Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-733-549/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-20
Bylos Nr.
eII-733-549/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00731-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-733-549/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00731-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3.; 21.10.1.; 21.10.4. (S)
ROIK: 25280421642KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARtIS2025 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., el. paštu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-18 nutarimo Nr. 30-ANR N-11440-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025-09-18 nutarimu Nr. 30-ANR N-11440-2025 A. V. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 35 Eur bauda už tai, kad jis 2025-07-22, 13 val. 52 min., Taikos pr. 55, Klaipėdoje, vairuojant transporto priemonę „Volkswagen UP!“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 181 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-18 nutarimą Nr. 30-ANR N-11440-2025. Skunde nurodo, jog nagrinėdama bylą institucija neįvertino visų įvykio aplinkybių, priimdama sprendimą rėmėsi teismų praktika, o ne konkretaus atvejo vertinimu, kas lėmė klaidingų išvadų padarymą ir iš esmės neteisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjas pažymi, kad KET reikalauja: „prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą“, „prieš sukdamas į dešinę vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto“. „Iš anksto“, šiuo atveju, buvo 20 metrų skirtumas tarp pirmojo ir antrojo posūkio į dešinę, kad įvertinęs eismo intensyvumą, eismo juostų užimtumą vairuotojas galėtų: „nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, išskyrus tuos atvejus, kai tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“. Pasak pareiškėjo, jeigu šioje konkrečioje kelio vietoje vairuotojas elgtųsi taip, kaip reikalauja minima teismų praktika – prieš įvažiuodamas į eismo juostą, kuri skirta važiuoti maršrutiniam transportui, jis turėtų persirikiuoti į kairę eismo juostą, kurioje tokiu paros metu vyksta labai intensyvus eismas, todėl jam reikėtų sulėtinti greitį ar visai sustoti, kad sulauktų galimybės persirikiuoti į kairę eismo juostą, tokiu būdu, stabdydamas maršrutinio ar elektrinio transporto eismą, vėliau, už 20-30 metrų, vėl turėtų sulėtinti greitį ar visai sustoti, kad grįžtų į tą pačią kraštinę eismo juostą posūkiui į dešinę, sukeldamas eismo sumaištį ir galimai avarines situacijas bei, priešingai nei siekiama KET, trukdyti viešajam transportui greičiau pasiekti kelionės tikslą. Konkrečiu atveju maršrutinio transporto eismas nebuvo trikdomas, pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui nebuvo sudaromas, KET nenusižengta, nes kaip pripažino institucija: „nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas“, o tik vienintelis dalykas – vairuotojo veiksmai neatitiko teismų praktikos, kurios pritaikymas ir atsiranda vienaip ar kitaip išnagrinėjus bylą.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. KET XXII skyriuje 181 punkte yra nurodyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, fotonuotraukos, ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Vadovaujantis ANK 573 straipsniu, priimtas nutarimas A. V. išsiųsti tinkamai. Nustatyta, kad A. V., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, A. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-09-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11440-2025 be pakeitimų. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. V. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad KET nustatyti dviprasmiški reikalavimai, kad prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą ir prieš sukdamas į dešinę vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Todėl jo nuomone 20 metrų atstumas, nuo tos vietos, kur buvo užfiksuotas jo automobilis iki posūkio į dešinę, nebuvo per didelis. Ypač, kai eismas kairėje eismo juostoje buvo labai intensyvus, todėl jis, tam kad į ją persirikiuotų, būtų trukdęs eismą „A“ juostoje, o po to, vos už 10 metrų vėl grįždamas į šią juostą, gal galėtų pasukti, būtų stabdęs eismą kairėje juostoje. Apskritai, jo manymu, kamera stovi blogoje vietoje, nes ten kas 20 metrų yra nusukimai į dešinę – į kiemą, stovėjimo aikštelę, į kurią jis važiavo, ir Paryžiaus Komunos g., todėl labai sudėtinga nustatyti, kurioje vietoje reikia persirikiuoti. Jis atvažiavo iš Kauno g., kur dar nebuvo „A“, ši juosta atsiranda tik nuo tos vietos, kur stovi kamera, kuri ir fiksavo, kad jis važiavo „A“ juosta ir nepasuko į pirmą posūkį dešinėn – į kiemą. Jo nuomone – pirmas posūkis į dešinę turėtų būti laikomas susikirtimas su kita gatve, kuris buvo už 50 metrų. Todėl jo nuomone, pažeidimo jis nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

A. V. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad vairuojant transporto priemonę „Volkswagen UP!“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, tuo pažeisdamas KET 181 punktą, kuris draudžia kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, važiuoti ne maršrutinėms transporto priemonėms.

KET 106 punkte nurodoma, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.

Pareiškėjas teisus, kad KET 182 punkte yra numatytos KET 181 punkto draudimo išimtys, leidžiančios į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui važiuoti, persirikiuoti ir ta pačia kryptimi važiuojančiam kitam, ne maršrutiniam transportui, t. y. kai ši juosta yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į šią juostą privalo persirikiuoti vairuotojai sukantys į dešinę, taip pat į ją gali persirikiuoti vairuotojai, apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę.

