijos veiksmai atmetant dalyvio pasiūlymą dėl neteisingai pateiktos tiekėjo sąžiningumo deklaracijos ir apskritai nebuvo nagrinėjami kiti klausimai, t. y. ar toliau vertinant tokio dalyvio pasiūlymą, jis būtų pripažintas laimėjusiu konkursą. Šiuo gi atveju buvo nagrinėjamas apelianto ieškinys dėl konkurso sąlygos pripažinimo diskriminacine, o klausimas dėl pasiūlymo vertinimo iškilo tik vėliau - apeliantui pateikus ieškinio papildymą. Taigi, teismas, aiškindamasis apelianto keliamus klausimus dėl diskriminacinės konkurso sąlygos, kartu nagrinėjo ir reikalavimą dėl neteisėto pasiūlymo atmetimo dėl neteisingai pateiktos sąžiningumo deklaracijos.

3. Apelianto atstovas nepateikė jokių įrodymų apie jo siūlomų autobusų lygiavertiškumą. Be to, apeliantas pateikdamas 2012 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. P2012/11-03R „Dėl pasiūlymo vertinimo” nurodė, kad perkančiajai organizacijai jis nurodė, kad autobusų techninis ir garantinis aptarnavimas bus atliekamas perkančiosios organizacijos bazėje, kai darbus atliks tiekėjo specialistai. Kai kurie techninio aptarnavimo darbai turi būti atlikti kas 12 mėn. Atliekant šiuos darbus, lygiagrečiai būtų atliekama kėbulo ir varžtinių sujungimų patikra. Vadinasi, apeliantas pats pripažino, kad papildomi darbai, susiję su varžtiniais sujungimais sujungto kėbulo patikra, kuriuos vėliau turės atlikti pats atsakovas, vis dėlto turi būti atliekami.

4. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad apeliantas, dalyvaudamas kitame konkurse, kuriame buvo analogiški reikalavimai kėbulo konstrukcijai (žr. 2012 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1347/2012) savo siūlomus įsigyti autobusus pristatė kaip vientisos konstrukcijos ir laimėjo viešąjį pirkimą.

5. Apeliantas turėjo teisę skųsti teismo priimtas nutartis, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, CPK 151 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau apeliantas šia savo teisę nepasinaudojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad:

1. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, jog „teismas įstatymo pažeidimus konstatuoja tik tokiais atvejais, kai yra nagrinėjamas koks nors konkretus reikalavimas - panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, tam tikro asmens pripažinimo konkurso laimėtoju ir pan.“, motyvuotai pasisakė dėl papildyto ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

2. Vienas iš ieškovo papildyto ieškinio reikalavimų buvo pripažinti, jog atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2012 m. lapkričio 27 d. priimtas sprendimas atmesti dalyvio ūkio subjektų grupės UAB TF „Transmitto“ ir Iveco Czech Republik a. s. pasiūlymą pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, o kitas reikalavimas - pripažinti, kad atsakovas UAB „Vilniaus viešasis transportai“ pažeidė VPĮ 94¹ straipsnio 2 dalį. Apeliantas klaidingai supranta aptariamus pirmosios instancijos teismo motyvus. Akcentuotina, kad teismas neneigė fakto, jog ieškovo pasiūlymo atmetimas sukėlė realias pasekmes jo atžvilgiu, o tik pažymėjo, kad ieškovo papildyto ieškinio reikalavimų patenkinimas jo atžvilgiu teisinių pasekmių nesukeltų.

Šalies argumentai

3. Ieškovas teigė, kad atsakovo reikalavimas, jog kėbulo karkasas privalo būti sujungtas varžtiniais sujungimais arba suvirintas iš korozijai atsparių plieno profilių, priskiriant kiekvienam iš jų tam tikrą vertinimo balų skaičių diskriminuoja ir apriboja ieškovo teisę dalyvauti konkurse. Todėl teismas pasisakydamas dėl ieškinio argumentų pagrįstai pažymėjo, jog ieškovo teisė dalyvauti konkurse nebuvo apribota ir tai nereiškia, jog ginčijamą konkurso sąlygą teismas vertino tik tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse kontekste.

4. Teismas įvertino perkamo objekto - ekologiškų visuomeninio transporto priemonių svarbą, reikšmingais laikė paaiškinimus, jog perkamo objekto pobūdis, t. y. keleivinės transporto priemonės, rodo perkamo objekto paskirtį, t. y. vežti keleivius. Viešasis interesas reikalauja, kad viešasis transportas būtų saugus ir patikimas. Kadangi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ jau daug metų eksploatuoja tiek autobusus, kurių kėbulų karkasas yra suvirintas, tiek autobusus, kurių kėbulo karkasas yra sujungtas varžtais, dėl to palyginęs abu autobusų kėbulų karkasų sujungimo būdus, pagrįstai konstatavo, jog varžtiniais sujungimais sujungtos karkaso dalys atsilaisvina, sujungimus reikia tikrinti, paveržti ir panašiai prižiūrėti, apie ką rašo ir eksploatuojamų autobusų naudojimo instrukcijose, o papildomi patikros darbai reikalauja laiko ir papildomų išlaidų. Dėl to ir pasirinko atitinkamus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.

5. Vien ta aplinkybė, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl liudytojo duotų parodymų, savaime neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neanalizavo ir nevertino liudytojo parodymų davimo metu nurodytų faktų.

6. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su procesinių teisės normų pažeidimu, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl neturėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 13 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė atvirą konkursą „Naujų keleivinių transporto priemonių, naudojančių suspaustas gamtines dujas, pirkimas“. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovui prašymą patikslinti ir pakeisti su autobusų konstravimo procesu susijusias konkurso sąlygas ir su tuo susijusius pasiūlymo vertinimo principus. Atsakovui 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu atsisakius keisti pirkimo dokumentuose nurodytų specifikacijų ir pasiūlymų vertinimo kriterijus, ieškovas 2012 m. rugpjūčio 24 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas 2012 m. rugpjūčio 27 d. atmetė. Apeliantas 2012 m. rugsėjo 7 d. teismui pateikė ieškinį dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų pakeitimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą pakeisti VPĮ nuostatoms prieštaraujančias konkurso sąlygas bei sustabdyti viešojo pirkimo procedūras. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 22 d. priėmė nutartį, kuria prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių - konkurso procedūrų sustabdymo - pritaikymo atmetė, todėl atsakovas tęsė viešojo pirkimo procedūras. 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovas gavo atsakovo raštą Nr. 11-2380 „Dėl pasiūlymo vertinimo rezultatų ir pasiūlymo atmetimo“, kuriuo ūkio subjektų grupė, susidedanti iš ieškovo ir Iveco Czech Republic a.s. (toliau - jungtinės veiklos dalyviai) buvo informuoti apie tai, jog konkursui tiekėjo sąžiningumo deklaracija pateikta netinkamai (pasiūlymo pateikimas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), nes tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pasirašė Iveco Czech Republic a.s. įgaliotas atstovas, pardavimo ir rinkodaros vadovas Centrinei ir Rytų Europai D. S. , o elektroniniu parašu patvirtino ieškovo atstovas L. C. , o tai neatitinka pirkimo sąlygų 41 punkte nurodytų reikalavimų, pagal kuriuos pasiūlymas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Ieškovas 2012 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovui pretenziją Nr. P2012/12-0IR. Atsakovas 2012 m. gruodžio 12 d. pretenzijoje išdėstytus reikalavimus ir argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgdamas į tai ieškovas teismui pateikė ieškinio papildymą dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pretenziją.

Nagrinėjamoje apeliacijoje sprendžiami klausimai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti ginčijamą pirkimo dokumentų sąlygą ir panaikinti atsakovo sprendimą atmesti jungtinės veiklos dalyvių pateiktą pasiūlymą.

Dėl diskriminacinės konkurso sąlygos

VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007) aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą yra nurodęs, kad šiuo įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius.

Ieškovas, kaip diskriminuojantį vienus tiekėjus kitų tiekėjų atžvilgiu, ginčija atsakovo konkurso sąlygose (Pasiūlymų vertinimas. 1 priedo lentelės 1.3 grafa (Kėbulo karkasas (P₁₃)) nurodytą reikalavimą, kad kėbulo karkasas - nešančioji vientisa konstrukcija (ferma), turi būti suvirinta iš plieno profilių, atsparių korozijai arba sujungta varžtiniais sujungimais iš atsparių korozijai medžiagų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijama konkurso sąlyga nebuvo diskriminacinė, nes įvairūs tiekėjai, siūlantys įvairių konstrukcijų autobusus, turėjo teisę dalyvauti ir dalyvavo atsakovo organizuojamame konkurse, o jų (įskaitant ieškovą) pateikti pasiūlymai, atitiko minimalius konkurso reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.

Proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir nediskriminavimo principui garantuoti. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė arba daro tiekėjus nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais.

Bylos duomenys patvirtina, kad konkurse dalyvavo tik du kandidatai - konkursą laimėjusi bendrovė „Solaris Bus & Coach S.A.“ bei jungtinės veiklos dalyviai, kurių siūlomi autobusai atitinkamai yra suvirintos ir varžtiniais sujungimais paruoštos konstrukcijos.

Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamą sąlygą sieja su tiekėjų galimybe apskritai dalyvauti konkurse. Pažymėtina, jog ginčo dėl to, ar apeliantas galėjo dalyvauti konkurse, nėra, nes jungtinės veiklos dalyviai konkurse dalyvavo. Nagrinėjamos bylos atveju akivaizdu, kad minėta sąlyga kelia abejonių kaip diskriminuojanti kitu aspektu, t. y. tiekėjų pasiūlymo vertinimo atžvilgiu. Pagal konkurso sąlygose nurodytą vertinimą tiekėjas, siūlantis autobusą, kurio karkasas yra suvirintas, įgauna 6,732 balo (arba 6,732 proc. galutiniame vertinime) pranašumą, lyginant su tiekėju, kurio siūlomų prekių karkasas yra susuktas varžtais. Kaip matyti, iš ieškovo paaiškinimų (atsakovas jų nepaneigė, o teismas iš viso nevertino), tuo atveju, jeigu tiekėjas siūlo konkursui varžtiniais sujungimais sukonstruotus autobusus, atsižvelgiant į minėtą 6,732 balo koeficientą, vienam perkamam autobusui taikoma kaina turi būti mažesnė 47 400 Lt, tam, kad skirtingų konstrukcijų autobusai gautų tokį pat balų skaičių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju svarbu ne tik pradinė autobusų kaina, bet lėšos apimančios įsigijimą ir visą eksploatavimą apskritai, todėl atsakovas pagrįstai taikė ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas tvirtino, kad jis daug metų eksploatuoja įvairiausių modelių autobusus, turi didelę jų pirkimo, taip pat priežiūros bei remonto patirtį, todėl gali įvertinti, kokiu būdu pagaminti autobusai tarnaus ilgiausiai, kokių autobusų eksploatacijai lėšų reikės daugiausiai, o kokių autobusų mažiausiai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėta konkurso sąlyga, pagal kurią tiekėjas, siūlantis autobusą, kurio karkasas yra suvirintas, įgauna 6,732 balo (arba 6,732 proc. galutiniame vertinime) pranašumą, lyginant su tiekėju, kurio siūlomų prekių karkasas yra susuktas varžtais, yra nepagrįsta jokiais skaičiavimais, jokiais tyrimais, specialistų išvadomis ar kitais pagrįstais argumentais. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, vertindamas išimtinai subjektyvų atsakovo konkurso pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų elementą, nepagrįstai nurodė kad didelė perkančiosios organizacijos autobusų pirkimo, taip pat priežiūros bei remonto patirtis leido vieniems tiekėjams prieš kitus nustatyti 6,732 proc. galutiniame vertinime pranašumą. Taip, teismų praktikoje išimtinėmis aplinkybėmis taikytini kriterijai gali būti ypatinga perkamo objekto svarba arba sutarties specifinė paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008), tačiau nei perkančioji organizacija, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išskirtinio perkamo objekto pobūdžio, svarbos arba specifinės sutarties paskirties.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, teigdamas, jog konkurso sąlygoje nėra nurodyti konkretūs autobusų modeliai, prekių ženklai, konkreti kilmė ir pan., neatsižvelgė į tai, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalies norma turi būti aiškinama atsižvelgiant tiek į VPĮ 25 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, tiek į VPĮ 3 straipsnio 2 d. įtvirtintą nediskriminavimo principą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju į konkurso sąlygas įtraukus ginčijamą reikalavimą tiekėjams, buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo principas, todėl šią ginčo sąlygą yra pagrindas pripažinti neteisėta.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo konkurso sąlyga šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo pripažinta neteisėta, kyla poreikis spręsti dėl tokių perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Dėl jų aktuali kasacinio teismo praktika dėl neteisėtai nustatytų pirkimo sąlygų ir pagal jas sudaryto sandorio galiojimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad kai pagal neteisėtas pirkimo sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 str. 4 d. 1 p.). Tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą informavo, kad 2013 m. vasario 7 d. buvo sudaryta Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 48-C.2013/34, pirkimo Nr. 124647.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK1.78 str. 5 d.). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad į procesą nėra įtraukta sutarties šalis (konkursą laimėjęs asmuo), todėl dėl šio sandorio teismas negali pasisakyti apeliaciniame procese, nes tuo pačiu būtų pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų (CPK 266 str.).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kuris, į procesą įtraukęs antrą sandorio šalį, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudaryto sandorio padarinius joms taikyti – sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia ar jos išsaugojimą bei alternatyviųjų sankcijų taikymą. Nurodytas proceso teisės pažeidimas gali būti ištaisytas tik pirmosios instancijos teisme.

Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas bus išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas