Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. T. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015-12-21 sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „4finance“ perleido reikalavimą International Risk Management OÜ, kuri 2016-03-10 reikalavimą perleido ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę į su atsakovu A. T. sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsiradusią skolą. 2016-05-10 raštu pradinė kreditorė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.

Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes įspėtas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014-01-15 pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui 20 dienų terminui suteikta 86,89 Eur dydžio paskola. 2014-05-02 šios sutarties pagrindu atsakovui buvo suteikta papildoma vartojimo kredito suma – 289,62 Eur 20 dienų terminui. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad pradinė kreditorė 2014-01-15 ir 2014-05-02 viso atsakovui pervedė 376,51 Eur. Atsakovas grąžino tik dalį paskolos ir liko nesumokėta 289,91 Eur dydžio skola.

Pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2015-12-21 sutartimi perleido neįvykdytus įsipareigojimus pagal kredito sutartis International Risk Management OÜ, o International Risk Management OÜ 2016-03-10 reikalavimų perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą informuotas 2016-05-10 siųstu pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl, vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 289,91 Eur skola.

Vadovaudamasi sutarties nuostatomis ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6,23 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 6,23 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 468,86 Eur dydžio palūkanas, kurios skaičiuotos atsakovui praleidus mokėjimo terminą, t. y. laikotarpiu nuo 2014-04-06 (kadangi atsakovas kredito grąžinimo termino tęsimą darė vėluodamas) iki 2015-08-05, taikant sutartyje numatytą bendrą kredito kainos metinę normą – 199,90 proc. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina valstybė (Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Darytina išvada, kad prašomos priteisti palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2014-04-06 iki 2015-08-05 priteistina 72,11 Eur (296,14 Eur x 0,05 : 100 x 487 dienos) dydžio palūkanų suma, susidariusi po kredito grąžinimo termino. Likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl palūkanų, susidariusių po kredito grąžinimo termino, priteisimo atmestina. Dėl to ieškovei iš viso priteistini 368,25 Eur (289,91 Eur paskolos + 6,23 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino + 72,11 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino).

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 368,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-05-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 17 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 48,14 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 8,18 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,91 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 91 ct) negrąžintos paskolos, 6,23 Eur (šešis eurus 23 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 72,11 Eur (septyniasdešimt du eurus 11 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino (skaičiuotų laikotarpiu nuo 2014-04-06 iki 2015-08-05), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 368,25 Eur dydžio sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018-05-24 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 8,18 Eur (aštuonis eurus 18 ct) žyminio mokesčio išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos skųsti sprendimą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.