Tačiau, nors KET 182 punkto taisyklė nustato, jog į dešinę sukantys eismo dalyviai privalo persirikiuoti į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą, ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė važiuoti šia eismo juosta neribotą atstumą

Pareiškėjas neginčija, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje važiavo eismo juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui, tačiau tvirtina, kad tai darė tik todėl, kad netrukus – už 20 metrų – ketino sukti į dešinę, į stovėjimo aikštelę, todėl jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo važiuoti šia juosta, ypač kai KET nėra nustatyta, kokiu atstumu iki posūkio į dešinę privaloma/galima persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą.

Tiesa, KET 106 ir 182 punktuose nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į šią eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktiką persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę. Kitoks KET nuostatų aiškinimas prieštarautų logikai ir eismo juostas, skirtas tik maršrutiniam transportui, darytų beprasmiškas, nes tokiu atveju jomis, motyvuojant tuo, kad kažkuriuo metu yra ketinama sukti į dešinę, būtų galima važiuoti iš esmės bet kokį pageidaujamą atstumą (pavyzdžiui, įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą jos pradžioje ir posūkį į dešinę, pravažiavus visus tarpinius posūkius, atlikti tik tokios eismo juostos pabaigoje, paskutinėje sankryžoje ir pan.) (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-651/2022, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-364-935/2024). Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Todėl šiuo atveju kai teisės akte nėra įtvirtinta konkreti taisyklė, teismas vadovaujasi aukštesnės instancijos teismų suformuotu išaiškinimu. Ir pagal minėtą teismų praktiką reiškia, kad į eismo juostą, skirta važiuoti maršrutiniam transportui, galima persirikiuoti tik prieš pat atliekant posūkio manevrą į dešinę. Kitaip elgtis negalima ir esant intensyviam eismui.

Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, dėl ko ginčo nėra, pareiškėjo vairuojamas automobilis Volkswagen UP!“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas važiuojantis maršrutinio transporto eismui skirta eismo juosta ties Taikos pr. 55, Klaipėdoje. Pareiškėjas nurodė, jog į Taikos pr. įvažiavo iš Kauno g. ir važiavo iki stovėjimo aikštelės. Maršrutiniam transportui skirta juosta prasideda ties Taikos pr. namu Nr. 55, ir pirmas išvažiavimas į dešinę yra pravažiavus šį namą, beje, pagal „Google“ žemėlapio matavimus – apytiksliai už 110 m nuo „A“ juostos pradžios (https://www.google.com/maps/@55.6956212,21.1507207,126m/data=!3m1!1e3?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MTExMC4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D). Tačiau fotonuotraukoje užfiksuota, kad automobilis pravažiuoja šį pirmą posūkį į dešinę ir tolsta (13.52.41 val.). Pareiškėjas tvirtino, kad važiavo į stovėjimo aikštelę, bet jos adreso nenurodė. Iš minėto žemėlapio matyti, jog kitas artimiausias posūkis į dešinę buvo tik tarp Taikos pr. 41, ir Taikos pr. 39, pastatų – pagal „Google“ žemėlapio matavimus apytiksliai už 290 m nuo „A“ juostos pradžios

(https://www.google.com/maps/@55.6952371,21.1508664,65m/data=!3m1!1e3?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MTExMC4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D). Taigi, šie duomenys paneigia, jog pareiškėjas maršrutinėms transporto priemonėms skirta juosta važiavo vos 20 metrų, nes tokiu atstumu nuo tos vietos, kurioj užfiksuotas pareiškėjo vairuotas automobilis, nėra jokio nusukimo į dešinę pusę. O esamas atstumas buvo pakankamas, kad pareiškėjas galėtų persirikiuoti į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą prieš sukant į dešinę.

Pareiškėjo kaltės nepaneigia ir nurodoma aplinkybė, kad eismas tuo metu buvo labai intensyvus, nes KET 182 punktas nenumato galimybės važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta esant dideliam eismo intensyvumui kitomis kelio juostomis. Priešingai, maršrutiniam transportui skirta eismo juosta kitų transporto priemonių eismas ribojamas, siekiant išvengti spūsčių ir užtikrinti, kad viešajam transportui nebūtų trukdoma ir juo būtų galima greičiau pasiekti kelionės tikslą.

Kadangi, akivaizdu, jog A. V. maršrutiniam transportui skirta juosta važiavo ne 20 metrų, o žymiai ilgesnį atstumą, todėl tokiu būdu važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta į ją įvažiuodamas ne prieš sukant į dešinę, elgėsi neleistinai ir pažeidė KET reikalavimus, dėl ko pagrįstai pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nebuvo keliamas. Teismas pagrindo keisti paskirtą nuobaudą taip pat neturi pagrindo, nes ji paskirta tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl paskirtos nuobaudos dydis nekeičiamas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. V. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025-09-18 nutarimą Nr. 30-ANR N-11440-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė