- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-10-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02979-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., R. M., S. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2022m. kovo 9 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl 2021 m. birželio 21 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-197-374/2021 pagal pareiškėjos G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. M., R. M., S. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. S. teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. X m., šeimos narė (dukra); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina N. V. (buvusi B.), a. k. (duomenys neskelbtini), su šeima – tėvu J. B., gim. X m., motina B. J., gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A. 1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje. Šie juridinę reikšmę turintys faktai prašomi nustatytini tikslu, kad pareiškėja galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. pareiškėjos motina N. V. (gimusi B.), gim. X m., su savo šeima – tėvu J. B., motina B. J., seserimis ir broliu buvo įkeldinti į Lietuvos teritoriją po 1939 m. iš Lenkijoje turėto ūkio. J. B. (J. B.) nuosavybės teise valdė 16,24 ha dirbamos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gminoje, Suvalkų apskrityje. Pažymoje (jos vertime) išversta neteisingai kaimo pavadinimas nurodyta – (duomenys neskelbtini), tačiau kaimo pavadinimas yra (duomenys neskelbtini) (lenk. (duomenys neskelbtini)) – https://lt.wikipedia.org/wiki/ Gilui%C5%A1iai (Punskas).
1.2. N. V. gimimo liudijime nurodyta „B. N. J.“, o tėvai – B. J. ir J. S.. Pareiškėjai nėra žinoma, kodėl gimimo liudijime yra įrašyta skirtingos motinos ir tėvo pavardės. Vėlesniuose dokumentuose J. pavardė nurodyta „B.“. 2020 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis N. V. tėvu nurodytas J. B., motina – J. B.. N. V., gimusi B., buvo J. B. dukra. Pareiškėjos nuomone, N. V. senuose asmens dokumentuose yra rašymo apsirikimo klaidos. N. V. gimimo liudijime ir asmens pase įrašyta gimimo data – X m. Gimimo data aiški iš asmens kodo – (duomenys neskelbtini). Tačiau santuokos liudijime gimimo data yra įrašyta X m., o 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime N. V. gimimo data nurodyta – X m. N. V. gimusi (duomenys neskelbtini), o sutuoktuvių liudijime gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, jog tai yra tas pats asmuo. Kiekviename dokumente sutampa N. V. (B. – B.) vardas, pavardė ir tėvo vardas (J.). J. B. gimimo data 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymoje nurodyta X m. Tuo tarpu 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime – X m. Tikėtina, kad tai taip pat yra rašymo apsirikimo klaida.
1.3. 2003 m. gegužės 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime nurodoma, kad visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942 m. gegužės 27 d. žinioje Lazdijų (Seinų) aps. Sangrūdos vls. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo B. J. buto ūkio lape įrašyti: B. J., gim. X m., šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių, jo žmona J. (vardas sutrumpintas), o jo dukra įrašyta A.. Pareiškėjos nuomone, galimai tokie neatitikimai tarp gimimo datų, vardų ir pavardžių yra vertimų iš lenkų į lietuvių kalbą klaida. 1941 m. J. B. šeimai atvykus į Kalvarijos evakuacijos punktą asmens anketiniai duomenys galėjo būti netiksliai įrašyti dėl lenkų ir lietuvių kalbos skirtumo, nesusikalbėjimo ir rašymo apsirikimo, be to, vardai ir pavardės buvo sulietuvinti (pvz. mot. pavardė B. tapo B., vardas J. – J. ir t.t.). N. V. iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo Kalvarijos sav., Sangrūdos sen. , Mockų km. Šios kategorijos bylose, sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais.
1.4. 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio archyvo pažymėjime įrašyta, kad Lietuvos TSR liaudies komisarų tarybos įgaliotinio gyventojų perkėlimo reikalams archyviniame fonde, sąrašų byloje yra nurodyti gyventojai, kurie 1941 m. vasario 22 d. atvyko į Kalvarijos evakuacijos punktą: B. J., A., g. X m., B. A., J., g. X m. (pavardė – taip dokumente); B. V., J., g. X, B. J., J., gim. X, B. J., J., g. X m., B. N., J., g. X m., B. J., J. g. X m., B. A., J., g. X m. Nors pažymėjime įrašyta, kad šeima turėjo išvykti į Panevėžio apskritį (kaimas nenurodytas), tačiau į Panevėžį 1941 m. vasario 23 d. jie neišvyko. Tai patvirtina 2003 m. gegužės 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas. Pažymėjime taip pat įrašyta, kad Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniam fonde, 1945–1948 m. byloje, Lazdijų (Seinų) aps., Sangrūdos vls., vardiniam naujakurių sąraše (be datos) įrašyta B. J., (duomenys neskelbtini) kaime, kaip bežemis gavęs 16,08 ha žemės, gyv. namą, tvartą, klojimą (pagal dabar esančius pavadinimus kaimo pavadinimas – (duomenys neskelbtini) https://lt.wikipedia.org/wiki/Cyrail%C4%97).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. visuose teismui pateiktuose dokumentuose nesutampa N. V. gimimo datos, todėl tai kelia pagrįstų abejonių, ar tai – tas pats asmuo. Neatitikimų yra ir J. B. gimimo datoje. Gimimo datos sutampa tik gimimo ir mirties liudijimuose, Lietuvos Respublikos piliečio pase. Prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui aktualu, ar N. V. buvo J. B., kuris nurodytas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjime Nr. T-1418-B, šeimos narė. Šiame dokumente ir kituose (gimimo liudijimas, mirties liudijimas, paso kopija) gimimo datos nesutampa. Kitų archyvinių dokumentų su gimimo datomis nepateikta. Mano, kad duomenų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra J. B., g. X m., šeimos narė (duktė), nepakanka.
2.2. Nesant pakankamai duomenų nustatyti, kad N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. B. g. X m., šeimos narė (duktė), negalima nustatyti ir juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos G. S. motina N. V. (buvusi B.), a. k. (duomenys neskelbtini), su šeima – tėvu J. B., g. X m., motina B. J., gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A. 1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje.
2.3. Skirtingai yra nurodytas kaimo ir valsčiaus, iš kurio J. B. šeima buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir kaimo bei valsčiaus, kuriame J. B. valdė žemę pavadinimai. Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės, kad 1959 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą ar kad į (duomenys neskelbtini) buvo įjungtas (duomenys neskelbtini) kaimas, neturi įrodomosios galios. Duomenys archyvų pažymose apie tai, iš kur J. B. atkeldintas, surinkti iš 1941 m. vasario 22 d. ir 1942 m. gegužės 27 d. archyvinių fondų. Suvalkų valstybinio archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 845-73/95 parengta vadovaujantis 1945–1951 metų archyvų duomenimis. Aktualus yra laikotarpis, kuriuo remiantis buvo parengtos archyvų pažymos, o ne vėlesni duomenys.
3. Suinteresuotas asmuo S. D. elektroniniu laišku pranešė, kad sutinka su patikslintame pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, prašo tenkinti patikslintą pareiškimą.
4. Suinteresuoti asmenys L. M., R. M. atsiliepimais į pareiškimą prašė tenkinti patikslintą pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies. Tikslu pareiškėjai G. S. pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pagrindu suteikiama galimybe gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), yra J. B., gim. X m., šeimos narė (dukra). Likusioje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad:
5.1. pateikti dokumentai, liudijantys aplinkybę, kad J. B. šeimą sudarė B. A., J., g. X m. (taip nurodyta pavardė dokumente), B. V., J., g. X m., B. J., J., gim. X m., B. J., J., g. X m., B. N., J., g. X m., B. J., J. g. X m., B. A., J., g. X m. Visuose archyviniuose dokumentuose nesutampa pavardės, vardai, gimimo metai. Pareiškėja teigia, kad šeima gyveno Lenkijoje, perkėlus juos į Lietuvą, dokumentai buvo verčiami į lietuvių kalbą, vertimuose įsivėlė daug vertimo klaidų. Pareiškėja teigia, kad jos senelis buvo J. B., šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos, pareiškėjos giminaitės V. S. ir V. K..
