Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
1A-440-885/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40831-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
Nuteistasis
R. L.
Nukentėjusysis
J. L.
Advokatai
Romualdas Mikliušas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-885/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40831-2018-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.4.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Jonui Selilioniui,nuteistajai R. L., jos gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,nukentėjusiajai J. L., jos atstovui advokatui Jan Kučynski,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. gynėjo advokato R. Mikliušo ir nukentėjusiosios J. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nesiartinti 50 metrų atstumu prie nukentėjusiosios J. L. bei per 6 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 35,34 Eur turtinę žalą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jai iš R. L. 35,34 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai palikta teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo regreso tvarka.

Iš R. L. priteista J. L. naudai 80 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. L. nuteista už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje gatvėje, abipusio konflikto metu su J. L., kilusio dėl susiklosčiusių tarpusavyje priešiškų santykių, R. L. tarpusavio grumtynių metu besigrumiant su nukentėjusiąja J. L., apibraižė pastarosios odą nagais, padarė nukentėjusiajai J. L. odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tyčia sudavė nukentėjusiajai J. L. vieną smūgį rankoje laikytu telefonu į nosį, tuo padarydama nukentėjusiajai J. L. poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžį, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistosios R. L. gynėjas advokatas R. Mikliušas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendį panaikinti ir atlikti įrodymų tyrimą bei apklausti išvadą pateikusį medicinos ekspertą P. P.. Apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų bei atkreipė dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, pagrindžiančių, kad R. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė argumentus:

2.1. R. L. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino visiškai ir pirmos instancijos teismui davė išsamius parodymus apie santykius su J. L. bei apie konfliktą su ja.

2.2. Teismas nuosprendyje remiasi išimtinai tik nukentėjusiosios J. L. parodymais, nekreipdamas dėmesio į kitą bylos medžiagą. Šiuo atveju teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Yra visiškai akivaizdu, kad šioje byloje R. L. pateiktas kaltinimas nėra pagrįstas leistinais ir pakankamais bylos įrodymais. Šioje byloje kaltinamoji ir jos kviesti liudytojai bei nukentėjusioji ir jos liudytoja gali būti vertinami kaip suinteresuoti asmenys. Apeliantų manymu, būtina atsižvelgti į nesuinteresuotų šios bylos liudytojų (policijos pareigūnų – B. L. ir A. G.) parodymus, kurie yra objektyvūs. Šie liudytojai iš karto po pranešimo atvyko į įvykio vietą ir beveik dvi valandas bendravo su konflikto dalyvėmis, kurie labai aiškiai ir konkrečiai parodė, kad nukentėjusioji J. L. nepasakė ir net neužsiminė, kad jai R. L. būtų sudavusi kokį nors smūgį į veidą. Apie smūgį telefonu apskritai nieko nekalbėjo. Teismo nuosprendyje yra neteisingai nurodoma, kad tariamai šie pareigūnai neatsimena visų pokalbio detalių. Šiuo atveju nesuprantama, kodėl teismas netiksliai interpretuoja šių liudytojų parodymus nukentėjusiosios naudai. Labai svarbu yra tai, kad nukentėjusioji J. L. savo iniciatyva mobiliuoju telefonu įrašė visą pokalbį, vykusį iš karto po konflikto, atvykus policijos pareigūnams. Iš jo stenogramos yra labai aiškiai matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams nekalba apie jokius jai suduotus smūgius. Apie jokius smūgius, suduotus J. L., nekalba ir šiame pokalbyje dalyvavusi R. L.. Yra neįtikėtina, kad asmuo, kuriam būtų suduotas smūgis telefonu (nuo kurio lūžo nosis), apie tai nepasakytų atvykusiems policijos pareigūnams, su kuriais bendravo dvi valandas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie suduotus smūgius nebuvo minėta ir pranešime policijai. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad specialistas P. P. savo išvadoje nurodė, jog jei būtų buvęs suduotas toks smūgis telefonu, nuo kurio lūžo nosies kaulas, nukentėjusysis tai iš karto pajustų, o po kelių valandų jau būtų matomi akivaizdūs traumos požymiai – mėlynės ir pan. Atkreipė dėmesį, kad teismas nuosprendyje specialistų išvadas cituoja selektyviai, tik tas dalis, kurios yra naudingos kaltinimui. Tuo pačiu teismas pažeidžia vieną pagrindinių principų – in dubio pro reo principą, kadangi visas abejones šioje byloje privalėjo traktuoti kaltinamosios naudai.

2.3. Pasak apeliantų, teismas pažeidė ir kitus pagrindinius baudžiamosios teisės ir proceso principus. Teismas nurodė, kad „Byloje nepateikta įrodymų, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti kitu būdu, kitoje vietoje ir kitu laiku“. Šiuo atveju teismas grubiai pažeidė konstitucines R. L. teises ir nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi R. L. neprivalo įrodinėti, kur ir kokiu būdu galėjo susižaloti nukentėjusioji.

