Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SP-17854-775/2019 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2SP-17854-775/2019, pradėta pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei A. A. dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0036/19/01893 ir Nr. 0036/19/01966.

Pareiškėjas skunde pareiškė nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog byla negali būti išnagrinėta nešališkai, kadangi Kauno apygardos teisme dirbantys asmenys sistemingai pažeidinėja pareiškėjo procesines bei žmogaus teises. Pareiškimu nušalinimas reiškiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo nušalinti nuo nušalinimo klausimo nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę pažymėtina, jog įstatyme nustatyti subjektai, galintys spręsti visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. T-69 patvirtintų Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių 30 punkte nustatyta, jog pareiškimų dėl apygardos teismų teisėjų nušalinimo klausimas priskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Todėl vien pareiškėjo pageidavimas neapriboja Civilinių bylų skyriaus pirmininkės kompetencijos šiuo klausimu. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kai neliks subjekto, turinčio teisę spręsti teisėjų nušalinimo klausimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis), t. y. gali reikšti nušalinimą bylą, kurioje sprendžiami su jo teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai, nagrinėti paskirtam teisėjui ar teisėjų kolegijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme – Kauno apylinkės teisme, tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas tiek civilinę bylą Nr. 2SP-17854-775/2019 nagrinėjančia teisėja, tiek ir kitais šio teismo teisėjais. Nušalinimas, reiškiamas visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams, grindžiamas pareiškėjo nesutikimu su Kauno apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais ir atliktais procesiniais veiksmais, nagrinėjant bylas, susijusias su pareiškėjo interesais.

Pareiškėjui išaiškinama, kad, esant CPK 65-66 straipsniuose išvardintiems pagrindams, nušalinimas gali būti reiškiamas ne visiems teismo, kuriam pagal kompetenciją pavesta nagrinėti bylą, teisėjams, bet konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui, teisėjų kolegijai. Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Nesudaro nušalinimo pagrindo ir pareiškėjo nušalinimo argumentai dėl Kauno apygardos teismo pirmininko inicijuotos baudžiamosios bylos. Aplinkybe, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-749/2016 V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažeminęs Kauno apygardos teismo teisėjus, nušalinimo pareiškimas grindžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl to, pakartotinai nevertinami pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimus dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu, tačiau pažymima, kad apelianto teiginiai, susiję su Kauno apygardos teismo teisėjų įtaka bylas pagal pareiškėjo skundus nagrinėjantiems teisėjams, paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančius tokius teiginius, byloje nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V.J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo pripažinta, kad pareiškėjas nepažemino Kauno apygardos teismo teisėjų.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2SP-17854-775/2019 gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės ar Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SP-17854-775/2019 nagrinėjimo netenkinti.