Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja I. M. skundžia antstolio Ramūno Kamarausko veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/01673.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašė tenkinti skundą, panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673, panaikinti pareiškėjos turto atžvilgiu taikomus areštus ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, priteisti iš antstolio pareiškėjos naudai jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti antstoliui Ramūnui Kamarauskui 5000,00 Eur baudą, jos dalį – 2500,00 Eur, paskiriant sumokėti pareiškėjos naudai.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-55-157, netenkino pareiškėjos I. M. skundo dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0051/18/01673, ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis Ramūnas Kamarauskas nurodė, kad vykdomojoje byloje teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo kliūčių minėtam vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, o pateikto vykdomojo dokumento pagrindas yra ne individualios įmonės, o fizinio asmens prievolės užtikrinimas. Individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. 2019 m. lapkričio 15 d. iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Renema“ buvo gautas pranešimas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nebėra jokio realizuotino turto, bauda Valstybinei mokesčių inspekcijai priteista bankroto byloje iš I. M.. Atsižvelgiant į bankroto administratorės pateiktą informaciją, 2019 m. lapkričio 15 d. prašymu, antstolis Ramūnas Kamarauskas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, grąžinti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tolimesniam vykdymui, o 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu antstolis atnaujino vykdomąją bylą bei atsisakė tenkinti skolininkės 2019 m. lapkričio 6 d. prašymą.

Antstolis taip pat pažymėjo, kad skolininkė 2019 m. lapkričio 6 d. prašymu, vėliau skundu, klaidina antstolį, nes skolos išieškojimas iš skolininkės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turi būti vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, ir vykdomasis dokumentas negali būti perduotas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

2020 m. sausio 27 d. buvo gautas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas į pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Išieškotoja nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. vykdomajame dokumente nurodytas Į. M. įsiskolinimas valstybės naudai atsirado po bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ), ši sumą negalėjo būti traukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje. Be to, kadangi priteista 1000,00 Eur suma yra asmeninio pobūdžio ši skola priteista būtent skolininkei, ne įmonei, ši suma nėra priskirtina prie administravimo išlaidų įmonės bankroto procese. Išieškotoja pažymėjo, kad ir pats įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas vykdomąjį dokumentą persiuntė vykdyti išieškotojai, t. y. nepridėjo prie bankrutavusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos dokumentų, nekėlė klausimo dėl išieškotojos reikalavimo tikslinimo.

Išieškotoja taip pat nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkei priklausęs nekilnojamasis turtas parduotas ir lėšos kreditoriams paskirstytos 2019 m. kovo mėnesį, kito realizuotino įmonės ar savininkės turto nenustatyta, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju I. M. geranoriškai dengiant įsiskolinimą biudžetui pagal 2018 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ar šį įsiskolinimą išieškant priverstinai per antstolį, kreditorių teisės ir teisėti interesai IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese nebūtų pažeidžiami. Atsižvelgiant į nurodytą, išieškotoja prašė atmesti pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą.

2020 m. vasario 18 d. pareiškėja I. M. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir argumentus dėl baudos antstoliui skyrimo. Pareiškėja pažymėjo, kad įtikinamai ir patikimai pagrindė, kad antstolis, 2018 m. lapkričio 8 d. priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, neturėjo teisinio pagrindo vykdomosios bylos atnaujinti, nes CPK nenumato galimybės atnaujinti jau užbaigtos vykdomosios bylos, kadangi CPK nustatyta tvarka gali būti atnaujinama tik sustabdyta, o ne užbaigta vykdomoji byla. Be to, antstolis, priimdamas pareiškėjos skundžiamą patvarkymą, patvarkyme iš viso nenurodė jokios teisės normos, vadovaujantis kuria jis nutaria atnaujinti vykdomąją bylą.

Taip pat pareiškėja nurodė, kad iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei į bendrą bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto balansą patenka ir įmonės vadovo turtas. Taigi nuo bankroto bylos iškėlimo BĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos visas pareiškėjos turtas yra patekęs į įmonės balansą ir iš jo įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra vykdomas išieškojimas įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių naudai. Be to, įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai iš įmonės bankroto proceso metu sukaupto turto yra tenkinami atsižvelgiant tiek į reikalavimo eiliškumą, tiek ir vadovaujantis proporcingumo principu (pagal turinio finansinio reikalavimo dydį). Taigi antstoliui pradėjus vykdyti ir toliau vykdant išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuris buvo išduotas po bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo, dėl pareiškėjos turto, kuris jau yra patekęs į bendrą bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės balansą, vyksta du tarpusavyje konkuruojantys ir iš esmės nesuderinami procesai, iš kurių vieną CPK nustatyta tvarka vykdo antstolis, o kitą – įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdo bankroto administratorius.

Taip pat pareiškėja prašė skirti antstoliui Ramūnui Kamarauskui maksimalią 5000,00 Eur baudą, 50 procentų šios baudos paskiriant sumokėti pareiškėjos naudai, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

2020 m. vasario 26 d. buvo gauti papildomi pareiškėjos I. M. rašytiniai paaiškinimai ir argumentai dėl baudos antstoliui skyrimo.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstoliui Ramūnui Kamarauskui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 1000,00 Eur baudos išieškojimo iš buvusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės I. M., už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Minėtą baudą paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties, kuria IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2018 m. spalio 4 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė patvarkymą Nr. S-18-55-19102, kuriuo patikrino ir patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir priėmė vykdyti ieškotojos pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą. Taip pat antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-55-19141, bei 2018 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-18-55-19144, kuriuo apskaičiavo vykdymo išlaidas.

2018 m. spalio 30 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-55-21296, kuriuo paragino skolininkę I. M. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 1000,00 Eur skolos ir 42,99 Eur vykdymo išlaidų.

2018 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-18-55-21958, kuriuo antstolis nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje. Taip pat antstolis 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė patvarkymą, kurio apskaičiavo vykdymo išlaidas, bei 2018 m. lapkričio 12 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-55-21962.

2019 m. rugpjūčio 22 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-19-55-14808, kuriuo paskirstė išieškotą iš skolininkės I. M. 4,68 Eur sumą.

2019 m. lapkričio 6 d. skolininkė I. M. pateikė antstoliui Ramūnui Kamarauskui prašymą užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąją bylą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

2019 m. lapkričio 8 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė nurodymą panaikinti areštą Nr. S-19-55-20338, kuriuo panaikino visus nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taip pat antstolis 2019 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, todėl antstolis vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673, ir vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.

2019 m. lapkričio 15 d. antstolis raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Minėtame rašte antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, iš bankroto administratorės gavo papildomus duomenis, t. y. informavus, kad skola priteista bankroto metu, nebėra teisinio pagrindo vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas grąžino 2018 m. balandžio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. gruodžio 13 d. antstolis Ramūnas Kamarauskas priėmė patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-19-55-22829. Patvarkyme antstolis nurodė, jog bankroto administratorė MB „Renema“ informavo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje nebėra jokio realizuotino turto, bauda Valstybinei mokesčių inspekcijai priteista bankroto byloje iš I. M.. Atsižvelgiant į tai, kad individualiai įmonei veiklą pabaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, pasibaigia jos savininkės prievolės tik individualios įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurios įgytos asmeniškai, išlieka, todėl antstoliui yra pagrindas tęsti skolos išieškojimą iš skolininkės I. M..

2020 m. sausio 6 d. antstolių Ingos Karalienės, Neringos Lipeikienės, Ginto Badikonio, Andriaus Bublio ir Ramūno Kamarausko kontoroje buvo gautas pareiškėjos (skolininkės) I. M. skundas dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymą ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį Ramūną Kamarauską priimti patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673. Antstolis minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl vykdomosios bylos atnaujinimo.

Vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei bankroto byla iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir perduoti vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui net ir tada, kai išieškojimas vykdomas iš įmonės dalyvio, o ne pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Tai paaiškinama tuo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl tiek juridinio asmens kreditoriai, tiek juridinio asmens dalyvio kreditoriai įmonės nemokumo atveju konkuruoja tarpusavyje. Jei nebūtų sustabdytas išieškojimas iš juridinio asmens dalyvio turto pagal jo kreditoriams išduotus vykdomuosius raštus, šie kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš juridinio asmens kreditorius.

Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolis neturėjo teisės atnaujinti vykdomosios bylos, kadangi ji nebuvo sustabdyta remiantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Šiuo atveju pareiškėja iš dalies teisi, jog antstolis negalėjo atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos, kadangi to CPK normos nenumato. Tačiau, kaip jau buvo minėta, remiantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Iš vykdomosios bylos esančių duomenų matyti, kad antstolis neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, kadangi 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-19-55-20342, antstolis neturėjo užbaigti vykdomosios bylos, tačiau turėjo sustabdyti ir persiųsti vykdomąją dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Šiuo atveju teigtina, kad antstolis turėjo pagrindą atnaujinti vykdomąją bylą, siekiant ištaisyti padarytą klaidą. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog bankroto byla iškelta skolininkės individualiai įmonei, bet ne skolininkei, kaip fiziniam asmeniui.

Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ (redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) reglamentavo tik santykius, atsirandančius įmonių bankroto procese, kitų subjektų, nors ir dalyvaujančių bankroto procese, prievolinių teisinių santykių ĮBĮ nereguliuoja. Be to, pasibaigus bankroto procedūrai, bankrutavusi įmonė likviduojama ir nustoja būti civilinių teisinių santykių subjektu. Įmonės savininko, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, teisinis statusas pasibaigus bankroto procedūrai nesikeičia. Todėl įmonės savininko prievolės nesibaigia ir jo kreditoriai turi teisę reikalauti vykdyti prievoles vykdymo proceso nustatyta tvarka. Todėl ir į individualios įmonės bankroto bylą perduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš įmonės savininko gali būti grąžintas kreditoriui, kad jis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto.

Šiuo atveju teigtina, kad antstolis turėjo teisę atnaujinti klaidingai užbaigtą vykdomąją bylą, kadangi antstolis neturėjo užbaigti vykdomosios bylos CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes iškėlus bankroto bylą individualiajai įmonei, asmeninė skolininkės I. M. prievolė išliko. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojos – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Todėl nepripažinus teisės antstoliui atnaujinti užbaigtą vykdomąją bylą, kai nustatomi antstolio klaidingai atlikti veiksmai, reikštų išieškotojos teisių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimą.

Pareiškėja siekdama pagrįsti savo poziciją, nurodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-14391-466/2018, priimtoje nutartyje išaiškino, kad CPK normos nenumato galimybės atnaujinti jau užbaigtos vykdomosios bylos – vykdomosios bylos atnaujinimas yra galimas tik tuomet, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta (CPK 626 – 628 straipsniais), todėl antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos atnaujinimo buvo priimtas nepagrįstai. Tačiau teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad cituojamoje civilinėje byloje ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės bylos aplinkybės – civilinėje byloje Nr. 2YT-14391-466/2018, antstolis atnaujino vykdomąją bylą neturėdamas vykdomojo rašto, vykdomoji byla buvo užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai. Tuo tarpu šioje nagrinėjamojo byloje antstolis per klaidą užbaigė vykdomąją bylą, vykdomąją bylą atnaujino, kai antstoliui buvo grąžintas vykdomasis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vadovautis minėta teismo nutartimi šioje nagrinėjamoje byloje.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teigtina, kad antstolis pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0055/18/01673, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Dėl baudos antstoliui skyrimo.

Pareiškėjai skunde prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti antstoliui Ramūnui Kamarauskui 5000,00 Eur baudą, jos dalį – 2500,00 Eur, paskiriant sumokėti pareiškėjos naudai.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė antstolio piktnaudžiavimo procesu aplinkybės. Be to, teismas konstatavo, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai atnaujino vykdomąją bylą. Pažymėtina, kad susidarė sudėtinga situacija, kurioje antstoliui buvo sunku pasirinkti vieno ar kito klausimo sprendimo būdą. Todėl pareiškėjos prašymas skirti antstoliui baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2020 m. sausio 6 d. skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja taip pat prašė priteisti iš antstolio Ramūno Kamarausko pareiškėjos naudai jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias (išlaidas) pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti papildomai (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos).

Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, remiantis CPK 510-513 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Kaip minėta, pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį, CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad pareiškėjos skundas atmestas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja nebuvo pateikusi jokių bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų, o iš pateiktų dokumentų (skundas dėl antstolio veiksmų, papildomi rašytiniai paaiškinimai ir pan.) matyti, kad minėtus dokumentus parengė pati pareiškėja, o ne jos atstovas advokatas.

Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, teisėtumu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. M. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/01673, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.