Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo UAB „Litesko“ atstovei G. R., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovei I. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM dėl skolos už pateiktą šilumą bei karštą vandenį priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovas tiekia šilumos energiją ir į butą (unikalus numeris 1897-9000-4010:0002), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8). Buto savininkas A. Ž. mirė 2010-02-04. Nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo, mirusiojo A. Ž. turtas – butas, perėjo Lietuvos Respublikai pagal 2014-03-27 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1271 (b.l. 9-10). Ieškovas nurodo, kad nuo buto savininko A. Ž. mirties iki 2012-04-10, t.y. laikotarpiu, kai buto savininke buvo Lietuvos Respublika, už ieškovo pateiktą šilumos energiją į butą susidarė 1317,63 Lt dydžio skola, kurią turėtų atlyginti atsakovas.

Šią skolą Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinė mokesčių inspekcijos, atsisakė apmokėti tuo pagrindu, jog ieškovas pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, įtvirtintą LR CK 6.200 str. Atsakovas nurodo, kad bendradarbiavimo principas įpareigoja sutarčių šalis geranoriškai keistis informacija, kuri yra reikšminga įsipareigojimų vykdymui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas žinojo apie didėjančias skolas už šilumos energiją, tačiau VMI prie FM neturi duomenų, kad ieškovas laiku ėmėsi priemonių skolų didėjimo priežastims nustatyti. Atsakovo nuomone, ieškovas yra juridinis asmuo, t.y. įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla bei veikianti savo rizika, tokiu būdų, ieškovas žinodamas, apie nuolat augančius įsiskolinimus per visą minėtą, laikotarpį, nesiėmė veiksmų didėjančioms skoloms sustabdyti.

Atsakovas teigia, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą LR CK 5.5 str. 1 d. 1 p., tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų LR CK 5.50 str. 2 d., jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.

Todėl atsakovas mano, kad ieškinio patenkinimas dėl skolos priteisimo nuo A. Ž. mirties iki 2012-04-10, prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams įtvirtintiems LR CK 1.5 str., nes ieškovas ilgą laiką nieko nepadarė, kad būtų informuota Lietuvos Respublika, atstovaujama mokesčių administratoriaus, dėl galimai paveldimo turto. Atsakovas mano, kad šioje byloje jis gina ir viešą interesą, todėl dėl ieškovo neveikimo negali būti pažeisti teisėti Lietuvos Respublikos lūkesčiai, šalys turi elgtis sąžiningai. Atsakovas skolinį įsipareigojimą už šilumos energiją butui, esančiam adresu Kauno g. 133A-103B, Marijampolė, kuris susidarė nuo pranešimo gavimo dienos, ieškovui yra apmokėjęs.

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas ilgą laiką nesiėmė priemonių didėjančioms skoloms sustabdyti, nors ieškovui buvo žinoma apie tai, kad ginčo buto savininkas sistemingai nemokėjo mokesčių už pateiktą šilumą. Šį faktą patvirtina antstolių vykdomųjų bylų bendro sąvado išrašas, iš kurio matyti, kad dar 2006 m. buvo užvesta vykdomoji byla Nr.0140/06/01997, dėl 1 057,36 Lt, UAB „LITESKO" filialas „Marijampolės šiluma", juridinio asmens kodas 110818317, naudai, kuri buvo pilnai įvykdyta antstolės A. L. kontoroje; vykdomoji byla Nr.0076/08/00714, dėl 526,54 Lt, Ieškovės naudai, kuri buvo pilnai įvykdyta antstolės S. Ž. kontoroje bei vykdomoji byla Nr.0140/09/01266, dėl 404,72 Lt, Ieškovės naudai, vykdoma pas antstolę A. L.. Ieškovas kreipėsi Į VMI prie FM dėl 1317,63 Lt skolos apmokėjimo tik 2012-05-10, kuris VMI prie FM gautas 2014-05-15, nors iš anksčiau vykdytinų bylų pas antstolius matosi, kad ieškovas dar esant A. Ž. gyvam, operatyviai priimdavo sprendimus išieškoti nemokamas skolas. Visa tai atsakovui leidžia manyti, kad ieškovas turėjo galimybę tuoj pat sužinoti apie nemokamus mokesčius už sunaudotą šilumą, kadangi A. Ž. buvo sistemingas ieškovo skolininkas, todėl atsakovas daro išvadą, kad ieškovas kaltas dėl susidariusios skolos. Ieškovas yra įmonė, kuri užsiima ūkine - komercine veikla ir kurios tikslas yra pelno siekimas, veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai nei fiziniam asmeniui. Duomenų, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti skolos didėjimo priežastis, atsakovo nuomone, nėra. Atsakovas įsitikinęs, kad pasyvumas negali būti pateisinamas nusistovėjusia įmonės vidaus tvarka, dideliu abonentų kiekiu ir panašiai. Todėl atsakovas mano, kad ieškovas netinkamai bendradarbiavo su atsakovu bei ne laiku informavimo apie susidariusį įsiskolinimą, kitaip būtų paneigti bendrieji teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai ir visa tai lemtų, kad atsakovas besąlygiškai turėtų tenkinti ieškovo prašymus apmokėti skolinius įsipareigojimus iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų, kurie yra skiriami pagal atskirą programą, t.y. apmokami ne iš paveldėto turto tikrosios vertės.

