Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-978-624/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-24
Bylos Nr.: eA-978-624/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07408-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Milda Vainienė
Pareiškėjas: N. M.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai: Andriejus Melkovas, Andiejus Melkovas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-978-624/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07408-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 57.3; 57.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 23S69610 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo N. M. uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą, ir priimti naują sprendimą arba įpareigoti Migracijos departamentą sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2023 m. vasario 10 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti jai leidimą laikinai gyventi, kadangi Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, ji turi nuolatinę deklaruotą gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, 2023 m. gegužės 17 d. atsisakė patenkinti prašymą dėl to, kad užsienietė gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. kovo 9 d. raštą Nr. 18-2685 (toliau – ir VSD išvada), kuriame nurodyta, kad užsienietė dirbdama 2009–2017 metais (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2.2. Migracijos departamento Sprendimas naikintinas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnio reikalavimus. Sprendimas paremtas bendraisiais prevenciniais principais ir VSD išvada. Sprendimo motyvuojamoji dalis, kurioje nurodytas uždraudimo atvykti terminas, iš esmės neatitinka kito Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo „Dėl sprendimo išsiųsti N. M. iš Lietuvos Respublikos į Baltarusiją“.

2.3. Pareiškėja turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. ir nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Pareiškėja 2018 m. sausio 17 d. yra sudariusi santuoką su Lietuvoje gyvenančiu Kazachstano Respublikos piliečiu, turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, galiojantį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. Pareiškėja atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte keliamus reikalavimus.

2.4. Sprendimas pažeidžia VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra nemotyvuotas ir pagrįstas prielaidomis, priimtas neatliekant atvejo individualizuotos analizės. Migracijos departamentas nevertino esminių aplinkybių. Atsakovas rėmėsi tik VSD vertinimu ir bendrąją prevencija. Tiek priimant skundžiamą Sprendimą, tiek jo nepateikiant, buvo pažeisti esminiai viešojo administravimo principai. Atsakovas tą pačią dieną, reguliuodamas tuos pačius, susijusius santykius, priėmė du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus: sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (skundžiamas dokumentas).

2.5. Migracijos departamentas teisingai nustatė ir išdėstė faktus dėl pareiškėjos ekonominių, socialinių ir šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, kurie neabejotinai taip pat nepagrįstai apribojami. Pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Visaginas, nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Tai laikytina pakankamu laiko tarpu integracijai Lietuvos Respublikoje. Šeimos nekilnojamas turtas taip pat yra Lietuvos Respublikoje, o tai įrodo pareiškėjos ryšį su Visagino miestu bei tai, kad ji įvairiapusiškai susiejusi savo gyvenimą su Lietuvos Respublika. Atsakovas Sprendime nurodo, kad darbo sutartis nelaikoma ryšiu su Lietuvos Respublika, tačiau nemotyvuoja, kodėl nuolatinė darbovietė šalies teritorijoje nesukuria reikšmingo ryšio su valstybe.

2.6. Sprendimo vienintelis teisinis pagrindas yra VSD išvada. Aktualu tai, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), nėjo ypatingų ar atsakingų pareigų, nebuvo susijusi su karine tarnyba ir neturėjo jokio tokiai tarnybai būdingo laipsnio, pareiškėjos darbinė veikla apsiribojo techninio darbuotojo funkcijomis apsaugos punkte (analogiškai valytojai). Dirbo pagal darbo sutartį, pasyviai stebint užeinančius asmenis į vietos komisariatą. Pareiškėja sąžiningai pildė anketos klausimyną, chronologine seka išdėstydama savo buvusias darbovietes. VSD tikėtinai nesigilino ir padarė tendencingą išvadą, darbo vietą susiejant su galimybe būti užverbuotam kaip tarnybų agentui. Pareiškėja nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymą laiko dalimi Ukrainos, tokį valinį momentą ji fiksuoja ir pildomoje anketoje.

