- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-387/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00077-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- E. A.
- Advokatai
- Rimas Andrikis
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda.
Paskirtos bausmės subendritnos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.
Iš A. S. nukentėjusiajai E. A. priteista 7 628,55 Lt darbo užmokesčio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdama UAB „E“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama savo žinioje bendrovės buhalterinius dokumentus bei turėdama galimybę jais disponuoti, laikotarpyje nuo 2008 m. kovo mėn. 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. 7 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje organizavo, kad tyrimo metu nenustatyti asmenys UAB „E“ (duomenys pakeisti) oficialiuose dokumentuose, t. y. 2007-11-09 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, 2007-12-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, 2008-01-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, 2008-03 atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje (be Nr.) už 2008 m. kovo mėn., Galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn. (be numerio), 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderiuose (be numerio), suklastotų E. A. parašus, tuo melagingai patvirtinant pinigų išmokėjimą E. A. .
A. S. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji, būdama UAB „E“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įmonės buveinė (duomenys neskelbtini), direktore bei atlikdama įmonės kasininko pareigas ir: vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio nuostata būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą; vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, būdama atsakinga už tikslų ir savalaikį kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, jog „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpyje nuo 2007-09-01 iki 2008-09-01 organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: organizavo žinomai suklastotų dokumentų – 2007-11-09 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio), 2007-12-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio), 2008-01-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio(be numerio), 2008-04-11 kasos išlaidų orderio Nr. 2008/22 ir 2008 m. kovo mėn. išmokėjimo žiniaraščio be (be numerio), melagingai patvirtinančių 7 628,55 Lt išmokėjimą E. A. , įtraukimą į UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą; neapskaitė įmonės kasos knygoje: 36 000 Lt, kuriuos 2008-05-14 ji asmeniškai mokėjimo kortele paėmė bankomate iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banko Snoras Vilniaus filiale; 472 Lt, gautų pagal 2008-05-19 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini); 7 000 Lt, gautų pagal 2008-07-11 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini); 500 Lt, gautų pagal 2008-07-16 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), bei tolesnio šių pinigų panaudojimo nepagrindė pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais.
A. S. , pažeisdama Pinigų gavimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių, patvirtintų LR Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340, 14 punkto reikalavimus, jog „kvitus naudojančio ūkio subjekto vadovo įsakymu turi būti paskirtas už kvitų blankų saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo“, bei 15 punkto reikalavimus, jog „ūkio subjektai, naudojantys kvitus <...> turi tvarkyti Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą. Kvitų blankų apskaitos knygoje turi būti registruojami visi įsigyti (arba gauti iš spaustuvės), atskaitingiems asmenims išduoti <...>, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti kvitų blankai“, nepaskyrė atsakingo darbuotojo už pinigų priėmimo kvitų blankų saugojimą, apskaitą ir išdavimą; pati atlikdama kasininko funkcijas, nevedė pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalo, tuo atimant galimybę nustatyti, kiek pinigų priėmimo kvitų buvo panaudota bendrovėje bei kiek pinigų buvo surinkta laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. rugsėjo mėn.; pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3516) reikalavimus, kad „metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis; už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“; Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719, 3 punkto reikalavimus, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...> turtą, pinigus, gautinas skolas <...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“, neorganizavo UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto inventorizacijos už 2007 metus; pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, kad „pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama; klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtu galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data“; siekdama atbulinėmis datomis įtraukti į buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus, melagingai patvirtinančius pinigų išmokėjimą E. A. bei nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį, organizavo UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2007 m. rugsėjo – 2008 m. vasario mėn. laikotarpio kasos knygos perrašymą, t. y. piktybiškai nevykdydama raštiško 2008-09-16 teisėsaugos institucijos pareigūno reikalavimo pateikti dokumentus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, apie 2008 m. rugsėjo mėn. 22-24 d., perdavė UAB „S“ (duomenys pakeisti), su kuria buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr.18-A/2008, buhalterei M. M. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir kasos knygą. M. M. , surašius naują kasos knygą ir įtraukus į ją žinomai suklastotus dokumentus, o anksčiau surašytą, realią finansinę padėtį atspindinčią kasos knygą, perdavus įmonės direktorei A. S., pastaroji tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šį apskaitos registrą sunaikino.
Dėl išvardintų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „E“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-09-01 – 2008-09-01 laikotarpiu.
A. S. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule kitų naudai pasikėsino išvengti turtinės prievolės, o būtent: ji, būdama UAB „E“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įmonės buveinė – (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę tiesiogiai ar per kitus asmenis atstovauti įmonę teisme, atsiliepdama į E. A. ieškininį pareiškimą, 2008-08-07 pateikė Vilniaus m. 1-os apylinkės teismui, esančiam Laisvės pr. 79A, Vilniuje, UAB „E“ (duomenys pakeisti) vardu surašytų žinomai suklastotų dokumentų – 2007-11-09 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio); 2007-12-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio); 2008-01-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio(be numerio); 2008-04-11 kasos išlaidų orderio Nr.2008/22 ir 2008 m. kovo mėnesio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio), patvirtintas kopijas, melagingai patvirtinančias visiško atsiskaitymo su atleista darbuotoja E. A. faktą. Tokiu būdu, ji, veikdama apgaule, pasikėsino, kad jos atstovaujamoji įmonė UAB „E“ (duomenys pakeisti) išvengtų turtinės prievolės – 7 628,55 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo E. A. , o pastaroji netektų teisės patenkinti savo turimų turtinių reikalavimų iš UAB „E“ (duomenys pakeisti), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo išaiškintas dokumentų suklastojimo faktas.
A. S. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, būdama UAB „E“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įmonės buveinė (duomenys neskelbtini), direktore, turėdama teisę disponuoti jos žinioje esančiomis UAB „E“ (duomenys pakeisti) piniginėmis lėšomis, siekdama pasisavinti svetimą turtą, 2008-05-13 pagal 2008-05-06 paskolos sutartį į UAB „E“ (duomenys pakeisti) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Snoras, gautus pinigus – 36 000 Lt tą pačią dieną pervedė į tame pačiame banke esančią UAB „E“ (duomenys pakeisti) tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini), vėliau 2008-05-14 šia UAB „E“ (duomenys pakeisti) tarptautine mokėjimo kortele bankomate, esančiame Vivulskio g. 7, Vilniuje, 18 kartų išėmė po 2 000 Lt, iš viso 36 000 Lt, kuriuos vėliau pasisavino, tokiu būdu padarydama UAB „E“ (duomenys pakeisti) 36 000 Lt žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendį ir ją išteisinti.
Nuteistoji teigia, kad apygardos teismo išvados, jog ji organizavo tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos UAB „E“ (duomenys pakeisti) tvarkymą, kad pasikėsino išvengti 7628,55 Lt turtinės prievolės, t.y. darbo užmokesčio nukentėjusiajai E. A. , suklastodama dokumentus ir nurodydama, kad neva darbo užmokestis išmokėtas, taip pat, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą - UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančius 36000 Lt, neatitinka įstatymo reikalavimų ir bylos aplinkybių.
A. S. teigia, kad jos kaltumą lemiančios teismo išvados buvo padarytos įvertinant kaip įrodymus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t.y. jos pačios 2009-02-24, 2009-02-27, 2009-02-22 apklausų metu duotus parodymus, nukentėjusiosios E. A. parodymus apie jos atleidimo iš darbo aplinkybes, liudytojos J. Z. (V.) parodymus apie E. A. darbo užmokesčio paskaičiavimo aplinkybes, liudytojos N. K. (V.) parodymus apie atlyginimų grynaisiais pinigais išmokėjimo aplinkybes, liudytojos M. M. parodymus apie buhalterinės apskaitos UAB „E“ (duomenys pakeisti) vedimo aplinkybes, liudytojos I. S. parodymus apie E. A. atleidimo iš darbo aplinkybes, liudytojo R. J. parodymus apie E. A. darbo UAB „E“ (duomenys pakeisti) aplinkybes. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai, tokios teismo išvados negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, atitinkančiomis BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nuteistoji nurodo, jog BPK 276 straipsnio 4 dalis leidžia perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus tik vieninteliu atveju – byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymais.
Nuteistoji A. S. nurodo, jog teismas nepagrįstai kritiškai įvertino jos parodymus dėl 36000 Lt paskolos, pabrėždamas, kad ji negalėjo įvardinti jokios įmonės, kuri prekiauja šiukšlių konteineriais, negalėjo atsakyti, kur buvo panaudoti likę 4000 Lt, neatsiminė UAB „P“ (duomenys pakeisti) atstovo ir sutarties pasirašymo aplinkybių. Teismas neįvertino jos nuoseklių parodymų apie tai, jog konteinerių pirkimu užsiėmė pats UAB „E“ (duomenys pakeisti), vykdžiusios statybinių atliekų išvežimą, akcininkas, visi pinigai buvo panaudojami įmonės reikmėms, 4000 Lt buvo grąžinti į UAB „E“ (duomenys pakeisti) kasą, 32000 Lt ji grąžino UAB „P“ (duomenys pakeisti). Šias aplinkybes patvirtina UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderiai, liudytojo R. J. parodymai. Teismo teiginys, jog A. S. parodymai vertintini kritiškai ir dėl to, kad ji minėtus kasos pajamų orderius pateikė ikiteisminiam tyrimui susipažinusi su bylos medžiaga, nuteistosios manymu, taip pat nepagrįstas, nes teisė pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus nėra apribota kokia nors ikiteisminio tyrimo stadija ar apklausos eiliškumu, be to, tokios teismo išvados prasilenkia su nekaltumo prezumpcijos ir įrodinėjimo pareigos principinėmis nuostatomis. Nuteistoji pažymi, jog finansinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo klausimo sprendimas priklauso specialisto kompetencijai, tačiau šiuo atveju UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderių tyrimas nebuvo atliktas.
Apeliantė teigia, jog apygardos teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringomis išvadomis, suformuluotomis prielaidų pagrindu. Nuosprendžio 17-ame lape teigiama, kad specialistai nustatė, jog E. A. parašai minėtuose dokumentuose yra suklastoti, nors nuosprendžio 9 ir 18 lapuose nurodoma, kad 2008-11-07 specialisto išvadoje Nr. 11-2605(08) konstatuota, jog ištyrus 2008 m. kovo mėnesio atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį, 2008-04-14 išmokėjimo žiniaraštį Nr. 4, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius 2007-11-09, 2007-12-10, 208-01-10, kasos išlaidų orderius 2008-04-11, 2008-04-14 ir įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad šiuose dokumentuose pasirašė ne E. A. , o kitas asmuo. Toks prieštaravimas vertinant bylos įrodymus, nuteistosios nuomone, yra esminis, dėl kurio teismo išvados negali būti pripažintos pagrįstomis. Be to, nuosprendžio 14 lape teismas padarė išvadą, kad „tie dokumentai buvo surašyti vėliau, negu yra nurodyta šių dokumentų surašymo data“, o 15 lape – jog „galimai įrašai buvo daromi kitomis datomis, nei nurodyta dokumentuose“. Tai, nuteistosios nuomone, reiškia, kad šios išvados nėra neabejotinos ir teisingos, o tėra prielaidos. Nuteistoji nurodo, kad nuosprendyje, po teismo išvados, jog A. S. ikiteisminiam tyrimui pateikti dokumentai surašyti vėliau negu yra nurodyta šių dokumentų surašymo data, pateikti tokie nuteistajai priskirti parodymai: „Pinigų gavimą patvirtinančiuose dokumentuose yra suklastoti, 2008-04-11 pranešimas Nr. 2008/04/11 ir 2008-04-14 įsakymas Nr. 080414 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ jai pateikti nebuvo. 2008-03-05 ji registruotu paštu UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorei išsiuntė prašymą dėl atleidimo iš darbo“. Nuteistoji teigia, kad tokių parodymų ji niekada nedavė, todėl tokios teismo išvados nėra pagrįstos nei įstatymu, nei bylos aplinkybėmis.
Apeliantė nurodo, jog nuosprendyje yra išdėstyti liudytojų N. K. (V.), J. Z. (V.), tvarkiusių UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, parodymai, jog ne A. S. pavedė joms tvarkyti buhalterinę apskaitą ir ne jai jos atidavė buhalterinius dokumentus, liudytoja M. M. nepatvirtino, jog A. S. būtų atidavusi kasos knygą, liudytojas V. M. nenurodė, jog A. S. būtų tvarkiusi E. A. atleidimo klausimus. Todėl teismo išvada, jog A. S. net ligos atveju vykdė savo darbines funkcijas, nuteistosios teigimu, tėra bylos aplinkybių iškraipymas, neturintis nieko bendro su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų vykdymu.
Nuteistoji A. S. mano, jog teismas paskyrė jai neteisingą bausmę. Nors teismas jos atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau paskyrė baudą, kurios dydis jai, auginančiai mažą vaiką, yra nepakeliamai didelis. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ginčas su E. A. išspręstas civilinio proceso tvarka, dėl jos veikų pavojingų pasekmių nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistoji A. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistosios A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išsamiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai juos įvertino ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios A. S. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistoji A. S. .
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kalta neprisipažino. Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį, UAB „E“ (duomenys pakeisti) akcininkui R. J. pasiūlius, ji pradėjo dirbti bendrovės direktorės pareigose. Buvo planuojama užsiimti statybinių atliekų išvežimu. Kadangi ji pati šioje srityje nieko nenusimanė, jai buvo pažadėta patarti, padėti spręsti visus iškilusius klausimus. Praėjus kuriam laikui į vadybininkės pareigas buvo priimta E. A. , kurią bendrovės akcininkas vertino kaip turinčią patirties ir klientų statybinių atliekų išvežimo versle. E. A. pradėjus dirbti bendrovėje, padidėjo kuro sąnaudos, tačiau klientų nepadaugėjo. Tuomet nuteistoji pradėjo domėtis ir iš vairuotojų sužinojo, kad E. A. bendrovės mašinas naudoja savo tikslais, nefiksuoja savo klientų įmonėje. Dėl to tarp jos ir E. A. kilo konfliktas ir nuo to laiko jos daugiau nebendravo, visus klausimus nukentėjusioji sprendė su akcininku R. J. . Nuo gruodžio mėnesio bendrovėje pradėjo dirbti jos pusseserė I. S. . Kadangi nuteistoji laukėsi kūdikio, turėjo sveikatos problemų, jai buvo paskirtas gulimas režimas, todėl į darbą beveik neidavo, tik esant būtinumui. I. S. buvo jos pavaduotoja ir jų abiejų bendru sutarimu atliko tas funkcijas, kurios buvo pavestos jai. Visus klausimus spręsdavo R. J. , jis duodavo nurodymus jai arba ją pavaduojančiai I. S. , o kartais ir buhalterijai. Pirmasis atlyginimas E. A. buvo pervestas į kortelę, tačiau pastaroji pradėjo priekaištauti, kad neteisingai paskaičiuota, pasakė, kad nori pati pasiskaičiuoti. Apie tai A. S. pranešė R. J. . Praėjus kuriam laikui R. J. jai pasakė, kad atlyginimas E. A. bus mokamas grynais pinigais. Orderius atspausdindavo buhalterė, jie kartu su įmonės žiniaraščiais būdavo pateikiami akcininkui, o jis ten su E. A. spręsdavo, po to dokumentai grįždavo iš E. A. ir ji juos pasirašydavo prieš tai ar po to. Nuo Naujų metų E. A. sirgo, po to, maždaug kovo mėnesį, R. J. informavo, kad negali su ja susisiekti, todėl liepė perduoti buhalterijai, kad būtų žymimos pravaikštos, o E. A. neatsiradus, ji bus atleista. Balandžio mėnesį į ofisą atvyko E. A. su kažkokiais dokumentais. A. S. E. A. pasakė, kad yra nurodymas ją atleisti iš darbo bei pateikė atleidimo dokumentus. E. A. eilinį kartą ją aprėkė ir išėjo. Apie tai ji pranešė R. J. , o pastarasis sakė, kad bandys su ja susisiekti. Praėjus kuriam laikui akcininkas paaiškino, kad E. A. nusprendė nebedirbti bendrovėje, todėl bus atleidžiama ir liepė jai išmokėti atlyginimą už kovo mėnesį. Nuteistoji šia informaciją perdavė I. S. arba buhalterei ir pasakė, kad paruoštų visus dokumentus iš naujo, paskaičiuotų išeitinę. Visa informacija buhalterei buvo pateikta, tiesiog darbo apskaitos žiniaraštis nebuvo ištaisytas. Šiuos dokumentus ji nuvežė akcininkui ir padavė. Po kiek laiko R. J. jai paskambino ir pasakė, kad vyksta atsiskaitymas su E. A. , prašė atvežti kasoje esančius pinigus. Tuomet ji surinko visus pinigus, nuvežė ir padavė R. J. . Tuo metu pas jį buvo E. A. , nuteistoji tame jų susitikime nedalyvavo. Praėjus kuriam laikui R. J. atvežė pasirašytus visus popierius. Nuteistoji suprato, kad klausimas su E. A. išspręstas ir daugiau apie pastarąją nieko nebegirdėjo. Ji pati nieko neorganizavo, tik vykdė akcininko R. J. nurodymus, pastarasis viską kontroliavo. Realiai bendrovėje ji dirbo 2007 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ir dar truputį lapkričio mėnesį, kitu laiku turėjo nedarbingumo lapelius, tuo metu, kai gulėjo ligoninėje, nesidomėjo kokie darbuotojai dirba bendrovėje, kiek jie dirba, kiek serga ir ką daro. (t. 6, b.l. 164-167). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji A. S. kiek kitaip aiškino įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad atlyginimus darbuotojams grynaisiais pinigais visada mokėdavo tik ji pati. Atlyginimas E. A. grynais pinigais visada buvo mokamas akcininko R. J. kabinete UAB „P“ (duomenys pakeisti) patalpose. Dalyvaujant R. J. E. A. pasiimdavo išrašytą Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, tai buvo 2007-11-09, 2007-12-10 ir 2008-01-10 darbo užmokesčio žiniaraščiai, ir važiuodavo pas savo finansininkę pasitikslinti, ar teisingai paskaičiuotas atlyginimas. Vėliau atveždavo jau pasirašytą žiniaraštį ir R. J. kabinete, jam dalyvaujant, A. S. asmeniškai pagal šiuos dokumentus E. A. išmokėdavo juose nurodytas sumas. Nors E. A. sirgo nuo 2007-12-05 iki 2008-03-05, tačiau ji pati buvo atėjusi atsiimti atlyginimo 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio mėn. Apie tai jai pranešdavo R. J. . Nuteistoji taip pat parodė, kad galutinį atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 4 už 2008 metų balandžio mėnesį, atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 3 už kovo mėn., 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderius 2008 m. balandžio mėn. akcininko kabinete ji perdavė E. A. . Sekančią dieną R. J. pasakė, kad E. A. ateis pasiimti pinigų. Dalyvaujant R. J. , ji sumokėjo E. A. kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas. E. A. grąžino jai jau pasirašytus orderius. 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderių kopijose yra įrašas, patvirtinantis, kad pinigus išdavė direktorė A. S. ir parašas, o KIO originaluose, pateiktuose ikiteisminiam tyrimui, šio įrašo ir parašo nėra, taip pat 2008 m. atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių Nr. 3 ir Nr. 4 kopijose, pateiktose teismui, yra rankraštiniai įrašai, patvirtinantys išmokėtą sumą, kasininko parašas ir įrašas, kad pinigus išmokėjo direktorė A. S. , o dokumentų originaluose šių įrašų ir parašų nėra, nes ji, padariusi originalų kopijas, įrašė dokumentų kopijose esančius rankraštinius įrašus ir pasirašė kopijas. Vėliau šias kopijas faksu siuntė advokatui, o šis jas pateikė teismui. (t. 5, b.l. 120-122, 123-126). Tačiau nuteistosios A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie 2007-11-09, 2007-12-10, 2008-01-10 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, 2008-03 atlyginimo išmokėjimo žiniaraščio už 2008 m. kovo mėnesį, galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščio Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn., 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderių pasirašymo bei darbo užmokesčio pagal šiuos dokumentus išmokėjimo E. A. ir jos atleidimo iš darbo aplinkybes paneigti byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir apygardos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetu.
Bylos duomenimis, nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad 2007 m. rugsėjo 18 d. pradėjo dirbti UAB „E“ (duomenys pakeisti) vadybininke. Atlyginimas už darbą iki 2007 m. spalio 1 d. jai buvo pervestas į banko sąskaitą, po to jai buvo pasakyta, kad įmonė iš klientų negauna pinigų, prašė palaukti. Iki 2007 m. gruodžio 5 d. ji jokių pinigų negavo, o nuo 2007 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. kovo 5 d. sirgo. Kadangi jai nebuvo sumokėtas atlyginimas už darbą 2007 m. spalio, lapkričio bei gruodžio (iki 5 d.) mėnesiais, viso apie 6000 Lt, ji parašė prašymą atleisti iš darbo. Šį prašymą ji surašė 2008 m. kovo 5 d. atvykusi į darbovietę, tačiau tuo metu biure buvusi I. S. iš jos prašymo nepriėmė, todėl ji prašymą išsiuntė registruotu paštu. Negavusi iš darbdavio jokio atsakymo, 2008 m. gegužės mėnesį kreipėsi į teismą dėl atlyginimo priteisimo. UAB „E“ (duomenys pakeisti) pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad jai atlyginimas yra išmokėtas, pridėti tai patvirtinantys dokumentai. Tačiau iš tiesų ji žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nepasirašė ir iš bendrovės jokių grynųjų pinigų negavo. Apie tai, kad ji buvo atleista balandžio 14 d. už neatvykimą į darbą, taip pat sužinojo tik iš šio atsiliepimo. Tuomet ji kreipėsi į FNTT dėl jos parašų suklastojimo dokumentuose apie atlyginimo gavimą. (t. 5, b.l. 42-44, 45-46, t. 6, b.l. 142-144).
Liudytoja J. Z. (V.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad tvarkė UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio mėnesį, bendrovės buhalterinius dokumentus ji perėmė iš buvusios buhalterės N. K. . Jai pradėjus dirbti, t.y. 2008 m. kovo mėnesio pabaigoje, I. S. liepė surinkti visus kasos dokumentus, kur nėra E. A. parašų. Sakė, kad ši bus atleidžiama iš darbo, todėl reikia surinkti jos parašus dokumentuose. Ji surinko kelis darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius be E. A. parašų už laikotarpį nuo 2007 metų pabaigos, kuriuos maždaug balandžio mėnesį, laikotarpyje nuo 1 iki 14 d., perdavė I. S. . Kai ji I. S. UAB „E“ (duomenys pakeisti) ofise kartu su kitais dokumentais pateikė E. A. darbo užmokesčio paskaičiavimo dokumentus, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kur nurodė, kad pastaroji dirbo visą kovo mėnesį, atlyginimo už 2008 m. kovo mėn. išmokėjimo žiniaraštį, kur E. A. buvo paskaičiuotas atlyginimas už visą mėnesį, t.y. 2071,08 Lt ir 2008-04-11 kasos išlaidų orderį šiai sumai, pastaroji pasakė, kad nuo 2008 m. kovo 12 d. E. A. reikia žymėti pravaikštas ir perskaičiuoti atlyginimą. Jos užpildytus pirmiau minėtus dokumentus jos akivaizdoje I. S. išmetė į šiukšlių kibirą. Kokiu būdu šiuose dokumentuose atsirado E. A. parašai, nežino. I. S. nurodymu ji 2008-04-14 paruošė pranešimą Sodrai apie E. A. pravaikštas ir apie jos atleidimą iš darbo ir tą pačią dieną jas pateikė Sodrai. Ji taip pat paskaičiavo E. A. galutinį atsiskaitymą ir įformino galutinį atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėnesį ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderį 1105,79 Lt sumai, šiuos dokumentus atidavė I. S. . Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai be E. A. parašų, kuriuos ji perdavė I. S. , vėliau jai grąžinti nebuvo. Nuteistoji A. S. jos prašė konsultacijos dėl darbo inspekcijai būtinų pateikti dokumentų, susijusių su E. A. skundu. Šio pokalbio metu J. Z. (V.) paklausė nuteistosios, ar visur surinko E. A. parašus, į ką A. S. atsakė, kad dar ne, bet viskas bus kaip priklauso (t. 5, b.l. 66-69, t. 6, b.l. 150-161).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme parodė, kad nors jis savo parašu patvirtino UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2008-04-11 pranešime Nr. 2008/08/11 nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2008-04-11 E. A. buvo atvykusi į darbą ir bendrovės direktorė pareikalavo, jog pastaroji pateiktų raštišką pasiaiškinimą, pagrindžiantį jos nebuvimą darbo vietoje, tačiau pastaroji pasiaiškinti dėl pravaikštos atsisakė ir minėto pranešimo nepriėmė, taip pat savo parašu patvirtino, jog 2008 m. balandžio 14 d. E. A. buvo supažindinta su 2008-04-14 UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorės įsakymu Nr. 080414 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo paskyrimo, tačiau iš tiesų jis nukentėjusiosios E. A. nepažįsta, šiuos dokumentus pasirašė jų neskaitęs (t. 5, b.l. 60-61, t. 6, b.l. 149).
Byloje esančios nukentėjusiosios E. A. 2008-03-05 prašymo bei 2008-03-05 Lietuvos pašto kvito Nr. 112913/82 kopijos patvirtina, kad 2008-03-05 ji registruotu paštu išsiuntė UAB „E“ (duomenys pakeisti) prašymą nutraukti Darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį nuo 2008 m. kovo 5 d., bendrovei nevykdant savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, t.y. nuo 2007 m. spalio mėnesio nemokant sulygto darbo užmokesčio (t. 1, b.l. 23-24).
2008-11-07 specialisto išvadoje Nr. 11-2605(08) nurodyta, jog tikėtina, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2008-03 mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje (be numerio) skiltyje „Parašas“ šalia E. A. pavardės, 2008-04-18 UAB „E“ (duomenys pakeisti) išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėnesį skiltyje „Parašas“ šalia E. A. pavardės, UAB „A“ (duomenys pakeisti) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose 2007-11-09, 2007-12-10, 2008-01-10 skiltyse „Gavėjo parašas“ šalia E. A. pavardės, UAB „E“ (duomenys pakeisti) kasos išlaidų orderiuose 2008-04-11 ir 2008-04-14 (be numerių) eilutėse „Gavėjo parašas“ pasirašė ne E. A. , bet kitas asmuo. Nustatyti, ar E. A. vardu pasirašė I. S. , A. S. ar kitas asmuo nebuvo galima, nes lyginant šiuos tiriamuosius parašus su I. S. ir A. S. parašais ir rašysenomis, nustatyta tik pavienių bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų ir skirtumų, nesudarančių požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes tiriamuosiuose dokumentuose pasirašant už kitą asmenį ir stengiantis atkurti svetimą parašą, pakinta rašančiojo asmens rašysenos požymiai, tiriamuosiuose parašuose išlieka mažai pasirašiusįjį asmenį identifikuojančių požymių.
Iš šios specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, jog šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumai yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tikėtinai išvadai, kad šiuose dokumentuose pasirašė ne E. A. , bet kitas asmuo. Kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima, nes lyginamojo tyrimo metu nustatyta ir sutampančių požymių. Nustatyti bendrųjų parašų požymių sutapimai ir specialiųjų parašų požymių sutapimai, taip pat mažas tiriamųjų parašų variantiškumas tikėtinai neigiamai išvadai įtakos neturėjo ir gali būti paaiškinti tuo, kad buvo pasirašyta pamėgdžiojant tikrą E. A. parašą ar kitokiu būdu bandant jį atkurti (t. 2, b.l. 59-62).
Iš 2009 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. 5-1/44 dėl UAB „E“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos matyti, kad bendrovė neturėjo pakankamai pinigų atlikti kasoje 2007-12-10, 2008-04-11 ir 2008-04-14 įformintus pinigų išmokėjimus E. A. (t. 2, b.l. 123-141).
Taigi, esant šioms aplinkybėms, netikėti nuosekliais nukentėjusiosios E. A. parodymais apie tai, kad ji darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nepasirašė ir šiuose dokumentuose nurodytų darbo užmokesčio sumų negavo, o apie atleidimą iš darbo už pravaikštas sužinojo tik susipažinusi su A. S. surašytu atsiliepimu į jos ieškinį, kurie pasitvirtino liudytojų J. Z. (V.), V. M. parodymais, specialisto išvadomis bei nukentėjusiosios pateiktu UAB „E“ (duomenys pakeisti) adresuotu jos prašymu nutraukti darbo sutartį dėl bendrovės nevykdomų įsipareigojimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu šiems vienas kitą papildantiems faktiniams duomenims prieštaraujančius nuteistosios A. S. parodymus apie darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių pasirašymo bei darbo užmokesčio išmokėjimo E. A. išmokėjimo aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Atitinkamai kaip nepatikimus teisėjų kolegija vertina ir pirmiau aptartiems faktiniams duomenims prieštaraujančius liudytojų R. J. ir I. S. parodymus apie darbo užmokesčio išmokėjimą E. A. bei jos atleidimą iš darbo, juolab, kad šie liudytojai yra nuteistajai artimi žmonės (R. J. su nuteistąja augina bendra vaiką, o I. S. yra nuteistosios giminaitė), be to, patys susiję su UAB „E“ (duomenys pakeisti) veikla, taigi, tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Įvertinusi pirmiau aptartus nuoseklius nukentėjusiosios E. A. parodymus apie tai, kad ji darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nepasirašė ir šiuose dokumentuose nurodytų darbo užmokesčio sumų negavo, taip pat liudytojos J. Z. (V.) parodymus, iš kurių matyti, kad 2008 m. balandžio mėnesį tarp UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų buvo ne vienas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis, kuriame nebuvo juose nurodyto paskaičiuoto darbo užmokesčio gavėjo, t.y. E. A. , parašų, specialisto išvadą, iš kurios matyti, jog tikėtina, kad darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose pasirašė ne E. A. , bet kitas asmuo, bei specialisto išvadą, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) neturėjo finansinių galimybių atlikti kasoje 2007-12-10, 2008-04-11 ir 2008-04-14 įformintus pinigų išmokėjimus E. A. , daro išvadą, kad nukentėjusiosios E. A. parašai UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2007-11-09, 2007-12-10 ir 2008-01-10 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, 2008-03 atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje už 2008 m. kovo mėn., galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn. bei 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderiuose yra suklastoti, tokiu būdu šiuose oficialiuose dokumentuose įtvirtinant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2007-11-09 E. A. buvo išmokėtas 2000 Lt darbo užmokestis už 2007 m. spalio mėnesį, 2007-12-10 E. A. buvo išmokėtas 2000 Lt darbo užmokestis už 2007 m. lapkričio mėnesį, 2008-01-10 E. A. buvo išmokėtas 451,68 Lt darbo užmokestis už 2007 m. gruodžio mėnesį, 2008-04-11 E. A. buvo išmokėtas 2071.08 Lt darbo užmokestis už 2008 m. kovo mėnesį, o 2008-04-14 su nukentėjusiąją bendrovė galutinai atsiskaitė, išmokėdama jai 1150,79 Lt.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suprantant, jog siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą tikrą dokumentą panaudojo arba realizavo ir norėjo taip veikti (kasacinės bylos Nr. 2K-362/2007, 2K-7-35/2011).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai reiškiasi apgaulės panaudojimu bei alternatyviais veiksmais – savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu ar turtinės prievolės panaikinimu. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2012). Sukčiavimo subjektyvusis požymis kaltė pasireiškia tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-620/2010, 2K-535/2011, 2K-22/2012).
Bylos duomenimis, nukentėjusiajai E. A. teisme pareiškus ieškinį UAB „E“ (duomenys pakeisti) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pagrindų pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų jai priklausančių išmokų priteisimo, A. S. , kaip bendrovės direktorė, 2008-08-07 pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimą į nukentėjusiosios ieškinį, kuriame nurodė, kad bendrovė tinkamai ir laiku vykdė Darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir išmokėjo E. A. visas jai mokėtinas pinigų sumas. Kartu su šiuo atsiliepimu nuteistoji be kitų dokumentų pateikė teismui 2007-11-09, 2007-12-10, 2008-01-10 darbo išmokėjimo žiniaraščių, 2008 m. kovo mėnesio atlyginimo išmokėjimo žiniaraščio, galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščio Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn., 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderių su, kaip jau minėta, suklastotais darbo užmokesčio gavimą patvirtinančiais E. A. parašais, kopijas (t. 1, b.l. 26-59). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji A. S. , būdama UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktore, ne tik disponavo bendrovės buhalteriniais dokumentais, bet ir vienintelė mokėjo bendrovės darbuotojams atlyginimus grynaisiais pinigais, o tai rodo, jog pastaroji puikiai žinojo, kad paminėtuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderiuose nurodytų darbo užmokesčio sumų E. A. nėra gavusi ir jų gavimo nėra patvirtinusi savo parašu. Tai, be kita ko patvirtina ir liudytojos J. Z. (V.) parodymai apie tai, jog ji klausė nuteistosios A. S. , ar jai pavyko surinkti nukentėjusiosios E. A. parašus buhalteriniuose dokumentuose, į ką pastaroji atsakė, kad dar ne, bet viskas bus kaip priklauso. Iš byloje apklaustos liudytojos I. S. , ėjusios UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorės pavaduotojos pareigas matyti, kad pastaroji atlikdavo kai kurias A. S. darbines funkcijas pastarosios ligos laikotarpiu, tačiau visus savo veiksmus ji derino su A. S. , kuriai perduodavo ir visus jos gaunamus dokumentus. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, jog būtent nuteistoji A. S. , veikdama kaip UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorė ir siekdama jos atstovaujamos bendrovės naudai išvengti nukentėjusiosios E. A. reikalaujamo jai priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, organizavo E. A. parašų paminėtuose dokumentuose suklastojimą ir šiuos tikrus suklastotus dokumentus pateikė nukentėjusiosios ieškinį nagrinėjančiam Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui. Žinodama, jog 2007-11-09, 2007-12-10 ir 2008-01-10 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, 2008 m. kovo mėnesio atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje, galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštyje už 2008 m. balandžio mėn., 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderiuose įtvirtinta informacija neatitinka tikrovės, nuteistoji suprato, kad kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikdama šiuos tikrus suklastotus dokumentus klaidina teismą dėl nukentėjusiosios E. A. teisės reikalauti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) neišmokėto darbo užmokesčio, numatė, kad tokio suklydimo pasekoje UAB „E“ (duomenys pakeisti) neteisėtai išvengs prievolės išmokėti E. A. darbo užmokestį, o pastaroji patirs turtinės žalos, ir tokių padarinių norėjo, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes civilinę bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo dokumentų klastojimo aplinkybės. Taigi, esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pirmiau aptartus nuteistosios A. S. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-92/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ne kartą yra pasisakęs, kad esminę reikšmę sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstamą veiką, turi tai, kokį sumanymą neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą jis turėjo: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes teismams padaryti teisingas išvadas. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).
Kaip matyti iš nuteistosios A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, taip pat iš jos apeliacinio skundo turinio, pastaroji neneigia, kad ji, kaip UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorė, turėdama teisę disponuoti jos žinioje esančiomis UAB „E“ (duomenys pakeisti) piniginėmis lėšomis, išgrynino bendrovės sąskaitoje buvusius 36000 Lt. Tačiau nuteistoji aiškina, jog šių pinigų ji nepasisavino, nes veikė bendrovės interesais. Bylos duomenimis, apklausta teisiamajame posėdyje nuteistoji A. S. parodė, kad bendrovės akcininkas R. J. sumanė plėsti verslą ir buvo nuspręsta pirkti naujus konteinerius. R. J. nusprendė važiuoti į keletą vietų per visą Lietuvą ir vietoje pirkti konteinerius, sumokant už juos grynais pinigais, todėl bendrovės pinigai buvo išgryninti bankomate. R. J. buvo susitaręs su keliomis įmonėmis, bet kol jis aiškinosi iš kur ir ką pirkti, labai sumažėjo bendrovės klientų. Dėl šios priežasties R. J. nusprendė, kad kol kas konteinerių pirkti nereikia. Išeidama atostogų ji išgrynintus 32000 Lt, kuriuos UAB „E“ (duomenys pakeisti) buvo gavusi pagal 2008-05-06 paskolos sutartį su UAB „P“ (duomenys pakeisti), ji grąžino R. J. pagal kasos orderį, likusius 4000 Lt ji perdavė naujai paskirtam bendrovės direktoriui R. J. broliui V. J. (t. 6, b.l. 164-167). Ikiteisminio tyrimo metu 2009-02-27 apklausta įtariamąja A. S. aiškino, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančius 36000 Lt, kuriuos 2008-05-15 išgrynino bankomate, ji išleido bendrovės reikmėms, dokumentai, patvirtinantys išlaidas turėtų būti buhalterijoje (t. 5, b.l. 123-126). Sekančios apklausos, vykusios 2009-06-25, metu nuteistoji A. S. papildomai ką nors paaiškinti atsisakė, tačiau patvirtino, kad anksčiau duoti jos parodymai yra teisingi (t. 5, b.l. 131), ir tik 2009 m. rugsėjo 22 d. vykusios apklausos metu ji parodė, kad 2008 m. pavasarį UAB „E“ (duomenys pakeisti) sudarė 32 000 Lt paskolos sutartį, nes buvo reikalingi pinigai naujų konteinerių pirkimui ir būtent šiuo tikslu buvo išgryninti jai inkriminuojami 36000 Lt. Šios apklausos metu A. S. taip pat parodė, kad dėl konteinerių pirkimo ji bendravo su konteinerius parduodančiomis įmonėmis, kurių pavadinimų neprisimena, tačiau jokių konkrečių susitarimų nesudarė. Pasikeitus verslo situacijai ir sumažėjus užsakymų, konteinerių neįsigijo, pinigus laikė prie savo asmeninių daiktų, o 2009 m. sausio mėnesį UAB „P“ (duomenys pakeisti) direktoriaus prašymu gražino šiai bendrovei, kur panaudojo likusius 4000 Lt, neprisimena (t. 5, bl. 169-170). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistoji A. S. viso proceso metu skirtingai aiškino apie bendrovės pinigų išgryninimo tikslą, jų panaudojimą ir planuojamų pirkti konteinerių paieškos aplinkybes. Be to, nuteistoji, neigdama pinigų pasisavinimo faktą, ne tik, kad negalėjo nurodyti nė vienos konteineriais prekiaujančios įmonės, nes, kaip pati teigė ikiteisminio tyrimo metu, pamiršo jų pavadinimus, bet nenurodė ir jokių kitų su konteinerių pirkimu susijusių aplinkybių, pavyzdžiui, planuojamų pirkti konteinerių skaičiaus, jų tipo, dydžio, preliminarios kainos, iš kurių būtų galima spręsti, kad tokį tikslą nuteistoji iš tiesų turėjo. Nors teisiamajame posėdyje A. S. ėmė teigti, kad konteinerių pirkimu rūpinosi ne ji, o bendrovės akcininkas R. J. , tačiau toks nuteistosios aiškinimas prieštarauja tiek jos pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, jog ji pati bendravo su konteineriais prekiaujančiomis įmonėmis, tiek ir liudytojo R. J. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams apie tai, kad jis neturi jokių duomenų apie tai, ar už jo vadovaujamos bendrovės „P“ (duomenys pakeisti) paskolintus pinigus UAB „E“ (duomenys pakeisti) įsigijo konteinerius, ar ne (t. 6, b.l. 147-148). Jokių kitų faktinių duomenų, patvirtinančių nuteistosios A. S. aiškinimą, kad bendrovės pinigus ji išgrynino ir juos laikė pas save daugiau kaip pusę metų tikslu pirkti UAB „E“ (duomenys pakeisti) naujus konteinerius, byloje nėra. Taigi, vertinti pirmiau aptartus prieštaringus nuteistosios A. S. parodymus apie jos ketinimus iš bendrovės sąskaitos nuimtų piniginių lėšų atžvilgiu, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, kaip patikimus ir paneigiančius jos veiksmų nusikalstamumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog nuteistoji A. S. 2008-05-13 iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos į tame pačiame banke esančią UAB „E“ (duomenys pakeisti) tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitą pervedė 36000 Lt, kuriuos, panaudodama UAB „E“ (duomenys pakeisti) tarptautinę mokėjimo kortelę, 2008-05-15 per 18 kartu išgrynino. Taigi, nuo to momento, kai A. S. iš bendrovės sąskaitos paėmė minėtą pinigų sumą, bendrovė neteko galimybės šias pinigines lėšas naudoti savo reikmėms, tuo tarpu nuteistoji A. S. įgijo realią galimybę šiais pinigais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra, ką pastaroji ir darė, nes ši finansinė operacija nebuvo įrašyta į bendrovės kasos knygą ir nebuvo įtraukta į apskaitą, o pinigai į bendrovės kasą nebuvo grąžinti. Tokiu būdu UAB „E“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta turtinė žala, juolab, kad pagal tarp UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) sudarytą paskolos sutartį už paskolintus 32000 Lt dar turėjo būti skaičiuojamos ir palūkanos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, nuteistajai A. S. išgryninus UAB „E“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, svetimo turto pasisavinimo nusikaltimas buvo baigtas, šie jos nusikalstami veiksmai atitinka BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. A. S. pasisavinto turto vertė (36000 Lt) viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl jos veiką apygardos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tai, kad nuteistoji A. S. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo nusikalstamos veikos padarymo atlygino bendrovei padarytą žalą, t.y. sumokėjo 32000 Lt UAB „E“ (duomenys pakeisti) paskolą suteikusiai bendrovei ir 4000 Lt įnešė į UAB „E“ (duomenys pakeisti) kasą, jos veiksmų teisiniam vertinimui įtakos neturi.
Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog teisė pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus nėra ribojama kokia nors ikiteisminio tyrimo stadija, kita vertus, tos aplinkybės, kad tik praėjus daugiau kaip pusei metų nuo pirmosios apklausos, ji prisiminė apie ketinimą už iš bendrovės sąskaitos paimtus 36000 Lt pirkti konteinerius, kad pirmos apklausos, vykusios 2009-02-27, metu neprisiminė, jog vos daugiau kaip prieš mėnesį, t.y. 2009-01-14, UAB „P“ (duomenys pakeisti) ji sumokėjo 32000 Lt, o prieš keturias dienas į UAB „E“ (duomenys pakeisti) kasą įnešė 4000 Lt, kaip jau minėta, kelia pagrįstų abejonių ne tik pačios nuteistosios A. S. parodymų patikimumu, bet ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) 2009-01-14 kasos pajamų orderyje bei UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2009-02-23 kasos pajamų orderio kvite nurodytų piniginių įmokų datų tikrumu. Kita vertus, apygardos teismui pripažinus, jog šie dokumentai, nepaisant to, ar juose įrašytos datos atitinka tikrovę, ar ne, patvirtina tą faktą, kad nuteistoji atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, apeliaciniame skunde nurodytas pavedimas specialistui atlikti šių dokumentų tyrimą būtų perteklinis, prieštaraujantis proceso greitumo ir ekonomiškumo principams.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama Buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Bylos duomenimis, nuteistoji A. S. , apklausta teisiamajame posėdyje dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kalta neprisipažino ir parodė, kad ji faktiškai bendrovėje dirbo tik 2007 metų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais ir dar truputį lapkričio mėnesį, kitu laiku turėjo nedarbingumo lapelius, ją pavadavo I. S. . 2008 metų vasarą ji bendrovėje dėl sveikatos būklės taip pat nedirbo, tik rugsėjo mėnesį vėl bandė įsijungti į darbą. Kadangi bendrovės buhalterija buvo netvarkinga, dažnai keitėsi buhalterės, akcininkas R. J. nusprendė sutvarkyti buhalteriją, perrašyti kasos knygą nuo 2007 metų gegužės mėnesio iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Tuomet jie susirado buhalterę M. M. , su kuria susitarė, kad ji ves bendrovės mėnesio buhalteriją ir kartu atstatys visą buhalteriją už metus. Spalio mėnesį bendrovės dokumentai buvo paimti FNTT, todėl galutinai buhalterija nebuvo sutvarkyta. Mano, kad per daug pasitikėjo įmonėje dirbusiomis buhalterėmis, todėl buvo padaryta klaidų, neįtraukti orderiai (t. 6, b.l. 164-167).
Liudytoja N. V. (K.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nuo 2007 m. pabaigos iki 2008 m. kovo mėnesio dirbo UAB „E“ (duomenys pakeisti) vyr. buhaltere, iš darbo išėjo, nes nesutarė su direktore A. S. ir jos pavaduotoja I. S. . Ji dirbo UAB „P“ (duomenys pakeisti) patalpose, jai atveždavo UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinius dokumentus, kuriuos ji įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Kasą tvarkydavo A. S. , o kai jos nebūdavo – I. S. . Ji dokumentus palikdavo direktorei ir ši pasirašydavo. Išeidama iš darbo visus buhalterinės apskaitos dokumentus pagal dokumentų perdavimo aktą perdavė naujai buhalterei. Jos darbo metu bendrovėje buvo vedama viena kasos knyga, kuri buvo pilnai sutvarkyta, visi orderiai ėjo iš eilės pagal numerius (t. 5, b.l. 55-57, 58-59, t. 6, b.l. 146).
Liudytoja M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008 m. dirbo UAB „S“ (duomenys pakeisti), teikusios buhalterines paslaugas, direktorės pareigose. Pagal sudarytą buhalterinio aptarnavimo ir buhalterinio atstatymo sutartis bendrovė tvarkė UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterines paslaugas. Reikėjo sutvarkyti, t.y. atstatyti, buhalteriją už 2007 metus ir 2008 metus iki rugsėjo mėnesio, nes nuo rugsėjo mėnesio buhalterines paslaugas teikė jų įmonė. Visko atstatyti nespėjo, nes UAB „E“ (duomenys pakeisti) dokumentus paėmė FNTT. Kaip teisingus liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžioje į ją kreipėsi UAB „E“ (duomenys pakeisti), kas konkrečiai, neprisimena, ar direktorė A. S. , ar jos pavaduotoja I. S. , ir pasakė, kad reikia atstatyti 2007 metų buhalterinius registrus, nes nesuvesti dokumentai. 2008 m. rugsėjo 8 d. tarp UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) buvo pasirašytos dvi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartys. Vienoje sutartyje buvo susitarta, kad bendrovė sutvarkys buhalterinę apskaitą nuo 2007-01-01 iki 2008-08-31. Kadangi reikėjo paruošti balansą, su direktore buvo susitarta iš pradžių sutvarkyti kasą pagal esamus pirminius dokumentus. Pagal antrą sutartį nuo 2008-09-01 UAB „S“ (duomenys pakeisti) buvo atsakinga už UAB „E“ (duomenys pakeisti) einamosios buhalterinės apskaitos tvarkymą. 2008 m. rugsėjo 22-24 dienomis tikslios datos neprisimena, UAB „E“ (duomenys pakeisti) ofise direktorė A. S. perdavė jai buhalterinius dokumentus ir registrus. Dalis dokumentų buvo susegta į segtuvus, dalis buvo tiesiog įmautėse. Dokumentų perdavimo aktas nebuvo surašytas. Visus dokumentus ji nusivežė į savo ofisą, kur jie buvo tvarkomi. UAB „E“ (duomenys pakeisti) dokumentus jie tvarkingai surūšiavo pagal laiką, duomenis įvedė į programą ir atspausdino kasos knygą kiekvienam mėnesiui. Techninį darbą atliko įmonės darbuotojos, ji sutikrino ir pasirašė kasos knygą. Buvusios buhalterės suvestą kasos knygą, t.y. kasos knygos lapus kiekvienam mėnesiui ji sudėjo atskirai ir vėliau perdavė A. S. arba I. S. . Paaiškino, kad suvedė pirminius kasos duomenis į savo buhalterinę programą ir iš programos atspausdino kasos knygą. Kur buvo padėta sena kasos knyga, nežino. Liudytoja paaiškino, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2007-11-09, 2007-12-10, 2008-01-10 Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, atlyginimo 2008-03 išmokėjimo žiniaraščio už 2008 m. kovo mėn., Galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraščio Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn., 2008-04-11 ir 2008-04-14 kasos išlaidų orderių kopijas A. S. pateikė jai suvedimui į buhalterinę apskaitą, pasakė, kad originalai perduoti patikrinimui. Visus turimus UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinius dokumentus 2008-10-31 pagal reikalavimą ji perdavė FNTT pareigūnams (t. 5, b.l. 81-83, t. 6, b.l. 146-147).
Liudytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nuo 2007 m. pabaigos dirbo UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorės pavaduotojos pareigose, direktorės pareigas ėjo A. S. . Ji pati kuravo statybinių atliekų transportavimo procesus, šiais klausimais bendravo su vairuotojais, klientais, organizavo pervežimus, sudarydavo darbotvarkes. Pavaduodama A. S. , visus veiksmus derino su pastarąja, jai perduodavo gaunamus dokumentus. Dėl kasos sutvarkymo su M. M. bendravo A. S. , ji pati taip pat galėjo M. M. perduoti kokius nors A. S. nurodymus (t. 5, b.l. 50-52, t. 6, b.l. 144-145).
Iš 2009 m. kovo 3 d. specialisto išvados Nr. 5-1/44 dėl UAB „E“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn. buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 Buhalterinės paskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 4 dalies, 16 straipsnio 4 dalies, 18 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 6 dalies reikalavimus, nes: 1) į kasos knygą nebuvo įrašyta ir nebuvo įtraukta į apskaitą: bendrovės direktorės A. S. 2008-05-14 iš banko sąskaitos gauti 36 000 Lt; pagal 2008-05-19 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) sumokėti 472 Lt už statybinio laužo išvežimą, pagal 2008-07-11 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) sumokėtas 7000 Lt avansas už automobilį ir pagal 2008-07-16 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) sumokėti 500 Lt už statybinio laužo išvežimą; 2) nepagrįstas apskaitos dokumentais 36 000 Lt ir 7972 Lt panaudojimas, todėl nėra galimybės nustatyti, kur buvo panaudoti 43 972 Lt; 3) kasos knygoje kasos išlaidų ir pajamų orderiai suregistruoti ne eilės tvarka; 4) kasos operacijos 2007 m. rugsėjo – 2008 m. rugpjūčio laikotarpio kasos knygoje buvo užregistruotos tik 2008 m. rugsėjo mėnesį; 5) nepateikta laikotarpio nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. kovo mėn. kasos knygos ir kasininko apyskaitos su kasininkės A. S. ir buhalterės N. K. (dirbo nuo 2007-09-17 iki 2008-03-01) parašais; 6) bendrovės 2007 m. rugsėjo – 2008 m. vasario mėn. laikotarpio kasos knyga buvo perrašyta; 7) nepateikta bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka; 8) UAB „E“ (duomenys pakeisti) kasos dokumentai: 24 kasos pajamų orderiai, 24 kasos pajamų orderių kvitai, 31 kasos išlaidų orderis neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų; taip pat pažeidžiant LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto, 17 punkto nuostatas, nes: 1) penkiais atvejais kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose 7628,55 Lt sumai (2000 Lt pagal 2007-11-09 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-11-09 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį (be numerio), 2000 Lt pagal 2007-12-20 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-12-10 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį (be numerio), 451,68 Lt pagal 2008-01-10 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-01-10 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį (be numerio), 2071,08 Lt pagal 2008-04-11 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. kovo mėnesio išmokėjimo žiniaraštį (be numerio); 1105,79 Lt pagal 2008-04-14 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. balandžio mėn. išmokėjimo žiniaraštį Nr. 4 pasirašė ne pinigų išmokėjimo dokumentuose nurodytas asmuo – E. A. , o kitas asmuo; 2) 24 kasos pajamų orderiai ir 31 kasos išlaidų orderis už 2007 m. rugsėjo – 2008 m. rugpjūčio mėn. nebuvo įrašyti į kasos knygą; taip pat pažeidžiant LR Finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 340 patvirtintų „Pinigų gavimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių“ 14 punkto, 15 punkto reikalavimus, nes: 1) bendrovės direktorė A. S. nepaskyrė atsakingo darbuotojo už pinigų priėmimo kvitų blankų saugojimą, apskaitą ir išdavimą. Pagal įrašus pinigų priėmimo kvituose nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje pinigus už draudimo, transporto ir statybinio laužo išvežimo paslaugas, priiminėjo bendrovės darbuotojai A. S. , I. S. , N. K. , A. Š. , E. A. , V. P. . Bendrovėje nebuvo vedamas pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalas, kvitai buvo išrašomi ne eilės tvarka ir tyrimui pateikti ne visi pinigų priėmimo kvitai. Todėl negalima nustatyti kada, kiek pinigų priėmimo kvitų buvo panaudota bendrovėje ir kiek pinigų buvo surinkta iš klientų už draudimo, transporto ir statybinio laužo išvežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugsėjo mėn.; 2) bendrovės 2007-12-31 balanse įrašyti duomenys apie ilgalaikį turtą ir grynųjų pinigų likutį neatitinka tikrovės, kadangi ilgalaikis turtas nepagrįstai padidintas 15192 Lt, o įrašytas grynų pinigų kasoje ir sąskaitoje likutis neatitinka kasos ir banko sąskaitų likučio, taip pat pažeidžiant LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostatą, nes bendrovėje nebuvo atlikta pinigų ir turto inventorizacija už 2007 metus. Dėl išvadintų LR įstatymų ir norminių aktų pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „E“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-09-01(t. 2, b.l. 123-141).
Teisėjų kolegijos nuomone, paminėta specialisto išvada nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, taip pat UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusių liudytojų N. V. (K.) bei jau pirmiau šiame nuosprendyje aptarti liudytojos J. Z. (V.) parodymai, iš kurių matyti, jog bendrovės apskaita buvo tvarkoma pagal direktorės A. S. arba jos pavaduotojos I. S. pateiktus buhalterinius duomenis ir nurodymus, liudytojos M. M. parodymai, iš kurių matyti, jog 2008 m. rugsėjo 22-24 dienomis, t.y. po to, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas pareikalavo pateikti UAB „E“ (duomenys pakeisti) dokumentus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, A. S. perdavė jai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir kasos knygą naujos kasos knygos surašymui, I. S. parodymai, kad ji visus atliekamus veiksmus derino su A. S. , kuriai perduodavo ir visus gautus dokumentus, patvirtina, kad nuteistoji A. S. , būdama UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktore, taigi, pagal įstatymus atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, taip pat atlikdama bendrovės kasininkės pareigas, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kas pasireiškė tuo, kad ji organizavo žinomai suklastotų dokumentų (2007-11-09, 2007-12-10 ir 2008-01-10 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, 2008-04-11 kasos išlaidų orderio, 2008 m. kovo mėn. išmokėjimo žiniaraščio) įtraukimą į UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą ir 2007 m. rugsėjo – 2008 m. vasario mėn. laikotarpio kasos knygos perrašymą, o anksčiau surašytą, realią finansinę padėtį atspindinčią kasos knygą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sunaikino. Be to, dėl nuteistosios tyčinių veiksmų į įmonės kasą nebuvo įtraukti 2008-05-14 iš įmonės sąskaitos paimti 36 000 Lt taip pat 472 Lt, gauti pagal 2008-05-19 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt, gauti pagal 2008-07-11 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 500 Lt, gauti pagal 2008-07-16 pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), šių pinigų panaudojimas nebuvo pagrįstas pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, nepaskirtas atsakingas darbuotojas už pinigų priėmimo kvitų blankų saugojimą, apskaitą ir išdavimą. Taip pat A. S. , atlikdama kasininko funkcijas, nevedė pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalo, neorganizavo UAB „E“ (duomenys pakeisti) priklausančio turto inventorizacijos už 2007 metus.
Nors nuteistoji teisiamajame posėdyje pateikė medicininių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad ji laikotarpiu nuo 2008-01-30 iki 2008-02-04 ir nuo 2008-03-20 iki 2008-03-22 gydėsi ligoninėje, o nuo 2008-02-08 iki 2008-03-06 jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (t. 6, b.l. 81-93), tačiau byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog šiuo laikotarpiu eiti UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorės pareigas būtų pskirtas koks nors kitas asmuo. Bylos duomenimis, nuteistosios ligos laikotarpiu kai kurias jos funkcijas atlikdavo jos pavaduotoja I. S. , tačiau, kaip matyti iš pastarosios parodymų, ji visus savo veiksmus derino su A. S. ir savarankiškai sprendimų nepriimdavo, nuteistajai perduodavo visus jos gaunamus dokumentus. Be to, byloje yra eilė UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtintų UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorės A. S. parašu, kuriuose nurodytos surašymo datos įeina į laikotarpį, kuris patvirtintas medicininiais dokumentais. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. S. atsakinga už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą ir apgaulingą šios apskaitos tvarkymą už visą jai inkriminuotą laikotarpį, t.y. nuo 2007-09-01 iki 2008-09-01. Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų N. V. (K.), J. Z. (V.), M. M. ir V. M. parodymai šiai išvadai, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia nuteistoji A. S. , neprieštarauja. Nors liudytojos N. V. (K.) ir J. Z. (V.), duodamos parodymus, tiesiogiai nenurodė, jog buhalterinę apskaitą joms tvarkyti pavedė A. S. , tačiau jos paaiškino, kad buhalterinės apskaitos klausimais bendravo su bendrovės direktore A. S. arba jos pavaduotoja I. S. , A. S. palikdavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, o liudytoja J. Z. (V.), atsisakiusi tvarkyti UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinius dokumentus, juos atidavė A. S. asmeniškai. Liudytoja M. M. parodė, kad ji neprisimena, kam tiksliai, A. S. ar I. S. , atidavė ankstesnę bendrovės kasos knygą, tačiau liudytoja I. S. nepatvirtino, jog būtų paėmusi kasos knygą, be to, kaip jau minėta, ji paaiškino, jog visus gaunamus dokumentus perduodavo bendrovės direktorei, pati savarankiškai sprendimų nepriimdavo.
Specialisto išvada dėl UAB „E“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad dėl nustatytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-09-01, todėl apygardos teismas pagrįstai nuteistosios nusikalstamus veiksmus organizuojant apgaulingą UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkant šios bendrovės apskaitą kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismo išvados dėl jos kaltės buvo padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais duomenimis, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti. Teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), vertinti įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2007, 2K-200/2009 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad apygardos teismas teisiamajame posėdyje apklausė nuteistąją A. S. , nukentėjusiąją E. A. , liudytojus J. Z. (V.), N. K. (V.), M. M. , I. S. ir R. J. , perskaitė šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ištyrė rašytinius bylos įrodymus ir šių duomenų visumą vertino. Taigi, konstatuoti, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, nėra jokio pagrindo. Nuteistoji A. S. teisingai pažymi, jog nuosprendžio 14-ame lape išdėstytų parodymų, kad „Pinigų gavimą patvirtinančiuose dokumentuose yra suklastoti, 2008-04-11 pranešimas Nr. 2008/04/11 ir 2008-04-14 Įsakymas Nr. 080414 „Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo“ jai pateikti nebuvo, 2008-03-05 ji registruotu paštu UAB „E“ (duomenys pakeisti) direktorei išsiuntė prašymą dėl atleidimo iš darbo“, ji niekuomet nėra davusi. Tai patvirtina tiek jos apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu protokolai, tiek teisiamojo posėdžio protokolas. Kita vertus, iš teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmiau pacituota teismo nuosprendžio ištrauka yra teismo apibendrinti nukentėjusiosios E. A. parodymai, kurie turėjo reikšmės vertinant nuteistosios A. S. parodymų dėl nukentėjusiajai išmokėto darbo užmokesčio patikimumo, todėl taip pat yra išdėstyti nuosprendžio 17-ame. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija šią klaidą vertina kaip techninę, neturinčią įtakos įrodymų vertinimui.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismo nuosprendyje išdėstytos prieštaringos išvados dėl dokumentų surašymo datos, t.y. 14-ame nuosprendžio lape išdėstyta teismo išvada, kad „tie dokumentai buvo surašyti vėliau, negu yra nurodyta šių dokumentų surašymo data“, o 15-ame lape teismas daro išvadą, kad „galimai įrašai buvo daromi kitomis datomis, nei nurodyta dokumentuose“, tačiau nuteistoji neatkreipė dėmesio į tai, jog teismas, darydamas šias dvi išvadas vertino skirtingus dokumentus: kaip matyti iš teismo nuosprendžio turinio, 14-ame nuosprendžio lape teismas aptarė A. S. pateiktus į bylą 2009-01-14 ir 2009-02-23 kasos dokumentus, patvirtinančius, jog ji atlygino nusikalstamais veiksmais UAB „E“ (duomenys pakeisti) padarytą žalą, kai tuo tarpu 15-ame lape teismas vertino UAB „E“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentus, surašytus A. S. inkriminuojamu laikotarpiu t. y. nuo 2007-09-01 iki 2008-09-01, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo aspektu, taigi vertinti pirmiau paminėtas išvadas kaip prieštaringas, nėra pagrindo.
Dėl nuteistajai A. S. paskirtų bausmių.
Apygardos teismo nuosprendis bausmių skyrimo dalyje keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtiniais atvejais, numatytais BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje, teismas gali skirti bausmę išeidamas už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų ribų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde neginčija teismo nuosprendžio dalies dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo skiriant jai bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl kolegija dėl šio baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo plačiau nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajai A. S. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, pirmiau aptartų bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jai teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas nuteistajai A. S. bausmes, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ir vieną nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. S. praeityje neteista (t. 5, b.l. 138), šiuo metu augina mažametį vaiką (t. 6, b.l. 45), į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašyta (t. 5, b.l. 148-149), atlygino sunkiu nusikaltimu padarytą turtinę žalą, kas lengvina pastarosios atsakomybę už šio nusikaltimo padarymą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) jai jokių pretenzijų neturi (t. 6, b.l. 66). Nėra A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai nuteistajai A. S. už nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė baudos bausmes, kurios savo dydžiu mažesnės už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733) numatytą šios bausmės, skiriamos atitinkamai už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, vidurkį, o už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – baudą, kuri savo dydžiu lygi BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733) numatytam šios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimą, vidurkiui. Tokios nuteistajai A. S. paskirtos bausmės, įvertinus ir tai, kad nuteistoji yra nuteista už sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalį), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Tačiau apygardos teismas, už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, nenurodydamas jokių motyvų, esant iš esmės analogiškoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, neįvertinęs, kad ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistajai A. S. paskyrė šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą baudos bausmę, artimesnę BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, Žin., 2003, Nr. 38-1733) nustatytai šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, maksimaliai ribai. Tokia nuteistajai A. S. paskirta bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškiai per griežta. Be to, apygardos teismas, bendrindamas nuteistajai A. S. už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, o šios nusikalstamos veikos ir nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl už paminėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai). Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, A. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė švelninama, o už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Teisėjų kolegija, spręsdama už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtinos baudos dydžio klausimą, vertina tai, kad nuteistoji pasikėsino sukčiauti pateikdama suklastotus dokumentus civilinę bylą nagrinėjančiam teismui, kas rodo didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, taip pat visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Dėl priteisto civilinio ieškinio.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlygimo 31821,35 Lt sumai. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nuteistosios A. S. nusikalstamų veiksmų klastojant dokumentus, sukčiaujant, pasisavinant pinigus ir apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą, UAB „E“ (duomenys pakeisti) tapo nemoki, todėl nėra galimybės pilnai įvykdyti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo jai priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais UAB „E“ (duomenys pakeisti) susijusios išmokos (t. 6, b.l. 72). Apygardos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš A. S. nukentėjusiosios E. A. naudai priteisė 7628,55 Lt, motyvuodamas tuo, kad būtent tokiai sumai buvo pateikti suklastoti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai ir kasos išlaidų orderiai, todėl, teismo manymu, būtent tokio dydžio turtinė žala A. S. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apygardos teismo išvada nepagrįsta.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Šiuo konkrečiu atveju nuteistoji A. S. nuteista už tai, kad ji nukentėjusiosios civilinį ieškinį, pareikštą UAB „E“ (duomenys pakeisti) dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pagrindų pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų jai priklausančių išmokų priteisimo, nagrinėjančiam teismui, siekdama apgaule bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės išmokėti E. A. priklausančias darbo užmokesčio išmokas, pateikė suklastotus tikrus bendrovės buhalterinius dokumentus, melagingai patvirtinančius, jog nukentėjusiajai E. A. bendrovė už darbą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio 14 d., išmokėjo 7 628,55 Lt darbo užmokesčio, tačiau dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių šios nusikalstamos veikos nebaigė. Taigi, šiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai E. A. tiesioginė turtinė žala nebuvo padaryta. Taip pat A. S. šioje byloje nuteista už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei UAB „E“ (duomenys pakeisti) turto pasisavinimą, tačiau jokie nusikalstami veiksmai, kurie būtų sąlygoję UAB „E“ (duomenys pakeisti) nemokumą, A. S. šioje baudžiamojoje byloje nėra inkriminuoti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp nuteistosios A. S. nusikalstamų veiksmų, už kuriuos ji nuteista šioje baudžiamojoje byloje, ir nukentėjusiosios E. A. patirtos žalos dėl jai neišmokėtų su darbo santykiais UAB „E“ (duomenys pakeisti) susijusių išmokų nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiajai E. A. neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais UAB „E“ (duomenys pakeisti) susijusios jai priklausančios išmokos yra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tuo tarpu tai, kad šiuo metu šis sprendimas nėra galutinai įvykdytas, nesudaro pagrindo paminėtų su darbo santykiais susijusių ir neišieškotų išmokų priteisti iš nuteistosios A. S. šioje baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistosios A. S. nukentėjusiosios E. A. naudai priteista 7 628,55 Lt darbo užmokesčio, naikinama (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti:
A. S. , pripažintai kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. šiuo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 170 MGL (22100 Lt) dydžio baudą.
Panaikinti nuosrpendžio dalį, kuria iš A. S. nukentėjusiajai E. A. priteista dalis pareikšto civilinio ieškinio – 7628,55 Lt. Nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį dėl 31821,35 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.