- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-516-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00053-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rima Žiautienė
- Kategorijos
- 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-516-544/2011;
teisėja Vijolė Vitienė Proceso Nr. 2-08-3-00053-2011-2;
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovui V. J., ieškovo atstovei advokatei Rimai Žiautienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-297-356/2011 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dėl 11 400 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Ieškovas V. J., vadovaudamasis LR CK 6.272 str., 6.250 str., LR CPK 5 str., 135 str., prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Valstybės jam padarytą 10 000 Lt neturtinę žalą, 1400 Lt turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-01 Utenos apskrities VPK NTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-0731-10 pagal D. T. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Utenos apskrities VPK NTS tyrėjas A. V. 2010-10-06 priėmė nutarimą laikinai jį sulaikyti dėl įtarimo nusikaltimo padarymu, t.y. dėl to, kad jis 2010-09-28 apie 17 val. Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Gaspariškių kaime pavogė keliu Gaspariškiai-Šileikiai bėgusį greihaundų veislės šunį, priklausantį D. T.. Ieškovas kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą pripažinti šį nutarimą neteisėtu, tačiau prokurorė I.Zabielienė 2010-10-25 nutarimu atsisakė patenkinti skundą kaip nepagrįstą. Ieškovui padavus skundą dėl šio prokurorės nutarimo, Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja K.Latožienė 2010-11-16 nutarimu skundą atmetė. Šio nutarimo ieškovas nespėjo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad V. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Ieškovo nuomone, Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina ieškovo skundų dėl laikino sulaikymo pagrįstumą bei aplinkybę, jog laikinas sulaikymas buvo neteisėtas. Nutarimas sulaikyti asmenį priimtas nesant LR BPK 122 str. nustatytų suėmimo sąlygų, ikiteisminio tyrimo pareigūnai sulaikė jį neteisėtai, viršydami tarnybinius įgaliojimus ir piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi. Laikino sulaikymo metu buvo žinoma, kad jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, ūkininko ūkį, nėra duomenų, kad jis būtų bandęs trukdyti procesui, paveikti liudytojus ar nukentėjusiąją. Dėl neteisėto sulaikymo patyrė pažeminimą, didžiulius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei turtinę žalą dėl jo sulaikymo darbymečio metu, pablogėjo reputacija. Patirtą moralinę žalą įvertino 10 000,00 Lt, turtinę žalą – 1 400,00 Lt, kurią sudaro baudžiamojoje byloje turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui pradėtas dėl šuns vagystės. Jam pareikštas įtarimas, kad 2010-09-28 apie 17 val. Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Gaspariškio kaime ieškovas pavogė keliu bėgusį Greihaundų veislės šunį, priklausantį D. T.. Ieškovas buvo sulaikytas 2010-10-06, 11 val., o paleistas 2010-10-07, 14 val. 50 min. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. Zabielienės 2010-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas remiantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., konstatuojant, kad V. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad buvo priimtas minėtas nutarimas, visų pirma reiškia ieškovo reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nutarimas nėra pagrindas savaime konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, procesinės prievartos priemonės pritaikymas, kardomosios priemonės paskyrimas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ir yra pagrindas atlyginti žalą vadovaujantis LR CK 6.272 str. 1-3 d.. Teismas konstatavo, kad gavus D. T. pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, jai davus parodymus, nurodžius šuns dingimo vietą, laiką, aplinkybes bei konkrečius asmenis, galimai padariusius nusikalstamą veiką, vadovaujantis LR BPK 166 str., 168 str., 172 str. 1 d., nuostatomis, buvo nustatyti vada ir pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos pagal LR BK 178 str. 1d., o ikiteisminio tyrimo pradžios momentu aplinkybių, nurodytų BPK 168 str. 1 d. bei 3 str. 1 d., nebuvo, todėl procesinį pareigūno sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinti neteisėtu nėra pagrindo. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.89-1-00731-10 duomenų matyti, kad nutarimas laikinai sulaikyti V. J. buvo priimtas 2010-10-06, nurodant, kad paaiškėjo LR BPK 122 str. numatyti asmens suėmimo pagrindai ir sąlygos bei konkrečiai buvo nurodyta, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali trukdyti procesui bei gali daryti naujus nusikaltimus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, priimdamas 2010-10-06 nutarimą, veikė jam įstatymu priskirtos kompetencijos ribose. Ieškovas 2010-10-13 skundu bylą kuruojančiai prokurorei prašė pripažinti 2010-10-06 nutarimą neteisėtu, nes nebuvo tam pagrindų. Iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininko pavaduotojo R. T. 2010-10-19 paaiškinimo, matyti, kad VPK NTS tyrėjas A. V. nutarimą laikinai sulaikyti V. J. priėmė konkrečiai būdamas įsitikinęs tuo, kad V. J. gali trukdyti procesui: daryti poveikį nukentėjusiajai D. T., nes yra su ja pažįstami, žino jos gyvenamąją vietą, kitam įtariamam asmeniui (jis nebuvo surastas) bei kad gali sunaikinti, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nes pavogtas šuo dar nebuvo rastas. 2010-10-25 prokurorės I. Zabielienės nutarimu skundas buvo atmestas, motyvuojant, kad už nusikalstamą veiką, kvalifikuotiną pagal LR BK 178 str. 1d., numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, pagal ikiteisminio tyrimo taktiką buvo siekiama įtvirtinti reikšmingus bylai duomenis, o įtariamo asmens buvimas laisvėje tuo metu galėjo tam sukliudyti. Ieškovo teigimu, 2010-11-16 vyr. prokuroro pavaduotojai K. Latožienei jo skundą dėl 2010-10-25 prokurorės I. Zabielienės nutarimo atmetus, šio nutarimo apskųsti nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui nebeliko galimybės, nes 2010-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Teismas sprendė, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas bei nutarimas laikinai sulaikyti ieškovą buvo priimti, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo žinoma informacija apie tai, kad dingo 7000 Lt vertės šuo su kilmės dokumentais, kuris nebuvo priklydęs ir kuris dingo tuoj po to, kai D. T. prasilenkė su automobiliu, kuriuo važiavo du asmenys, kurių vienas buvo ieškovas, taigi, ieškovas buvo ne vienas. Ieškovas pokalbio su D. T. metu slėpė tiesą, t.y. neigė ką nors žinantis apie jos šunį ir tik D. T. nurodžius faktus, kad kiti asmenys apie tai ją jau informavo, prisipažino, kad šunį vežiojo automobiliu, painiojosi nurodydamas šuns paleidimo vietą. Teismas įvertino, kad pagal D. T. ir liudytojo A. Š. suteiktą informaciją ikiteisminio tyrimo pareigūnas galėjo pagrįstai įtarti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuotiną pagal LR BK 178 str. 1d., bei kad jis gali trukdyti procesui paslėpdamas daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįgijo teisės į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, nes neįrodyta viena iš būtinųjų sąlygų - neteisėti veiksmai valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinį atmetė (LR CK 6.272 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir todėl turi būti panaikintas. 2010 m. spalio 6 d. nutarime nurodyta, kad jį sulaikyti būtina, kadangi paaiškėjo LR BPK 122 str. nustatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos: bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Nutarimas priimtas nesant jokių įrodymų, patvirtinančių išvardintas sąlygas. Jo asmenybė buvo nustatyta, jis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nepilnametį vaiką, dirba, ūkininkauja, taigi iš gyvenamosios vietos išvykti gali tik išimtinais atvejais. Nėra jokių duomenų, kad būtų bandęs trukdyti procesui, paveikti liudytojus ar nukentėjusiąją. BPK 122 str. 3 d. nurodyta būtinybė sulaikyti asmenį tik tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad jis jau ėmėsi neleistinų veiksmų ir tik esant patikimai informacijai apie ketinimus kenkti procesui ateityje. Skirti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai jau yra įtariamas vieno ar kelių minėto straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir toliau gali daryti išvardintus nusikaltimus. Nėra padaręs jokio nusikaltimo, todėl visiškai nėra pagrindo tvirtinti, kad gali daryti naujus nusikaltimus. Ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė I. Zabielienė 2010-10-25 nutarimu atsisakė patenkinti jo skundą kaip nepagristą. 2010-11-09 ieškovas padavė skundą Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, prašydamas pripažinti neteisėtais: 2010-10-06 laikino sulaikymo nutarimą ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. Zabielienės 2010-10-25 nutarimą atmesti skundą. Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja K. Latožienė, nors 2010-11-16 nutarimu skundą atmetė, pripažino, jog nebuvo pagrindo jį sulaikyti nurodant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus, ir, nesant jokių įrodymų, nutarė, jog buvo teisėtas pagrindas ieškovą sulaikyti dėl to, kad jis trukdys procesui. Šio nutarimo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui nebegalėjo, nes Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., o LR BPK 64 str. 1 d. nurodyta, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų ir nutarimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų bandęs trukdyti procesui, paveikti liudytojus ar nukentėjusiąją. BPK 122 str. 3 d. nurodyta būtinybė sulaikyti asmenį tik tuo atveju, jeigu yra duomenų, kad jis jau ėmėsi neleistinų veiksmų ir tik esant patikimai informacijai apie ketinimus kenkti procesui ateityje. Utenos rajono apylinkės teismas sprendime į šią įstatymo nuorodą neatsižvelgė bei nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad jis buvo sukaikytas darant nusikalstamą veiką ir kad padarė veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. bei nesant faktinių aplinkybių nepagrįstai vadovavosi BPK 122 str. 1 d., 140, 172, 178 straipsniais. Ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-18 nutarimu nurodant, kad jis nepadarė veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Jo sulaikymo metu nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų, jog iš viso buvo padarytas nusikaltimas. Utenos rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažino šuns savininkės nurodytus veiksmus teisėtais, nes šuns savininkė D. T. nesilaikė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių, kurios numato, kad viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą registracijos žetoną, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, kad šūnys gali būti treniruojami tik tam skirtose vietose. Minėtose taisyklėse numatyta, kad jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko jis laikomas benamiu, o benamis gyvūnas negali būti svetimu turtu. Todėl jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo aišku, kad veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje „tas, kas pagrobė svetimą turtą" nepadaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas, siekdamas kad jam būtų atlyginama turtinė ir neturtinė žala, privalėjo įrodyti teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų neteisėtų veiksmų egzistavimą. Išnagrinėjęs šią bylą teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas bei nutarimas laikinai sulaikyti ieškovą buvo priimti, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnui iš D. T. ir liudytojo A. Š. buvo žinoma informacija apie tai, kad dingo greihaudų veislės šuo, kurį D. T. įvertino 7 000, 00 Lt, jo dingimo aplinkybės, kurias išvardijo teismas sprendime, kad ieškovas pokalbio su D. T. metu slėpė tiesą, painiojosi savo parodymuose, o šuo buvo neatsiradęs. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įtardamas ieškovą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., bei manydamas, kad iki bus įteisinti reikšmingi bylai duomenys, jis gali trukdyti procesui paslėpdamas daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, pagrįstai priėmė nutarimą sulaikyti ieškovą. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė - laikinas sulaikymas - buvo adekvati baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, nes buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovą nusikaltimo padarymu, o priimtas nutarimas dėl laikino sulaikymo taikymo atitiko įstatymų reikalavimus (b. l. 92-93).
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pagrįstai nurodė ir įrodė, kad jo laikinas sulaikymas BPK 140 str. pagrindu pagal Utenos apskrities VPK NTS tyrėjo 2010-10-06 priimtą nutarimą dėl įtarimo nusikaltimo padarymu buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.