2.7. Sprendimas pažeidžia Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį. Iš Sprendimo nėra aišku, kokią būtent realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę kelia vidutinio amžiaus moteris Lietuvos Respublikoje, čia mokanti mokesčius, dirbanti, kurianti šeimą, gyvenimą. Sprendimas akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir sudaro palankias sąlygas diskriminacijai dėl tautybės ir pilietybės. Dėl skundžiamo Sprendimo pareiškėja patyrė įvairiapuses neigiamas pasekmes, o ypatingai esminį – atsiskyrimą nuo šeimos, taip pat ir darbo netektį. Priimant ydingą Sprendimą nesiremta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais.

2.8. Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjai pritaikytų priemonių, t. y. 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, laikotarpį atskiriant nuo šeimos laiko pakankamai proporcingu, tačiau nemotyvuoja, kodėl būtent toks laiko tarpas yra parenkamas, kokios aplinkybės praėjus šiam laikui eliminuos pareiškėjos asmenybės grėsmingumą. Migracijos departamentas neįvertino, kad pareiškėja kuria šeimą su Lietuvoje turinčiu nuolatinį leidimą gyventi asmeniu, o draudimas jai atvykti, sutuoktiniui nevykstant į jos kilmės šalį, apribotų jų bendravimo galimybes ir pobūdį, todėl tai vienareikšmiškai gali turėti realių, ilgalaikių ir neigiamų pasekmių jos šeimyniniams santykiams, todėl atsakovo nustatytas 2,5 metų draudimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste vertinamas kaip prieštaraujantis protingumo, proporcingumo principui.

2.9. Vienintelis pagrindas įtraukiant draudimą į SIS sistemą, yra VSD vertinimas ir sprendimas uždrausti atvykti, tačiau pareiškėjos individuali rizika, susijusi su perspektyviniu bandymu atvykti į Šengeno erdvę, nenustatinėta. Pareiškėja neturi jokių sąsajų su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Jos socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje, nes čia yra jos šeima ir jos darbas. Be faktinio pagrindo yra padarytas įrašymas į SIS, toks įtraukimas į sąrašą laikytinas nepagrįstu, nemotyvuotu. Migracijos departamento Sprendimas turi būti panaikintas kaip neproporcingas ir pažeidžiantis administracinių sprendimų priėmimo tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti šiais argumentais:

3.1. 2023 m. gegužės 17 d. Sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublikoje gyvena užsienietės sutuoktinis, Kazachstano pilietis V. S., kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėja, nagrinėjant prašymą dėl leidimo gyventi, pateikė užpildytą klausimyną, kuriame nurodė, kad 2009–2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini).

3.2. VSD išvadoje nurodė, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas VSD vertinimą, 2023 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Taip pat 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

3.3. Pareiškėja, pasirinkdama darbą (duomenys neskelbtini), žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. ji privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Institucijoje pareiškėja dirbo 2009–2017 m., t. y. net 8 metus.

3.4. Įvertinus tai, kad VSD prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, tačiau įvertinus, kad pareiškėja turi šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o siekis atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti svarbesnis už valstybės saugumą, jai nustatytas 2,5 metų (30 mėnesių) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertinamas kaip proporcingas.

3.5. Nesutinkama, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis tik VSD išvada ir neįvertinus pareiškėjos individualios situacijos, t. y. darbo pobūdžio ir užimamų pareigų, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšiai. Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietė turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. kovo 9 d., Lietuvoje dirbo nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2023 m. kovo 9 d., 2018 m. sausio 17 d. yra sudariusi santuoką su Lietuvoje gyvenančiu Kazachstano Respublikos piliečiu, turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2026 m. kovo 1 d. Pareiškėjos nurodytos kitos aplinkybės (darbo pobūdis, užimamos pareigos, darbas Lietuvoje, santuoka) nepaneigia jos galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

3.6. Nesutinkama su pareiškėja, kad buvo pažeisti esminiai viešojo administravimo principai, nes nebuvo pateiktas ginčijamas Sprendimas. Pareiškėjai pranešimas buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 18 d. raštu, kuriuo pareiškėją buvo informuota informacinėje sistemoje aktyvioje paskyroje nurodytu elektroninio pašto adresu. Prie pareiškėjos skundo pateiktame ir Migracijos departamento rašte nurodyti paaiškinimai, susiję su advokato pateiktu prašymu pateikti ginčijamą Sprendimą ir kitais pareiškėjos atžvilgiu priimtais sprendimais, nepatvirtina, kad buvo pažeista pareiškėjos galimybė pasinaudoti Sprendimo apskundimo teise, ir kad tai sukėlė žalingus padarinius pareiškėjai ir jos šeimai. Pareiškėja padavė skundus dėl visų priimtų sprendimų (administracinės bylos Nr. eI2-10038-809/2023, eI2-10073-979/2023, eI2-10834-764/2023). Pareiškėjos teiginiai, kad ji patyrė žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

3.7. Nesutinkama su skundo argumentas, kad sprendime išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir sprendime uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką skiriasi nurodyti terminai. Tai neturi teisinės reikšmės, kai sprendžiama dėl 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo pagrįstumo. Kitame (išsiuntimo) sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos neturėjo įtakos priimant ginčijamą Sprendimą.

3.8. Sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodo, kad vertinant įrodymus pagrįstai atsižvelgiama ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

3.9. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjos šeiminiai, ekonominiai ir socialiniai ryšiai nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

4. Trečiais suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti šiais argumentais:

4.1. Skundžiamas Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir geopolitinę situaciją. Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

4.2. VSD 2023 m. kovo 9 d. raštu Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja nuo 2009 iki 2017 m. dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

4.3. Nustatytas faktas, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjos, kaip užsienio šalies pilietės, teisės būtų apribotos, uždraudžiant jai atvykti į Lietuvą. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio išaiškinimų kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

4.4. Vien faktas, jog pareiškėja jau baigė tarnybą (darbą) (duomenys neskelbtini) (2017 metais), savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šiomis ir kitomis tarnybomis yra išnykusi. Tokios pozicijos laikosi teismai analogiškose administracinėse bylose. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, išduoti jai nacionalinės vizos, leisti pareiškėjai laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai. Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose. Pareiškėja skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose, tačiau pareiškėjos nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi.

4.5. Pareiškėja nenurodė konkrečių argumentų, kodėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra nepagrįstas, pernelyg ilgas, neproporcingas ar pan. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį bendrasis maksimalus draudimo atvykti terminas – 5 metai. Pareiškėjai buvo pritaikytas dvigubai trumpesnis uždraudimo atvykti terminas, todėl nėra jokio pagrindo jo laikyti pernelyg ilgu, neproporcingu ar pan. Kadangi pareiškėjai pagrįstai taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, jos duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami Šengeno informacinei sistemai.

4.6. Priimant Sprendimą nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Pareiškėją pripažinus kaip galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai ir (ar) sutuoktinio interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėja 2023 m. sausio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Pareiškėja 2023 m. kovo 7 d. pateikė užpildytą klausimyną. Pareiškėja atsakydama į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2009–2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini).

6.2. VSD 2023 m. kovo 9 d. rašte nurodė, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

6.3. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui bei į tai, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei SIS reglamento 24 straipsniu, prašė pareiškėjai neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi bei uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus bei šiam laikotarpiui įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, 2023 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

6.4. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nes pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

6.5. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

6.6. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu, 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama sprendimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas apžvelgė Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 133 straipsnio 1, 5, 7 ir 8 dalyse, Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte įtvirtintą reglamentavimą, akcentavo EŽTT, Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ginčui aktuliais aspektais bei pabrėžė, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

8. Teismas atkreipė dėmesį į Nacionalinio saugumo strategijoje konstatuotas aplinkybes dėl autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo neigiamos įtakos Lietuvos Respublikai, akcentavo 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) nebuvo susijęs su karine tarnyba ir neturėjo jokio tokiai tarnybai būdingo laipsnio, darbinė veikla apsiribojo techninio darbuotojo funkcijomis apsaugos punkte (analogiškai valytojai), tačiau tai nepaneigia jos grėsmės Lietuvos saugumui. Be to, tikėtina, kad pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

10. Teismas sutiko su VSD argumentais bei pažymėjo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirbo 2009–2017 m., iš viso 8 metus, o tai yra ilgas laiko tarpas. Pareiškėjos galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Be to, pastaruoju metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai, išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant nacionalinę vizą, būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ir Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o nacionalinės vizos suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas akcentavo, kad VSD pagal teisinį reglamentavimą yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

12. Teismas nurodė, jog bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėja savo gyvenamąja vietą (duomenys neskelbtini), Visagine, deklaruoja nuo 2018 m. lapkričio 12 d. Ji yra sudariusi santuoką, turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 2 d., leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. ir nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2023 m. kovo 9 d., dirbo UAB „Visagino linija “ nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. kovo 9 d. Visas šias aplinkybes Migracijos departamentas nurodė Sprendime. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien pati asmens gyvenamoji deklaracija neįrodo asmens integravimosi į visuomenę. Šeimos turtas, t. y. butas esantis (duomenys neskelbtini), Visagine, nuosavybes teise priklauso tik pareiškėjos sutuoktiniui nuo 2016 m. birželio 22 d. Pareiškėjos sutuoktinis butą įsigijo dar prieš santuoką, taigi, turtas yra jo. Taigi jos nesieja jokie ekonominiai, socialiniai ryšiai su Lietuva. Pareiškėjos noras gyventi Lietuvoje negali būti svarbesnis už grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui nesuteikta teisė kvestionuoti kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją ar ją vertinti kitaip. VSD surinkti ir VSD išvadoje pateikti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD išvadoje pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Dėl skirtingų Migracijos departamento sprendimuose nurodytų terminų teismas pažymėjo, kad pareiškėjo akcentuojami terminai neturi jokios teisinės reikšmės, kai sprendžiama dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 sprendimo pagrįstumo. Be to, pareiškėjai nustatytas atvykti draudimo laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, taip pat aktualu tai, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvą 30 mėnesių laikotarpiui. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė 30 mėnesių uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjos teises.

15. Teismas nustatė, kad Sprendime taip pat nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį. Teismas šiuo aspektu apžvelgė Taisyklių 15 punkte, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Teismas vertino, kad pareiškėjai pagrįstai taikytas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jos duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

16. Dėl skundžiamo Sprendimo atitikimo VAĮ reikalavimams teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste nurodė, kad sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Ginčijamas Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas nepažeidė VAĮ 3 straipsnio nuostatų. Teismas vadovavosi Taisyklių 20 punktu bei nustatė, kad pareiškėjai pranešimas buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 18 d. raštu, kuriuo Migracijos departamentas informavo pareiškėją informacinėje sistemoje aktyvioje paskyroje nurodytu elektroninio pašto adresu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, pareiškėja padavė skundus dėl visų Migracijos departamento priimtų sprendimų (administracinės bylos Nr. eI2-10038-809/2023, eI2-10073-979/2023, eI2-10834-764/2023).

18. Teismas vertino, kad ginčijamame Sprendime faktinės aplinkybės yra aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra VSD pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjos vertinimą (pvz., įvertino pareiškėjos socialinius ir šeimyninius ryšius su Lietuva bei VSD išvadą), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.

19. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir skundo reikalavimą tenkinti – panaikinti skundžiamą Migracijos departamento Sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

21. Pareiškėja nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismas paviršutiniškai atsakė į skundo argumentus, nepagrįstai nenustatė viešojo administravimo subjektų veiklos pažeidimų, sprendimą grindė nesusijusia teismų praktika arba ignoravo teismų praktiką analogiškose bylose, kai kuriuos skundo argumentus ir 2023 m. lapkričio 8 d. prašymą su papildomais įrodymais šališkai atsisakė vertinti, taip pažeisdamas gero viešojo administravimo principą. Dėl tų pačių faktinių aplinkybių kitoje byloje Nr. eI2-10038-809/2023 yra pateiktas kitoks vertinimas. Nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimai, o Migracijos departamento Sprendimas yra motyvuotas.

21.2. Dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės nebuvimo pagal ginčui aktualias faktines aplinkybes pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2275-502/2023. Nagrinėjamu atveju ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką vienas iš pagrindų yra Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. priimtas sprendimas, kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2275-502/2023 pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Administracinėje byloje Nr. eI2-10038-809/2023 (dėl atisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi) padarytos išvados yra reikšmingos šiai bylai. Apie priimtus teismų sprendimus buvo žinoma teismui. Teismo išvados padarytos neįvertinus sprendimo gretutinėje byloje, akcentuojant Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kurie nėra aktualūs konkrečioje byloje.

21.3. Nesutinkama su teismo argumentais, kuriais atmesti skundo motyvai dėl neatlikto pareiškėjos atvejo individualaus vertinimo. Migracijos departamentas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, t. y. duomenis apie pareiškėjos šeimą, darbą, gyvenimo trukmę Lietuvoje, padarytus pažeidimus, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, daryti išvadą apie pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui realumą. Konkrečiu atveju Migracijos departamentas surinko duomenis apie pareiškėjos asmenybę, tačiau tik formaliai jas išdėstė, neatlikęs kompleksinio vertinimo, o Sprendimo teisėtumą tikrinantis teismas šios spragos nepašalino.

21.4. Pareiškėja faktiškai Lietuvos Respublikoje gyvena 5 metus, kas laikytina pakankamu laiku integracijai Lietuvos Respublikoje. Deklaruota gyvenamoji vieta laikytina šeimos gyvenamąją vieta, nes tuo pačiu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs ir pareiškėjos sutuoktinis, lietuvių kilmės asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę. Yra pagrindas manyti, kad pareiškėja formaliai atitinka leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje keliamus reikalavimus. Šeimos nekilnojamas turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, ryšys su Visagino miestu leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja įvairiapusiškai sieja savo gyvenimą su Lietuvos Respublika glaudžiais, tarptautinės teisės saugomais, nepertraukiamais ryšiais. Be to, Migracijos departamentas nurodo, kad darbo sutartis nelaikoma ryšiu su Lietuvos Respublika, tačiau nemotyvuoja, kodėl nuolatinė darbovietė šalies teritorijoje nesukuria reikšmingo ryšio su valstybe.

21.5. Teismas nevertino, kad pareiškėja nepalaiko jokių ryšių su kitomis šalimis, neieško ryšių su pilietybės šalimi, todėl nėra hipotetinės galimybės pareiškėjai palikus šeimos namus išvykti į kitą šalį, kurti naują gyvenimą, kai asmens tapatybė ir identitetas glaudžiai susietas su faktinio buvimo šalimi. Nei iš Migracijos departamento Sprendimo turinio, nei iš teismo sprendimo nėra aišku, ar sprendžiant dėl pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje buvo įvertintas 6 metų gyvenimas Lietuvoje, jos ryšiai, veikla, indėlis mokant mokesčius, kuriant šalies pridėtinę vertę.

21.6. Akivaizdu, kad visi trys apskųsti pareiškėjos atžvilgiu Migracijos departamento priimti administraciniai aktai yra tarpusavyje susiję, nes visų jų pagrindas – VSD išvada, taigi visi sukuria iš esmės susijusias pasekmes pareiškėjai. Migracijos departamentas, priėmęs nekorektiškus, tarpusavyje nesuderintus administracinius aktus, pažeidė VAĮ 3 dalyje nustatytą išsamumo principą. Nėra aišku, kokiam terminui pareiškėjai neleistina būti Lietuvos Respublikoje. Be to, buvo apsunkintas pareiškėjos savigynos įgyvendinimas nepateikiant skundžiamo Sprendimo, o tik informacinį pranešimą. Sprendimas išsiųsti pareiškėją buvo gautas anksčiau už sprendimą uždrausti atvykti. Sprendimas išsiųsti asmenį, nenurodant uždraudimo atvykti motyvų ir terminų, iš esmės vertinamas kaip viešojo administravimo įstaigos darbo esminis pažeidimas, sukėlęs pareiškėjai neigiamas pasekmes.

21.7. Netinkamai taikyta Kriterijų vertinimo tvarka, nes pareiškėja turi šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje. Be to, teismas nutarė, kad nėra pagrindo nagrinėti kitų skundo argumentų, nes jie nėra esminiai sprendžiant administracinę bylą, tame tarpe ir pareiškėjos skunde dėstomų argumentų dėl perteklinio draudimo taikymo tikslingumo ir proporcingumo, grėsmės valstybės saugumui fakto nustatymo ir įrodymo būtent pareiškėjos individualizuotoje situacijoje.

21.8. Bendro pobūdžio informacijos išdėstymas niekaip nesusietas su pareiškėja, nenurodoma, kokia tiksli jos gyvenimo ir veiklos grėsmė kyla valstybės saugumui pagal išdėstytas nacionalines strategijas. Teismas nevertino grėsmės valstybės saugumui kriterijaus, neatskleidė jo pareiškėjos asmenybės kontekste. Nėra aišku, kokią būtent realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę kelia ar ateityje gali realiai kelti paprasta moteris, kurianti šeimą su Lietuvos Respublikoje turinčiu leidimą gyventi asmeniu. Sprendimas nėra proporcingas bei turi diskriminacijos požymių geopolitiniame kontekste. Šiuo aspektu teismas skundo argumentų nenagrinėjo, ignoravo šeimos susijungimo prioritetą.

21.9. Perteklinis atsakovo sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS sistemą priimtas vienu pagrindu – VSD vertinimu ir sprendimu uždrausti atvykti, tačiau jos individuali rizika, susijusi su perspektyviniu bandymu atvykti į Šengeno erdvę, nenustatinėta. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja neturi jokių sąsajų su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Jos ryšiai yra Lietuvos Respublikoje, nes čia yra jos šeima ir darbas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad šeima turi bent jau hipotetinę galimybę ieškoti būdų patekti į kitas Šengeno erdvės šalis, nes jos sutuoktinis yra susietas su Lietuvos Respublika. Įrašymas į SIS nelaikytinas pagrįstu ir motyvuotu. Migracijos departamento Sprendimas privalo būti panaikintas kaip neproporcingas ir pažeidžiantis administracinių sprendimų priėmimo tvarką.

Atsiliepimas

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste, be kita ko, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos darbas (tarnyba) gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Valstybės saugumas – esminę reikšmę turinti vertybė.

22.2. Teismas, įvertinęs visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Pareiškėja, pasirinkdama darbą (duomenys neskelbtini), žinojo, kad personalui keliami itin griežti reikalavimai, o tokių institucijų personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. ji privalo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėja minėtoje institucijoje dirbo 2009–2017 m., t. y. net 8 metus.

22.3. Migracijos departamentas nustatė, kad užsienietė turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2018 m. sausio 17 d. yra sudariusi santuoką su Lietuvoje gyvenančiu Kazachstano Respublikos piliečiu, turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Pareiškėjos skunde nurodytos kitos aplinkybės (darbo pobūdis, užimamos pareigos, darbas Lietuvoje, santuoka) nepaneigia jos galimos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

22.4. Nesutinkama, kad ginčijamame Sprendime turi būti nurodyti konkretūs veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Užtenka įvertinti pačio pareiškėjos klausimyne pateiktą informaciją ir byloje nustatytas kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes, kurių pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Konkrečiu atveju buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, tačiau jie nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Šalies argumentai

22.5. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti esminiai viešojo administravimo principai, nes nebuvo pateiktas ginčijamas Sprendimas. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 18 d. raštu informavo pareiškėją apie jos atžvilgiu priimtą Sprendimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista pareiškėjos galimybė pasinaudoti sprendimo apskundimo teise. Pareiškėjos teiginiai, kad ji dėl to patyrė žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

22.6. Kitame (išsiuntimo) sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos neturėjo jokios įtakos priimant ginčijamą Sprendimą, kuris atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, kurie nenusveria jos grėsmės valstybės saugumui.

