Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-06-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-197-374/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-197-374/2021Sprendimas · 2021-06-21Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2022-03-09Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-06-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
e2YT-197-374/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02979-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
G. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, L. M., R. M., S. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-197-374/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02979-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant R. L.,Dalyvaujant pareiškėjos G. S. atstovei advokato padėjėjai A. J.,

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., R. M., S. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja G. S., patikslinusi pareiškimą, teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos narė (dukra); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mama N. V. (buvusi B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), su šeima - tėvu J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., mama B. J., gim. (duomenys neskelbtini)., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A.1941-02-22 buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja nurodo, kad jos mama N. V. (gimusi B.), gim. (duomenys neskelbtini)., su savo šeima: tėvu J. B., motina B. J., seserimis ir broliu buvo įkeldinti į Lietuvos teritoriją po 1939 metų iš Lenkijoje turėto ūkio. J. B. (J. B.) nuosavybės teise valdė 16.24 ha dirbamos žemės (duomenys neskelbtini) (1995-08-30 Valstybinio archyvo esančio Suvalkuose pažyma Nr. 845-73/95 pridedama). Pažymoje (jos vertime) išversta neteisingai kaimo pavadinimas nurodyta - Giluičių, tačiau kaimo pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) (lenk. (duomenys neskelbtini)) - https://lt.wikipedia.org/wiki/ Gilui%C5%A1iai (Punskas). Pareiškėja teigia, esanti N. V. dukra.

3. Pareiškėjos teigimu, N. V. gimimo liudijime nurodyta - B. N. J., o tėvai B. J. ir J. S.. Kodėl gimimo liudijime yra įrašyta skirtingos motinos ir tėvo pavardės, pareiškėjai nėra žinoma, tačiau vėlesniuose dokumentuose J. pavardė - B. 2020-09-21 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis N. V. tėvas nurodyta - J. B., mama -J. B.. N. V. gimusi B. buvo J. B. dukra. Pareiškėjos nuomone, N. V. senuose asmens dokumentuose yra rašymo apsirikimo klaidos. N. V. gimimo datos dokumentuose skiriasi, todėl Nacionalinė žemės tarnyba atsakymuose išreiškė abejones, kad ji yra J. B. šeimos narė. N. V. gimimo liudijime įrašyta gimimo data - (duomenys neskelbtini) ta pati data buvo nurodyta N. V. pase (išlikusi paso kopija pridedama), yra aišku iš asmens kodas - (duomenys neskelbtini), nurodyta 2020-09-21 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis. Tačiau santuokos liudijime įrašyta gimimo data yra (duomenys neskelbtini), o 1998-02-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime jos gimimo data nurodyta - (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad N. V. buvo gimusi balandžio 26 d. ((duomenys neskelbtini)), o sutuoktuvių liudijime nurodyta - (duomenys neskelbtini) d, t.y. nurodyta ne tik ne tie metai, bet ir mėnuo bei diena. Nors gimimo datos nesutampa, pareiškėjos nuomone, akivaizdu, jog tai yra tas pats asmuo. Be to, kiekviename dokumente sutampa N. V. (B. – B.) vardas, pavardė ir tėvo vardas (J.). J. B. gimimo data 2020-09-21 d. pažymoje nurodyta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 1998-02-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime - (duomenys neskelbtini) Tikėtina, kad tai yra taip pat rašymo apsirikimo klaida. Pareiškėja teigia, kad ir tai, jog senuose dokumentuose yra klaidų įrodo ir faktas, kad pareiškėjos mamos sesers B. A. J. g. (duomenys neskelbtini) pavardė 1998-02-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime nurodyta – B., o motinos vardas gimimo liudijime J., o 1998-02-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime nurodyta jau sulietuvintas vardas – J., 2003-05-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime nurodoma, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žinioje (duomenys neskelbtini) gyventojo B. J. buto ūkio lape įrašyti: B. J., gim. (duomenys neskelbtini) šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių, jo žmona J. (vardas sutrumpintas), o jo dukra - įrašyta A.. Todėl, pareiškėjos nuomone, galimai tokie neatitikimai tarp gimimo datų, vardų ir pavardžių yra vertimų iš lenkų į lietuvių kalbą klaida. 1941 m. J. B. šeimai atvykus į Kalvarijos evakuacijos punktą galėjo būti asmens anketiniai duomenys netiksliai įrašyta, dėl lenkų ir lietuvių kalbos skirtumo, nesusikalbėjimo ir rašymo apsirikimo, be to vardai ir pavardės buvo sulietuvinti (pvz. mot. pavardė B. tapo B., vardas J. – J. ir t.t.). N. V. iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo - (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Pareiškėja įsitikinusi, kad į aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais - prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005,2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009 ir kt.).

4. Pareiškėja nurodo, kad 1998-02-23 Lietuvos centrinio archyvo pažymėjime įrašyta, kad Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos įgaliotinio gyventojų perkėlimo reikalams archyviniam fonde, sąrašų byloje yra gyventojų kurie 1941-02-­22 atvyko į Kalvarijos evakuacijos punktą: B. J., A., g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J., g. (duomenys neskelbtini) (pavardė-taip dokumente); B. V., J, g. (duomenys neskelbtini) B. J., J., gim. (duomenys neskelbtini); B. J., J., g. (duomenys neskelbtini).; B. N., J., g. (duomenys neskelbtini) B. J., J. g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J., g. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, nors pažymėjime įrašyta, kad šeima turėjo išvykti į Panevėžio apskritį (kaimas nenurodytas), tačiau į Panevėžį 1941-02-23 jie neišvyko. Tai patvirtina rašytinis dokumentas, 2003-05-21 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žinioje (duomenys neskelbtini) gyventojo B. J. buto ūkio lape įrašyti: B. J., g. (duomenys neskelbtini)., šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių, jo žmona Julė, šeimininkė, dirbanti šeimos narė, sūnus V., dukterys A. ir J., žemdirbiai dirbantys šeimos nariai, dukterys N., J. ir A., tėvo išlaikomos. Taip pat pažymėjime įrašyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniam fonde, 1945-1948 m. byloje, (duomenys neskelbtini), vardiniam naujakurių sąraše (be datos) įrašyta B. J., (duomenys neskelbtini), kaip bežemis gavęs 16.08 ha žemės, gyv. namą, tvartą, klojimą (pagal dabar esančius pavadinimus kaimo pavadinimas - (duomenys neskelbtini) https://lt.wikipedia.org/wiki/Cyrail%C4%97). Dėl šio fakto patvirtinimo N. V. 1998-03-13 kreipėsi į Marijampolės apskrities archyvą, tačiau 1998-03-17 dienos atsakymu buvo informuota, kad tokios informacijos pateikti negali, dėl to kad likviduotų kolūkių yra nepilnai išlikę dokumentai. 1946-04-26 J. B. mirė, o privati žemės nuosavybė buvo panaikinta. Patvirtinti faktui, kad šeima į Panevėžio apskritį neišvyko, pareiškėja kreipėsi į Šiaulių regioninio archyvo Panevėžio filialą, tačiau 2019-12-05 raštu Nr. D7-131 (10.3.14) buvo informuota, kad jie tokios informacijos neturi ir rekomendavo kreiptis Lietuvos ypatingąjį archyvą. Lietuvos ypatingasis archyvas 2020-01-02 raštu Nr. P217 informavo, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komitete (KGB) ir Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie J. B., A. ir N. B. (V.) J. nėra.

5. Pareiškėja nurodo, kad šie prašomi juridiniai faktai nustatytini tam, kad pareiškėja galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai. Pareiškėja teigia, kad surinko visus įmanomus dokumentus iš archyvų (Valstybinio archyvo esančio Suvalkuose, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Marijampolės apskrities archyvo) daugiau jokių dokumentų surinkti papildomai neturi galimybės, nes jų, pareiškėjos duomenimis, daugiau nėra išlikusių.