2.4. Anot gynybos, teismas ignoravo byloje esančius įrodymus ir nuteistosios gynėjo nurodytus motyvus apie tai, kad nukentėjusioji apie tariamai jai suduotus smūgius ir patirtus sužalojimus pranešė bei pagalbos kreipėsi tik po kelių dienų. Abu teismo medicinos specialistai šioje byloje savo išvadose patvirtino, kad tokį sužalojimą galima patirti ir buityje – atsitrenkus į bet kokį buką daiktą, tam nėra būtina suduoti smūgius. Šiuo atveju byloje nėra aišku ir nustatyta, ką darė ir veikė nukentėjusioji J. L. 3 paras po konflikto su R. L..

2.5. Apeliantų manymu, labai svarbu tai, kad nukentėjusioji J. L. davė melagingus parodymus apie tai, kad tariamai kitą dieną po konflikto (rugpjūčio 21 d.) ji negalėjo kreiptis medicininės pagalbos ir užfiksuoti sužalojimus dėl to, kad jos sodyboje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai vykdė gręžimo darbus. Paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jos sodyboje buvo rugpjūčio 22 d., o ne 21 d. Taigi, ši aplinkybė paneigia J. L. versiją apie tai, kad rugpjūčio 21 d. ji negalėjo kreiptis medicininės pagalbos. Teismas ignoravo ir R. L. gynėjo nurodytą aplinkybę apie tai, kad teisminio nagrinėjimo metu J. L. atstovo pateiktos nuotraukos negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai, kadangi nėra aišku, iš kur ir kokiu būdu jie gauti. Be to, susirašinėjime prie šių nuotraukų nėra nei vienos frazės ar nuorodos apie tai, kad nuotraukose fiksuoti sužalojimai yra padaryti R. L..

2.6. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisykles, net nemotyvavo, kodėl jis nesiremia ir nevertina nuteistosios gynėjo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais – T. L. ir kt. Teismas apsiribojo tik viena formalia fraze, kad jis šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, kadangi jais tariamai „bandoma padėti kaltinamajai išvengti atsakomybės“. Kodėl šie liudytojų parodymai nepatikimi ar netinkami, teismas nenurodė. Todėl apeliantų manymu, teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kadangi R. L. kaltę iš esmės grindė nepatikimais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, nors ji yra suinteresuota ją apkalbėti. Anot apeliantų, nukentėjusiosios parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir jais tik būtų galima vadovautis, jeigu juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau jų nėra. Nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių ir jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, todėl teismas negalėjo jais remtis. Pagal teismų praktiką asmenų parodymai gali būti vertinami patikimais, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus, kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2011). Esant tokiai situacijai, teismas visas abejones privalėjo vertinti R. L. naudai, tačiau to nepadarė. Taip pat apeliantų manymu, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“.

2.7. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai tenkino ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei priteisė išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Civiliniai ieškiniai R. L. atžvilgiu šioje byloje apskritai negalėjo būti tenkinami, kadangi R. L. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, o, be to, nuosprendyje nėra pakankamai pagrindžiama, kodėl jie yra tenkinami ir kodėl būtent tokia apimtimi. Pažymėtina, kad teismas nuosprendyje pripažįsta, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji, tačiau tuo pačiu visiškai nemotyvuoja, kodėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš dalies tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo vienu sakiniu – „Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į kaltinamosios turtinę padėtį – dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ konditere, gauna nedidelį atlyginimą, daro išvadą, kad išmokėta nukentėjusiai 1 400 Eur neturtinė žala atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotai teismų praktikai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiajai padaryta 1 400 Eur dydžio neturtinė žala“. Akivaizdu, jog teismas tik konstatavo, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau daugiau nenurodoma jokių motyvų.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji J. L. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. (skunde nurodomas 2017 m. vasario 8 d.) nuosprendį iš dalies ir priimti naują nuosprendį, o būtent priimti jos prašymą pakeisti kaltinamajai R. L. nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir pripažinti R. L. kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 284 straipsnį paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą R. L. atidėti 1 metams 6 mėnesiams bei paskirti pareigas: per bausmės vykdymo atidėjimo terminą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei nesiartinti 50 metrų prie nukentėjusiosios – J. L.. Pašalinti iš nuosprendžio teiginį, „kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios priešiški asmeniniai santykiai, kurie tęsiasi gana ilgą laikotarpį, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji ir po įvykusio konflikto nukentėjusioji daugiau buvo sukoncentruota į priešiškų santykių atsiradimo priežastis“. Priteisti iš R. L. jos naudai 3 500 Eur neturtinės žalos bei priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

3.1. Skunde kategoriškai nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje dėl netiksliai suformuluoto kaltinimo R. L., paskirtos jai bausmės bei priteistos neturtinės žalos.

3.2. Apeliantės manymu, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255, 256 straipsniais, turėjo priimti jos prašymą papildyti/pakeisti kaltinimą, nes nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte. Mano, kad R. L. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, nes ji nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, viešojoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ne tik sudavė jai vieną smūgį rankoje laikytu telefonu į nosį bei apibraižė odą nagais kakle, krūtinėje, bet prieš tai išplėšė iš jos rankų raudonos spalvos medžiaginį maišelį, kuriame buvo mobilaus ryšio telefonas Nokia, mobilaus ryšio telefonas Huawei bei raktai nuo namo spynų ir kt. Tokiu būdu buvo pažeista jos teisę į teisingą teismą.

3.3. Apeliantė nesutinka su teismo teiginiais, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios priešiški asmeniniai santykiai, kurie tęsiasi gana ilgą laikotarpį, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji ir po įvykusio konflikto nukentėjusioji daugiau buvo sukoncentruota į priešiškų santykių atsiradimo priežastis.

3.4. Pažymi, kad iš bylos matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d., iš ryto, apie 10.00 val., jai paskambino policijos pareigūnas (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasakė, kad yra gautas T. L. pareiškimas, neva ji išleido jo avis. Atvažiavus į kaimą, pamatė, kad avys tebesigano pievoje. Užėjo pas kaimynę D. Z. ir kalbėjo. Tuo metu atėjo Rita ir T. L., kurie kalbėjo su D. Z. dėl miško. Po to nusprendė eiti namo kartu su T. ir R. L. ir pastarosios prašė leisti pakalbėti su jos vyru dėl avių. Ji ją puolė ir pasakė, kad su juo nekalbėsi, o gali pakalbėti tik su ja. Tuo momentu R. L. išrovė iš jos rankų maišelį, kuriame buvo 2 telefonai ir raktai nuo namo. Prie savo namo tvoros norėjo atimti savo daiktus. Jos vyras siūlė grąžinti jai daiktus. R. L. erzino ją ir sakė, kad neatiduos. Sudraskė jai suknelę, dėl to atsirado ant kaklo nubrozdinimai. Po to išmetė jos telefoną NOKIA ir raktus, o kitu telefonu Huawei P9, kurį laikė rankoje, sudavė jai į nosį. Jos tikslas buvo pakalbėti ir išsiaiškinti dėl avių. Jai prasmės apkalbėti R. L. nebuvo, o pati susižaloti negalėjo.

3.5. Iš bylos nematyti, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios buvo priešiški asmeniniai santykiai ir kad konfliktą išprovokavo nukentėjusioji. Teismų praktikoje sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešojoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2011, 2K-272/2010, 2K-293/2009). Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvados jai sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Pasak apeliantės, toks kaltinamosios elgesys, kai dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui viešojoje vietoje, nepaisydamas pašalinių žmonių, daug kartų smūgiavo nukentėjusiajai, yra įžūlus ir demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 138 straipsnio atitinkamą dalį ir BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013).

3.6. Apeliantės teigimu, dėl R. L. nusikalstamų veiksmų ir padaryto sveikatos sutrikdymo, patyrė didelį fizinį skausmą, nerimą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Konfliktas tęsėsi apie 15 minučių, gatvėje, šalia jos namo. Kaltinamoji suplėšė jos suknelę, atėmė telefonus ir raktus, dėl ko ji negalėjo paskambinti bei užeiti į savo namą persirengti. Po įvykio turėjo vartoti vaistus. Nosis skaudėjo iki spalio mėnesio. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atlikus nosies rentgenogramą buvo nustatyta, kad lūžo nosies kaulai. Ši žinia ją dar stipriau sukrėtė. Po įvykio negalėjo išvažiuoti iš kaimo, nes turėjo atvykti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dėl vandens gręžinio. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 400 Eur suma jai neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati padarytai veikai ir yra aiškiai per maža. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio kriterijus ir nepagrįstai priteisė per mažą neturtinę žalą ir tuo pačiu nesivadovavo suformuota praktika dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad turi būti padidinta priteista suma neturtinei žalai atlyginti iki 3 500 Eur ir tai neprieštarauja formuojamai teismų praktikai panašiuose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-469/2010, 2K-496/2010, 2K-325/2010, 2K-534/2009).