Atsiliepimas

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti šiais argumentais:

23.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas pagrįstai nesivadovavo pareiškėjos nurodomais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais kaip precedentais, nes pareiškėjos nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi iš esmės. Teismo sprendimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiško pobūdžio bylose.

23.2. Teismų praktikoje asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis.

23.3. Pareiškėja gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose valdžios struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjos ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjos kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo šių ryšių susiformavimo ar aktualumo praėjo tam tikras laiko tarpas. Pareiškėja dėl savo ankstesnio darbo bei ryšių su Baltarusijos valdžios institucijomis bei pareigūnais tampa lengviau palenkiama vykdyti kilmės šalies specialiųjų tarnybų užduotis.

23.4. Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valdžios institucijose dirbančių asmenų (nepriklausomai nuo jų einamų pareigų) patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėja, turėdama teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

23.5. Rusijos keliamų grėsmių Lietuvai ir šios valstybės karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste asmens lojalumas Lietuvai priešiškai Baltarusijos valstybei savaime suponuoja nelojalumą Lietuvai, kuris sietinas su Lietuvos valstybės pagrįstu nepasitikėjimu tuo asmeniu ir reiškia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė, o juo labiau bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

23.6. Pareiškėja nepateikė duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydama jai pateiktą privalomą klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

Šalies argumentai

23.7. Pareiškėja be pagrindo nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos individualią situaciją. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas individualus pareiškėjos situacijos vertinimas, t. y. vertinti jos šeiminiai, socialiniai bei ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos Lietuvoje.

24. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad po apeliacinio skundo pateikimo atsirado naujos aplinkybės ir atitinkamai poreikis pateikti į bylą 2021 m. sausio 12 d. Migracijos departamento pranešimą, iš kurio matyti, kad Migracijos departamentas 2024 m. sausio 12 d. atšaukė pareiškėjai uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kas, pareiškėjos teigimu, patvirtina jos nepavojingumą ir grėsmių nebuvimą. Pareiškėja dėl ginčo esmės pabrėžia, kad ji turi stiprius socialinius ryšius su Lietuva (sutuoktinį, nekilnojamąjį turtą, darbą), o praeityje jokio karinio išsilavinimo neturėjo, mokymuose nedalyvavo. Pareiškėja pažymi, kad VSD atsiliepime vadovaujasi ginčui neaktulia teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Konkrečiu atveju aktualu tai, jog pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvių kilmės. Dėl pareiškėjos tariamos grėsmės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs bei priėjo išvados, jog jokios grėsmės pareiškėjos atveju nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismas vertino, kad nors pareiškėjos darbas (duomenys neskelbtini) nebuvo susijęs su karine tarnyba, pareiškėja neturėjo jokio tokiai tarnybai būdingo laipsnio, darbinė veikla apsiribojo techninio darbuotojo funkcijomis apsaugos punkte, tačiau tai nepaneigia jos grėsmės Lietuvos saugumui. Teismas sprendė, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatliko individualaus jos aplinkybių vertinimo, neatsižvelgė į administracinėje byloje dėl atisakymo išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi jos naudai padarytas išvadas.

28. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 ir 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nesutinka su jo išvadomis dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo: Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

29. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu, priimtu vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui iš esmės konstatuota įvertinus VSD 2023 m. kovo 9 d. rašte Nr. 18-2685 pateiktą vertinimą, kad pareiškėjos 2009–2017 m. darbas (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareiškėjos užpildytame klausimyne, vykdant budėtojos pareigas, suponuoja vertinimą, kad pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

31. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

32. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Migracijos departamentą atlikus savarankišką galimos pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui buvimo vertinimą, kurio metu būtų įvertintos ne tik VSD išvadoje nurodytos aplinkybės, bet ir kitos su pareiškėja susijusios individualios aplinkybės: yra / nėra duomenų, kad asmuo kokiais nors savo veiksmais būtų išreiškęs priešiškumą Lietuvos valstybei ar lojalumą Baltarusijos ar Rusijos režimams, kad aktyviai reikštų savo politines pažiūras, kurios būtų nesuderinamos su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais ir pan.; nors Migracijos departamentas ginčijame Sprendime nustatė, kad pareiškėja 2018 m. sausio 17 d. yra sudariusi santuoką su Lietuvoje gyvenančiu Kazachstano Respublikos piliečiu V. S., turinčiu leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (leidimas nuolat gyventi Lietuvoje pareiškėjos sutuoktiniui išduotas kaip lietuvių kilmės asmeniui), pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (bylos duomenimis tuo pačiu adresu kaip ir sutuoktinis V. S.: (duomenys neskelbtini), Visaginas, nuo 2018 m. lapkričio 12 d.), tačiau Migracijos departamentas vertinimo jos šeiminių ryšių aspektu neatliko, situacijos neindividualizavo; nevertinti ir kiti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika (Lietuvoje gyvena 6 metus ir pan.), taip pat ryšių su šalies, kurios pilietė ji yra, buvimas.

33. Išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjos grėsmės valstybei vertinimas, pagrindžia ir tai, jog Migracijos departamentas skundžiamame sprendime akcentavo pareiškėjos atžvilgiu Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. priimtą sprendimą Nr. 23S60807 atsisakyti N. M. pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuris Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-10038-809/2023 yra panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2275-502/2023 sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimu panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą atsisakyti N. M. pakeisti leidimą laikinai gyventi. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje pažymėjo, kad iš VSD teiktos išvados, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju, nėra aišku, kaip iš esmės buvo įvertinta pareiškėjos pozicija, pateikta klausimyne, taip pat apeliacinės instancijos teismas pabrėžė būtinumą iš naujo atlikti išsamų ir visapusišką pareiškėjos grėsmės valstybei vertinimą.

34. Dėl skundžiamu Migracijos departamento Sprendimu į Šengeno informacinę sistemą įvesto perspėjimo dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).

35. Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras“), taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), kas nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS), dėl ko ir ši ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas: ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.)

37. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

38. Galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos (1 996,50 Eur už skundo parengimą, 302,50 Eur už atstovavimą, įskaitant pasirengimą teismo posėdžiui pirmosios instancijos teisme, 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą pirmosios instancijos teisme, 2 178 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą apeliacinės instancijos teisme, įskaitant PVM), pagrįstos įrodymais, iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pateiktais duomenimis pareiškėja bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė iš viso 4 719 Eur atstovavimo išlaidų. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į tai, kad ši administracinė byla nepasižymi sprendžiamų teisinių klausimų tokio pobūdžio bylose naujumu, administracinė byla 2023 m. lapkričio 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta per gana trumpą laiką (pradžia – 10.45 val., o pabaiga – 10.54 val.), į tai, kad pareiškėją šioje administracinėje byloje atstovauja advokatas Andriejus Melkovas, kuris pareiškėjos interesus gynė ir administracinėje byloje dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl advokatui pareiškėjos atvejis buvo žinomas, be to, pareiškėjos atstovas advokatas Andiejus Melkovas rengė pareiškėjai skundą ir dalyvavo šios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl atstovavimo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme atitinkamai buvo mažesnės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma turi būti mažinama iki 1 500 Eur sumos, kuri atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 22,50 Eur, o už apeliacinio skundo padavimą – 11,25 Eur žyminio mokesčio, iš viso 33,75 Eur. Taigi, iš viso pareiškėjai yra priteisiama 1 533,75 (1 500 + 33,75) Eur bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos N. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos N. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 23S69610.

Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjai N. M. 1 533,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasMilda Vainienė