6. Suinteresuotieji asmenys: L. M., R. M., S. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gauti atsiliepimai į pareiškimą, su kuriuo sutinka, bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Tarnyba atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., g. (duomenys neskelbtini) šeimos narė (duktė), Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kadangi visuose pateiktuose Teismui dokumentuose gimimo datos nesutampa, todėl tai kelia pagrįstų abejonių ar tai tas pats asmuo. Kaip nurodo pati pareiškėja, neatitikimų yra ir J. B. gimimo datoje. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjime Nr. T-1418-B nurodyta, kad „B. J., A., g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J., g. (duomenys neskelbtini). (pavardė - taip dokumente); B. V., J., g. (duomenys neskelbtini).; B. J., J., g. (duomenys neskelbtini) B. J., J., g. (duomenys neskelbtini).; B. N., J., g. (duomenys neskelbtini).; B. J., J, g. (duomenys neskelbtini) m.; B. A., J., g. (duomenys neskelbtini).“ Pateiktuose, kituose Teismui dokumentuose N. B. (V.) gimimo data nurodoma: Gimimo liudijime nurodyta B. N. gimusi (duomenys neskelbtini) Mirties liudijime - (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos paso kopijoje - (duomenys neskelbtini).; Santuokos liudijime - (duomenys neskelbtini)

8. Tarnybos nuomone, gimimo datų sutapimų yra tik gimimo liudijime, mirties liudijime, LR pase, tačiau prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui aktualu ar N. V. buvo J. B., kuris nurodytas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjime Nr. T-1418-B, šeimos narė, nes būtent šiame dokumente ir kituose (gimimo liudijimas, mirties liudijimas, paso kopija) gimimo datos nesutampa. Kitų archyvinių dokumentų prie prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto su gimimo datomis, kad būtų galima nustatyti ar tai tas pats asmuo, nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes duomenų nustatyti prašomam juridiniam faktui, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., g. (duomenys neskelbtini)., šeimos narė (duktė), Nacionalinės žemės tarnybos nuomone nepakanka.

9. Tarnyba taip pat pasisako ir dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos G. S. mama N. V. (buvusi B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), su šeima - tėvu J. B., g. (duomenys neskelbtini) m., mama B. J., gim. (duomenys neskelbtini)., broliu V ir seserimis A, J, J ir A 1941 m. vasario 22 buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini). Tarnybos nuomone, kadangi duomenų nustatyti, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. B. g. (duomenys neskelbtini)., šeimos narė (duktė) nepakanka, negalima nustatyti ir šio prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto.

10. Tarnyba atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad skirtingai yra nurodytas kaimo bei valsčiaus, iš kurio J. B. šeima buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir kaimo bei valsčiaus, kuriame J. B. valdė žemę pavadinimai. Suvalkų valstybinio archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje Nr. 845-73/95 nurodoma, kad „J. B. (J. B.) buvo 16,24 ha dirbamos žemės (duomenys neskelbtini).“ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjime Nr. T-1418-B nurodyta, kad „B. J., A., g. (duomenys neskelbtini) B. A., J, g. (duomenys neskelbtini). (pavardė - taip dokumente); B. V., J, g. (duomenys neskelbtini) B. J., J, g. (duomenys neskelbtini).; B. J., J, g. (duomenys neskelbtini).; B. N., J, g. (duomenys neskelbtini) B. J., J, g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J, g. (duomenys neskelbtini) m. atvykę iš „(duomenys neskelbtini) (taip dokumente).“ Analogiška informacija nurodoma ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. gegužės 21 d. archyvo pažymėjime Nr. R4-3335 „<...> prie visų pavardžių įrašyta: „Iš (duomenys neskelbtini). 1941 m. repatrijant.“ Šiuo atveju (duomenys neskelbtini)., pavadinimuose yra nežymus skirtumas ir jis galėjo atsirasti dėl vertimo iš Lenkų kalbos į Lietuvių kalbą, tačiau, kaip jau Tarnyba minėjo, skiriasi kaimai ir valsčius dokumentuose patvirtinančiuose faktą, kuriame J. B. turėjo žemės ir iš kur su šeima buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją. Faktinės aplinkybės, kurios nurodomos pareiškime, kad 1959 m. (duomenys neskelbtini) gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą ar, kad į (duomenys neskelbtini) neturi įrodomosios galios, kadangi archyvų pažymose iš kur J. B. atkeldintas (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjimas Nr. T-1418-B ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. gegužės 21 d. archyvo pažymėjime Nr. R4-3335) duomenys paimti iš 1941 m. vasario 22 d. ir 1942 m. gegužės 27 d. archyvinių fondų, Suvalkų valstybinio archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 845-73/95 parengta vadovaujantis 1945-1951 metų archyvų duomenimis. Tai reiškia, kad šiuo atveju yra aktualus laikotarpis, kuriuo remiantis buvo parengtos archyvų pažymos, o ne vėlesni duomenys.

11. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, Tarnyba prašo pareiškimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

12. Liudytoja V. S. yra pareiškėjos G. S. dukra, kuri nurodė, kad motinos G. S. motinos N. V. tėvas, o pareiškėjos - senelis J. B. liudytojai žinomas tik iš artimųjų giminaičių pasakojimų, liudytoja kartu su motina prižiūri senelių kapus, visi giminaičiai puikiai žino ir iki šiol įsitikinę, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra pareiškėjos senelis. Liudytoja patikino, kad daug domėjosi šiuo klausimu, yra daug skaičiusi dokumentų, teigia, kad dokumentuose yra daug neatitikimų, tačiau, liudytojos nuomone, tai gali būti vertimų iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą klaidos. Tai: N. V. gimimo liudijime nurodyta -B. N. J, o tėvai B. J. ir J. S.. Kodėl gimimo liudijime yra įrašyta skirtingos motinos ir tėvo pavardės, liudytojai nėra žinoma, tačiau vėlesniuose dokumentuose J pavardė - B. 2020-09-21 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis N. V. tėvas nurodyta - J. B., mama -J. B.. N. V. gimusi B buvo J. B. dukra. Kituose dokumentuose, liudytojos teigimu, taip pat yra klaidų. Tai: N. V. gimimo datos dokumentuose skiriasi, N. V. gimimo liudijime įrašyta gimimo data - (duomenys neskelbtini)., ta pati data buvo nurodyta N. V. pase, yra aišku iš asmens kodas - (duomenys neskelbtini), nurodyta 2020-09-21 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis. Liudytojos teigimu, yra be galo daug nesutapimų dokumentuose, tačiau ji įsitikinusi, kad juose nurodomas vienas ir tas pats asmuo – J. B., gim. (duomenys neskelbtini). ir jis yra pareiškėjos G. S. senelis.

13. Liudytoja V. S. taip pat pasisakė dėl J. B. šeimos, gyvenusios Lenkijoje ir jos įkeldinimo į Lietuvą. Liudytoja nurodė, kad pati daug domėjosi šiais klausimais, susipažinusi su archyviniais dokumentais, kuriuose, jos nuomone, taip pat daug rašybos ir vertimo klaidų. Liudytojos teigimu ir įsitikinimu, pareiškėjos G. S. motina N. V. (buvusi B) su šeima - tėvu J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., mama B. J., gim. (duomenys neskelbtini)., broliu V ir seserimis A, J, J ir A 1941-02-22 buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini)

14. Liudytoja V. K. nurodė, kad ji taip pat yra artima pareiškėjos giminaitė, apie pareiškėjos senelį žino tik iš giminės atstovų pasakojimų, kartu su kitais giminaičiais lanko ir prižiūri J. B. kapą. Apie J. B. šeimos gyvenimą ir turėtą žemę Lenkijoje bei šeimos įkeldinimą į Lietuvą girdėjo tik iš giminių pasakojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas dalinai.

