- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- II-5-1140/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00021-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-12156-2022 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu R. Ž. pripažintas kaltu padaręs: administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. Ž. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, nes R. Ž. 2022 m. spalio 22 d. 02.20 val. Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairuodamas automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevravo ir, nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė į kitą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, jį apgadinęs, apie įvykusį eismo įvykį nukentėjusiajam, policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino; automobilio vairuotojas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) reikalavimus, kai žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei važiavo pėsčiųjų taku.
Telšių apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo R. Ž. skundas dėl administracinio nusižengimo nutarimo Nr. 40-ANR_N-12156-2022, kuriuo R. Ž. prašo minėto nutarimo dalį, kuria R. Ž. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, panaikinti bei, prašoma, jei teismas nuspręstų netenkinti apeliacinio skundo dėl nutarimo dalies, kuria R. Ž. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą 426 str. 1 dalyje, teismo prašo pritaikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatas ir R. Ž. sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog Institucija skundžiamu nutarimu nepagrįstai pripažino, kad R. Ž. veikoje yra ANK 426 str. 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis ir, nesant neginčytinų R. Ž. kaltę pagrindžiančių įrodymų, neteisėtai ir nepagrįstai jį nubaudė pagal ANK 426 str. 1 d., todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena R. Ž. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, t. y. vairuotojas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingą KET, t. y. nori taip elgtis. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytas žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Jeigu teismas nuspręstų, kad R. Ž. pagal ANK 426 str. 1 dalį nubaustas pagrįstai, taip pat prašoma išspręsti klausimą dėl galimybės R. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. R. Ž. materialinė būklė yra sunki. Jis kartu su gyvenimo partnere E. P. augina penkis vaikus. Dar vienam vaikui R. Ž. moka išlaikymą, todėl vairuotojo pažymėjimo atėmimas trims metams sukeltų neigiamas pasekmes, nes R. Ž. turi tik vienintelę specialybę ir iki administracinio nusižengimo padarymo dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, o praradęs teisę vairuoti, nebeteko darbo. Šeimoje R. Ž. yra tik vienas dirbantis. Įvertinus bylos aplinkybes, R. Ž. asmenybę ir jo šeimos sveikatos bei turtinę padėtį, įstatyme numatyti nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti ir pritaikant ANK 34 str. 6 dalies nuostatas. R. Ž. paskirta 850 eurų administracinė nuobauda ir taip yra pakankamai didelė ir neigiamai atsiliepsianti šeimos biudžetui. R. Ž. atėmus trijų metų laikotarpiui teisę vairuoti transporto priemones, tokiu atveju bus nubaustas ne tik jis vienas, bet ir jo šeima.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundo reikalavimais. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad R. Ž. 2022 m. spalio 22 d., apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairuodamas automobilį „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, manevravo ir, nesilaikydamas saugaus atstumo, atsitrenkė į kitą automobilį bei, jį apgadinęs, apie įvykusį eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei važiavo pėsčiųjų taku. Nors pareiškėjas ir nurodo, jog jis administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai, tačiau savo skunde nenurodė nei kokiomis aplinkybėmis, nei kokiais argumentais remiasi grindžiant šį savo teiginį. Taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti R. Ž. prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, skirti trumpesniam nei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas. Įvertinus pažeidėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę R. Ž. buvo paskirta galutinė minimali ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė minimaliam 7 dalyje numatytam terminui.
Teismo posėdžio metu R. Ž. patikslino pateiktą skundą, parodydamas, kad pripažįsta visus padarytus administracinius nusižengimus, gailisi dėl jų padarymo, prašo tik sušvelninti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Paaiškino, kad nejuto, kad kažką būtų kliudęs, nes buvo išgėręs degtinės, važinėjo prie savo namų, pamatė policiją, išsigando, pamatė švyturėlius ir pradėjo bėgti, pareigūnai jį gaudė, dėl savo veiksmų labai gailisi. Įvykio metu apgadino dvi transporto priemones, buvusias savo kieme, taip pat jis apgadino ir savo transporto priemonę: nukrito galinis žibintas ir automobilio galas nubrėžtas. Dėl išgerto alkoholio kiekio gal nepajuto, nepamena visų įvykio aplinkybių. Prašo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo, terminą, nes vairuotojo teisės reikalingos dėl darbo, išlaiko šešis vaikus, turi daug baudų ir skolų, gauna iš Užimtumo tarnybos 680 Eur į rankas. Vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas dėl turimos specialybės – yra tolimųjų reisų vairuotojas.
