Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apeliantės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. K. nutraukta, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 28 d. R. K., UAB „S“ vadovui, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį už tai, kad jo vadovaujamoje UAB „S“ nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. kovo mėn. bendrovės darbuotojams tyčia buvo apskaičiuota ir bendrovės padaliniuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje grynais pinigais išmokėta 1068,86 eurai darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus: A. S laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. išmokėta 525 eurai darbo užmokesčio, iš jų darbo vietoje restorane (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2015 m. lapkričio mėn. išmokėta 175 eurai, 2015 m. gruodžio mėn. išmokėta 175 eurai, 2016 m. sausio mėn. išmokėta 175 eurai, I. A. laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. išmokėta 425 eurai darbo užmokesčio, iš jų darbo vietoje restorane (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2015 m. lapkričio mėn. išmokėta 65 eurai, 2015 m. gruodžio mėn. išmokėta 65 eurai, 2016 m. sausio mėn. išmokėta 65 eurai, 2016 m. vasario mėn. išmokėta 30 eurų, 2016 m. kovo mėn. išmokėta 200 eurų, R. B. 2015 m. lapkričio mėn. darbo vietoje restorane (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išmokėta 50 eurų darbo užmokesčio, I. V. darbo vietoje restorane (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016 m. vasario 25 d. išmokėta 68,86 eurai darbo užmokesčio. Tokiu būdu, jis, būdamas UAB „S“ direktorius, pagal savo užimamas pareigas privalėdamas užtikrinti tinkamą teisės aktų vykdymą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir kontroliuoti darbo santykius, pažeidė 2001 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. taip pat surašytas pagal ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį už tai, kad operatyvinio patikrinimo metu palyginus KKA kasos operacijų žurnale nurodytas inkasuotas sumas su kasos pajamų orderyje įrašyta pajamų suma bei pinigų suma, įnešta į bendrovės banko sąskaitą, duomenys nesutapo: 2016 m. sausio mėn. iš KKA inkasuota iš viso 22619,08 eurai, priduota į įmonės kasą 3974,22 eurai, įnešta į bendrovės sąskaitą 17602 eurai, t. y. 1042,40 eurų mažiau; 2016 m. vasario mėn. iš KKA inkasuota iš viso 16922,13 eurai, priduota į įmonės kasą 4539,40 eurai, įnešta į bendrovės sąskaitą 14811 eurai, t. y. 2428,27 daugiau. Be to, kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai neįrašyti į bendrovės kasos knygą: pagal bendrovės kasos knygos duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. kasos pajamos sudaro 63986,42 eurus, o kasos išlaidos 70270,71 eurus, o pagal išrašytus KPO ir KIO kasos pajamos – 28215,79 eurai, o kasos išlaidos 28403,71 eurai. Duomenys apie bendrovės kasos pajamas ir išlaidas pagal kasos knygą ir pagal išrašytus kasos dokumentus nesutapo. Šiais veiksmais bendrovės direktorius R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 ir 17 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 20 punktą.

2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. kad R. K. būtų pats išmokėjęs neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokestį, davęs nurodymus tai daryti, apie tai būtų žinoję ar leidęs (pritaręs) tokio darbo užmokesčio mokėjimui savo vadovaujamos bendrovės padaliniuose. Teismas taip pat nustatė, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra nepakankami padaryti neabejotinai išvadai, jog R. K. padarė ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, kadangi, išnaudojus visas galimybes, liko nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kurią patvirtino liudytojos J. A. paaiškinimai, jog neatitikimų, nurodytų operatyvinio patikrinimo pažymoje bei administracinio teisės pažeidimo protokole, UAB „S" buhalterinėje apskaitoje 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundų ir atsiliepimų argumentus - vienas iš esminių klausimų nagrinėjamoje byloje – tinkamas ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje ir ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų subjekto nustatymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies taikymo

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad joje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y., kad R. K. būtų pats išmokėjęs neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokestį, davęs nurodymus tai daryti, apie tai būtų žinoję ar leidęs (pritaręs) tokio darbo užmokesčio mokėjimui savo vadovaujamos bendrovės padaliniuose. Iš teismo sprendimo argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepaneigė kaltinimo, kad R. K. vadovaujamoje įmonėje galėjo būti padarytas darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas, teismas pripažino, kad R. K. darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos klausimus buvo įgaliojęs spręsti įmonės UAB „S“ restoranų tinklo filialų vadovams, o jo kaltė, nesant jokių įrodymų, negali būti preziumuojama vien dėl to, jog jis yra visos įmonės vadovas Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje kilęs teisinis ginčas dėl subjekto, atsakingo už šį administracinį teisės pažeidimą.

Apygardos teismas pažymi, kad iš ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijos visiškai akivaizdu, jog darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas įmonės vadovui užtraukia atsakomybę ne visais atvejais, kad šie pažeidimai „užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims“.

Apygardos teismas pažymi, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, o darbo užmokesčio darbuotojams mokėjimas priskirtinas šiai kategorijai. Taigi vadovo pareiga yra nustatyti teisėtą ir tinkamą darbo užmokesčio išmokėjimo sistemą bei tvarką. Pagal administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nustatytina, kad UAB „S“ restoranų tinkle, atskiruose restoranuose buvo paskirti konkretūs darbdavio atstovai – restoranų vadovai, kurie turėjo įgaliojimus priimti darbuotojus į darbą, nustatyti jų darbo valandas, nustatyti jiems mokamą atlyginimą bei jį išmokėti. Pabrėžtina, kad teisės aktai nedetalizuoja, kaip konkrečiai įmonės vadovas privalo organizuoti bendrovės veiklą, tai jis privalo daryti, laikydamasis teisės aktų nuostatų, tačiau turėdamas pasirinkimo laisvę, kokį vadovavimo ir funkcijų delegavimo modelį pasirinkti. Faktą, kad UAB „S“ restoranų tinkle, atskiruose restoranuose vadovavo restoranų vadovai, kad būtent jie buvo įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su darbuotojų darbo santykiais, ir jas atliko, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir patys darbdavio atstovai S C. bei G. B.. Būtent su šiais darbdavio įgaliotais asmenimis, kurie buvo skirtingi restoranų tinklo padaliniuose, darbuotojai sudarydavo darbo sutartis, keisdavo jų sąlygas, tardavosi dėl atlyginimo, darbo grafiko ir iš jų gaudavo atlyginimą. Pavyzdžiui, A. S 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavio atstovu nurodyta S C., kuri pasirašė darbo sutartį ir jos pakeitimus (I t., b. l. 35-36), I. A. 2015 m. vasario 6 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 37-38) darbdavio atstovu nurodyta M. M., kuri pasirašė darbo sutartį ir kt. Liudytojų – darbuotojų A. S, R. B., I. A. paaiškinimuose, duotuose VMI, nurodyta, kad būtent restoranų vadovai, kurie jų darbo sutartyse buvo nurodyti kaip darbdavio atstovai (S C., G. B.), mokėjo jiems neoficialius atlyginimus grynaisiais pinigais, už kuriuos jiems nereikėjo pasirašyti. Pagal bylos medžiagą taip pat matyti, kad tarp UAB „S“ darbuotojų bei vadovo R. K. apskritai nebuvo jokio bendravimo, o ypač – susijusio su darbo užmokesčio mokėjimu.

Apygardos teismo vertinimu, tokių aplinkybių kontekste sprendžiant klausimą dėl viso restoranų tinklo vadovo atsakomybės svarbu yra tai ar bendrovės vadovas tinkamai ir aiškiai delegavo konkrečią funkciją – darbo užmokesčio darbuotojams išmokėjimą – savo atstovams ir kokiomis priemonėmis užtikrino, kad ji būtų tinkamai vykdoma. Pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad R. K. darbo užmokesčio mokėjimą konkrečiuose restoranuose, organizuodamas bendrovės veiklą, buvo tiesiogiai pavedęs savo atstovams Tai aiškiai numatyta su jais sudarytose darbo sutartyse: 2015 m. gegužės 18 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje su S C. ( I t., b. l. 43-45) bei 2015 m. sausio 12 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje su G. B. (I t., b. l. 46-47), nurodyta, kad asmenys priimami dirbti restorano vadovais ir vykdyti restorano vadovo darbo funkcijas, kurios numatytos parieiginiuose nuostatuose, esančiuose sutarties priedu Nr. 8 (sutarties 1.2 punktas). Iš UAB „S“ restorano vadovo pareigybinės instrukcijos Nr. 8 (I t., b. l. 48-51) tiesiogiai matyti, kad su konkretaus restorano darbuotojų atlyginimu išmokėjimu susiję klausimai, yra aiškiai pavesti būtent restorano vadovui. Pagal instrukcijos II dalies 6 punktą vadovas „<...> pasirašo darbo sutartis, gavęs įmonės vadovo įgaliojimus tvirtina pareiginius atlyginimus, valandinius tarifus, priedus ir priemokas prie darbo užmokesčio <...>“. Taigi tiek darbdavys, sudarydamas darbo sutartis su restoranų vadovais, tiek patys restoranų vadovai, suprato, kad būtent pastarieji bus atsakingi už tinkamą atlyginimų mokėjimo tvarkos laikymąsi.