5.2. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad J. B., gim. X m., yra pareiškėjos motinos N. V., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šias aplinkybes patvirtino 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio archyvo pažymėjimas ir 2020 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad daugelyje asmens dokumentų yra daug klaidų, kurios atsirado verčiant dokumentus iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, tikėtina, kad gyventojų perkėlimo laikotarpiu – 1941 m. – galėjo būti dokumentuose padarytos klaidos dėl atsakingų darbuotojų skubėjimo arba dėl išsilavinimo stokos.
5.3. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir žemės reformos įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose. Teismų praktikoje nustatyta, jog šiame įstatyme nėra reglamentuotas teisės gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-76-261/2019). Paveldima gali būti tik asmens, perkelto į Lietuvos teritoriją, pareikšta teisė suteikti žemės sklypą neatlygintinai. N. V. 1992 m. vasario 9 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. vardu Lenkijos teritorijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją valdytą 18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja ir liudytojomis apklaustos V. S. bei V. K. nepatvirtino, jog J. B. Lenkijos (duomenys neskelbtini) kaime turėjo nuosavybės teise 16,24 ha žemės. Teismas vertino, kad byloje neįrodytas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos G. S. motina N. V. (buvusi B.), su šeima – tėvu J. B., gim. X m., motina B. J., gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A. 1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje, todėl pareiškimą šioje dalyje atmetė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Pareiškėja G. S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. birželio 21 d. Marijamplolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-197-374/2021 dalyje, kurioje teismas pareiškimą atmetė ir nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina N. V. (buvusi B.), a. k. (duomenys neskelbtini) su šeima – tėvu J. B. g. X m., motina B. J. gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A. 1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina N. V. (buvusi B.), a. k. (duomenys neskelbtini) su šeima – tėvu J. B. g. X m., motina B. J. gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A.1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje.
7. Apeliantė teikia apeliaciniam teismui naujus įrodymus – pažymą apie kaimų sujungimą bei pranešimą dėl klaidos ištaisymo.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus ir tuo pagrindu šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Visus byloje esančius įrodymus įvertino labai subjektyviai ir neteisingai, pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitus teisės principus.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismui pateikti visi įmanomi dokumentai iš Valstybinio archyvo Suvalkuose, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Marijampolės apskrities archyvo. Daugiau dokumentų nėra išlikusių. Savo reikalavimą apeliantė įrodė pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, interneto puslapiuose nurodytais istoriniais faktais.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino Lenkijos Respublikos Suvalkų archyvo pažymos Nr. 845-73/95, kurioje nurodyta, kad J. B. (J. B.) nuosavybės teise valdė 16,24 ha dirbamos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Seijvų (Sejwy) gminoje, Suvalkų apskrityje. Taip pat nevertino J. B. ir jo šeimos įkeldinimą patvirtinančio 1998 m. vasario 23 d. archyvo pažymėjimo Nr. T-1418-B, kitų į bylą pateiktų archyvinių dokumentų.
3.4. Iš NŽT dokumentų pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad N. V. 1992 m. vasario 9 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. vardu Lenkijos teritorijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją valdytą 18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Lenkijos Respublikos Suvalkų archyvo pažymą N. V. gavo tik 1998 m., todėl pirminiame prašyme susidarė netikslumas, jos gautas dokumentas patvirtina, kad J. B. nuosavybės teise valdė 16,24 ha žemės. Apeliantė yra N. V. turto ir turtinių teisių paveldėtoja. Lenkijos Respublikos Suvalkų archyvo pažyma Nr. 845-73/95 patvirtina, kad J. B. Lenkijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją nuosavybės teise valdė 16,24 ha dirbamos žemės. Liudytojos V. S. ir V. K. šį faktą patvirtino. Liudytojos V. K. motina J. B. yra N. V. sesuo ir kaip šeimos narė taip pat buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją 1941 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojos paaiškinimų nevertino. Liudytoja yra N. V. sesers J. B. dukra ir šie faktai yra žinomi iš motinos, o ne iš giminės pasakojimų, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
3.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuotų asmenų L. M., R. M. ir S. D. į bylą pateiktų atsiliepimų į pareiškimą, liudytojos V. S. paaiškinimų. Teismo posėdžio metu buvo minimas ne (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) kaimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino istorinio fakto, kad šie kaimai buvo sujungti ir (duomenys neskelbtini) kaimas buvo prijungtas prie (duomenys neskelbtini), paliekant (duomenys neskelbtini) pavadinimą.
3.6. 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio archyvo pažymėjime įrašyta, kad jame išvardinti gyventojai, kurie 1941 m. vasario 22 d. atvyko į Kalvarijos evakuacijos punktą, yra atvykę iš „(duomenys neskelbtini)“ (taip nurodyta dokumente). 2003 m. gegužės 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime nurodyta, kad „Jei gimęs ne Lietuvos generalinės srities ribose, tai, iš kur atvyko ir kada, prie visų pavardžių įrašyta „Iš (duomenys neskelbtini) k. 1941 m. repatrijant”.“ Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) k., pavadinimuose yra nežymus skirtumas ir jis galėjo atsirasti dėl vertimo iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir istorinio fakto, kad (duomenys neskelbtini) ir Trupališkio kaimai buvo sujungti. Apeliantės pareiškime išsamiai aprašyti šie istoriniai faktai, pateikta nuoroda į istorinius dokumentus, rastus adresu www.wikipedia.lt. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai buvo sujungti 1959 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą. Į (duomenys neskelbtini) įjungtas buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas (https://lt.wikipedia.org/wiki/Gilui%C5%A1iai (Punskas). Visų 13 sodybų (Zabariškių valsčiaus) gyventojai buvo perkelti į Lietuvą. Tai patvirtina Balstogės archyve rastas 1950 m. kovo 29 d. sąrašas, kuriame tiksliai įvardijamos į Rytus iškeldintųjų žemių savininkų vardai ir pavardės, tarp jų – B. J. (16,24 ha žemės su gyvenamuoju namu, kluonu ir tvartu) (https://bit.lv/3kxeQPi 23 puslapis). J. B. vardas, pavardė, kaimas ir turėto žemės sklypo dydis tiksliai sutampa su 1995 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinio archyvo Suvalkuose pažymoje Nr. 845-73/95 nurodyta informacija. Visus šiuos istorinius faktus apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.
3.7. Kadangi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai buvo sujungti ir šiuo metų yra (duomenys neskelbtini) kaimas (ne (duomenys neskelbtini)), Suvalkų archyvas išdavė pažymą Nr. 845-73/95 su (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimu, teismas šio rašytinio įrodymo nevertino. Lenkijos Respublikos Suvalkų archyve apeliantei paaiškinta, kad kitokios pažymos jie išduoti negali. Kiti Lenkijoje esantys archyvai apeliantę nukreipė į Suvalkuose esantį archyvą (teritoriniu principu).
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. ginčas byloje yra ne dėl to, kiek J. B. nuosavybės teise valdė žemės, o tai, kad skiriasi kaimai ir valsčius dokumentuose, patvirtinančiuose faktą, kuriame kaime J. B. turėjo žemės ir iš kur su šeima buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją. Skirtingai yra nurodytas kaimo bei valsčiaus, iš kurio J. B. šeima buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir kaimo bei valsčiaus, kuriame J. B. valdė žemę pavadinimai. Suvalkų valstybinio archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. pažymoje Nr. 845-73/95 nurodoma, kad „J. B. (J. B.) buvo 16,24 ha dirbamos žemės savininku (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gminoje, Suvalkų apskrityje.“ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjime Nr. T-1418-B nurodyta, kad „B. J., A., g. X m.; B. A., J., g. X m. (pavardė – taip dokumente); B. V., J., g. X m.; B. J., Jono, g. X m.; B. J., J., g. X m.; B. N., J., g. X m.; B. J., J., g. X m.; B. A., J., g. X m. atvykę iš „(duomenys neskelbtini).“ (taip dokumente).“ Analogiška informacija nurodoma Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. gegužės 21 d. archyvo pažymėjime Nr. R4-3335 „<...> prie visų pavardžių įrašyta: „Iš (duomenys neskelbtini) k. 1941 m. repatrijant.““ Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) k., pavadinimuose yra nežymus skirtumas ir jis galėjo atsirasti dėl vertimo iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, tačiau skiriasi kaimai ir valsčius dokumentuose, patvirtinančiuose faktą, kuriame kaime J. B. turėjo žemės ir iš kur su šeima buvo įkeldintas į Lietuvos teritoriją. Liudytojos V. S. ir V. K. nurodė, kad J. B. buvo įkeldintas su šeima į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo.
4.2. Pareiškime ir apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kad 1959 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą ar kad į (duomenys neskelbtini) buvo įjungtas (duomenys neskelbtini) kaimas, neturi įrodomosios galios, kadangi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998 m. gegužės 22 d. archyvo pažymėjime Nr. T-1418-B ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003 m. gegužės 21 d. archyvo pažymėjime Nr. R4-3335 duomenys apie tai, iš kur J. B. atkeldintas, gauti iš 1941 m. vasario 22 d. ir 1942 m. gegužės 27 d. archyvinių fondų. Suvalkų valstybinio archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 845-73/95 parengta vadovaujantis 1945–1951 m. archyvų duomenimis. Šiuo atveju yra aktualus laikotarpis, kuriuo remiantis buvo parengtos archyvų pažymos, o ne vėlesni duomenys.
4.3. Apeliantė nepateikė pirmos instancijos teismui neginčytinų įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
10. Suinteresuoti asmenys L. M., R. M. ir S. D. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. – savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliantė prašo prijungti prie bylos pažymą apie kaimų sujungimą, dėl klaidos ištaisymo, dokumentai prijungtini.
14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnis), t. y. dalyje, kurioje pirmos instancijos teismas atmetė ir nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina N. V. (buvusi B.), a. k. (duomenys neskelbtini) su šeima – tėvu J. B. g. X m., motina B. J. gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A. 1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje.
15. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar J. B. nuosavybės teise turėjo žemės sklypą iki jo iškeldinimo 1941 m. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, Lenkijoje.
16. Iš Suvalkų Valstybinio Archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. rašto matyti, kad J. B. (J. B.) buvo 16,24 ha dirbamos žemės savininku (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gminoje, Suvalkų apskrityje. Iš Lietuvos Centrinio Valstybės Archyvo 1998 m. gegužės 22 d. pažymėjimo Nr. T-1418-B nustatyta, kad B. J., gim. X m. (su šeima) yra gyventojų 1941 m. vasario 22 d. atvykusių į Kalvarijos evakuacijos punktą ir 1941 m. vasario 23 d. išvyko iš jo į Panevėžio aps., atvykęs jis su šeima iš „(duomenys neskelbtini)“. Iš Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2003 m. gegužės 21 d. archyvo pažymėjimo matyti, kad nurodyta, jog J. B. su šeima yra atvykęs „iš (duomenys neskelbtini)k. 1941 m. repatrijat.“Naujakurių sąraše įrašytas kaip bežemis, gavęs 16,08 ha žemės, gyv. Namą, tvartą, klojimą. Iš Lietuvos Ypatingojo Archyvo 2020 m. sausio 2 d. atsakymo Nr. P2-17 matyti, kad J. b. g. X m. Lenkijoje, Suvalkų sr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) k.
