Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-364-935/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-364-935/2024Nutartis · 2024-12-06Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-01-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-02-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-06
Bylos Nr.
AN2-364-935/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01417-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-364-935/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01417-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimu M. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 45 Eur dydžio bauda, nes jis 2024 m. gegužės 29 d., 14.22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., vairuodamas transporto priemonę, važiavo tik maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 181 punkto nuostatas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. nutarimu panaikino Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimą.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ties pastatu, esančiu Ukmergės g. 140, teisės pažeidimo padarymo metu buvo horizontalus kelio ženklinimas – brūkšninė linija ir vairuotojai, norintys pasukti į dešinę, t. y. įvažiuoti į teritoriją, kurioje anksčiau veikė autoservisas, galėjo įvažiuoti į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, nepažeisdami KET. Brūkšninės linijos pradžia buvo 30 metrų iki minėto posūkio į dešinę, todėl akivaizdu, kad toks ženklinimas buvo skirtas būtent posūkiui į teritoriją, kurioje anksčiau veikė autoservisas, o ne į Paribio gatvę, kuri yra apytiksliai už 180 metrų, prieš kurią taip pat yra horizontalus kelio ženklinimas – brūkšninė linija.

Žemesnės instancijos teismas

5. Institucijos vyriausiojo tyrėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino M. B. pateiktas nuotraukas. Vien tai, kad 2024 m. liepos mėnesį kelio ženklinimas buvo pakeistas, nepatvirtina to, jog ženklinimas buvo klaidinantis. Eismo reguliavimas anksčiau buvo organizuotas taip, kad vairuotojai, norintys įvažiuoti į teritoriją, kurioje veikė autoservisas, nepažeistų KET 181 punkto reikalavimų. Brūkšninė linija iki aptariamos teritorijos, kuri šiuo metu yra aptverta, buvo skirta nurodyti posūkio vietą į šią teritoriją.

6. Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, jog KET 182 punkto nuostatos negali būti suprantamos kaip suteikiančios vairuotojui teisę važiuoti eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, neribotą atstumą. Iš tikrųjų KET 182 punkte nėra nurodytas konkretus atstumas, kuomet vairuotojas turi teisę įvažiuoti į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, kai ketinama sukti į dešinę, tačiau ši taisyklė taikoma tuomet, kai eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. B. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš tikrųjų Ukmergės g. 140, Vilniuje, nėra jokio autoserviso. Šiuo metu teritorijoje, kurioje anksčiau veikė autoservisas, yra tik apleistas pastatas, o įvažiavimas į šią teritoriją yra užtvertas, todėl į šią teritoriją nėra galimybės pasukti. Kelio ženklinimas buvo pakeistas po 2024 m. gegužės 29 d., siekiant išvengti eismo dalyvių klaidinimo, nors tai turėjo būti padaryta dar prieš įdiegiant papildomą funkciją veikiančiam greičio matuokliui arba panaikinus įvažiavimą į anksčiau veikusio autoserviso teritoriją.

Šalies argumentai

9. M. B. nesutinka su teiginiais, kad jis persirikiavo į kraštinę eismo juostą likus apie 180 metrų iki posūkio į Paribio gatvę. Iš tikrųjų persirikiuota buvo arčiau posūkio į Paribio gatvę, pravažiavus anksčiau veikusio autoserviso teritoriją bei esant leidžiamam kelio ženklinimui. Iš anksto atlikti veiksmai, t. y. persirikiavimas, posūkio signalo įjungimas, greičio sumažinimas, padidina eismo saugumą ir tai akcentuojama KET. Atstumas, kurį nurodo Institucijos vyriausiasis tyrėjas, yra bendras atstumas nuo Paribio gatvės iki brūkšninės linijos pradžios.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime aiškinama, kad pagal 2024 m. gegužės 29 d. egzistavusį kelio ženklinimą M. B. manė, jog jis toje vietoje, norėdamas pasukti į Paribio gatvę, turėjo teisę persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, nes brūkšninė linija tęsėsi net ir pravažiavus panaikintą įvažiavimą į autoserviso teritoriją, kad toje vietoje brūkšninė linija ir yra skirta tam, jog vėliau būtų galima pasukti į dešinę. Šiuo metu egzistuojantis kelio žymėjimas nekelia jokių abejonių dėl to, kur galima persirikiuoti, norint pasukti į Paribio gatvę, nes nebereikia spėlioti, kam skirta brūkšninė kelio ženklinimo linija.

11. Taip pat M. B. teigia, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog jis neturėjo tikslo ir nesiekė padaryti pažeidimo, ypač įvertinus tai, kad tuo metu eismas nebuvo intensyvus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Institucijos vyriausiojo tyrėjo apeliacinis skundas tenkintinas.

12. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už kelio ženklinimo nesilaikymą. KET 181 punkte yra nustatytas draudimas kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, važiuoti ne maršrutinėms transporto priemonėms. KET 181¹ punkte nustatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus atvejus, numatytus KET 181¹ punkto 1-6 papunkčiuose. KET 182 punkte nustatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, prieš posūkį į dešinę sukantys vairuotojai privalo persirikiuoti į šią eismo juostą.

13. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. B., 2024 m. gegužės 29 d., 14.22 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties posūkiu į Paribio gatvę, vairuodamas automobilį, važiavo eismo juosta, kuri buvo pažymėta horizontaliaisiais kelio ženklinimais, nurodytais KET 3 priedo 1.21¹ (A+), 1.30 (elektromobilis) ir 1.30¹ (motociklas) punktuose. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad eismo juosta, kuria ties Paribio gatve važiavo M. B. vairuojamas automobilis, teisę važiuoti turėjo tik maršrutinis transportas, elektromobiliai ir motociklai, o M. B. automobilis, kuris nėra priskiriamas anksčiau nurodytoms transporto priemonių rūšims bei kategorijoms, į aptariamą eismo juostą teisę turėjo įvažiuoti tik laikydamasis KET 182 punkto nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teisme M. B. aiškino, kad jis ketino sukti į Paribio gatvę, todėl, pamatęs vietą, kurioje leidžiama įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, į šią eismo juostą, laikydamasis KET 182 punkto reikalavimų, ir įvažiavo. Vėliau suprato, kad, norint pasukti į Paribio gatvę, įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą iš tikrųjų buvo galima toliau. Šiuo atveju jis buvo suklaidintas netikslaus kelio ženklinimo (b. l. 38-39). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę transporto priemonė gali įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, KET yra numatyta, kad į tokią eismo juostą galima įvažiuoti prieš posūkį į dešinę, tačiau nėra nurodyta, jog turi būti kertama artimiausia prie sankryžos esanti brūkšninė linija, be to, kelio ženklinimas toje vietoje, kurioje M. B. įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, buvo pakeistas ir šiuo metu toje vietoje įvažiavimas į šią juostą nebegalimas, todėl Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimą panaikino. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad su aptartais pirmosios instancijos teismo teiginiais ir padarytomis išvadomis negalima sutikti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. B. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teiginiais, kad M. B., įvažiuodamas į eismo juostą, kuria turi teisę važiuoti maršrutinis transportas, elektromobiliai ir motociklai, ties pastato, esančio Ukmergės g. 140, teritorija, turėjo pagrindo manyti, jog jis elgiasi teisėtai, t. y. laikosi KET 182 punkto reikalavimų. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad toje vietoje, kurioje M. B. įvažiavo į aptariamą eismo juostą, yra brūkšninė linija, kuri leidžia įvažiuoti arba išvažiuoti iš maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos. Ši brūkšninė linija prasideda iki įvažiavimo į teritoriją, kurioje yra nebeveikiančio autoserviso pastatas, ir baigiasi šiek tiek toliau už šio įvažiavimo/išvažiavimo (įvažiavimas/išvažiavimas į minėtą teritoriją yra apytiksliai ties brūkšninės linijos viduriu). Nekyla abejonių, kad ši brūkšninė linija buvo skirta tam, jog transporto priemonės galėtų įvažiuoti ir išvažiuoti į minėtą teritoriją, o jos ilgis (tiek prieš, tiek už įvažiavimo/išvažiavimo) buvo nulemtas poreikio sudaryti sąlygas transporto priemonėms saugiai įvažiuoti ir išvažiuoti iš šios teritorijos bei įsilieti į eismą (išvažiavimo atveju). Aplinkybė, kad įvažiavimas/išvažiavimas į aptariamą teritoriją 2024 m. gegužės 29 d. buvo užtvertas, į ją nebuvo galima įvažiuoti ar išvažiuoti, niekaip neleidžia daryti prielaidos ar išvados, jog brūkšninės linijos paskirtis pasikeitė ir ja buvo žymima vieta, kurioje, įvažiavus į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, vėliau galima pasukti į Paribio gatvę, į kurią posūkis yra už keliasdešimties metrų. Faktą, kad, pasibaigus brūkšninei linijai, kuri buvo ties pastato, esančio Ukmergės g. 140, teritorija, dešinėje esančia eismo juosta turėjo teisę važiuoti tik maršrutinis transportas, elektromobiliai ir motociklai, patvirtina ir kelio ženklinimas, t. y. ant šios eismo juostos yra ženklinimai, nurodyti KET 3 priedo 1.21¹, 1.30 ir 1.30¹ punktuose, kuris aiškiai indikuoja, jog šia eismo juosta gali naudotis tik nurodytos rūšies ir (ar) kategorijos transporto priemonės, kad kelio atkarpa, kuria turėjo teisę naudotis ir kitos transporto priemonės, baigėsi pasibaigus brūkšninei linijai. Aptartų aplinkybių vertinimo niekaip nekeičia ir faktas, kad vėliau kelio ženklinimas toje vietoje, kurioje M. B. įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, buvo pakeistas, t. y. brūkšninė linija buvo pakeista ištisine linija. Ženklinimo, kuris, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, KET nuostatas išmanančiam vairuotojui ir taip turėjo būti aiškus, keitimas nešalina M. B. atsakomybės už KET reikalavimų nesilaikymą. Taip pat M. B. atsakomybės nešalina ir tai, kad šiuo atveju nebuvo sutrukdytas kitų transporto priemonių eismas.

16. KET 182 punkte, kaip jau minėta, yra nustatyta, kad į maršrutiniam transportui važiuoti skirtą eismo juostą įvažiuoti galima prieš posūkį į dešinę. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad vietoje, kurioje M. B. įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, nebuvo posūkio į Paribio gatvę, į kurią jis ir ketino sukti, o buvo posūkis, kuriuo tuo metu nebuvo galima naudotis, į pastato, esančio Ukmergės g. 140, teritoriją. Taigi M. B., ketindamas sukti į Paribio gatvę, privalėjo važiuoti iki to posūkio, į kurį ketino sukti, ir tik tuomet leistinoje vietoje, kur yra brūkšninė linija, įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Jeigu prie posūkio į Paribio gatvę nebūtų brūkšninės linijos, tokia aplinkybė reikštų tik tai, jog iš Ukmergės gatvės į Paribio gatvę toje vietoje apskritai sukti negalima (posūkis į dešinę negalimas).

17. M. B. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad jis gerai nežinojo, kurioje vietoje yra posūkis į Paribio gatvę, todėl jis suklydo ir įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ne toje vietoje, kurioje turėjo teisę į šią juostą įvažiuoti. Vis tik M. B. pirmosios instancijos teisme nurodė ir tai, kad toje vietoje nuo senų laikų buvo greičio matuoklis, kiti vairuotojai vieta, kurioje jis įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, naudodavosi, siekdami neteisėtai išvengti spūsčių, t. y. važiuodavo eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui iki tos vietos, kurioje jis įvažiavo į šią eismo juostą, ir iš šios eismo juostos išvažiuodavo. Tokie M. B. paaiškinimai rodo, kad jis iš tikrųjų žinojo, jog posūkis į Paribio gatvę yra toliau ir prie šio posūkio yra galimybė, nepažeidžiant KET reikalavimų, įvažiuoti į dešinėje esančią eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, siekiant pasukti į dešinę.

18. Iš tikrųjų KET nėra nustatyta, kad norintys pasukti į dešinę vairuotojai privalo į eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, persirikiuoti artimiausioje leistinoje vietoje prieš posūkį. Vis tik kitoks KET nuostatų aiškinimas prieštarautų logikai ir eismo juostas, skirtas tik maršrutiniam transportui, darytų beprasmiškas, nes tokiu atveju jomis, motyvuojant tuo, kad kažkuriuo metu yra ketinama sukti į dešinę, būtų galima važiuoti iš esmės bet kokį pageidaujamą atstumą (pavyzdžiui, įvažiuoti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą jos pradžioje ir posūkį į dešinę, pravažiavus visus tarpinius posūkius, atlikti tik tokios eismo juostos pabaigoje, paskutinėje sankryžoje ir pan.).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimu M. B. buvo visiškai pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas transporto priemonę, važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, kai to pagal KET reikalavimus daryti neturėjo teisės. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarimas yra naikintinas.

20. Tuo pačiu konstatuotina, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarime nepagrįstai buvo padaryta išvada, jog M. B. pažeidė KET 181 punkto nuostatas. Atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas šio procesinio sprendimo 13 pastraipoje, Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimas yra tikslintinas, nurodant, kad M. B. pažeidė KET 181¹ punkto reikalavimus, kurie savo esme nesiskiria nuo KET 181 punkto reikalavimų ir niekaip nekeičia M. B. teisinės padėties, nustatytų aplinkybių vertinimo. Kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimas turėtų būti panaikintas ar kaip nors keičiamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. liepos 31 d. nutarimą patikslinti ir nurodant, kad M. B. pažeidė ne KET 181 punkto, o KET 181¹ punkto nuostatas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis