Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus (toliau – Ir Probacijos skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vykdančiam individualią veiklą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. kovo 5 d. gautas Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodoma, kad probuojamojo elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2024 m. birželio 3 d. 2024 m. birželio 6 d. asmuo telefonu supažindintas su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už probacijos sąlygų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Nuteistasis iš karto atvykti negalėjo, pasak jo, buvo susižalojęs koją, negalėjo paeiti, kvietėsi greitąją pagalbą, bet vykti į ligoninę atsisakė. Todėl nuteistasis su bausmės atlikimo tvarka buvo supažindintas telefonu. Į Probacijos tarnybą R. J. atvyko 2024 m. liepos 9 d. ir buvo dar kartą supažindintas pasirašytinai individualiajame probuojamojo priežiūros plane. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė rizika (57 šveitimai taškai). Išryškėjusios probleminės sritys: „Informacija apie teisės pažeidimus“, „Ryšiai“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, Mąstymas ir elgesys“. Taip pat nustatyta aukšta didelės žalos rizika, pažįstamiems suaugusiems. Vykdant priežiūrą, dėl nustatytos probleminės srities „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, probuojamasis buvo nukreiptas dalyvauti konsultacijose pas Priklausomybių konsultantę, pas kurią dalyvavo nenuosekliai. R. J. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. vykdo individualią veiklą. Nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. pradėjo dalyvauti intervencinėje smurtautojams šeimoje programoje. 2024 m. spalio 4 d. nustatyta, kad R. J. 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 14.00 val. vairavo elektrinį paspirtuką būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 promilių girtumas, taip pat važiavo be šalmo. Už šį nusižengimą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta 150 Eur bauda. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Iš karto buvo kreiptasi dėl atvejo vadybos posėdžio organizavimo. 2024 m. spalio 10 d. suorganizuotame atvejo vadybos posėdyje dėl nustatytų aplinkybių buvo nuspręsta pakartotinai išaiškinti probuojamajam probacijos atlikimo tvarką, sąlygas ir kylančias teisines pasekmes už probacijos sąlygų nevykdymą. Tęsti dalyvavimą priklausomybių konsultanto konsultacijose. Taip pat, vadovaujantis Probacijos įstatymo 29 str. kreiptis su teikimu į teismą dėl papildomų sąlygų nustatymo, papildomai nustatant BK 75 str. 5d. 10 p. numatytą pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi R. J. buvo paskirta papildoma pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio. R. J. dalyvavimas elgesio pataisos programoje – vangus ir iki teismo nustatyto termino (iki 2025 m. kovo 28 d.) baigti nespės, nes iki šios dienos nesudalyvavo nei pusę užsiėmimų. 2024 m. lapkričio 14 d. R. J. parašė pasiaiškinimą, kad 2024 m. spalio 16 d., 2024 m. spalio 23 d., 2024 m. spalio 30 d. bei 2024 m. lapkričio 6 d. nedalyvavo elgesio pataisos programoje, nes nemokėjo pasijungti nuotoliu. 2025 m. vasario 20 d. atvykus į probacijos skyrių, jis nurodė, kad serga, turi temperatūros, tačiau vis tiek buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. Pasiaiškinime nurodė, kad alkoholio nevartojo, o gėrė vaistus. Be to nustatyta, kad 2025 m. vasario 12 d. vėl nedalyvavo programoje (paaiškino, kad buvo darbe). 2025 m. vasario 24 d. Probacijos tarnyboje vėl buvo suorganizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta teikti teikimą teismui dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Bausmės laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų padaryta nėra. 2025 m. vasario 20 d. buvo atliktas naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos pervertinimas bei buvo nustatyta vidutinė rizika, svertinių taškų padidėjo nuo 57 iki 65. Taip pat išlieka vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. bausmės laikotarpiu buvo baustas administracine tvarka, nes be šalmo vairavo elektrinį paspirtuką, kai jam buvo nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, teistas už smurtinę nusikalstamą veiką, tačiau smurtinį elgesį keičiančioje programoje dalyvauti vengia, nerodo noro taisytis, net ir po papildomos pareigos paskyrimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio Probacijos skyriuje jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas, pervertinus riziką nustatyta vidutinė rizika pažįstamiems suaugusiems, taip pat išlieka vidutinė didelės žalos rizika, todėl teikimu Probacijos skyrius prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. J. prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad jis nebuvo namuose dėl darbo, yra pateikti visi paaiškinimai. Jis nedalyvavo elgesio pataisos programos užsiėmimuose, nes nemokėjo prisijungti nuotoliniu būdu. Jis pripažįsta ir neginčija, kad jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumo laipsnis. Jis dirba. Jis pažada nedaryti pažeidimų, įsipareigoja dalyvauti elgesio pataisos programos užsiėmimuose. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus atstovė patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Papildomai nurodė, kad nuteistasis R. J. pasižadėjo laikytis teismo paskirtų įpareigojimų, todėl jam turėtų būti suteikta galimybė pasitaisyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Taigi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą turi būti nustatytos dvi sąlygos – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas bei pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Probacijos skyrius probuojamojo R. J. elgesį kontroliuoja nuo 2024 m. birželio 3 d. Probuojamasis 2024 m. birželio 10 d. buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, tą pačią dieną buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (a.b.l. 7-19). Probacijos skyrius 2024 m. spalio 23 d. su teikimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo nuteistajam R. J. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi Probacijos skyriaus teikimas tenkintas ir R. J. pakeistos probacijos sąlygos, jas papildant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta pareiga – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio. Bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 28 d.

Po minėtos Klaipėdos apylinkės teismo nutarties priėmimo, toliau vykdant R. J. probaciją, matyti, jog probuojamasis pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 10 mėnesių išklausiant vieną jos ciklą. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog R. J. 2024 m. spalio 16 d., 2024 m. spalio 23 d., 2024 m. spalio 30 d. bei 2024 m. lapkričio 6 d., 2025 m. vasario 12 d. nedalyvavo elgesio pataisos programos užsiėmimuose. Dėl šių pažeidimų probuojamasis 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė paaiškinimą, jog nemokėjo prisijungti nuotoliniu būdu. Iš 2025 m. vasario 20 d. neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto matyti, jog R. J. buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumo laipsnis. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad R. J. 2024 m. rugsėjo 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį ir 428 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 22 d. vairavo elektrinį paspirtuką, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas ne mažiau 1,51 promilių neblaivumas, taip pat važiavo neužsidėjęs šalmo (a. b. l. 22). 2025 m. vasario 20 d. buvo atliktas naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos pervertinimas bei buvo nustatyta vidutinė rizika, svertinių taškų padidėjo nuo 57 iki 65. Taip pat išlieka vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems.

Probuojamasis teismo posėdžio metu pripažino padarytus įpareigojimų pažeidimus ir neginčijo alkoholio vartojimo fakto. R. J. įsipareigojo nedaryti naujų teisės pažeidimų, dalyvauti elgesio pataisos programos užsiėmimuose. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. J. kitus teismo paskirtus įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – vykdo tinkamai. R. J. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. vykdo individualią veiklą, probacijos laikotarpiu nėra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuteistojo R. J. probacijos laikotarpiu padaryti teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimai, įvertinus kitus jo asmens byloje esančius duomenis, dar nesudaro pagrindo taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, įvertina nustatytų pažeidimų pobūdį, kokiomis aplinkybėmis jie buvo fiksuoti, atsižvelgia ir į tai, kad R. J. dirba, probacijos laikotarpiu nėra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nors nuteistasis netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, kas sudaro formalų pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau šie pažeidimai, teismo vertinimu, nėra tiek pavojingi visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis kitus teismo paskirtus įpareigojimus vykdo tinkamai, probacijos laikotarpiu nėra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, dirba pagal individualios veiklos pažymą, teismo posėdžio metu pripažino pažeidimus ir įsipareigojo laikytis teismo paskirtų įpareigojimų bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo metu būtų pernelyg skubotas, todėl R. J. suteikiama dar viena galimybė savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam R. J. netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.