17. Kaip matyti iš visų šių dokumentų, juose nurodyta, kad J. B. gimė (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) kaime, Lenkijoje, tikėtina, kad dėl vertimų, laikotarpių skirtumo ir kalbos ypatumų pavadinimas šiek tiek kaitaliojosi, tačiau, ginčo dėl to nėra. Ginčas kyla dėl to, jog jo turėta žemė Lenkijoje nurodoma (duomenys neskelbtini) kaime.
18. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl patikslintame pareiškime esančios nuorodos http://archyvas.punskas.pl/giluisiukaimo-koplytele/ į Punsko archyvą, kurią atsidarius matyti, jog 1959 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojai susijungė į žemės ūkio kooperatyvą. Taip pat byloje nėra aišku, kuo vadovaujantis (kokiu pagrindu, dokumentu) Lenkijos Valstybinio archyvo 1995 m. rugpjūčio 30 d. išduotoje pažymoje nurodyta apie J. B. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime.
19. Nacionalinė Žemės tarnyba atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad skirtingai yra nurodytas kaimo bei valsčiaus, iš kurio J. B. šeima buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir kaimo bei valsčiaus, kuriame J. B. valdė žemę pavadinimai. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas tik sutiko su tarnybos nuomone šiuo klausimu, tačiau šių aplinkybių neanalizavo, nors pareiškėja visur nurodo, kad klaidingai nurodomi kaimų pavadinimai, kadangi (duomenys neskelbtini) kaimas ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kaimai buvo sujungti t. y. kiti kaimai prijungti prie (duomenys neskelbtini) kaimo, paliekant šį pavadinimą. Minėta internetinė nuoroda į Punsko archyvą nėra įrodomąją galią turintis duomuo, tačiau tai yra nuoroda į archyve esančius šaltinius ir akivaizdžiai leidžia spręsti, kad tokie rašytiniai įrodymai yra. Be to, naujai pateikta pažyma apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimas buvo prijungtas į (duomenys neskelbtini) kaimą tai patvirtina.
20. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus oficialius įrodymus apie sujungtų kaimų, pavadinimų pasikeitimą.
21. Teismui pateikti dokumentai iš Valstybinio archyvo Suvalkuose, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Marijampolės apskrities archyvo.
22. Pirmosios instancijos teismas nevertino Lenkijos Respublikos Suvalkų archyvo pažymos Nr. 845-73/95, kurioje nurodyta, kad J. B. (J. B.) nuosavybės teise valdė 16,24 ha dirbamos žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Seijvų (Sejwy) gminoje, Suvalkų apskrityje. Taip pat nevertino J. B. ir jo šeimos įkeldinimą patvirtinančio 1998 m. vasario 23 d. archyvo pažymėjimo Nr. T-1418-B, kitų į bylą pateiktų archyvinių dokumentų.
23. Iš NŽT dokumentų pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad N. V. 1992 m. vasario 9 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. B. vardu Lenkijos teritorijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją valdytą 18 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Lenkijos Respublikos Suvalkų archyvo pažymą N. V. gavo tik 1998 m., todėl tikėtina, kad pirminiame prašyme susidarė netikslumas, jos gautas dokumentas patvirtina, kad J. B. nuosavybės teise valdė 16,24 ha žemės. Apeliantė yra N. V. turto ir turtinių teisių paveldėtoja. Lenkijos Respublikos Suvalkų archyvo pažyma Nr. 845-73/95 patvirtina, kad J. B. Lenkijoje iki perkėlimo į Lietuvos teritoriją nuosavybės teise valdė 16,24 ha dirbamos žemės. Liudytojos V. S. ir V. K. šį faktą patvirtino. Liudytojos V. K. motina J. B. yra N. V. sesuo ir kaip šeimos narė taip pat buvo įkeldinta į Lietuvos Respublikos teritoriją 1941 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojos paaiškinimų nevertino.
24. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuotų asmenų L. M., R. M. ir S. D. į bylą pateiktų atsiliepimų į pareiškimą, liudytojos V. S. paaiškinimų. Teismo posėdžio metu buvo minimas ne (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) kaimas. Pirmosios instancijos teismas nevertino istorinio fakto, kad šie kaimai buvo sujungti ir (duomenys neskelbtini) kaimas buvo prijungtas prie (duomenys neskelbtini), paliekant (duomenys neskelbtini) pavadinimą.
25. 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos centrinio archyvo pažymėjime įrašyta, kad jame išvardinti gyventojai, kurie 1941 m. vasario 22 d. atvyko į Kalvarijos evakuacijos punktą, yra atvykę iš „(duomenys neskelbtini)“ (taip nurodyta dokumente). 2003 m. gegužės 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjime nurodyta, kad „Jei gimęs ne Lietuvos generalinės srities ribose, tai, iš kur atvyko ir kada, prie visų pavardžių įrašyta „Iš (duomenys neskelbtini) k. 1941 m. repatrijant”.“ Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) k., pavadinimuose yra nežymus skirtumas ir jis galėjo atsirasti dėl vertimo iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir istorinio fakto, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai buvo sujungti. Apeliantės pareiškime išsamiai aprašyti šie istoriniai faktai, pateikta nuoroda į istorinius dokumentus, rastus adresu www.wikipedia.lt. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai buvo sujungti 1959 m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai apsijungė į žemės ūkio kooperatyvą. Į (duomenys neskelbtini) įjungtas buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas. Visų 13 sodybų (Zabariškių valsčiaus) gyventojai buvo perkelti į Lietuvą. Tai patvirtina Balstogės archyve rastas 1950 m. kovo 29 d. sąrašas, kuriame tiksliai įvardijamos į Rytus iškeldintųjų žemių savininkų vardai ir pavardės, tarp jų – B. J. (16,24 ha žemės su gyvenamuoju namu, kluonu ir tvartu). J. B. vardas, pavardė, kaimas ir turėto žemės sklypo dydis tiksliai sutampa su 1995 m. rugpjūčio 30 d. Valstybinio archyvo Suvalkuose pažymoje Nr. 845-73/95 nurodyta informacija.
26. Kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai buvo sujungti ir šiuo metų yra (duomenys neskelbtini) kaimas (ne (duomenys neskelbtini)), Suvalkų archyvas išdavė pažymą Nr. 845-73/95 su (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimu, teismas šio rašytinio įrodymo nevertino.
27. Byloje taip pat pateikti nauji įrodymai (DOK-22382, DOK-22839, DOK-23485, DOK-2527), kurie patvirtina, kad J. B. buvo 16,24 ha ūkio savininkas (duomenys neskelbtini) kaime, seniau -(duomenys neskelbtini), buvusioje Suvalkų vaivadijoje. Visuose dokumentuose sutampa pavardės, žemės sklypo plotas, kaimų, vaivadijų pavadinimai, faktas dėl kaimų sujungimo bei šeimos ištrėmimo. Todėl sprendžiant šį reikalavimą apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kad teismas priima sprendimą vadovaudamasis įrodymai bei tikėtinumo teorija. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, kurie iš esmės sutampa ir liudija apie kaimų sujungimą, šeimos žemės turėjimą bei ištrėmimą, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad toks prašomas nustatyti faktas buvo negu kad nebuvo, todėl tenkina reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S. motina N. V. (buvusi B.), su šeima buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Sprendimo dalis, kuria šis reikalavimas buvo atmestas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motina N. V. (buvusi B.), a. k. (duomenys neskelbtini), su šeima – tėvu J. B., gim. X m., motina B. J., gim. X m., broliu V. ir seserimis A., J., J. ir A. 1941 m. vasario 22 d. buvo įkeldinti į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėto ūkio Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Suvalkų apskrityje.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.