BPK 140 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: paaiškėja, kad yra šio Kodekso 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų (siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms); nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Šio straipsnio 4 d. numatyta, kad laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, o maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 89-1-00731-10, 2010-10-01 Utenos apskrities VPK NTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-0731-10 pagal D. T. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Utenos apskrities VPK NTS tyrėjas A. V. 2010-10-06 priėmė nutarimą laikinai sulaikyti ieškovą dėl įtarimo nusikaltimo padarymu, t. y. dėl to, kad jis 2010-09-28 apie 17 val. Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Gaspariškių kaime pavogė keliu Gaspariškiai-Šileikiai bėgusį 7000 Lt vertės greihaundų veislės šunį, priklausantį D. T.. Nutarime nurodyta, kad asmenį būtina sulaikyti, kadangi paaiškėjo BPK 122 str. nustatyti suėmimo pagrindai ir sąlygos: bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus (b. l. 1, 3). Ieškovas kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą pripažinti šį nutarimą neteisėtu (b. l. 40-41). Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. Zabielienė 2010-10-25 nutarimu atsisakė patenkinti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 45-46). 2010-11-18 Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikitesminis tyrimas nutrauktas, nes V. J. nepadarė LR BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (b. l. 51-53). Ieškovui padavus skundą dėl šio prokurorės nutarimo, Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja K. Latožienė 2010-11-16 nutarimu skundą atmetė, bet pripažino, kad nebuvo BPK 122 str. numatytų suėmimo pagrindų. Ieškovas nurodė, kad šio nutarimo nespėjo apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. Ieškovas CPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas nuo 2010-10-06 10 val. 50 min. iki 2010-10-07 14 val 50 min. (b. l. 20).
Teisėjų koelgijos nuomone, ikiteisminio tyrimo byloje nėra jokių duomenų, kad V. J. būtų slėpęsis, bėgęs nuo ikiteisminio tyrimo ar kitų pareigūnų. Laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad V. J. yra neteistas, vedęs, ūkininkas (b/b Nr. 89-1-00731-10, b. l. 19). Ikiteisminis tyrimas Utenos apskrities VPK NTS baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00731-10 pagal D. T. pareiškimą pradėtas 2010-10-01, V. J. sulaikytas 2010-10-06, įtarus, kad jis padarė nusikaltimą, įvykdytą 2010-09-28, t. y. jis sulaikytas praėjus 8 dienoms po įtariamo nusikaltimo įvykdymo dienos ir po 6 dienų pradėjus ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad V. J. per šį laikotarpį būtų bandęs trukdyti procesui, paveikti liudytojus ar nukentėjusiąją, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktinius įrodymus bei dokumentus. Iš bylos duomenų matyti priešingai, kad pati nukentėjusioji savo valia buvo atvykusi pas ieškovą aiškintis šuns dingimo aplinkybių. Praėjus 8 dienų laikotarpiui po įtariamos nusikalstamos veikos padarymo, sulaikymas neturint jokių duomenų, kad jis bandė trukdyti procesui, buvo beprasmis, nes per tokį laikotarpį jis jau seniai galėjo nukentėjusiąją ir liudytojus paveikti ir sunaikinti (pakeisti) įrodymus, jei tokių būtų buvę ar pats nusikaltimas būtų buvęs padarytas. Jau prieš sulaikymą buvo įmanoma ir buvo nustatyta V. J. asmenybė, taip pat kitų asmenų buvimo vietos ir asmenybės, todėl buvo visos sąlygas tirti įvykio aplinkybes ir atlikti būtinus ir reikalaingus procesinius veiksmus. Ieškovas buvo vedęs, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, ūkininkavo savo ūkyje, jis nebuvo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, ir nebuvo pagrįsto pagrindo tikėtis, kad juos gali padaryti. Nors skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, tačiau buvo privalu atsižvlegti į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus, trukdys procesui ir t. t. Žinoma informacija apie nusikaltimo sudėties požymius taip pat buvo abejotina, nes ir pati nukentėjusioji parodė, kad šuo bėgo palaidas keliu paskui mašiną, kad galėjo nubėgti paskui laukinį žvėrį. Nepaneigta, kad šunį ieškovas sutiko vieną, be skiriamojo žetono kaimo kelyje. Todėl pagal turimus faktinius duomenis nebuvo pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, kad ieškovo V. J. laikinojo sulaikymo momentu buvo sulaikymui taikyti būtinosios sąlygos ir pagrindai, todėl laikinas sulaikymas, vertinamas neteisėtu, neadekvačiu ir toje situacijoje nebūtina laikina laisvės apribojimo priemone. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl šis teismo sprendimas naikintinas ir pripažintina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti esant CK 6.272 straipsnio pirmojoje dalyje numatytus neteisėtus veiksmus, lemiančius valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą (CPK 185 str.).
CK 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinio prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Paminėto straipsnio 3 dalis numato, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 5 dalį asmuo, kuris yra sulaikymo, suėmimo ar kalinimo pažeidžiant šio straipsnio nuostatas auka, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė pagal nurodytas teisės normas atsiranda esant jos pareigūnų neteisėtiems procesiniams veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui, ir, kaip jau virš nurodyta, šios civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 000,00 Lt neturtinei žalai ir 1 400,00 Lt turtinei žalai atlyginti. Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 straipsnis). Iš bylos įrodymų matyti, kad dėl nepagrįstai ir neteisėtai taikyto sulaikymo ieškovas turėjo 1400 Lt advokato išlaidų, kas laikytina žala, kuri buvo patirta dėl išlaidų advokato gynybai nuo nepagrįsto baudžiamojo proceso (kaltinimo ir procesinės prievartos priemonės (b. l. 53, CPK 178 str., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2006-11-26 nutartis Nr. 2A-293/2006, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-257/2009 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apelianto prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt yra per ddielis ir viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo CBS 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007, 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008 ir kt.) Nustatydama neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į CK 6.250 str. 2 d. numatytas ir šioje byloje nustatytas aplinkybes. Ieškovui procesinė prievartos priemonė laikinasis sulaikymas buvo pritaikyta trumpą laiką, tačiau ši priemonė buvo susijusi su asmens laisvės suvaržymu. Jis buvo laikinai sulaikytas dėl įtarimo padarius nusikaltimą, kuris, jei ir būtų padarytas, nebūtų laikomas keliančiu padidintą pavojingumą visuomenei. Ieškovas buvo ūkininkas ir buvo sulaikytas darbo ūkyje metu, matant šeimos nariams ir darbininkams, kas neabejotinai sukėlė stresą, didelius neigiamus išgyvenimus tiek jam pačiam, tiek artimiesiems, dėl darbymečio sutrikdymo nukentėjo darbo rezultatai, pablogėjo ieškovo reputacija minėtų asmenų akyse, į patirtos turtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į ekonominę situaciją valstybėje apeliantui nustatytinas 1500 Lt priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydis.
Nors ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteisiama mažesnė pinigų suma negu jis prašė, tačiau neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ne ieškovas, ir, kadangi ieškovo ieškovo ieškinys tenkinamas, tai jis laikomas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas ir kurios apeliacinis skundas tenkinamas, todėl ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos abiejose instancijose (CPK 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškovas šioje byloje pirmojoje instancijoje turėjo 1 400 Lt išlaidų (b. l. 13, 53-55), apeliacinės instancijos teisme - 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 77). Tokio dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti teisėjų kolegija vertina pagrįstomis, atitinkančiomis bylos apimtį, sudėtingumą, teisės taikymo problemų ypatingumą, teisingumo ir protingumo principus, CPK 98 str. reikalavimus bei 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo patvirtintus dydžius (yra mažesnės už maksimalaus dydžio išlaidas, 2 p., 8 p., 11 p., 93 str. 1 d., CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.
NUSPRENDŽIA:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt neturtinės žalos, 1 400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt turtinės žalos, padarytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos, ieškovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1000 (vieną tūkstantį) Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.