Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui M. K., atsakovei ir jos atstovei advokatei D. J., trečiojo asmens G. R. atstovei advokatei K. Č., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui R. S., nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., notarei M. B., notarui D. G., notarei D. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei R. T. dėl iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės R. T. patikslintą priešieškinį ieškovei V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. R., V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė M. B., notaras D. G., notarė D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės savavališkai užimtų 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3-4).

Ieškovė nurodė, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra savavališkai užėmusi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, jos nuosavybės teisė yra registruota viešame registre, turto įgijimo sandoriai nėra nuginčyti. Su atsakove ieškovė nėra sudariusi nei nuomos, nei panaudos sutarties. J. V. dar būdamas gyvas išreiškė savo valią, prašė teismo iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio turto, tuomet teismo sprendimu tai nebuvo padaryta, nes atsakovė turėjo nepilnamečių vaikų. Vėliau velionis savo turtą perleido dovanojimo sutartimi ieškovei. V. N. priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriame be teisinio pagrindo gyvena atsakovė, yra apleistas, neprižiūrėtas, nemokami komunaliniai mokesčiai, į raginimus išsikraustyti iš savavališkai užimtų patalpų bei perspėjimus dėl priverstinio iškeldinimo atsakovė nereaguoja, todėl ieškovė prašo teismo atsakovę iškeldinti priverstinai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 47-48), nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, ji turi teisę gyventi ginčo patalpose 1984-09-25 teismo sprendimo pagrindu, jose gyvena nuo 1970 m. Šis būstas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, kito turto ji neturi, ieškovė V. N. ir jos motina E. V. niekada atsakovei neaiškino, kad tai yra jų turtas, niekada neprašė iš kambario išsikelti. Kadangi E. V. atjungė jai vandenį ir elektrą, kai tėvas dar gyvas buvo, matyt nenorėjo, kad atsakovė name gyventų. Atsakovė nurodė, kad apie tėvo testamentą ir namo dalies dovanojimo sandorį ji iki ieškinio dėl iškeldinimo padavimo nieko nežinojo, su velioniu tėvu labai gerai sutarė, jis būdamas gyvas jai nurodęs, kad po jo mirties visas turtas priklausys jai. Atsakovė komunalinius mokesčius moka pusbroliui, kuris gyvena tame pačiame name, iš jo gauna ir elektrą, ir vandenį. R. T. nurodė, kad name gali gyventi, nes ji J. V. duktė, tuose namuose užaugo, o ne iš gatvės atėjo. Posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau priežasčių ji nežinojo, kam priklauso turtas nesidomėjo, nes ji name gyvena dukros teisėmis, turi teismo sprendimą. Posėdžio metu atsakovė taip pat patvirtino, kad ieškovei siūlė mokėti nuomos mokestį, kai ieškovės mama numirė, vėliau šio teiginio atsisakė. Atsakovė R. T. prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė R. T. šioje byloje pateikė priešieškinį (t. 3, b. l. 135-145), kurį patikslinusi prašo pripažinti 1988-10-03 J. V. testamentą niekiniu ir negaliojančiu, pripažinti 1988-12-08 dovanojimo sutartį tarp J. V. ir V. N. niekine ir negaliojančia, pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-10-03 dovanojimo sutartį tarp V. N. ir E. V., pripažinti niekine ir negaliojančia 2008-10-10 dovanojimo sutartį tarp E. V. ir V. N., pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 4, 5 punktus - dalyje dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo, ir 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti 2007-09-11 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir E. V. ir perdavimo priėmimo aktą dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), niekiniais ir negaliojančiais, pripažinti 2006-10-19 kadastrinius matavimus ir jų pagrindu sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą niekiniais ir negaliojančiais ir palikti galioti 1995-07-05 sudarytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suplanavimo schemą (detalųjį planą), taikyti restituciją natūra – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių) bei 303 kv. m. dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog su tėvais ir seserimis nuo 1970 m. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), ½ dalis šio namo priklausė atsakovės tėvui J. V.. 1973 m. atsakovės mama mirė, po maždaug 10 metų tėvas susipažino su E. S., dėl tariamo jos nėštumo jie susituokė. E. V. (buvusi S.) ėmė kurstyti tėvą prieš atsakovę ir jos seseris, dėl to tėvas netgi kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo iš minėto namo, tačiau 1984-08-30 teismo sprendimu jo reikalavimas buvo atmestas. Tėvo sveikata jau nuo 1982 m. buvo silpna, 1989-01-29 jis mirė. 1989-07-24 E. V. gavo notaro A. P. pranešimą dėl paveldėjimo bylos, tą pačią dieną į Kauno valstybinę notarų kontorą su pareiškimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi V. K. ir G. R., jos nurodė, kad kiti įpėdiniai yra R. T. ir E. V.. Paveldėjimo teisės liudijimas nei atsakovei, nei jos seserims išduotas nebuvo, tačiau atsakovė manė, kad yra teisėta įpėdinė ir liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ten gyvena iki šiol, turtą prižiūri, juo naudojasi kaip savo. Atsakovė toliau priešieškinyje nurodė, kad jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl ji yra tinkamas subjektas CK 5.17 str. 1 d. prasme prašant pripažinti testamentą niekiniu ir negaliojančiu. Tik gavus ieškinį dėl iškeldinimo atsakovė sužinojo, kad patalpos, kuriose ji gyvena, priklauso ne jai. Atsakovė nurodė, kad 1988-10-03 testamente pasirašė ne jos tėvas J. V., o kitas asmuo. 1988-12-08 dovanojimo sutartimi J. V. jam priklausančias 38/100 dalis namo padovanojo E. V. dukrai V. N., ši 2005-10-03 dovanojimo sutartimi jai priklausančias 32/100 dalis namo padovanojo mamai E. V., o ši 2008-10-10 dovanojimo sutartimi 32/100 dalis namo vėl padovanojo ieškovei, kartu su 569/1779 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, kad ir 1988-12-08 dovanojimo sutartis pasirašyta ne jos tėvo J. V. ir yra suklastota. Atsakovė prašo pripažinti negaliojančiais 1988-10-03 testamentą ir 1988-12-08 dovanojimo sutartį, tuo pagrindu pripažinti negaliojančiomis 2005-10-03 dovanojimo sutartį, 2008-10-10 dovanojimo sutartį, 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 4 ir 5 p. (dalyje dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies grąžinimo ir žemės sklypo dalies pardavimo, 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-11 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ir pirkimo pardavimo aktą, 2007-05-15 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006-10-19 atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu sudarytą žemės sklypo planą. Atsakovė dėl šių sandorių nurodė, jog 2006-10-19 žemės sklypo plane esančių A. J. ir L. G. parašų tikrumas jai kelia abejonių, skiriasi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, nurodytas 1995-10-03 Kauno apskrities valdytojo administracijos Žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus viršininkės rašte ir 1995-07-05 žemėtvarkos tarnybos suplanavimo schemoje bei 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-11 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje, prikimo pardavimo akte, 2006-10-19 kadastro žemėlapyje, be to, E. V. dalis bendrojoje dalinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybėje nustatyta anksčiau (2007-05-15) nei E. V. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį (2007-08-08), taip pat žemės sklypo padalinimas galimas tik esant visų pretendentų pasirašytam projektui, tačiau toks projektas nebuvo sudarytas ir kiti pretendentai nepritarė. E. V. priklausantis atstatyti žemės plotas – 303 kv. m., tačiau faktiškai nuosavybė atstatyta į 304 kv. m. ir dar papildomai jai parduota 265 kv. m. Atsakovės atstovė paaiškino, kad senaties terminas sandoriams ginčyti nėra praleistas, nes senaties termino skaičiavimas prasideda tuomet, kai asmuo sužino apie savo pažeistą teisę, rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad apie testamentą atsakovė sužinojo 2012 m., R. T. nedalyvavo žemės išpirkime, nedalyvavo sudarant trišalę sutartį.