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas Donatas Milius papildomai paaiškino, kad trumpesnis nei minimalaus trejų metų administracinio poveikio priemonės skyrimas, padarius tris administracinius nusižengimus: vairavimą stengiantis išvengti sulaikymo, dar ir pėsčiųjų taku, dar ir neblaivaus, pasišalinimą iš įvykio vietos, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti ir taip minimalaus dydžio paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas.
Kaip rodo pateiktas skundas, kurį R. Ž. teismo posėdžio metu patikslino, pareiškėjas savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija ir su administracinių nusižengimų kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).
ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje R. Ž. pripažintas kaltu padaręs tris administracinius nusižengimus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. Kaip aukščiau pažymėta, už ANK 426 straipsnio 5 dalies pažeidimą nustatyta administracinė nuobauda – bauda, kartu ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar kitokios priemonės parinkimą, įstatymas nenustato.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymų ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę, negu numatyta ANK 426 straipsnio 5 dalyje, administracinio poveikio priemonę, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei trisdešimt šešių mėnesių laikotarpiui.
Nagrinėjamu atveju Institucija 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu R. Ž. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 36 mėnesių terminui. Skirdama nuobaudas ir poveikio priemonę už nusižengimų įvykdymą, Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo juos išsiaiškinti. Be to, nutarime nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant paskirtų administracinių nuobaudų proporcingumo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad R. Ž. padarė net kelis administracinius nusižengimus, kurių visuma, nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, pasitraukimas iš eismo įvykio, padarius žalą kitos transporto priemonės savininkui, automobiliu lekiant miesto gyvenamosiomis vietovėmis, taip pat ir pėsčiųjų taku, neabejotinai kėlė pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių, taip pat ir pėsčiųjų, sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir R. Ž. charakterizuoja labiau neigiamai.
Šis išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per pastaruosius penkerius metus R. Ž. baustas dešimt kartų, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos galiojančios. Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš ankstesnių pažeidimų R. Ž. nepadarė, savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, padarydamas grubius KET nusižengimus.
Pagrindo švelninti R. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės nesudaro ir R. Ž. nurodytos aplinkybės, susijusios su darbo pobūdžiu bei išlaikomų asmenų skaičiumi, taip pat ir pateikti pažymėjimai, jog asmuo atestuotas pagal 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai mokymo programą bei tai, kad R. Ž. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Nors šios aplinkybės neabejotinai R. Ž. charakterizuoja teigiamai, tačiau vien tik jų asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos švelninimui nepakanka. Taip pat nepaneigtina, kad asmuo patiria įvairių sunkumų dėl paskirtų baudų bei netekęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui visos šios aplinkybės, nepatogumai jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė R. Ž. pažeisti teisės normų reikalavimus, o šeimyninės gerovės bei darbo išsaugojimas nesutrukdė elgtis priešingai nei numato Kelių eismo taisyklių nuostatos. Apie neigiamas pasekmes asmuo buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisydamas to, pareiškėjas elgėsi neatsakingai, nors iš jo paaiškinimų turinio matyti, kad jis aiškiai suvokė tokios veikos pavojingumą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė R. Ž. tiek darbinę veiklą, tiek asmeninį gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Taigi nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme, todėl jų vertinimas galimas asmeniui skiriant administracinę nuobaudą tik jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sankcijos ribose, kas ir buvo padaryta skundžiamame Institucijos nutarime.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad R. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 ir 38 straipsnių reikalavimų, tiek už atskirus nusižengimus paskirtos, tiek galutinė subendrinta administracinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtų administracinių nuobaudų, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis yra nubaustas du kartus, todėl šiuo atveju buvo pažeistas „non bis in idem“ principas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, R. Ž. nuteistas ir bausmė (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonė) jam skirta ne dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus, ne už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, ne už važiavimą pėsčiųjų taku, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, tai yra, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik R. Ž. paskyrus administracines nuobaudas ANK 426 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 5 dalies, 417 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose, todėl jas švelninti skundo motyvais, nėra pagrindo. Galutinė administracinė nuobauda R. Ž. paskirta taip pat laikantis ANK 38 straipsnyje įtvirtintų administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo už padarytus kelis administracinius nusižengimus taisyklių. Sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl R. Ž. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-12156-2022 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti R. Ž. skundo.
Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-12156-2022 nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.