Apygardos teismo vertinimu, R. K., deleguodamas su atlyginimų išmokėjimu susijusią funkciją konkrečiai nurodytiems darbuotojams, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir iš esmės organizuodamas įmonės veiklą, ėmėsi būtinų priemonių, kad bendrovės veikla būtų vykdoma tinkamai. Pabrėžtina, kad iš vadovo negali būti reikalaujama atlikti tokius veiksmus, kurie viršija jo turimas galimybes, ar konkrečiose situacijose galbūt net yra neįmanomi. Darbdavio ir darbdavio atstovo santykiai yra grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, savarankiškumu. Nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad R. K., kaip UAB „S“ vadovas, buvo priėmęs kokius nors sprendimus dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo darbuotojams, kad restoranų vadovai buvo gavę tokius nurodymus iš R. K. ar kad R. K. apskritai buvo žinoma apie tokius atlyginimus Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog R. K. nesprendė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo klausimų byloje nurodomais atvejais, taigi preziumuoti R. K. kaltės iš esmės vien pagal padarinius negalima. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo požymių R. K. veiksmuose.

Dėl ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalies taikymo

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad UAB „S“ veikloje operatyvaus VMI patikrinimo metu užfiksuoti tam tikri buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai. Dėl šio administracinio teisės pažeidimo teismas nurodo, kad R. K. atstovė atsiliepime ginčija paties pažeidimo padarymo faktą, remdamasi bendrovės, tvarkiusios UAB „S“, UAB „P“ atstovės J. A. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, kurie, anot R. K. atstovės, paneigia nurodytus pažeidimus. Apygardos teismo vertinimu, šioje situacijoje esminis klausimas yra asmens, kuris turėtų būti atsakingas už šio pažeidimo galimą padarymą, nustatymas.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad R. K. nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo, uždrausto ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje, subjektas. Iš straipsnio sankcijos matyti, kad šio pažeidimo subjektas taip pat gali būti ne tik bendrovės vadovas, tačiau ir įmonės padalinio (filialo) vadovas. Taigi, kaip ir ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo inkriminavimo atveju, turi būti išsiaiškintas asmuo, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už kasos aparatų eksploatavimą ar kasos operacijų tvarkos laikymąsi.

Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis apygardos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnį (Aplaidus apskaitos tvarkymas), kuriame numatytos nusikalstamos veikos esmė yra itin panaši į aptariamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo praktikoje akcentuojama, kad bendrovės vadovo pareiga – tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimas, taip pat nurodoma, kad turi būti įvertinamas priežastinis ryšys tarp šios pareigos netinkamo atlikimo ir padarinių – netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo – kilimo. Šiame kontekste esminė Teismo praktikoje suformuota taisyklė – „Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. <...> Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.“ Pagal Teismo išaiškinimus, vadovas gali būti atsakingas už nustatytus pažeidimus tik tokiu atveju, jei šią pareigą jis atlieka nekokybiškai, aiškiai ignoruodamas teisės aktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Teismo praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad „<...>nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, kad būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai<...>“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Bendrovės vadovo pareiga organizuoti, o ne tvarkyti buhalterinės apskaitos tvarkymą tiesiogiai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys suteikia pagrindo daryti išvadą, kad R. K. iš esmės tinkamai atliko buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje, deleguodamas šią funkciją konkretiems asmenims. Pagal UAB „S“ restorano vadovo pareigybinės instrukcijos Nr. 8 II dalies 16 punktą, restorano vadovas yra atsakingas už visus veiksmus, susijusius su kasos apskaita (kasos knygos, kasos aparato žurnalo pildymas, grynų pinigų apskaita ir kt. 16.1 – 16.6 punktuose nurodytos pareigos). Įvertinant VMI operatyvaus patikrinimo metu nustatytus buhalterinės apskaitos pažeidimus (kurių esmė – įrašų buhalterinės apskaitos dokumentuose darymas netinkamu laiku, pavėluotai, sąlygojęs negalimumą tikrinimo metu nustatyti įmonės grynųjų pinigų likutį), akivaizdu, kad pažeidimai yra padaryti toje srityje, už kurią, pagal pareiginius nuostatus, tiesiogiai atsakingas konkretaus restorano vadovas R. K., sudarydamas darbo sutartis su restoranų vadovais, kuriuose buvo aiškiai numatytos jų atliekamos funkcijos, susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, iš esmės tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje. Be to, tinkamu UAB „S“ buhalterinės apskaitos tvarkymu rūpinosi ir bendrovė UAB „P“, su kuria buvo sudaryta buhalterinių paslaugų tiekimo sutartis. Ši aplinkybė patvirtina, kad R. K., kaip bendrovės vadovas, atliko veiksmus, reikalingus tam, kad bendrovėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis teisės aktų nuostatų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad už vadovaujamų padalinių buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingi atitinkamų padalinių vadovai, vadinasi R. K. nėra tinkamas ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl to, kad R. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį ir ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalį, taigi naikinti ar keisti 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.