Ieškovė V. N. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovės priešieškinį (t. 4, b. l. 38-43), su priešieškiniu nesutiko.

G. R. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys turi būti atmestas, atsakovė turi teisę gyventi būste pagal 1984 m. teismo sprendimą, sprendimas galioja ir naujiems būsto savininkams, byloje nėra duomenų, kad ji patalpas užėmė neteisėtai. G. R. prašo priešieškinį tenkinti, be R. T. valios negalėjo būti sprendžiamas turto dovanojimo klausimas. Testamente parašas ne jų tėvo J. V., ekspertizės išvada nėra teisinga, nebuvo atliktas tinkamas tyrimas, todėl jos su ekspertizės rezultatais nesutinka. Nelogiška ir tai, kad dovanojimo sutartis pasirašyta praėjus tik mėnesiui po testamento pasirašymo, J. V. būtų sprendęs dėl R. T. teisių. Apie testamentą G. R. nežinojo, jis buvo pagarsintas tik 2013 m. G. R. nepalaiko priešieškinio dalyje dėl valstybinės žemės atkūrimo dokumentų ginčijimo, nes J. V. dukroms nuosavybės teisės atkurtos paskiriant žemės sklypus kitoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinis atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. V., gim. 1923-01-02, nuo 1950-09-13 priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11-14), atsakovė R. T. šiame name gyvena nuo 1970-06-26 (t. 1, b. l. 49). Nuo 1968-01-31 iki 1981-02-24 J. V. priklausė ½ šio namo, likusi ½ dalis priklausė R. J. (t. 1, b. l. 11-14). 1981-02-20 J. V. 12/100 dalių šio turto notarine dovanojimo sutartimi padovanojo V. K. (t. 2, b. l. 58-59). J. V. 1984 m. kreipėsi į teismą dėl G. R. ir R. T. iškeldinimo iš ginčo gyvenamojo namo. Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismas 1984-08-30 sprendimu atmetė J. V. ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovę R. T. iš 18,44 kv. m. ploto kambario (t. 1, b. l. 51). 1988-10-03 J. V. surašė testamentą, kuriuo jam priklausančią dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), jis paliko sutuoktinei E. V., testamentas patvirtintas Kauno valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės R. K. S. (t. 1, b. l. 93). Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, J. V. jam priklausančias 38/100 dalis ginčo nekilnojamojo turto 1988-12-08 dovanojimo sutartimi padovanojo podukrai V. V. (dabar – N.) (t. 2, b. l. 147). J. V. sirgo diabetu (t. 2, b. l. 9-39), 1989-01-30 numirė (t. 2, b. l. 40). 1989-07-24 Kauno valstybinės notarinės kontoros notaras A. P. E. V. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog po J. V. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai neišduotas, paragino domėtis bylos baigtimi, kitaip paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas valstybei (t. 2, b. l. 44). Tą pačią dieną V. K. pateikė pareiškimą šiai notarinei kontorai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, kitais įpėdiniais nurodė E. V., G. R., R. T., likęs turtas – automobilis, piniginiai indėliai, pastatai (t. 2, b. l. 43). Pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notarinei kontorai pateikė ir G. R.. 2009-01-06 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė A. P. išdavė liudijimą, kuriame nurodė, jog palikimą po J. V. mirties priėmė dukra V. K., gim. 1949-10-12 (t. 2, b. l. 91), ir dukra G. R., gim. 1948-04-02 (t. 1, b. l. 90), kiti J. V. įpėdiniai – sutuoktinė E. V. ir dukra R. T., gim. 1953-11-08 (t. 2, b. l. 89, 88) (t. 1, b. l. 50). Ta pati notarė 2013-11-07 raštu atsakovei ir G. R. bei V. K. nurodė, kad minėtas liudijimas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas, o liudijimas apie įpėdinius, kurie yra priėmę palikimą, 1988-10-03 J. V. testamento turinys joms yra paskelbtas, 2011-01-06 jo kopiją yra gavusi V. K. (t. 1, b. l. 91). Tą pačią dieną notarė išdavė liudijimą apie tai, kad mirusiojo J. V. 1988-10-03 testamentas buvo paskelbtas J. V. dukroms (t. 1, b. l. 92).

1995-02-20 sutartimi V. V. (dabar – N.), V. K. ir R. J. nusistatė naudojimosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tvarką, ryšium su gyvenamojo namo rekonstrukcija pasikeitė bendrosios dalinės nuosavybės dalys, V. V. priklauso 32/100 dalys, V. K. – 37/100, R. J. – 31/100 dalis (t. 2, b. l. 149). 1995-10-03 Kauno apskrities valdytojo administracija V. K. pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad į J. V. žemę (3640 kv. m.) pretenduoja sūnus V. V., duktė R. J., marti E. V. ir trys anūkės: V. K., R. T., R. R.; išlikusia 1666 kv. m. žemės valda, esančia (duomenys neskelbtini), naudojasi trys bendrasavininkės V. V. (0,38 dalimis), buvusio savininko duktė R. J. (0,37 dalimis) ir anūkė V. K. (0,25 dalimis). J. V., E. V., G. R., R. T. priklausytų atstatyti nuosavybės teisę suteikiant naujus sklypus, kurių minimalus dydis – 0,04 ha (t. 2, b. l. 67).

2005-10-03 V. N. ginčo turtą padovanojo motinai E. V. (t. 4, b. l. 6). 2006-10-25 buvo sudarytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kurį pasirašė tuometiniai šiuo adresu esančio gyvenamojo namo bendrasavininkai A. J., L. G., R. L. ir E. V. (t. 3, b. l. 5-8). 2007-05-15 Kauno apskrities viršininko įsakymu buvo nustatytos šio žemės sklypo dalys bendraturčiams, E. V. nustatyta 569 kv. m., A. J. ir L. G. po 276 kv. m., R. L. – 658 kv. m. (t. 3, b. l. 23). 2007-06-11 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti minėto valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys (t. 3, b. l. 12, 13), sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t. 3, b. l. 11). 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės R. J. (mirusi (t. 3, b. l. 22)) į jos tėvo J. V. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 0,3640 ha žemės sklypo jai priklausančios dalies – 0,1213 ha dalį – 0,0552 ha (nuosavybės teisė į 0,0661 ha žemės bus atkurta vėliau) (t. 3, b. l. 18-19), grąžinta natūra R. J. įpėdiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamo 0,1779 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalis – 0,0552 ha, atkurtos nuosavybės teisės E. V. į jos vyro tėvo J. V. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 0,3640 ha žemės sklypo jai priklausančią dalį – 0,0304 ha, grąžinta natūra E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamo 0,1779 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalis – 0,0304 ha, parduota E. V. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,1779 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis – 0,0265 ha, nustatyta, kad valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis bus sudaroma, kai E. V. už 0,0265 ha žemės sklypą sumokės 4 025,93 Lt (t. 3, b. l. 9-10, 24-25). E. V. 2007-09-11 iš valstybės nusipirko 0,0265 ha sklypo dalį (t. 3, b. l. 15-17), sklypas perduotas tos pačios dienos valstybinės žemės perdavimo ir priėmimo aktu (t. 3, b. l. 14).

2008-10-10 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ieškovė iš savo motinos E. V. įgijo nuosavybės teises jau ir į 569/1779 dalis 0,1779 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir į 32/100 dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane ženklu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka, t. y. kad ieškovei naudotis atitenka gyvenamojo namo patalpos: I-1/18, 20 kv. m, I-2/21, 20 kv. m, I-3/12, 16 kv. m, I-4/12, 78 kv. m, I-5/4 97 kv. m, I-6/4, 75 kv. m, I-7/2, 09 kv. m, kas sudaro 76,15 kv. m, naudingo ploto arba 0,32 dalis (t. 1, b. l. 11-14, 15-16, 62-66; t. 2, b. l. 53-54). Sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų buvo sudaryta pagal Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1984-08-25 nutartį (t. 2, b. l. 69). E. V. 2008-11-01 mirė (t. 2, b. l. 61). 2008-12-03 V. N. pateikė prašymą Registrų centrui įregistruoti jos nuosavybę į žemės sklypą ir statinius (t. 3, b. l. 26).