Teismas sutinka su ieškovo išdėstytais motyvais.

Civilinio kodekso 4.47 str. 2 p. numatyta, kad vienas iš nuosavybės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą - materialųjį, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t.y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2013).

Sutinkamai su Civilinio kodekso 5.1 str. 1 ir 2 d., paveldėjus palikėjo turtą, kartu su paveldimu turtu nuo palikimo atsiradimo dienos paveldėjama ir visos mirusio fizinio asmens teisės ir pareigos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, turtą Lietuvos Respublika paveldėjo nuo buto savininko mirties. Ta pati pozicija yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties." (2008-04-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2008; 2008-12-22 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-627/2008; 2009-10-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-410/2009). Pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto, savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika, kaip paveldėto aukščiau nurodyto buto savininkė, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, tame tarpe apmokėti už į šį butą laikotarpiu, kai ji buvo savininkė - nuo palikėjo mirties dienos, patiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas.

Pagal minėtą LAT išaiškinimą, valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų.

Pažymėtina, kad pagal 2004-05-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 43 p., pareiga informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei turi kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai). Nustatyta ir atsakovo neginčijama aplinkybė, kad UAB „LITESKO", turėdama duomenų, informuoja atitinkamus mokesčių inspekcijos skyrius apie jai žinomus faktus, kad nekilnojamasis turtas po savininko mirties nebuvo paveldėtas, nors tokios pareigos inicijuoti/skatinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM imtis priemonių perimti palikimą neturi.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui nuosavybės teisės perėjimo momentas į butus sietinas ne su sužinojimu apie paveldėtojų nebuvimą, ne su ieškovo pranešimu apie susidariusį įsiskolinimą, bet su patikėjo mirties momentu. Nustačius tikslią buvusio buto savininko (palikėjo) mirties datą, nustatomas palikimo atsiradimo laikas ir tuo pačiu nuosavybės teisės perėjimo momentas. Tai reiškia, kad atsakovas, kaip paveldėto turto savininkas, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, tame tarpe apmokėti už į jai priklausantį butą tiekiamą šilumos energiją. Ši savininko pareiga, kaip minėta, kildinama iš teisės aktų reikalavimų, bet ne iš ieškovo galimų aktyvių veiksmų (informavimo, geranoriško bendradarbiavimo ir kt.).

Teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali ir neturi žinoti, kada buto savininkas (ar kiti vartotojai) mirė ir kad niekas nepriėmė palikimo, todėl ir negali anksčiau informuoti apie tai atsakovo, kaip galimo įpėdinio. Ieškovo niekas neinformuoja apie mirusius šilumos energijos vartotojus, tokie faktai paaiškėja tik pradėjus rinkti duomenis ieškiniams dėl skolų išieškojimo. Šiuos duomenis ieškovas renka vieną kartą per metus. Tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas: „Apeliantė neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie visus vartotojus, įskaitant ir mirusius, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir neturėjo žinoti, kada butų savininkai numirė ir kad niekas nepriėmė palikimo" (2014-06-20 Kauno apygardos teismo nutartis c.b. Nr. 2A-1288-221/2014).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu (CK 5.3 str.). Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminio mokesčio (CPK 93, 96 str.). Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovo UAB „Litesko“, į/k 110818317, buveinės adresas Jočionių g. 13, Vilniuje, naudai 1317,63 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniolika litų 63 ct/381,61 eur) skolos, 72 Lt (septyniasdešimt du litus/20,85 eur) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.