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja siekia nustatyti juridinius faktus tam, kad pareiškėja galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, todėl teismo prašo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. 1891 m., šeimos narė (dukra); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mama N. V. (buvusi B), asmens kodas (duomenys neskelbtini), su šeima - tėvu J. B., gim. (duomenys neskelbtini) mama B. J. gim. (duomenys neskelbtini)., broliu V ir seserimis A, J, J ir A 1941-02-22 buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini).

16. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutinka, nurodo, kad pareiškėja neįrodo nei vieno pareiškime nurodyto fakto.

17. Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008-05- 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008; kt.). Dėl to, nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms.

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti faktą, kad pareiškėjos motina N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., šeimos narė (dukra). Prie pareiškimo pateikti dokumentai, liudijantys aplinkybę, kad J. B. šeimą sudarė: B. A., J, g. (duomenys neskelbtini) (pavardė-taip dokumente); B. V., J, g. (duomenys neskelbtini) B. J., J, gim. (duomenys neskelbtini); B. J., J, g. (duomenys neskelbtini) B. N., J., g. (duomenys neskelbtini)., B. J., J g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J, g. (duomenys neskelbtini) Visuose archyviniuose dokumentuose yra daug nesutapimų: pavardėse, varduose, gimimo metuose. Kaip teigia pareiškėja, šeima gyveno Lenkijoje, perkėlus šeima į Lietuvą, dokumentai buvo verčiami į lietuvių kalbą, vertimuose įsivėlė daug vertimo klaidų, todėl dabar labai sunku nustatyti, kad šeimos nariai yra vienos šeimos nariai, kur šeimos tėvas buvo J. B.. Pareiškėja teigia, kad jos senelis buvo J. B., šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos, pareiškėjos giminaitės V. S., V. K.. Pareiškėja ir liudytojos patvirtino, kad giminė žino tik vieną asmenį – J. B., kurio kapą lanko ir prižiūri. Liudytojos patikino, kad šis asmuo su šeima buvo atkeltas iš Lenkijos, dalis šeimos išvežta į Panevėžio rajoną, kita dalis, tame tarpe ir J. B. – liko(duomenys neskelbtini). Liudytojų teigimu, ant senelio J. B. kapo paminklo įrašyti gimimo metai – (duomenys neskelbtini), niekam niekada nekilo abejonių, kad tai ne senelis.

19. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, jog J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., yra jos motinos N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai: 1998-02-23 Lietuvos centrinio archyvo pažymėjimas, kuriame įrašyta, kad Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos įgaliotinio gyventojų perkėlimo reikalams archyviniam fonde, sąrašų byloje yra gyventojų, kurie 1941-02-­22 atvyko į Kalvarijos evakuacijos punktą: B. J., A, g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J, g. (duomenys neskelbtini). (pavardė-taip dokumente); B. V., J, g. (duomenys neskelbtini) B. J., J, gim. (duomenys neskelbtini); B. J., J, g. (duomenys neskelbtini).; B. N., J, g. (duomenys neskelbtini)., B. J., J g. (duomenys neskelbtini).; B. A., J, g. (duomenys neskelbtini).; 2020-09-21 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, kur nurodyta, kad N. V. tėvas - J. B., mama -J. B.. Aukščiau nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad N. V., gimusi B, buvo J. B. dukra.

20. Teismas sutinka su pareiškėjos nuomone, kad daugelyje asmens dokumentų yra daug klaidų, kurios atsirado verčiant dokumentus iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, be to, tikėtina, kad gyventojų perkėlimo laikotarpiu - 1941 m. - galėjo būti dėl atsakingų darbuotojų skubėjimo arba dėl išsilavinimo stokos padarytos klaidos dokumentuose, nurodant gimimo metus, pavardes arba klaidingus vardus.

21. Juridinę reikšmę turintis faktas dėl giminystės ryšio nustatytinas pareiškėjai pasinaudoti pareiškime nurodytu tikslu - pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai.

22. Pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S. mama N. V. (buvusi B), su šeima - tėvu J. B., gim. (duomenys neskelbtini) mama B. J., gim. (duomenys neskelbtini) broliu V ir seserimis A, J, J ir A 1941-02-22 buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini)

23. Pareiškėja šiuo reikalavimu siekia nustatyti faktą, kad J. B. šeima buvo įkeldinta į Lietuvą iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad šie prašomi juridiniai faktai nustatytini tam, kad pareiškėja galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai. Pareiškėja teigia, kad surinko visus įmanomus dokumentus iš archyvų (Valstybinio archyvo esančio Suvalkuose, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Marijampolės apskrities archyvo) daugiau jokių dokumentų surinkti papildomai neturi galimybės, nes jų, pareiškėjos duomenimis, daugiau nėra išlikusių. Reikalavimą grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais – dokumentais iš archyvų, duomenimis, esančiais interneto puslapiuose (https://lt.wikipedia.org/wiki/Cyrail%C4%97, https://lt.wikipedia.org/wiki/ Gilui%C5%A1iai (Punskas).

24. Valstybinės žemės suteikimą nuosavybėn neatlygintinai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, jog žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis pagrindiniai kriterijai perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą yra žemės turėjimo nuosavybės teise Lenkijos ar Vokietijos teritorijose bei piliečio šeimos įkeldinimo į Lietuvos teritoriją po 1939 metų faktai. Todėl Lietuvos Respublikos pilietis pretenduojantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą pagal minėtą įstatymą, turi pateikti dokumentus apie jo šeimos nuosavybės teise turėtą tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose ūkį iki iškeldinimo, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra savininko, turėjusio tuometinėse Lenkijos ar Vokietijos teritorijose nuosavybės teise žemės ir po 1939 metų įkeldinto į Lietuvos teritoriją, šeimos narys, šeimos įkeldinimo į Lietuvos Respublikos teritoriją faktą patvirtinančius dokumentus.

25. Teismas sutinka su atsakovo nuomone šiuo klausimu, kurį teismas aptarė šio sprendimo 10 punkte. Teismų praktikoje nustatyta, jog Žemės reformos įstatyme nėra reglamentuotas teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-76-261/2019). Minėtoje nutartyje nurodyta, kad paveldima gali būti tik asmens, perkelto į Lietuvos teritoriją, pareikšta teisė suteikti žemės sklypą neatlygintinai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos turimų dokumentų matyti, kad N. V. yra pateikusi 1992 m. vasario 9 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. vardu valdytą Lenkijos teritorijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją 18 ha žemės (duomenys neskelbtini).

26. Nei pareiškėja, nei apklaustos liudytojos V. S., V. K. nepatvirtino, jog J. B. L. (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavybės teise 16,24 ha žemės. Liudytoja V. S. aiškino, kad ji pati rūpinosi dokumentų iš archyvų gavimu, susipažinusi su jais ir teigė, kad visuose dokumentuose klaidingai nurodomi kaimų pavadinimai, todėl labai sunku šiandien nustatyti koks tiksliai kaimo pavadinimas.

27. Teismui nepateikta nei jokių įtikinamų rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymais nepatvirtintas pareiškėjos prašomas nustatyti faktas. Pareiškėja visus dokumentuose esančius neatitikimus komentuoja kaip klaidas, remiasi savo nuomone ir prielaidomis.

28. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2017; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

29. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, spręstina, kad pareiškimas dalyje dėl nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos G. S. mama N. V. (buvusi B), su šeima - tėvu J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., mama B. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., broliu V ir seserimis A, J, J ir A 1941-02-22 buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio (duomenys neskelbtini) laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

30. Kiti šalių posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėti, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti dalinai.

Tikslu pareiškėjai G. S. pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., a/k (duomenys neskelbtini) motina N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. (duomenys neskelbtini) šeimos narė (dukra).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė