Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-23 · Civilinė byla Nr. e2A-1593-123/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-17Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
e2A-1593-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01446-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
BĮ Šilutės
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1593-123/2015

Teisėja D. Jazbutienė (Proceso Nr. 2-43-3-01446-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8; 3.3.1.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. I. ir atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinei mokyklai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų dėl neteisėto atleidimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo:

Pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu, negrąžinant į pirmesnes pareigas ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu pagal DK 300 straipsnio 4 dalį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;Panaikinti atsakovės priimtus įsakymus: 1) 2014-06-18 įsakymą Nr. V3-3.1.-21 „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už neatvykimą į darbą“; 2) 2014-06-04 įsakymą Nr. V3-3.1.-15.1 „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už nepravestą pamoką“; Panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas – papeikimus: 2014-06-06 įsakymu Nr. V3-3.1.-17 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir 2014-06-11 įsakymu Nr. V3-3.1.-19 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; Priteisti iš atsakovės 416,83 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-06-18) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 416,83 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 1 667,32 Lt išeitinę išmoką; 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo; 104,20 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2014-06-18 visą darbo dieną ir 34,75 Lt neišmokėtą darbo užmokestį už 2014-06-04 technologijų pamoką 8 klasei; 138,95 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2014-06-18 iki visiško atsiskaitymo dienos; sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (416,83 Lt) priteisimo nurodyti vykdyti skubiai; atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodo, kad atsakovė 2014-06-18 įsakymu Nr. V3-3.1.-20 „Dėl A. I. atleidimo iš darbo“ ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos technologijų mokytojo pareigų nuo 2014-06-18. Ieškovo nuomone, ši nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai, nes įsakyme dėl atleidimo iš darbo nėra nurodoma, už kokį konkrečiai darbo drausmės pažeidimą ieškovui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo, tik abstrakčiai nurodoma, kad iš darbo atleidžiama dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų. Be to atsakovė, kaip darbdavys, grubiai pažeidė pareigą pareikalauti ieškovo rašytinio pasiaiškinimo pagal įstatymą, nes prieš priimdama 2014-06-18 įsakymą Nr. V3-3.1.-20 „Dėl A. I. atleidimo iš darbo“, kuriuo paskyrė ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, iš jo raštu nepareikalavo per protingą terminą raštu pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė netinkamai parinko drausminę nuobaudą, ji yra neadekvati ir per griežta. Ieškovas daro prielaidą, kad jis galimai buvo atleistas už tai, kad 2014-06-18 tariamai visą dieną neatvyko į darbą, tačiau tai neatitinka realių faktų. Ieškovas buvo pasirodęs darbe 2014-06-18, todėl nebuvo pagrindo jam skirti drausminę nuobaudą pagal DK 235 straipsnio 2 d. 9 p., kaip už padarytą pravaikštą, t.y. neatvykimą į darbą visą darbo dieną. 2014-06-18 mokykloje nebevyko ugdomoji veikla, nebebuvo vedamos pamokos. Ieškovas nurodo, kad tokiu būdu atsakovė ieškojo prie jo priekabių, nes dar 2013 metų pabaigoje ieškovui buvo siūloma atsisakyti technologijos mokytojo pareigų, tačiau ieškovui nesutikus, buvo pradėta ieškoti menkų pretekstų siekiant atleisti ieškovą iš darbo. Atsakovė 2014-05-28 įsakymu Nr. V3-3.1.-15 „Dėl reikalavimo mokytojui A. pateikti pasiaiškinimą“ reikalavo ieškovą pateikti pasiaiškinimą raštu iki 2014-06-06 8.30 val. dėl darbo drausmės pažeidimo – laiku nepateikto koreguoto „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo technologijų pamokose tvarkos aprašo“ ir informavo, kad nepateikus pasiaiškinimo per nurodytą terminą, pagal DK 240 straipsnio 3 d. nuostatas bus taikoma drausminė nuobauda – papeikimas (DK 237 str. „Drausminės nuobaudos“). Už pasiaiškinimo nepateikimą 2014-06-06 įsakymu ieškovui buvo paskirta antroji pagal griežtumą drausminė nuobauda – papeikimas. Atsakovė 2014-06-04 įsakymu „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už nepravestą pamoką“ ieškovui nesumokėjo atlyginimo už 2014-06-04 nepravestą technologijų pamoką 8 klasėje 0,6 val. Nurodo, kad 2014-06-04 atsakovė paankstino pamokas 20 minučių, tačiau apie tai iš anksto neinformavo ieškovo, todėl be pagrindo pamokų tvarkaraštyje nustatytu laiku į darbą atvykusiam ieškovui nesumokėjo atlyginimo už 2014-06-04 nepravestą technologijų pamoką 8 klasėje. Atsakovė 2014-06-11 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą už tai, kad ieškovas nedalyvavo mokyklos tarybos posėdyje (kvietimas buvo išsiųstas registruotu laišku 2014-06-06), nors ieškovas šio laiško ir negavo. Visi šie atsakovės veiksmai akivaizdžiai rodė, kad ji siekė sudaryti tokias nepakenčiamas sąlygas ieškovui, kad šis savo noru išeitų iš darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-06-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. – 2014-06-06 įsakymu Nr. V3-3.1.-17 skirtą nuobaudą – papeikimą; 2014-06-11 įsakymu Nr. V3-3.1.1-19 skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; 2014-06-18 įsakymu Nr. V3-3.1.-20 „Dėl A. I. atleidimo iš darbo“ skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos technologijų mokytojo pareigų neteisėtais ir šias nuobaudas panaikino. Pripažino atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos 2014-06-04 įsakymą Nr. V3-3.1.-15.1 „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už nepravestą pamoką“ ir 2014-06-18 įsakymą Nr. V3-3.1.-21 „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už neatvykimą į darbą“, neteisėtais. Negrąžino ieškovo A. I. į darbą Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos technologijų mokytojo pareigas ir nustatė, kad darbo sutartis su ieškovu A. I. nutraukta teismo sprendimu pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, atleidimo data laikant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Priteisė iš atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. 482,89 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių). Priteisė iš atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. 720 Eur kompensaciją, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2014-06-18 iki teismo sprendimo priėmimo 2015-06-17 ir po 60 eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-06-17 iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. 100 Eur neturtinės žalos. Priteisė iš atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. 1 036,23 Eur advokato išlaidų. Kitą dalį ieškinio atmetė. Priteisė iš atsakovo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos 67,53 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas dėl 2014-06-06 įsakymu paskirtos nuobaudos nurodė, kad ieškovas nėra gavęs atsakovės nurodymo pasiaiškinti. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad ieškovas naudojosi elektroniniu paštu, (duomenys neskelbtini) ir šis adresas ieškovo buvo naudojamas ir deklaruojamas kaip oficialus informacijos gavimo adresas. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jam nustatytą pareigą pateikti pasiaiškinimą darbdaviui, todėl šiuo įsakymu taikytą nuobaudą dėl nurodyto pažeidimo panaikino.

Dėl 2014-06-11 įsakymo nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kada 2014-06-06 siųstas registruotas laiškas buvo įteiktas adresatui, nepateikė ir kitų patikimų įrodymų dėl to, kad ieškovas buvo informuotas laiku apie rengiamą posėdį. Atsakovei neįrodžius, kad ji tinkamai informavo ieškovą apie vyksiantį posėdį ir nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinimo dėl galimo drausmės pažeidimo, konstatavo, kad ieškovui nuobauda paskirta nepagrįstai.

Dėl atleidimo iš darbo nurodo, kad nuobauda taikyta ieškovui pažeidus Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių bei Mokytojo pareigybės aprašo nurodytus punktus, nedetalizuojant faktinių drausmės pažeidimų aplinkybių. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad iš esmės jo griežtas darbo laiko nesilaikymas darbdaviui nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, nes pamokos 2014-06-18 jau nebevyko. Neįrodyta, jog ieškovas drausmės pažeidimą padarė, o jo galimas pavėlavimas atvykti į darbą nelaikytinas šiurkščiu DK 235 straipsnio prasme. 2014-06-18 atsakovė laikydamasi drausminės nuobaudos skyrimo terminų (skiriama tuoj pat paaiškėjus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paaiškėjimo dienos (DK 241 str.)), galėjo taikyti drausminę nuobaudą tik už pažeidimus padarytus per mėnesį iki įsakymo. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės direktorės buvo įtempti santykiai, nepagarbus ieškovo elgesys, kaip atskiras faktas, nelaikytinas šiurkščiu darbo pažeidimu, už kurį taikytina griežčiausia nuobauda. Ydingas ir pats atsakovės suformuluotas įsakymas nenurodant faktinių pažeidimų aplinkybių, apsunkinantis tiek ieškovo galimybę pasiaiškinti dėl jam inkriminuojamų drausmės pažeidimų, tiek teismui sprendžiant dėl taikytos nuobaudos. Teismas konstatavo, kad ieškovui taikyta nuobauda – atleidimas iš darbo – yra neteisėtas, nes įsakyme neįvardinti konkretūs faktiniai pažeidimai, kurie nėra atsakovo įrodyti ir net įrodžius tokių pažeidimų egzistavimą, pagal esamas aplinkybes, jie nelaikytini savaime šiurkščiais DK 235 straipsnio prasme, be to, iš darbuotojo nepareikalautas pasiaiškinimas ir taikyta nuobauda per griežta ir neadekvati, todėl atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, panaikino ir atsakovės atstovės priimtą 2014-06-18 įsakymą Nr. V3-3.1.-21 „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už neatvykimą į darbą“ dėl neįrodyto pažeidimo apie ieškovo neatvykimą į darbą 2014-06-18 visą darbo dieną.

Dėl išeitinės išmokos teismas ieškovui priteisė DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką – 1667,32 Lt (482,89 Eur).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nurodo, kad viso vidutinio darbo užmokesčio priteisimas ieškovui būtų neproporcingas, todėl ieškovui nustatė 60 eurų per mėnesį vidutinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, kompensacijos dydį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2014-06-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nuo ieškovo atleidimo 2014-06-18 iki teismo sprendimo priėmimo 2015-06-17 kompensacija sudaro 720 eurų (60 eurų x 12 mėn.), neatskaičius mokesčių.

Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad ieškovas buvo atleistas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau šie neteisėti veiksmai iš dalies buvo procesinio pobūdžio. Ieškovo reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 100 Eur neturtinės žalos.

Dėl 2014-06-04 ir 2014-06-18 įsakymų ir nepagrįstai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nurodo, kad ieškovas prašo priteisti 104,20 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2014-06-18 darbo dieną, nes tą dieną į darbą buvo atvykęs. Įsakymas dėl darbo užmokesčio nemokėjimo pripažintinas neteisėtu. Pagal atsakovo priimtą kitą įsakymą ieškovas nuo šios dienos, tai yra 2014-06-18 buvo atleistas ir jam nuo šios dienos, pripažinus atleidimą neteisėtu, skaičiuojama kompensacija už priverstinę pravaikštą DK 300 straipsnio 4 d. pagrindu, todėl darbo užmokestis už šią dieną papildomai nepriteistinas, nes tokiu atveju ieškovui būtų kompensuota neproporcingai ir nepagrįstai. Atsakovę atstovaujanti direktorė 2014-06-04 priėmė įsakymą Nr. V3-3.1.-15.1 „Dėl atlyginimo nemokėjimo mokytojui A. I. už nepravestą pamoką“. Teismas nustatė, kad ieškovas į pamokas pavėlavo dėl atsakovės kaltės, šiam nepateikus informacijos apie pasikeitusį darbo laiką, todėl nagrinėjamą įsakymą pripažino neteisėtu. Ieškovui neginčijant aplinkybės, kad darbo užmokestis už 2014-06-04 buvo išmokėtas, jis papildomai nebuvo priteistas. Netenkinus prašymo priteisti darbo užmokestį už 2014-06-04 ir 2014-06-18, atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu dėl šios dalies reikalavimo, todėl netenkino ir prašymo priteisti darbo užmokestį dėl uždelsimo atsiskaityti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. I. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimo dalį dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui pakeisti ir priteisti ieškovui A. I. iš atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtą atleidimą iš darbo, kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai – atsakovė atleido ieškovą žeminančiu darbuotoją pagrindu – už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą; atsakovė nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų; atsakovė nei 2014-06-18 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nei atsiliepime į ieškinį nenurodė, už kokius konkrečius neteisėtus veiksmus ieškovas atleistas iš darbo; už vieną darbo drausmės pažeidimą ieškovui skirtos kelios drausminės nuobaudos, o tai pažeidžia DK 239 straipsnį; ieškovas 2014-06-18 pavėlavo atvykti į darbą, ir tai darbdaviui nesudarė pagrindo konstatuoti DK 235 straipsnio 2 d. 9 p. įtvirtinto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – pravaikštos; darbo drausmės pažeidimas, už kurį ieškovas atleistas iš darbo, t.y. neatvykimas į darbą 2014-06-18, darbdaviui nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, nes pamokos mokykloje 2014-06-18 jau nebevyko; atsakovės įrodinėtas ieškovo šiurkštus elgesys su mokyklos direktore R. T. 2014-06-04 buvo nulemtas pačios atsakovės direktorės neteisėtų veiksmų, o šiurkštus elgesys 2014-06-18 nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Mano, kad 2014-06-18 įsakymu skirdama ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleisdama jį iš darbo, atsakovė siekė susidoroti su ieškovu ir bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti 2014-06-11 Neeilinio mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V7-1.8-3 nutarimą atleisti jį iš darbo, o ne nubausti už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Dėl neteisėto atleidimo ieškovas išgyveno, buvo pažemintas kitų asmenų akyse, patyrė socialinio nestabilumo ir nesaugumo jausmą, neteko nuolatinio pajamų šaltinio, apie ieškovo atleidimą drausminių nuobaudų skyrimo tvarka informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, taip pat apie atleidimo pagrindą sužinojo platus asmenų ratas, informuota ir kita ieškovo darbovietė (duomenys neskelbtini) mokykloje, iš kurios ieškovas atleistas 2014-08-29. Visa tai neabejotinai padarė neigiamą įtaką ieškovo, kaip mokytojo, autoritetui ir psichologinei savijautai. Mano, kad yra pagrindas padidinti neturtinės žalos atlyginimą iki 289,62 Eur (1 000 Lt) sumos.

Apeliaciniu skundu atsakovė Gardamo pagrindinė mokykla prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Bylos įrodymais paneigta, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) ieškovo buvo naudojamas ir deklaruojamas kaip oficialus informacijos gavimo adresas. Atsakovė stengėsi visais įmanomais būdais užtikrinti, kad ieškovui dokumentai būtų įteikti ir būtų gautas jo pasiaiškinimas. Pripažindamas, kad 2014-06-06 įsakymu ieškovui taikyta nuobauda dėl nurodyto pažeidimo paskirta nepagrįstai, teismas taip pat pažeidė CPK 270 str. 4 dalies 4 punktą, nes nenurodė, kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais vadovaujasi grįsdamas savo išvadas. Dėl 2014-06-11 įsakymo nurodo, kad tiek atsakovo atstovų ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžių metu, tiek rašytiniais įrodymais atsakovė įrodė, kad ieškovas žinojo apie 2014-06-11 posėdį. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad registruotas laiškas ieškovui, jog jis kviečiamas į posėdį, buvo išsiųstas, o ieškovo argumentas, kad jis to laiško negavo, teismo turėjo būti atmestas, nes ieškovas neginčijo, kad laiškas buvo išsiųstas ne jo gyvenamuoju adresu. Be to, tą pačią dieną, kaip ir registruotas laiškas, 2014-06-06 12.36 val. ieškovui buvo išsiųstas ir elektroninis laiškas. Atsakovės atstovė (direktorė) ir liudytojai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji asmeniškai informavo ieškovą apie įvyksiantį posėdį, taip pat informacija apie būsimus posėdžius buvo mokytojų kambaryje informacinėje lentoje. Ieškovas papildomai buvo informuotas apie posėdį likus vos 15 min. iki jo, tačiau ieškovas į posėdį vis tiek neatvyko. Atsakovė informavo ieškovą apie būsimų posėdį visais įmanomais būdais, bet pats ieškovas savo piktybiniu elgesiu siekė pažeisti mokyklos norminių aktų reikalavimus ir posėdyje nedalyvauti. Nei 2014-06-06 įsakymu, nei 2014-06-11 įsakymu atsakovės ieškovui paskirti papeikimai negalėjo būti teismo panaikinti tik dėl formalių drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos tariamų pažeidimų – ieškovo pasiaiškinimų negavimo. Dėl atleidimo iš darbo teismas nurodė, kad ieškovo atvykimas į darbą ne darbo laiku (pasibaigus tvarkaraštyje nurodytam laikui) negali būti laikomas pavėlavimu į darbą. 2014-06-18 ieškovas neatvyko į darbą visą savo darbo dieną be svarbių priežasčių ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą toks darbo drausmės pažeidimas besąlygiškai traktuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl ieškovas atleistas pagrįstai. Nors pats teismas savo sprendime pripažįsta, kad tikėtina, jog ieškovas nepagarbiai kalbėjo su direktore ir tai nepateisina jo elgesio, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių nepripažįsta tokio ieškovo elgesio kaip atskiro fakto šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Iš teismui pateiktų atsakovės rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovo elgesys buvo nepagarbus ir anksčiau – ne tik su direktore, bet ir su mokyklos mokiniais, kitais mokyklos darbuotojais. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad dėl to, jog atsakovė neturėjo ieškovo atsisakymo pateikti pasiaiškinimą dėl kitų galimų pažeidimų, už kuriuos jis buvo atleistas iš darbo, ieškovo atleidimas iš darbo gali būti pripažintas neteisėtu. Teismas nenurodo jokio įstatymo ar kito teisės akto, kuriuo vadovaudamasis jis grindžia šią savo išvadą. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK normas bei nukrypo nuo LAT praktikoje suformuotų išaiškinimų ir nepagrįstai priteisė ieškovui po 60 Eur neatskaičius mokesčių kompensacijų per mėnesį nuo atleidimo iš darbo 2014-06-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas po atleidimo iš darbo buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, jam priteisiamas tik darbo užmokesčio skirtumas už įsidarbinimo laikotarpį. Tokios kompensacijos priteisimas ieškovui yra neproporcingas ir neadekvatus bei neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos, nes po atleidimo iš darbo ieškovas gavo didesnes darbo pajamas negu iki atleidimo iš darbo, todėl teismo sprendimas priteisti jam kompensaciją yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė mano, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino DK bei CK nuostatas bei nukrypo nuo LAT praktikos, todėl nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 100 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinė mokykla prašo ieškovo A. I. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovės Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos apeliacinį skundą patenkinti visiškai. Nurodo, kad vertinant ieškovo elgesį per visą jo darbo laikotarpį Gardamo mokykloje, matyti, jog jo elgesys bendraujant tiek su mokiniais, tiek su kolegomis, tiek su mokyklos vadovu ginčo laikotarpiu prasilenkė su pedagoginės etikos normomis. Ieškovo atleidimas bei atleidimo pagrindas nieko nenustebino ir nebuvo sąlyga ieškovo autoriteto nuosmukiui bei asmens pažeminimui. Mano, kad nepagrįsti ieškovo argumentai ir dėl tariamai prarasto socialinio nestabilumo ir nesaugumo jausmo bei nuolatinio pajamų šaltinio. Byloje nustatyta, kad ieškovas atleidimo laikotarpiu iki 2014-08-29 dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, o nuo 2014-09-01 (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Nurodo, kad paties teisės pažeidimo fakto, jei toks būtų nustatytas, pripažinimas bei išeitinės išmokos ir kompensacijos priteisimas yra pakankama satisfakcija už tariamai padarytą ieškovui skriaudą, kuri jokių pasekmių ir dvasinių pakenkimų nesukėlė, todėl ir neturtinė žala ieškovui neturėjo būti priteista.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. I. prašo ieškovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra ieškovo atvykimą į darbą 2014-06-18 paneigiančių duomenų. Atsakovė ieškovo neatvykimą į darbą 2014-06-18 netinkamai įvertino kaip DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte reglamentuotą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Pavėluotas atvykimas į darbovietę gali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, bet ne kaip DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas šiurkštus darbo pareigų nevykdymas, t. y. neatvykimas į darbą per visą darbo dieną (pamainą). Mano, kad darbdavys sprendimą atleisti ieškovą priėmė dar 2014-06-11. 2014-06-06 įsakyme dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo nenurodė realaus darbo drausmės pažeidimo ir drausminę nuobaudą darbuotojui paskyrė už pasiaiškinimo darbdaviui nepateikimą. Nurodo, kad naudojosi kitu elektroniniu paštu, nei nurodo atsakovė. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie jam nustatytą pareigą pateikti pasiaiškinimą darbdaviui, todėl šiuo įsakymu taikyta nuobauda dėl nurodyto pažeidimo paskirta nepagrįstai. Ieškovui nustatyta 60 Eur kompensacija per mėnesį atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytos sumos išieškojimas atsakovei sukels sunkias turtines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad ieškovas pagal 2006-03-20 neterminuotą darbo sutartį Nr. 102 dirbo pas atsakovę Šilutės r. Gardamo pagrindinėje mokykloje technologijų mokytojo pareigose nepilnu krūviu, už darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal nustatytą koeficientą 8,92 Vyriausybės patvirtintos bazinės mėnesines algos, atsižvelgiant į tarifikaciją (t. 1, b. l. 15–19). 2014-05-28 įsakymu Nr. V3-3.1.-15 iš ieškovo pareikalautas pasiaiškinimas (t. 1, b. l. 22–23). 2014-06-06 įsakymu Nr. V3-3.1.-17 ir 2014-06-11 įsakymu Nr. V3-3.1.-19 ieškovui A. I. paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimas (t. 1, b. l. 25, 28). 2014-06-18 atsakovę atstovaujančios direktorės įsakymu Nr. V3-3.1.-20 „Dėl A. I. atleidimo iš darbo“ ieškovas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus atleistas iš darbo (t. 1, b. l. 20). Atsakovės 2014-06-04 įsakymu Nr. V3-3.1.-15.1 4 ir 2014-06-18 įsakymu Nr. V3-3.1.-21 įsakyta ieškovui nemokėti atlyginimo už nepravestą pamoką (2014-06-04) ir už neatvykimą į darbą (2014-06-18) (t. 1, b. l. 21, 29). Ieškovas tiek atleidimo metu, tiek ir po jo dirbo kitose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) mokykloje iki 2014-08-28 ir nuo 2014-09-01 iki šiol (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

Šalių ginčo esmė – drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagrįstumas (DK 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d., 235 str.), skirtų nuobaudų pagrįstumas bei išmokų dėl atleidimo priteisimas, jų dydis.

Dėl atleidimo iš darbo

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Ieškovas iš darbo atleistas nuo 2014-06-18, remiantis 2014-06-18 įsakymu Nr. V3-3.1.-20 „Dėl A. I. atleidimo iš darbo“, kuriuo ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda už šiurkščius darbo pažeidimus – atleidimas iš darbo Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos technologijų mokytojo pareigų. Įsakyme nurodyta, kad ši nuobauda taikyta, ieškovui pažeidus Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių bei Mokytojo pareigybės aprašo nurodytus punktus, nedetalizuojant faktinių drausmės pažeidimų aplinkybių.

Mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų direktoriaus 2007-06-27 įsakymu Nr. VI-113, ir įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyti punktai nustato: 44 punktas – mokytojai privalo į pamokas ateiti laiku, t. y. likus 15 min. iki pamokų pradžios. Laikosi nustatytos darbo laiko trukmės; 48 punktas – mokytojai privalo vykdyti mokyklos administracijos, mokytojų tarybos ir kt. nurodymus; 59 punktas – dalykų mokytojai privalo parengti individualias programas ir metinius teminius planus; 60 punktas – mokytojai turi būti visada pasiruošę pamokai, turi turėti pamokų teminius ir detaliuosius planus; 191.1 punktas mini išskaičiavimą dalies atlyginimo, jei mokytojas neatvyksta į darbą ir nepraveda pamokos. Be to, atleidimo įsakyme nurodoma, kad ieškovas pažeidė Mokytojo pareigybės aprašo, patvirtinto direktoriaus 2012-12-17 įsakymu Nr. V1-1.6-33, 10.3, 10.3.10, 10.3.11, 10.5.4, 10.5.6, 10.6.3 punktus, t. y. mokytojas turi tinkamai tvarkyti dokumentus – el. dienynus, kitus dienynus ir programas, teminius planus, klasės dokumentaciją, be to, turi laikytis etikos normų, mokytojai turi dalyvauti metodinių grupių veikloje, mokytojų tarybos ir kituose posėdžiuose, į mokyklą atvykti ne vėliau nei 15 min. prieš pirmą pamoką.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos ieškovas pagal nustatytą pamokų tvarkaraštį vedė technologijų pamokas kiekvieną trečiadienį, nuo 11.20 val. iki 13.55 val. 2014-06-18 ieškovas teigia, kad buvo atvykęs į darbo vietą – mokyklą, kai pamokos jau nebevyko. Fakto, kad jis tą dieną buvo atvykęs į darbo vietą neneigia ir mokyklos direktorė, nurodžiusi, kad ieškovo buvo prašyta tą dieną pasiaiškinti, kur jis buvo darbo (nevykstančių pamokų) laiku, po to kilo konfliktas tarp ieškovo ir direktorės, jį matė liudytojai. Aplinkybę, kad ieškovas tą dieną buvo darbo vietoje patvirtina ir įrašas ant 2014-06-18 įsakymo, kuriame atsakovės darbuotojos G. S. įrašyta, kad atsakovas buvo supažindintas su įsakymu, tačiau pasirašyti atsisakė. Tais atvejais, kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštų, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2011). Apie darbo drausmės pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų teismas sprendžia pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobūdį, darbuotojo kaltės formą, turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012; 2010-07-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš esmės ieškovo griežtas darbo laiko nesilaikymas darbdaviui nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, nes pamokos 2014-06-18 jau nebevyko. Atsakovė taip pat nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo pavėluotas atvykimas į darbą 2014-06-18 būtų sukėlęs sunkius teisinius padarinius, pažeidęs mokinių ir jų tėvų teises į mokinių priežiūrą, mokslą, lavinimą ir pan. Nėra pagrindo laikyti, kad ieškovo pavėlavimas atvykti į darbą yra laikytinas šiurkščiu DK 235 straipsnio prasme. 2014-06-18 atsakovė laikydamasi drausminės nuobaudos skyrimo terminų (skiriama tuoj pat paaiškėjus, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paaiškėjimo dienos (DK 241 str.)), galėjo taikyti drausminę nuobaudą tik už pažeidimus padarytus per mėnesį iki įsakymo. Todėl atsakovė neturėjo pagrindo atleisti ieškovo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.)) dėl kitų jos nurodomų ieškovo padarytų pažeidimų – mokytojo nedalyvavimo mokyklos posėdžiuose, koreguoto „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo technologijų pamokose tvarkos aprašo“ nepateikimo, ankstesnio ilgalaikių teminių planų nepateikimo, nepagarbaus ieškovo elgesio su direktore ir kt. Tai, kad ieškovas buvo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu darbdaviui nutraukiant darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, neatleidžia darbdavio nuo pareigos pareikalauti paaiškinimo iš darbuotojo (DK 240 str. 1 d.). Iš byloje esančio Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos 2014-06-11 neeilinio mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V7-1.8-3 (t. l, b. l. 147–148), matyti, kad buvo nutarta atleisti mokytoją A. I. iš Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos technologijų mokytojo pareigų nuo 2014-06-18. 2014-06-11 Neeilinio mokyklos tarybos posėdžio protokole Nr. V7-1.8-3 nebuvo nurodytas ieškovo atleidimo pagrindas, už įgyvendinimą atsakingu asmeniu paskiriant mokyklos direktorę R. T. (1 punktas). Yra pagrindo išvadai, kad 2014-06-18 įsakymu skirdama ieškovui griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleisdama jį iš darbo atsakovė siekė įgyvendinti 2014-06-11 neeilinio mokyklos tarybos posėdžio protokolo Nr. V7-1.8-3 nutarimą atleisti jį iš darbo, o ne jį nubausti už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui taikyta nuobauda – atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes įsakyme neįvardinti konkretūs faktiniai pažeidimai, kurie nėra atsakovo įrodyti ir net įrodžius tokių pažeidimų egzistavimą, pagal esamas aplinkybes, jie nelaikytini šiurkščiais DK 235 straipsnio prasme, be to, iš darbuotojo nepareikalauta pasiaiškinti, taikyta nuobauda per griežta ir neadekvati, todėl atsakovo atleidimas iš darbo pagrįstai pripažintinas neteisėtu.

Pripažinus, kad ieškovas nepagrįstai atleistas iš darbo, yra pagrindo išvadai, kad 2014-06-06 ir 2014-06-11 įsakymais paskirtų nuobaudų skyrimo klausimas šiuo atveju nebeturi teisinės reikšmės, nes nurodytos nuobaudos nebuvo ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas. Be to, iš apeliacinio skundo nustatyta, kad atsakovė nenurodo argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti nurodytas nuobaudas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovui neįrodžius, jog ji tinkamai informavo ieškovą apie vyksiantį posėdį ir nepareikalavus darbuotojo pasiaiškinimo dėl galimo drausmės pažeidimo, buvo pagrindas išvadai, kad ieškovui nuobaudos paskirtos nepagrįstai.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

DK 300 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovas atsakovės atleistas iš darbo nuo 2014-06-18. Atleidimo laikotarpiu ir iki 2014-08-29 ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, o nuo 2014-09-01 (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, gaudamas atitinkamai Klaipėdoje vidutiniškai 1 240,03 Lt (atskaičiavus mokesčius) ir 1 954,46 Lt (527, 03 – 568,70 eurų) dydžio atlyginimą.