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė jų skundą tenkinti, nuteistosios – atmesti, o prokuroras – abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistosios R. L. gynėjo advokato R. Mikliušo apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiosios J. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nukentėjusiosios J. L. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nuteistajai paskirta bausme ir prašoma priteisti iš R. L. jos naudai 3 500 Eur neturtinės žalos bei turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nuteistosios R. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles ir vadovaudamasis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas kaltę grindė tik nenuosekliais, prieštaringais ir, apeliantės nuomone, kritiškai vertintinais nukentėjusiosios J. L. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog R. L. tyčia nesunkiai sužalojo J. L. ir nepagrįstai pripažino R. L. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl nepagrįsto R. L. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistosios veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas R. L., nepagrįstai atmetė nuteistosios aiškinimus, deklaratyviai nurodydamas, kad byloje nepateikta įrodymų, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti (nosies kaulo lūžis) kitu būdu, kitoje vietoje ir kitu laiku. Teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, pernelyg sureikšmino nukentėjusiosios parodymus, neįvertino įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumos. Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. 2018 m. rugpjūčio 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje gatvėje, abipusio konflikto metu su J. L., kilusio dėl susiklosčiusių tarpusavyje priešiškų santykių, R. L. tarpusavio grumtynių metu, besigrumiant su nukentėjusiąja J. L. apibraižė pastarosios odą nagais, padarė J. L. odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste bei tyčia sudavė J. L. vieną smūgį rankoje laikytu telefonu į nosį, t. y padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pripažindamas R. L. kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, rėmėsi specialisto išvada, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. J. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste bei nosies lūžis, ir nukentėjusiosios J. L. parodymais. Iš šios specialisto išvados pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios J. L. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nuosekliais ir neprieštaringais.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Teismo išvados turi būti paremtos įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi palyginti asmenų parodymus ir visus bylos duomenis ir tik pripažinęs, kad šių duomenų, kaip visumos, pakanka asmens kaltumui nustatyti, gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. L. į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto po nagrinėjamo įvykio, o praėjus keletui dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d., o apžiūrėta 2018 m. rugpjūčio 24 d., tą pačią dieną kreipėsi ir į teisėsaugos instituciją, nors prašyme prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką J. L. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d., tarp 14 ir 15 val., (duomenys neskelbtini) ją užpuolė R. L., kuri atėmė iš jos du mobilius telefonus ir raktus, sudavė savo mobiliu telefonu jai į tarpuakį ir nosį, apdraskė krūtinę, laikė suėmus už rankos (1 t., b. l. 44). 2018 m. rugpjūčio 24 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu J. L. nurodė, kad R. L. be jokios priežasties ją užpuolė, ėmė tampyti už plaukų, išplėšė jai iš rankų jos maišelį ir išmetė jame buvusius jos daiktus (du mobilaus ryšio telefonus ir raktus); ji bandė susirinkti savo daiktus, tuomet R. L., laikydama rankoje jos mobilaus ryšio telefoną, juo du kartus trenkė jai tarp akių, t. y. į viršutinę nosies dalį, griebė jai už dešinės rankos ir apdraskė jai krūtinę. Taip pat J. L. nurodė, kad į medikus ji kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 23 d., nes iki to laiko turėjo likti sodyboje, kol ten dirbo darbininkai (1 t., b. l. 54-55). 2018 m. gruodžio 3 d. apklausos metu J. L. patikslino savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad R. L. stvėrė jai iš rankų raudonos spalvos maišelį su dviem telefonais ir raktais bei nuėjo paskui T. L.; ji R. L. pasivijo, norėdama atsiimti savo daiktus, tačiau R. L. laikė maišelį pakėlusi virš galvos ir vis bandė nustumti ją, taip ją erzindama (1 t., b. l. 57-58). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme J. L. nurodė, kad R. L. be jokios priežasties užpuolė ją, pradėjo tampyti ją už plaukų, išplėšė jai iš rankų jos raudonos spalvos maišelį, kuriame buvo du mobilaus ryšio telefonai ir raktai, ir nuėjo paskui vyrą. Prie jos namo tvoros, nukentėjusioji pabandė atsiimti savo maišelį. R. L. ją erzino. Tuo metu iškrito raktai, kažkur ji nusviedė seną Nokia telefoną; liko Huawei telefonas. Nukentėjusioji norėjo atsiimti savo daiktus. Tuo metu R. L. jai kelis kartus davė telefono kampu į nosį ir permetė jos telefoną per tvorą (2 t., b. l. 108-109).

12. R. L. pateikė kitokią įvykio versiją ir nurodė, kad konfliktą išprovokavo pati J. L., iš pradžių ji ir J. L. viena kitos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau susikibo į plaukus, J. L. rankoje laikytą maišelį metė pati į šoną. Ji jokio telefono konflikto metu neturėjo ir jokių smūgių J. L. nesudavė. Be to, ji nurodė, kad matė J. L. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir ant jos veido jokių sužalojimų, patinimų nebuvo (1 t., b. l. 148-149). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. L. nurodė, kad J. L. iki konflikto kažką rankose turėjo, ėjo iš paskos, keikėsi, paskui ją puolė. Pradėjo už plaukų tampyti, plėšti jai rūbus, suplėšė grandinėlę. J. L. apibraižė nuteistajai pilvą, kaklą, suplėšė rūbus, grandinėlę, grasino, kad negyvens. Pavykus ištrūkti, nuteistoji nuėjo namo. Nuteistoji nurodė, kad ji nukentėjusiajai nieko nedarė, tik už plaukų patampė. Jos telefonas buvo pas vyrą; telefonu jai nesudavė, jos neapdraskė, drabužių neplėšė (kai atėjo su policija, jos suknelė buvo suplėšyta). Konflikto metu ji rankose nieko neturėjo, o nukentėjusioji turėjo kažkokį maišelį, pradėjus mušti, išmetė maišelį (2 t., b. l. 105, 107).

13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykis įvyko kaimo pagrindinėje gatvėje, netoli kaimynės D. Z. namų, tačiau ji konflikto nematė, konfliktą matė tik R. L. vyras T. L., kitų įvykio liudininkų nėra. Iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad santykiai tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios priešiški, įtempti, buitinio pobūdžio barniai ir nesutarimai tarp jų įvyksta ne pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms reikia labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, gretinti juos su kita bylos medžiaga, tarpusavyje palyginti, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šiuo atveju nukentėjusioji teigia, kad ją 2018 m. rugpjūčio 20 d. sužalojo R. L., tačiau pati R. L. tai neigia, nurodydama, kad kaltinime nurodytų veiksmų ji neatliko. Todėl, vertinant šias abiejų proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, svarbią reikšmę byloje turi pateiktos specialisto išvados, liudytojų policijos pareigūnų parodymai.

14. Liudytoja, policijos pareigūnė B. L. ikiteisminio tyrimo nurodė, kad atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas T. L., kuris nurodė, kad, kai jis su žmona R. L. ir anūke G. K. ėjo iš kaimynės kaimo gatve, jo žmoną R. L. užpuolė kaimynė J. L.. R. L. nurodė, kad tarp jos ir J. L. kaimo gatvėje įvyko konfliktas ir iš karto muštynės, kurias išprovokavo J. L.. Ji, dėl ko kilo konfliktas, šiuo metu tiksliai neatsimena. Tačiau iš visų paaiškinimų buvo suprasta, kad konfliktas kilo dėl vyro T. L.. R. L. parodė sužalojimus: įdrėskimus ant krūtinės bei randą ant pilvo. Jiems pabendravus su R. L. ir T. L., buvo nuvykta pas J. L.. Pastaroji patvirtino, kad tarp jos ir R. L. įvyko konfliktas ir muštynės, teigė, kad ją gatvėje užpuolė R. L., kaip ir kur tiksliai mušė, nesakė, tačiau ant šios veido ir kūno tikrai jokių sužalojimų, įdrėskimų, patinimų nebuvo, pastaroji buvo tik susijaudinusi, tačiau nesiskundė, kad šiai kažkas skauda. Pabendravę su abiem konflikto pusėmis, abi nuo pareiškimų atsisakė. Liudytoja taip pat nurodė, kad pokalbio metu J. L. labai negražiai kalbėjo su R. L., net jų akivaizdoje J. L. įžeidinėjo R. L. ir T. L., o pastarieji J. L. atžvilgiu elgėsi ramiai (1 t., b. l. 106-107). Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja patvirtino, kad nukentėjusiosios drabužiai nebuvo suplėšyti, ji dėl sužalojimų nieko nesakė, krūtinės srityje nubrozdinimų nesimatė, jei būtų sakiusi, būtų iškvietę medikus. Pareigūnė atsakydama į nukentėjusios klausimą nurodė, kad prie pareigūnų nukentėjusioji suknelę suplėšė pati, jokio raudonumo nebuvo (2 t., b. l. 93-94).

15. Liudytojas, policijos pareigūnas A. G. ikiteisminio tyrimo nurodė, kad jiems nuvykus nurodytu adresu, R. L. paaiškino, kad tarp jos ir J. L. kaimo gatvėje įvyko konfliktas ir iš karto muštynės, kurias išprovokavo J. L.. Taip pat R. L. nurodė, kad ji ir J. L. viena kitą tampė už plaukų ir rūbų. Iš visų paaiškinimų buvo suprasta, kad konfliktas eilinį kartą kilo dėl vyro T. L.. R. L. parodė sužalojimus ant pilvo, įdrėskimus ant krūtinės bei randą ant pilvo. J. L. ieškojo prie namų žolėje raktų, kuriuos jie padėjo surasti. J. L. patvirtino, kad tarp jos ir R. L. įvyko konfliktas, viena kitą tampė už plaukų, teigė, kad šią užpuolė gatvėje pati R. L. bei tikrai nesakė, kad R. L. šiai sudavė telefonu į veido sritį, taip pat ant J. L. veido ir kūno tikrai jokių sužalojimų, įdrėskimų, patinimų nebuvo, ši tik buvo susijaudinusi, tačiau nesiskundė, kad kažką skauda. Dėl apgadintų telefonų J. L. taip pat nieko neminėjo. Pabendravus su abiem konflikto pusėmis, pastarosios moterys nuo pareiškimų atsisakė, nurodė, kad pretenzijų viena kitai neturi, nes abi yra kaltos dėl konflikto. Liudytojas taip pat nurodė, kad pokalbio metu J. L. labai negražiai kalbėjo su R. L., net jų akivaizdoje J. L. įžeidinėjo R. L., be to, J. L. įžeidinėjo bei žemino ir T. L., o pastarieji J. L. atžvilgiu elgėsi ramiai (1 t., b. l. 118-119). Apklaustas teisme liudytojas patvirtino, kad sužalojimų nesimatė nei ant R. L., nei ant J. L., tik ant R. L. krūtinės buvo nedideli įbrėžimai (kaip nuo nagų); kraujo, mėlynių nebuvo; sužalojimų ant veido, kaklo nebuvo. Jeigu būtų tokie sužalojimai, tikrai matytų, nes bendravo su jomis 1 metro atstumu. Dėl sužalojimų padarymo nei viena, nei kita nesiskundė; sakė pasistumdė. Abi pusės buvo labai emocingos. Pas nukentėjusiąją telefonas buvo rankose (2 t., b. l. 94-95).

16. Tuo tarpu ir liudytojas T. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. konfliktą provokavo J. L., kuri vadino R. L. įvairiais necenzūriniais žodžiais, tada pasivijo jį ir R. L. gatvės viduryje ir pradėjo bartis su R. L., po ko abi kibo viena kitai į plaukus, o jis tuo metu nuėjo namo ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 110-111). Apklaustas teisme liudytojas nurodė, kad jam su žmona ir vaiku einant namo, J. L. bėgo paskui juos ir keikėsi. J. L., pribėgusi prie savo namų tvoros, pradėjo draskyti, plėšyti žmonai drabužius, nuplėšė grandinėlę, vėliau ją rado. Nuraminti nepavyko, toliau stumdė viena kitą, buvo paėmusios viena kitai už plaukų, plėšė žmonai drabužius. Smūgių nebuvo. J. L. iki konflikto pradžios rankose turėjo telefoną. Konflikto metu, žmonos telefonas buvo pas jį kišenėje. Jis iškvietė policiją ir nuėjo namo. Netrukus grįžo ir žmona, kuri buvo apdraskyta, ant pilvo žaizda. Sužalojimų ant J. L. veido nematė. Su J. L. yra konfliktiniai santykiai, ji dažnai vaikšto aplink namą; atvažiavusi nuolat jiems grasina. Po konflikto pas J. L. tikrai jokių mėlynių ar sužalojimų nebuvo, jis pastarąją matė ir kitą dieną, nes ji buvo priėjusi prie jų namų ir telefonu kažką filmavo, tačiau jokių sužalojimų, patinimų veide nebuvo (2 t., b. l. 78-79).

17. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. G 2947/2018 (01), kurioje nustatyta, kad J. L. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis; odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d. suduodant smūgį tiriamajai į nosį, grumiantis tarpusavyje, braižant tiriamosios odą nagais. Poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal 7.1 punktą. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis padaryti 1-u trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai kakle, krūtinėje bei poodinės kraujosruvos dešiniame žaste padaryti mažiausiai 5-iais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 46-48).

18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0039/20, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai J. L. nustatyti sužalojimai (be kitų ir nosikaulių lūžis) galėjo būti padaryti/atsirasti ir kitomis, nei ji nurodo, aplinkybėmis, pavyzdžiui dėl traumos buityje ar kitų panašių aplinkybių, nes kaulų lūžis padarytas kietu buku daiktu, o sužalojimo padarymo laikas nėra tikslus, galima tik teigti, kad padaryta iki medicinos pagalbos suteikimo, o tiksliau nėra galimybės pasakyti. Kraujavimas pasireiškia iš karto, vėliau – nosies minkštųjų audinių patinimas išryškėja pirmomis minutėmis ar valandos bėgyje, nes nosikauliai padengti plonu odos sluoksniu, o poodinė kraujosruva pasirodo vėliausiai – dažniausiai per pirmas 6 valandas. Praėjus 12 valandų po patirtų sužalojimų, ant J. L. veido turėjo būti išryškėję akivaizdūs sužalojimo požymiai – minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva, nes jie buvo stebimi tiek suteikiant medicinos pagalbą, tiek ir apžiūrint nukentėjusiąją (2 t., b. l. 113-117).

19. Siekiant išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą ir įvertinti R. L. padaryto sužalojimo aplinkybes nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas P. P..

20. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas P. P., pateikęs specialisto išvadą Nr. 0039/20, paaiškino, kad savo išvadą palaiko. Nurodė, kad įvykus kaulo lūžiui, skausmas pasireiškia iš karto. Nosies traumos atveju dažniausiai iškart prasideda kraujavimas, vystosi patinimas, vėliau išryškėja poodinės kraujosruvos. Patinimas dažniausiai ryškiausias pirmą parą, vėliau jis po truputį slopsta. Šiuo atveju išryškėjo, nes ekspertė apžiūrint parašė, kad yra kraujosruva. Nosis padengta plonu odos sluoksniu, dėl to kraujosruvos išryškėja gana greitai. Nosies lūžio žmogus nesupranta, kol nėra rentgeno, bet nosies traumos skausmą turėjo jausti, kadangi kaulas jau buvo lūžęs (pats nosies kauliukas – galiukas). Ekspertas į klausimą, ar praėjus 12 valandų po galimo sužalojimo turėjo tai matytis, atsakė, kad nosis turėjo būti patinusi, turėjo matytis kraujosruvos. Negali tik iš nosies lūžio pasakyti, kuo padaryta, t. y. poveikis kietu, buku daiktu. Patvirtino, kad tokia trauma gali atsirasti buityje. Pagal aprašytus nubrozdinimus (pasidengę tamsiai rudu šašu, kurių kraštai pakilę), tai maždaug 6-8 parų senumo. Gelsva kraujosruva yra maždaug savaitės laiko, nes kraujosruva pradžioje melsvai violetinė, paskui pakraščiai žalėja, 5-6 parą pradeda gelsvėti, po savaitės jau gelsva. Šiuo atveju apžiūrint parašyta, kad ryškiai gelsva poodinė kraujosruva. Pagal tokį aprašymą, sakytų, kad senesnė. Ibuprofenas yra priešuždegiminis vaistas, nuo skausmo; šis vaistas gali mažinti patinimą. Šiuo atveju lūžis yra labai mažas. Skausmo pajutimas priklauso nuo žmogaus, labai skirtingai; šiuo atveju skaičiais neįvardinta koks skausmas buvo juntamas, bet vėlgi, ji apsilankė ne tą pačią dieną.

21. Pažymėtina, kad specialisto išvada Nr. G 2947/2018 (01) tik patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti 2018 m. rugpjūčio 20 d., galimai tiriamosios nurodytu būdu ir laiku. Šią išvadą iš esmės patvirtina ir teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0039/20, tačiau šioje išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti/atsirasti ir kitomis, nei ji nurodo, aplinkybėmis, pavyzdžiui dėl traumos buityje ar kitų panašių aplinkybių, nes kaulų lūžis padarytas kietu buku daiktu, o sužalojimo padarymo laikas nėra tikslus. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančias išvadas bei apklaustų ekspertų parodymus, pažymi, kad specialisto išvada Nr. G 2947/2018 (01) remiasi nukentėjusiosios pateikta įvykio versija, tačiau P. P. pateikta išvada yra objektyvesnė, nes akivaizdu, kad tikslaus sužalojimų atsiradimo laiko nustatyti nėra galimybės. Kategoriškai remtis specialisto išvada Nr. G 2947/2018 (01) būtų galima tik tuomet, jei pavyktų nustatyti nukentėjusiajai padarytus sužalojimus remiantis ne tik nukentėjusiosios parodymais.

22. Teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, daro išvadą, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarp J. L. ir R. L. įvyko konfliktas, kurio metu viena kitos atžvilgiu abi vartojo necenzūrinius žodžius, o vėliau kibo viena kitai į plaukus, tą iš esmės pripažįsta ir abi konflikto pusės. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kaip vyko visas minėtas konfliktas bei kas pradėjo konfliktą. Jokių kitų duomenų (be nukentėjusiosios parodymų) byloje nėra, kad J. L. specialisto išvadoje Nr. G 2947/2018 (01) nustatyti sužalojimai atsirado būtent 2018 m. rugpjūčio 20 d. konflikto su R. L. metu, o ne dėl kitų aplinkybių, susijusių su J. L. buvimu kitoje vietoje ir kitu laiku. Pati J. L. nurodė, kad į medikus ji kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. po konflikto praėjus 3 dienoms. Pažymėtina, kad tai yra labai ilgas laiko tarpas tokio pobūdžio bylose. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai B. L. ir A. G. nurodė, kad jokių sužalojimų, patinimų, sumušimų ant J. L. veido ar kūno 2018 m. rugpjūčio 20 d. nebuvo ir J. L. nesiskundė, kad jai kažkas skauda. Šių aptartų aplinkybių nepaneigia ir J. L. darytas garso įrašas po įvykio, kuriame ji bendraudama su policijos pareigūnais neužsimena, kad jai būtų suduota į veidą, kad jai kažką skaudėtų (1 t., b. l. 34-37, 103-104).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad nukentėjusiosios J. L. parodymai viso tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Pareiškime policijai nurodė, kad R. L. atėmė iš jos du mobilius telefonus ir raktus, sudavė savo mobiliu telefonu jai į tarpuakį ir nosį, apdraskė krūtinę, laikė suėmus už rankos. Vėlesnių apklausų metu jau nurodė, kad R. L. tampė ją už plaukų, išplėšė jai iš rankų jos maišelį ir išmetė jame buvusius jos daiktus (du mobilaus ryšio telefonus ir raktus); R. L., laikydama rankoje jos mobilaus ryšio telefoną, juo du kartus trenkė jai tarp akių, t. y. į viršutinę nosies dalį, griebė jai už dešinės rankos ir apdraskė jai krūtinę. Po to, nurodė, kad R. L. maišelį nešėsi su savimi, vėliau jį laikė iškėlusi virš galvos ir taip erzino J. L.. Teisme nurodė, kad R. L. jai kelis kartus davė telefono kampu į nosį ir permetė jos telefoną per tvorą. Pažymėtina, kad asmenų parodymai iš karto po įvykio yra labai svarbūs, nes nuo įvykio praėjus nedaug laiko yra lengviau atsiminti visas aplinkybes ir tiksliai jas parodyti. Šiuo atveju, galima daryti išvadą, kad nėra pagrindo remtis nukentėjusiosios parodymais, nustatant jai padaryto sužalojimo aplinkybes ir mechanizmą, kadangi jie nėra nuoseklūs.

24. Be nukentėjusiosios parodymų, pirmos instancijos teismas taip pat rėmėsi nuotraukomis, iš kurių matyti padaryti sužalojimai J. L.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuotraukos yra padarytos pačios J. L., pasak jos, 2018 m. rugpjūčio 21 d. bei 2018 m. rugpjūčio 22 d., t. y. prabėgus kuriam laikui po konflikto. Be to, iš šių nuotraukų nieko negalima pasakyti apie juose užfiksuotų sužalojimų atsiradimo priežastis, todėl iš jų negalima daryti išvados, jog nuotraukose užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti būtent 2018 m. rugpjūčio 20 d. konflikto su R. L. metu.

25. Byloje taip pat yra pateiktas nukentėjusiosios J. L. susirašinėjimas su jos kolege E. G., kuri pirmos instancijos teisme buvo apklausta kaip liudytoja. Tačiau iš šio susirašinėjimo taip pat negalima daryti jokių objektyvių išvadų apie tai, kaip vyko konfliktas su R. L.. Nors susirašinėdama nukentėjusioji nurodo, kad jaučiasi labai pervargusi, sugniuždyta, tačiau nėra aišku, dėl ko yra jos tokia būsena. Tik 2018 m. rugpjūčio 21 d. vėlai vakare ji parašo, kad jai skauda nosis, tačiau iš šios žinutės negalima padaryti išvados, kad būtent R. L. sudavė telefonu jai į nosį ir ją sulaužė.

26. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d. R. L. vartojo smurtą prieš J. L., byloje nėra. Jokių duomenų, išskyrus anksčiau aptartus prieštaringus nukentėjusiosios parodymus, kurie patvirtintų, jog R. L. 2018 m. rugpjūčio 20 d. padarė J. L. odos nubrozdinimus kakle, krūtinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, sudavė smūgį telefonu į nosį, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad R. L. nepadarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

27. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, yra greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Kadangi baudžiamojoje byloje R. L. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog R. L. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir ją išteisinus, teisėjų kolegija dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį bei nuteistajai paskirtos bausmės, nepasisako.

29. Nukentėjusioji J. L. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 66-67). Taip pat Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 35,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 129-135). BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. naikintinas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, J. L. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

30. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš R. L. buvo priteista J. L. naudai 800 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje (už atstovavimą pirmos instancijos teisme, dokumentų surašymą). Atsižvelgiant į tai, kad R. L. naikintinas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, iš R. L. nepriteistinos nukentėjusiajai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

31. Nukentėjusiosios J. L. atstovas advokatas J. Kučynski apeliacinės instancijos teisme pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 1056587 ir prašė priteisti nukentėjusiajai J. L. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 199). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi šiuo atveju nėra pagrindo R. L. pripažinti kalta, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios atstovo advokato J. Kučynski prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. L. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios J. L. civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 35,34 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nepriteisti iš R. L. J. L. naudai 800 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pirmos instancijos teisme bei 400 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Nukentėjusiosios J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BartkusAušra BielskėNijolė Žimkienė