Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės meras A. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovė, Taryba) 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ (toliau – ir Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas) bei Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-112 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ (toliau – ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas).

Skunde, kurį patikslino, nurodo, kad Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ buvo nustatytas Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 3. Jam nepateikus jokio siūlymo, Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu buvo pakeistas Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2- 105 1 punktas ir nustatytas Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 1. Taryba 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikino.

Pažymi, kad Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atsižvelgus į Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. V4-36 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus teikimo“.

Remdamasis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 11 punktu pareiškėjas mano, kad savivaldybės taryba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių gali nustatyti tik esant mero siūlymui. Teigia, kad priimdama 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą, Taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją. Viršydama VSĮ nustatytą kompetenciją, Taryba pažeidė VSĮ 4 straipsnyje įtvirtintus vietos savivaldos principus. Skundžiamais sprendimais sumažinus, o vėliau panaikinus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, buvo pažeistos jo, kaip mero, teisės ir teisėti interesai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr.T2-105 buvo nustatytas Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 3, Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr.V4-38 – Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Tarybos sekretorius, mero patarėjas, mero padėjėjas. Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr.V3-17 buvo patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – Tarybos sekretoriaus, mero patarėjo, mero padėjėjo, pareigybių aprašymai. Tarybos sekretoriaus pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis – padėti merui ir Tarybai įgyvendinti jų įgaliojimus, mero patarėjo pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis – padėti merui vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas, mero padėjėjo pareigybės aprašymo 2 punkte nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis – padėti merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas, koordinuoti Tarybos komitetų veiklą, kontroliuoti sprendimų ir Tarybos narių paklausimų eigą.

Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr.V3-72 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 15 d. potvarkio NrV3-17 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo tvirtinimo“ pakeitimo“ mero patarėjo pareigybės aprašymas buvo pakeistas ir j 2 punkte nurodyta, kad mero patarėjo pareigybės paskirtis – padėti rajono savivaldybės merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas.

Kretingos rajono savivaldybės mero 2020 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr.V3-35 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ buvo patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – Tarybos sekretoriaus, mero patarėjo, mero padėjėjo, pareigybių aprašymai. Tarybos sekretoriaus pareigybės aprašymo 5 punkte Tarybos sekretoriaus paskirtis nurodyta padėti merui ir Tarybai įgyvendinti jų įgaliojimus. Mero patarėjo pareigybės aprašymo 6-8 punktuose mero patarėjo pareigybės paskirtis nurodyta dokumentų administravimas, viešųjų ryšių koordinavimas, tarptautinių ryšių koordinavimas. Mero padėjėjo pareigybės aprašymo 2 punkte mero padėjėjo pareigybės paskirtis nurodyta padėti rajono savivaldybės merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas.

Teigiama, kad Tarybos narys K. S. 2021 m. sausio 15 d. įregistravo Tarybos sprendimo „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo pasiūlė pakeisti Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo 1 punktą bei nustatyti Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 1. Aiškinamajame rašte nurodė, kad šiuo projektu siekiama užtikrinti racionalų žmogiškųjų išteklių ir lėšų naudojimą.

Tarybos sprendimo „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ projektas buvo svarstomas Tarybos 2021 m. sausio 29 d. 26-ajame posėdyje ir buvo priimtas Tarybos narių balsų dauguma.

Mero 2021 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr.V4-15 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 12 d. potvarkio Nr.V4-38 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, patvirtintas Mero 2019 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr.V4-38, nurodyta, kad šis potvarkis įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąraše nurodyta pareigybė – mero patarėjas.

Vadovaudamasis VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 4 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu meras 2021 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr.V3-13 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo tvirtinimo“ patvirtino Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo – mero patarėjo, pareigybės aprašymą, pripažino netekusiu galios mero 2020 m. birželio 30 d. potvarkį Nr.V3-35 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“. Mero patarėjo pareigybės aprašymo 7-10 punktuose nurodyta mero patarėjo pareigybės paskirtis – viešųjų ryšių su visuomene koordinavimas, dokumentų administravimas, padėti rajono savivaldybės merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas, tarptautinių ryšių koordinavimas.

Keturiolika Tarybos narių 2021 m. balandžio 27 d. Tarybai pateikė 2021 m. balandžio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimo dėl Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr.T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ projektą, kurio tikslas – viešojo sektorius mažinimas.

Tarybos 2021 m. balandžio 29 d sprendimu Nr.T2-112 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019-04-11 sprendimo Nr.T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ panaikintas Tarybos sprendimas „Dėl Tarybos 2019-04-11 sprendimo Nr.T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“; laikinai pavesta Kretingos rajono savivaldybės administracijai užtikrinti Tarybos narių ir mero aptarnavimo funkciją.

Meras 2021 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr.V4-32 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“ panaikino Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – mero patarėjo, pareigybę ir nurodė, kad potvarkis įsigalioja nuo 2021 m. birželio 1 d.

Meras 2021 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr.V4-33 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2019-04-12 potvarkio Nr.V4-38 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažino netekusiu galios 2019 m. balandžio 12 d. potvarkį Nr.V4-38 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ su visais pakeitimais, kartu nurodė, kad potvarkis įsigalioja 2021 m. birželio 1 d.

Atsakovės vertinimu, skundo reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes pareiškėjo deklaruojamas jo, kaip mero, išskirtinis statusas Taryboje yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, kuris nustato, kad „Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus organus“.

Atsakovė pažymi, kad Konstitucijos 119 straipsnyje, kurio 1, 4 dalyse yra nustatytos savivaldybių institucijų rūšys, nėra numatyta savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, vadovo institucija. Pabrėžia tai, kad Konstitucijos 119 straipsnio 1,4 dalyse nenumatyta savivaldybės institucija (savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras), kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia savivaldybės institucija. Konstitucijos 119 straipsnio 1,2 dalyse nėra nustatyta atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamo savivaldybės tarybos vadovo pareigybė, o šio straipsnio 4 dalyje nėra numatyta kitų, nei sudaromų savivaldybės tarybos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, inter alia tokių vykdomųjų institucijų, kurios būtų tiesiogiai renkamos atitinkamos teritorinės bendruomenės.

Apibendrindama pažymi, kad Konstitucijos 119 straipsnio 1,2 dalyse įtvirtintas savivaldybių tarybų narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją, jos 119 straipsnio 1,2 dalis, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe; Konstitucijoje ir 119 straipsnio 1,2 dalyse nėra numatyta jokių konstitucinio savivaldybių tarybų lygaus mandato (statuso) principo išimčių, t. y. nėra numatyta jokių išskirtinį statusą turinčių savivaldybių tarybų narių.

Atsakovės vertinimu, ignoruodamas aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjas diferencijuoja Tarybos narių teises, jiems nustatant nevienodas galimybes dalyvauti Tarybos darbe, taip pažeidžiant esminį Tarybos, kaip atstovaujamosios institucijos, principą – Tarybos narių lygybę.

Atsakovės teigimu, skundas turi būti atmestas, vadovaujantis Konstitucija, kaip tiesiogiai taikomu aktu.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog pareiškėjui, kaip merui, išskirtines teises turėti asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurių paskirtis aptarnauti merą, ir siūlyti Tarybai tokių asmenų skaičių, suteikia VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 17 dalis. Cituoja Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr.KT59-N5/2021. Mano, kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 17 dalis prieštarauja Konstitucijai, todėl šios teisės normos negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčo dalykas – Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Reikalavimas panaikinti Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą grindžiamas tuo, kad jie priimti, pažeidžiant VSĮ imperatyviai ir išimtinai merui priskirtą kompetenciją siūlyti Tarybai nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Pareiškėjo teigimu, Tarybai 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. sprendimais neteisėtai nustačius mažesnį, nei buvo nustatytas, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, buvo pažeistos jo, kaip mero, teisės ir teisėti interesai.

Nustatyta, kad vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atsižvelgdama į Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. V4-36 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus teikimo“, Taryba 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ nustatė Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių – 3.

Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu nustatytas Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius – 1.

Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo 1 punktu panaikintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, jo 2 punktu Tarybos narių ir mero aptarnavimo funkciją užtikrinti laikinai pavesta Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras, kuris yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus.

Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys (VSĮ 19 straipsnio 17 dalis). Pagal VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 7 punktą meras teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas). Meras vadovauja sekretoriato darbui (jeigu jis sudaromas), tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus (VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Mero sprendimai įforminami potvarkiais (VSĮ 20 straipsnio 4 dalis).

Aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog VSĮ yra įtvirtinta mero, kaip savivaldybės vadovo, teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kuri įgyvendinama merui teikiant siūlymus savivaldybės tarybai dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiriami į pareigas ir atleidžiami mero sprendimais, kurie įforminami potvarkiais.

VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. VSĮ 16 straipsnio 2 dalyje 11 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra inter alia sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo <...> priėmimas mero siūlymu. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sprendimai dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo gali būti priimami išimtinai esant mero siūlymui.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, kuriuo nustatytas Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius – 3, buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. V4-36 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus teikimo“, o Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas priimti, nesant mero siūlymo sumažinti ar panaikinti Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ nustatytą Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių.

Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kad merui, kaip savivaldybės vadovui, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės yra nereikalingos (perteklinės), neneigia, kad savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų funkcijos turi būti vykdomos.

Įvertinus tai, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojęs teisinis reguliavimas, reglamentuojantis mero, kaip savivaldybės vadovo, įgaliojimus ir jo santykį su kitomis savivaldybės institucijomis, nebuvo pakeistas, darytina išvada, jog 2021 m. sausio 29 d. sprendimu nustatydama mažesnį, nei buvo nustatytas, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, o 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo 1 punktu visai panaikindama Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ bei jo 2 punktu mero aptarnavimo funkciją užtikrinti pavesdama Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tam nesant mero siūlymo, Taryba veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Tai yra pakankamas pagrindas ginčijamiems individualiems administraciniams teisės aktams panaikinti, todėl skundas tenkintinas ir Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas bei Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas naikintini.

Kadangi skundas patenkintas visiškai, atsakovė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas iš pareiškėjo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintinas.

Pareiškėjas prašo jam iš atsakovės priteisti 2700 Eur atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas patenkintas visiškai, pareiškėjas įgijo teisę į patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Iš į bylą pateiktų atstovavimo sutarčių matyti, jog pareiškėją atstovavo advokatai M. M. ir A. J.. Banko Swedbank mokėjimo nurodymai patvirtina, jog pareiškėjas į advokato M. M. sąskaitą banke pervedė 2200 Eur, o į advokatės A. J. sąskaitą banke – 500 Eur.

Prašomą priteisti 2700 Eur atstovavimo išlaidų sumą sudaro skundo, patikslinto skundo parengimo ir pateikimo teismui, susipažinimo su atskiraisiais skundais, atsiliepimų į atskiruosius skundus, prašymo dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo parengimo, susipažinimo su atsiliepimu į patikslintą skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimo, pasirengimo bylai bei atstovavimo 2021 m. spalio 13 d. teismo posėdyje teisinių paslaugų suteikimo išlaidos.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio ar priešieškinio surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, surašymą maksimali priteistina suma gali sudaryti 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).

Skundas pateiktas 2021 m. vasario 19 d. (2021 m. I ketvirtis), todėl nagrinėjamam atvejui aktualus 2020 m. III ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 454,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, už skundo surašymą maksimali priteistina suma yra 3637 Eur (1 454,80 × 2,5). Patikslintas skundas pateiktas 2021 m. gegužės 6 d. (2021 m. II ketvirtis), todėl nagrinėjamam atvejui aktualus 2020 m. IV ketvirtis, kurio vidutinis mėnesinis bruto buvo 1 524,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, už patikslinto skundo surašymą maksimali priteistina suma yra 3810,5 Eur (1 524,20 × 2,5).

Kadangi prašoma priteisti skundo, patikslinto skundo ir kitų dokumentų rengimo išlaidas sudaranti 2200 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio, ji pareiškėjui iš atsakovės priteistina.

Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą nustatytas 0.1 koeficientas.

Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas.

Iš 2021 m. gruodžio 8 d. informacinės pažymos matyti, jog 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje pareiškėjo interesus atstovavo advokatė A. J., posėdžio pradžia - 9.25 val., posėdžio pabaiga - 11.15 val.

2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis siekė 1566,4 Eur, todėl už atstovavimą teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 156,64 Eur (156,64 x 0,1). Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdis truko 1 val. 50 min., pareiškėjui priteistina 313,28 Eur atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma.

Iš viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina 2513,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti visiškai.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-112 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ panaikinti.

Pareiškėjo A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. K. 2513,28 (du tūkstančius penkis šimtus trylika Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Atsakovės Kretingos rajono savivaldybės tarybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.