Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2021-05-20 · Administracinė byla Nr. I1-5308-257/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-20
Bylos Nr.
I1-5308-257/2021
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00706-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5308-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00706-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 20 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjui T. B.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas T. B. posėdžio metu nurodė, kad neskundžia laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 22, tačiau kameroje Nr. 91 ant lubų ir sienų buvo pelėsis, drėgna, nebuvo ventiliacijos, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, jį, esantį tualete, matydavo kiti nuteistieji, apšvietimo lempos nesutvarkytos, netinkamas apšvietimas, neatlikti elektros instaliacijos darbai, ploto keturiems asmenims teko mažiau nei tai numato teisės normos. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Pareiškėjas T. B. skunde (b. l. 1-5) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 91 kameroje buvo kalinamas nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 6 d. Minėtos kameros plotas yra 18,45 m², tačiau joje pastoviai buvo laikomi 4 asmenys. Sanitarinio mazgo ir kitų baldų užimamas plotas negali būti įskaičiuotas į kameros gyvenamąjį plotą, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės normos, t. y. ploto norma turi būti ne mažesnė kaip 4 m² vienam asmeniui. Kameroje Nr. 91 ant sienų ir lubų buvo pelėsis, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, iš sanitarinio mazgo pastoviai sklido nemalonus kvapas, nes nebuvo ventiliacijos, nors pastoviai laikė atidarytą langą. Dėl to jis patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriaus 91 kameroje, priteisti 570 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 58–63) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo šaukimu.

Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-20 pažymos Nr. 60-10638, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo nuo 2020-05-21 iki 2020-06-06 ir laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 27 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,31 iki 3,98 m², kameroje Nr. 91 buvo laikomi 1–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,5 iki 4,61 m², kameroje Nr. 22 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 5,07 m². Atsakovė, vertindama tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad san. mazgai turi būti švarūs, rakinami, taip pat nurodo, kad nuo san. mazgo sklido blogas kvapas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pažymi, kad san. mazgų įrengimas ŠTI atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, o reikalavimo, kad san. mazgai būtų rakinami, jokie teisės aktai neįtvirtina. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi specifinį statusą turintys asmenys, todėl didesnis jų laisvių suvaržymais tam tikrais aspektais, siekiant užtikrinti režimo bei pačių kalamų asmenų saugumą, yra neišvengiamas. Taip pat nurodo, kad kliūčių nuvalyti atitvarus nėra, san. mazgo patalpos sienos išklijuotos lengvai valomomis plytelėmis, be to, vadovaujantis Higienos-dezinfekcijos planu 2020-­2021 metams, gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo valytojo. Taigi, pareiškėjo abstraktūs teiginiai atmestini.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų negalėjęs išvėdinti patalpų, nėra. Pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose netinkama ventiliacija, kameroje Nr. 91 ant lubų bei sienų matomas pelėsis, byra tinkas, abstrakčiai nurodo, kad kamerose temperatūra turi būti nežemesnė nei 18 laipsnių šilumos (tačiau nenurodo, kad temperatūra būtų buvusi žemesnė). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negali konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl mechaninės oro ventiliacijos, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kartu nurodo, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių (tai patvirtina pridedamos nuotraukos), kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš 2020-07-01 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1856 matyti, kad kameroje Nr. 91 temperatūra bei drėgmė tinkama. Matomas pelėsis. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Nedega viena lempa (tačiau apšvietimas tinkamas). Pažeidimų, susijusių su lempų gaubtais, neužfiksuota.

Nors kamera Nr. 22 dėl jos atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrinta, atsakovė nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuoja, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normų (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).

Karu pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuolat, pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus, atliekamas patalpų remontas. Iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad iki pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 22 atlikti elektros instaliacijos darbai, sumontuoti nauji šviestuvai. Tai patvirtina, kad atsižvelgiant į kamerų būklę, remontai atliekami nuolat. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Šalies argumentai

Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad kamerose negali būti kenkėjų. Atsakovė nurodo, kad laisvės atėmimo vietų administracija esant poreikiui įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 metams. Paaiškina, kad kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas. Paskutiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2020 m. gegužės, rugpjūčio bei lapkričio mėnesiais, o prašymų iš asmenų dėl kenkėjų naikinimo konkrečiose kamerose negauta.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovės atstovas atsiliepime pažymi, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovė negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarko palaikymo sąlygomis kamerose, taip pat jei patys nesikreipia su prašymais atlikti papildomą kenkėjų naikinimą. Be to, įstaiga jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į medikus dėl sukandžiojimų neturi, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-04-20 pažyma Nr. 60-10638 „Dėl T. B.“ (b. l. 30), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2020-05-21 iki 2020-06-06 (17 dienų). Kameroje Nr. 91, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,61 m², kameroje Nr. 22, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 5,07 m². Išvardintose kamerose esant mažiau asmenų, pareiškėjui taip pat teko daugiau negu 3,6 m², taigi, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 18,45 iki 20,29 m² (b. l. 30), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 1,936 iki 1,08 m² (b. l. 32-33) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 91 esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,13 m², kameroje Nr. 22, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,8 m². Taigi, kamerose Nr. 91 ir Nr. 22, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m². Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (b. l. 34-37) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 56-57), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kameroje Nr. 91 ant sienų ir lubų buvo pelėsis, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, kameroje iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, nes nebuvo ventiliacijos.

Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 91 buvo drėgna, apšvietimo lempos nesutvarkytos, netinkamas apšvietimas, neatlikti elektros instaliacijos darbai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1856 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 54-55) konstatuota, kad kameroje Nr. 91 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas ant sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 1345:2015 39 punktas).

ŠTI režiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 91 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas (lubas dėl krintančio tinko, kalkių) ir joje esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių (krintančio tinko, kalkių) galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija yra užtikrinama per langus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš administracinėje byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1856 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 54-55) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 91 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Šią aplinkybę pripažino pareiškėjas.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1856 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 54-55) matyti, kad kameroje Nr. 91 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas (lubas dėl krintančio tinko, kalkių) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus konstatuota, kad veiksnių (krintančio tinko, kalkių) galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas naudojant pagal paskirtį, nenustatyta, todėl pareiškėjo tiek posėdžio metu, tiek skunde nurodyti argumentai dėl kameroje Nr. 91 drėgmės, netinkamos apšvietos, oro temperatūros, krintančio tinko, kalkių atmestini kaip nepagrįsti.

Iš paminėto patikrinimo akto matyti, kad operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 91 patalpas ant sienų ir lubų nustatytas vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 1345:2015 39 punktas), taip pat konstatuota, kad kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, t. y. nedega viena iš keturių šviestuvo lempų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas), todėl šie nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 38-46) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per nurodytą laikotarpį buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 22, kur sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai (2019-12-13), o iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-07-14 rašto Nr. 17-756 (b. l. 6-7) matyti, kad kameroje Nr. 91 naktinio apšvietimo perdegusi lempa pakeista 2020-06-12, o dieninio apšvietimo lempa pakeista 2020-06-30, t. y. pareiškėjui jau išvykus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Iš atsakovės atstovo pateiktų Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo nuorašų (b. l. 51-53) matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo vykdomi Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų bei teritorijos profilaktiniai aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 m. m.“ (b. l. 47-49).

Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1856 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 30 d., b. l. 54-55) užfiksuotos aplinkybės atitinka pareiškėjo pateiktą Nacionalinio visuomenės sveikatos cento prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020-07-22 raštą Nr. (6-12 4.80)2-3520 (b. l. 8-9) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-07-14 raštą Nr. 17-756 (b. l. 6-7).

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš sanitarinio mazgo pastoviai sklido nemalonus kvapas, nes nebuvo ventiliacijos, nors pastoviai laikė atidarytą langą. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jį tualete matė kiti nuteistieji.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikto atsiliepimo matyti, kad 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Iš teismui pateiktos pažymos (b. l. 32-33) matyti, kad kamerose Nr. 91 ir Nr. 22 sanitariniai mazgai atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,81 iki 2,13 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginys, kad jį tualete matė kiti nuteistieji, t. y. dėl privatumo pažeidimo, yra abstraktus. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 56-57) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis (kamera Nr. 22) ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti (kamera Nr. 91). Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.). Taip pat pareiškėjo skundo argumentas, kad sanitariniai mazgai būtų rakinami, atmestinas kaip nepagrįstas, nes to teisės aktai nenumato.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto (b. l. 54-55) matyti, kad ŠTI režiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 91 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, patikrinimo metu nustatyta, jog minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. m.“ matyti, kad gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami valytojų. Taip pat atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 56-57), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 21-28) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus gydytojus ar sveikatos specialistus nesikreipė. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. 61-1133 (b. l. 31) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-05-21 iki 2020-06-06 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl kalinimo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjo argumentas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai netinkamai elgėsi, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 17 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 17 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kameroje Nr. 91 nustatytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 91 buvo trumpą laiko tarpą, į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik metams po nurodyto aktualaus laikotarpio, todėl nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad T. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. gegužės 21 d. iki 2020 m. birželio 6 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo T. B. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė