Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. L.-K., Ž. L. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2004 m. rugpjūčio 10 d., būdama santuokoje, jungtinės nuosavybės teise pirko 0,13 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio k. Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos sutuoktinis A. L. mirė . (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje, su R. L.. A. L. testamentų nesudarė, taip pat testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų Tai reiškia, kad po A. L. . (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo.

Pareiškėja, dėl teisinių žinių stokos, po sutuoktinio A. L. mirties, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo trijų mėnesių bėgyje nesikreipė nei savo, nei nepilnamečių vaikų vardu, todėl teisiškai paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios Gyventojų registro 2023-05-03 pažymos Nr. GR.3A-4034, matyti, jog A. L., gimęs . (duomenys neskelbtini), mirė . (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su R. L., gimusia . (duomenys neskelbtini). Palikėjo vaikai: J. L. – K., gimusi . (duomenys neskelbtini), Ž. L., gimęs . (duomenys neskelbtini), ir F. L., gimusi . (duomenys neskelbtini).

2004-08-10 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad R. L. ir A. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantį . (duomenys neskelbtini)

Po A. L. mirties . (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla pradėta nebuvo, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepilnamečio vaiko F. L. vardu nepriėmė įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – motina R. L.. Paveldėtoja F. L., gim. . (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, todėl pati negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose ir tinkamai apginti savo teises.

CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečius vaikus, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jų interesai, tame tarpe ir paveldėjimo procese. LR CK 3.188 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvai neturi teisės be teismo leidimo savo nepilnamečių vardu priimti ar atsisakyti palikimo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), pripažįsta svarbiomis pareiškėjos įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežastis, todėl terminas palikimui nepilnamečio vaiko vardu priimti atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291.576-578,579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti nepilnametės F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminiai atstovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą nepilnametės F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą po jos tėvo A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties . (duomenys neskelbtini).

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.