Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-193-825/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-28
Bylos Nr.
2-193-825/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pareiškėjas
D. G.
Advokatai
Nina Frolovičeva
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-193-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.4 30.8; 99.5; 99.7; 99.9; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 28 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant pareiškėjai D. G., jos atstovei advokatei Ninai Frolovičevai, nedalyvaujant suinteresuoto asmens, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos, D. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja, D. G., prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad ji, pareiškėja, D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini),esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytus motyvus bei ji, bei jos atstovė paaiškino, kad ji nuo I979 metų gyvena kartu su savo motina Z. K. ir jos vyru S. K. (duomenys neskelbtini). Motina sakė, kas S. K. gyvenamąjį namą pastatė I975 metais. 1976m birželio 30 d. valstybinė komisija priėmė S. K. asmeninį gyvenamąjį namą eksploatacijon, tačiau S. K. nepateikė gyvenamojo namo įregistravimui dokumentų, nors buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai. S. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo sutuoktinė Z. K. po sutuoktinio mirties palikimo nepriėmė. Per visą valdymo laikotarpį daiktų savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nepasinaudojo. S. K. įstatyminių įpėdinių neturi. Testamento nesurašė. S. K. sutuoktinė, pareiškėjos motina, mirė (duomenys neskelbtini). Po S. K. mirties pareiškėja ir toliau gyveno ir dabar gyvena minėtame name, nors nėra daiktų savininkė, bet sąžiningai įgijo daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo nekilnojamuosius daiktus ne mažiau kaip dešimt metų, pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į tuos daiktus. Pareiškėja šiuos statinius tvarko, remontuoja, moka mokesčius.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta nuo vaikystės. Po savo tėvų mirties ji pradėjo naudotis jų paliktu turtu.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad pareiškėją pažįsta seniai. Po savo tėvų mirties ji pradėjo naudotis jų paliktu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A.L.C. ?. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V.M., T.M. ?. V.G., M.Š., R.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ ?. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P.J. ?. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O.L. ?. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S.M. ?. G.K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal R.V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S.U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

Šioje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinys (šulinys), unikalus numeris (duomenys neskelbtini),esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke (b.l. 8, 9) apskaityti S. K. vardu, bet daiktinė teisė neįregistruota (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.14, 4.19 straipsniai).

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis) dėl anksčiau minėtos aplinkybės, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris(duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinys (šulinys), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke (b.l. 8, 9) apskaityti S. K. vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.14, 4.19 straipsniai).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių paneigiančių šias aplinkybes byloje nenustatyta. Priešingai liudytojai patvirtino, kad pareiškėja, sąžiningai įgijusi turtą, jį sąžiningai visą valdymo laiką valdė.

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Byloje nustatyta, kad kaip teigė pareiškėja, po tėvų mirties ji perėmė jų turtą ir jį valdė (b.l. 6).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius (b.l. 12).

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

8. Valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi kaip nurodė pareiškėja ir tai patvirtinta byloje esančiu įrodymu, daiktų valdymas vyko nuo 1995 m. spalio 4 d., kai mirė pareiškėjos motina (b.l. 21).

Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus minėtus reikalavimus.

Teismo nustatyta, kad pareiškėja D. G., būdama Z. K. (mirė (duomenys neskelbtini) ir S. K. (mirė (duomenys neskelbtini) duktė (b.l. 14 - 23), po jų mirties 1995 m spalio 4 d. perėmė gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinį (šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke (b.l. 8, 9, 10) bei archyviniuose dokumentuose (b.l. 13) apskaitytus S. K. vardu, priimtus Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimo aktu (b.l. 11,), nebūdama daiktų savininkė, bet sąžiningai įgijusi daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ( b.l. 6) ir kaip savo valdė nekilnojamuosius daiktus ne mažiau kaip dešimt metų, per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, todėl įgijo nuosavybės teisę į daiktus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš pareiškėjos, D. G., priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,95 (devyniolika litų 95 ct) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis