- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8759-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00272-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) D. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Jonaitis, O. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2019 m. kovo 1 d. gautas skolininko D. Š. 2019 m. vasario 12 d. skundas vykdomojoje byloje Nr. 0117/19/00136 dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų, kuriame skundžiamas 2019 m. vasario 5 d. antstolio patvarkymas Nr. S-19-117-2476 netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti teismo nutarties vykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjo pilnametei dukrai O. Š. priteistas laikinas išlaikymas mokant po 180,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra neteisėta ir neteisinga. Pareiškėjas dėl minėtos nutarties yra pateikęs atskirąjį skundą, kuris Kauno apygardos teisme bus nagrinėjamas 2019 m. vasario 28 d. Antstolis, kuriam pateikta vykdyti minėta teismo nutartis, 2019 m. sausio 29 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pareikalavo nedelsiant jį įvykdyti. Pareiškėją atstovaujantis advokatas 2019 m. sausio 30 d. pareiškimu kreipėsi į antstolį, prašydamas sustabdyti minėtos teismo nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau 2019 m. vasario 5 d. antstolis priėmė neteisingą patvarkymą Nr. S-19-117-2476, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 152 straipsnis numato, jog atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas nestabdo nutarties vykdymo. Pareiškėjo teigimu, CPK 151 straipsnyje nurodyta, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, o ne draudžia sustabdyti nutarties vykdymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo. Pareiškėjas prašo sustabdyti nurodytos teismo nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Antstolis Darius Jonaitis 2019 m. vasario 27 d. patvarkymu atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminą ir skundą išnagrinėjo iš esmės bei nutarė netenkinti skundo ir perduoti jį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Antstolis nurodė, kad jo vykdyti priimta nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas O. Š. CPK 152 straipsnyje numatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Teismas skubiai vykdyti nukreipia sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, antstolis neturėjo ir neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti prašymą bei sustabdyti vykdomąją bylą. Nurodytos aplinkybės buvo išaiškintos skolininkui gavus jo prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nurodant konkrečius tai reglamentuojančius CPK straipsnius ir antstolio galimybes sustabdyti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
Antstolis Darius Jonaitis pateikė teismui atsiliepimą į skolininko skundą, kuriame prašo D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą, paskirti skolininkui 200,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Antstolis atsiliepime į skundą nurodo tuos pačius teisinius argumentus, remiantis kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atsiliepime cituojamos CPK 95 straipsnio nuostatos nurodant, kad antstolis pareiškėjo skundo reikalavimus laiko absoliučiai nepagrįstais, mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjui neatsiėmus skundo ir savo reikalavimą palaikant toliau, prašys teismo įvertinti pareiškėjo elgesį bei atlyginti turėtus nuostolius.
Suinteresuotas asmuo O. Š. atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/19/00136 pagal 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino materialinio išlaikymo (paramos) iš atsakovo D. Š. priteisimo pilnametei dukrai O. Š. mokant kas mėnesį po 180,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (e. b. l. 19–21). 2019 m. sausio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-19-117-1889 priimti vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, apskaičiavo vykdymo išlaidas bei tą pačią dieną priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-19-117-1908, ragindamas skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusį 180,00 Eur įsiskolinimą bei 47,20 Eur vykdymo išlaidas (e. b. l. 11–12, 15–16). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui D. Š. įteiktas asmeniškai 2019 m. sausio 30 d.
2019 m. vasario 1 d. antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje gautas skolininko D. Š. atstovo advokato J. S. pareiškimas sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pareiškime nurodyta, kad 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra apskųsta atskiruoju skundu, prašant minėtą nutartį panaikinti.
2019 m. vasario 5 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl gauto prašymo Nr. S-19-117-2476, kuriame nurodė, kad sustabdyti nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdymą nėra pagrindo. Patvarkyme nurodyta, kad antstolis gali sustabdyti arba atidėti vykdymo veiksmus tik įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais, nurodytais CPK 626 ir 627 straipsniuose. CPK 152 straipsnyje numatyta, kad atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (e. b. l. 13–14).
2019 m. vasario 14 d. antstolio kontoroje gautas skolininko D. Š. skundas dėl 2019 m. vasario 5 d. patvarkymo Nr. S-19-117-2476, kurio antstolis netenkino ir 2019 m. vasario 27 d. patvarkymu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (e. b. l. 9–10, 17).
Dėl vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų.
Vykdymo procesas ne visuomet gali vykti nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 625 straipsnyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas (CPK 625 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą yra skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Tuo pačiu pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 625 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, atsižvelgiant į jų sisteminius ryšius su kitomis CPK, taip pat kitų įstatymų nuostatomis, yra padaręs išvadą, kad antstolis turi pareigą sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus ne tik CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais atvejais, bet ir esant kitiems CPK bei kituose įstatymuose įtvirtintiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013).
Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1016-264/2018).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas, pateikęs atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kreipėsi į minėtą nutartį vykdantį antstolį, prašydamas sustabdyti šios nutarties vykdymą iki tol, kol apeliacinės instancijos teismas išnagrinės jo pateiktą atskirąjį skundą. Taigi skolininkas kreipėsi į antstolį, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolis, nenustatęs pagrindų vykdomajai bylai sustabdyti, nurodęs, kad atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, atsisakė sustabdyti nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo vykdymą.
Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0117/19/00136 medžiaga, pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju egzistuotų CPK 626 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, egzistuojant kuriems antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ar vykdymo veiksmus. Pagrindai, kuriems egzistuojant antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, numatyti CPK 627 straipsnyje. Vienas iš atvejų, kuomet antstolis gali priimti sprendimą sustabdyti vykdomą vykdomąją bylą – kai raštu to prašo išieškotojas. Galimybė sustabdyti vykdomąją bylą to prašant skolininkui, kai nėra įstatyme numatytų aplinkybių, CPK 627 straipsnyje neįtvirtinta. Kitų CPK 627 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems egzistuojant gali būti sustabdyta vykdomoji byla, pareiškėjas nenurodė.
Skolininkas prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo grindė aplinkybe, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas, yra apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas reglamentuojamas CPK 151 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visas CPK nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, dalyvaujantys byloje asmenys gali apskųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui, tačiau atskirojo skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teisingai nurodė minėtą CPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl bylos nagrinėjimo nesustabdymo pateikus atskirąjį skundą bei pažymėjo, kad CPK 151 straipsnyje neįtvirtintas draudimas sustabdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, iki bus išnagrinėtas dėl tokios nutarties pateiktas atskirasis skundas. Tačiau teismas pažymi, jog pagrindai, kuriems egzistuojant privalo ar gali būti sustabdyta vykdomoji byla, numatyti CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išskyrus konkrečius CPK bei kituose įstatymuose numatytus atvejus. Antstolis, spręsdamas dėl prašymo sustabdyti vykdomąją bylą, pagrįstai vadovavosi CPK 626–627 straipsnių nuostatomis ir pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo pagrindas tenkinti prašymą ir sustabdyti vykdomąją bylą.
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas reglamentuotas CPK 152 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, t. y. vykdoma dar neįsiteisėjusi nutartis, nedelsiant. Ši nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti asmens, kurio prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesus, siekiant išvengti neigiamų veiksmų ir (ar) pasekmių, kurių gali imtis priešinga šalis, sužinojusi apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tuo pačiu minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirojo skundo dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Šia nuostata siekiami tikslai tarpusavyje koreliuoja su pirmiau nurodytos nuostatos tikslais ir yra skirti siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl galimų priešingos šalies veiksmų, sužinojus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog atskirojo skundo padavimas įstatyme neįtvirtintas kaip pagrindas sustabdyti nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, o kartu ši aplinkybė nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomosios bylos, užvestos pagal antstoliui vykdyti pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įstatyme esant įtvirtintai nuostatai, kad atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, nenustačius kitų įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems egzistuojant turi (gali) būti sustabdyta vykdomoji byla, antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo atstovo prašymo sustabdyti 2019 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutarties vykdymą tuo pagrindu, kad dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo yra pateiktas atskirasis skundas aukštesnės instancijos teismui.
Teismo vertinimu, išvadą, jog skubiai vykdytinos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskundimas aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindas sustabdyti šios nutarties vykdymą, patvirtina ir sisteminė CPK 152, 282 ir 626 straipsnių nuostatų analizė. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų yra termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas. Taigi minėta nuostata suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti dėl teismo sprendimo, kuris buvo pagrindas vykdomajam raštui išduoti, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, pradėtą tokio sprendimo pagrindu. Tačiau CPK 626 straipsnio 1 dalies 6 punkte, reglamentuojančiame šį privalomo bylos sustabdymo pagrindą, numatyta išimtis – net ir esant pateiktam apeliaciniam skundui, nestabdomas tų sprendimų vykdymas, kurie yra skubiai vykdytini. Taigi skubiai vykdytinų sprendimų vykdymas negali būti sustabdytas vien tik tuo pagrindu, kad dėl jų yra pateiktas apeliacinis skundas. Minėta taisyklė įtvirtinta ir CPK 282 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Taigi įstatymo leidėjas galiojančiame teisiniame reglamentavime yra aiškiai įtvirtinęs poziciją, kad skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas aukštesnės instancijos teismui, jų vykdymo nesustabdo. Nagrinėjamu atveju nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra skubiai vykdytina, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais argumentais ir remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atskirojo skundo padavimas nėra aplinkybė, dėl kurios gali (turi) būti sustabdyta vykdomoji byla, vykdoma pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo CPK nurodyti vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, todėl antstolis, netenkinęs pareiškėjo atstovo prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo, laikėsi įstatymo nuostatų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą 2019 m. vasario 5 d. patvarkymą Nr. S-19-117-2476 dėl gauto prašymo, kurį keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas.
Teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, kadangi tai nesudaro skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalyko. Pažymėtina, kad šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą yra patikrinęs apeliacinės instancijos teismas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo D. Š. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, nutartis palikta nepakeista.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu
Antstolis, kurio veiksmai skundžiami, teismui pateiktame atsiliepime prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant skundą dėl antstolio veiksmų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą – CPK nustatyta tvarka pateikti skundą dėl antstolio veiksmų, kad būtų apginta jo tariamai pažeista teisė, tačiau, net ir nustačius, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, negalima teigti, jog skundas būtų pateiktas siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Antstolis Darius Jonaitis teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė priteisti jam iš pareiškėjo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje punkte įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tačiau pažymėtina, jog teismui nepateikti duomenys, patvirtinantys antstolio šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Antstolis teismui nėra pateikęs jokių duomenų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, todėl antstolio prašymas netenkinamas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti gali būti priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir iki paskirto teismo posėdžio teisme nebuvo gauti duomenys, patvirtinantys antstolio Dariaus Jonaičio išlaidų advokato padėjėjai, kuri pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pagalbai apmokėti dydį.
Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 1,86 Eur. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi valstybės išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma šioje byloje yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, ji valstybei iš pareiškėjo D. Š. nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjo D. Š. 2019 m. vasario 12 d. skundo dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.