Yra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų išaiškinimų ir nepagrįstai priteisė ieškovui po 60 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensacijų per mėnesį nuo atleidimo iš darbo 2014-06-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas po atleidimo iš darbo, buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, jam priteisiamas tik darbo užmokesčio skirtumas už įsidarbinimo laikotarpį. Teismas, nors ir nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovas po atleidimo iš darbo buvo įsidarbinęs ir gavo didesnes pajamas nei iki atleidimo iš darbo, nepagrįstai priteisė ieškovui 60 Eur kompensaciją per mėnesį. Pažymėtina, kad teismas savo sprendimu priteisė ieškovui ne tik kompensaciją, bet ir 4 mėnesių išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 1 dalį, kuri neatskaičius mokesčių sudaro 482,89 Eur. Nurodyta suma yra pakankama kompensacija padengti ieškovo praradimus dėl netekto darbo. Kasacinio teismo praktikoje darbuotojo įsidarbinimas kitoje darbovietėje po atleidimo iš darbo pripažįstamas kaip vienas iš kriterijų, vertintinų nustatant priteistinos išmokos dydžio atitiktį proporcingumo principui ir jo pagrindinei funkcijai – darbuotojo praradimams kompensuoti. Taip pat, kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad darbuotojui negali būti kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų buvęs atleistas iš darbo, o pagal DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas darbuotojui priteisiamas tik darbo užmokesčio skirtumas, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Ieškovas neturėjo turtinių praradimų, o priešingai net pagerino savo finansinę situaciją, nes po atleidimo iš darbo jis gavo didesnes darbo pajamas negu iki atleidimo iš darbo, todėl teismo sprendimas priteisti jam kompensaciją yra neteisėtas ir nepagrįstas. Yra pagrindas nurodytą teismo sprendimo dalį pakeisti ją panaikinant ir ieškinio reikalavimą dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atmesti.

Atsakovė nenurodo jokių motyvų dėl išeitinės išmokos priteisimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio išeitinę išmoką.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006).

Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo išgyveno, buvo pažemintas kitų asmenų akyse, patyrė socialinio nestabilumo ir nesaugumo jausmą, neteko nuolatinio pajamų šaltinio, apie ieškovo atleidimą drausminių nuobaudų skyrimo tvarka informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, taip pat apie atleidimo pagrindą sužinojo platus asmenų ratas, informuota ir kitos ieškovo darbovietė (duomenys neskelbtini) mokykloje. Byloje nėra įrodyti įstatyme nustatyti pagrindai atsakovės atsakomybei pagal pareikštą reikalavimą kilti, t. y. kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos, pablogėjimą ir pan.), nes tariamai patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti ieškovui iš atsakovės 100 Eur neturtinės žalos, nes neteisėto atleidimo iš darbo faktas pats savaime nereiškia, kad darbuotojas patyrė neturtinės žalos, ieškovas neįrodė, jog jam padaryta neturtinės žalos, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (DK 250 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) – naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteista 100 eurų neturtinės žalos ir priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2014-06-18 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šias ieškinio dalis atmetant. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš dalies tenkinus atsakovės apeliacinį skundą ir atmetus ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Sumažintinos ieškovui iš atsakovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 600 Eur ir sumažintina iš atsakovės valstybei priteista žyminio mokesčio suma iki 42 Eur (laikant, kad buvo patenkinta turtinių reikalavimų už 482,89 Eur), iš viso priteisiant valstybei 49,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (42 Eur + 7,53 Eur) (CPK 96 str.).

Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš ieškovo A. I. atsakovei BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinei mokyklai priteistina 19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovės ieškovui priteistina dalis, t. y. 150 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 str.). Atlikus mokėtinų sumų įskaitymą iš atsakovės ieškovui priteistina 131 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. priteista 100 eurų neturtinės žalos ir ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. priteista 720 eurų kompensacija, neatskaičius mokesčių, už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo 2014-06-18 iki teismo sprendimo priėmimo 2015-06-17 ir po 60 eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių, nuo 2015-06-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Sumažinti iš atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 600 Eur.

Sumažinti iš atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 49,53 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės BĮ Šilutės r. Gardamo pagrindinės mokyklos ieškovui A. I. 131 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėIrma Čuchraj