Ieškovė 2012-11-07 raštu kreipėsi į atsakovę dėl išsikėlimo iš jau priklausančių patalpų (t. 1, b. l. 10), 2013-04-26 su T. K. sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (t. 3, b. l. 33-36), susitarė, jog ieškovė parduos jai priklausančią žemės sklypo dalį ir pastatų dalį, 2013-04-30 VĮ „Registrų centras“ pateiktas prašymas įregistruoti atitinkamas žymas dėl sutarties sudarymo (t. 3, b. l. 37). Dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2014-03-17 sutartimi valstybė išnuomojo J. G. (t. 3, b. l. 38-41, 44, 45).

Prie bylos prijungtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 117-118; atskiras priedas) bei J. V. paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 119; atskiras priedas).

Byloje 2015-01-21 nutartimi buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė (t. 4, b. l. 170-172), buvo siekiama išsiaiškinti, ar 1988-10-03 testamente bei 1988-12-08 dovanojimo sutartyje pasirašė pats J. V.. 2015-06-12 teisme gautas ekspertizės aktas (t. 5, b. l. 4-6), ekspertai išvadoje nurodė, jog 1988-10-03 testamente žodžius „J. V. J.“ parašė ir pasirašė J. V., 1988-12-08 dovanojimo sutartyje pasirašė J. V..

Dėl ieškinio

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas. Įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė R. T. name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1970 m. (t. 1, b. l. 49). Tuo metu ginčo patalpos priklausė atsakovės tėvui J. V. (t. 1, b. l. 11-14). Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog nuomos sutarties ji nebuvo sudariusi, niekada niekam nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovė suprato, kad, mirus tėvui, ji gyvena ne jai priklausančiose patalpose, nurodė, jog ir toliau name gyveno dukros teisėmis, patalpų neteisėtai neužėmė. Kad kambarys, kuriame R. T. gyvena, priklauso ne jai, patvirtina ir atsakovės posėdžio metu į ieškovės atstovo klausimą, ar ji nesiūlė patalpų savininkei mokėti nuomos mokesčio, pateiktas atsakymas, kad mirus E. V. ji siūlė ieškovei mokėti nuomos mokestį, tačiau vėliau atsakovė šio teiginio atsisakė, nurodė, kad niekam nuomos mokesčio mokėti nesiūlė, nes ji teisėtai gyvena tame kambaryje, tai patvirtina 1984 m. teismo sprendimas. Teismas sprendžia, jog R. T. su tėvu J. V. buvo sudariusi faktinę panaudos sutartį, byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad susiklostė kitokie nei panaudos teisiniai santykiai. 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK) numatė, jog panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą neatlygintinai naudotis gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą (1964 m. CK 366 str.). Minėto teisės akto 372 str. numatė, kad panaudos sutartis, sudaryta nenurodant termino, gali būti nutraukiama asmens, kuriam perėjo duoto neatlygintinai naudotis turto nuosavybės teisė ar patikėjimo teisė, reikalavimu. Be to, panaudos sutartis, be bendrųjų prievolėms pasibaigti pagrindų, pasibaigia taip pat mirus fiziniam asmeniui arba pasibaigus juridiniam asmeniui, dalyvavusiems sutartyje (1964 m. CK 373 str.). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp J. V. ir R. T. buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir patalpomis atsakovė visą gyvenimą naudojasi neatlygintinai (1964 m. CK 366 str., CK 6.629 str. 1 d.). Tokią praktiką yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad J. V. jam priklausančią turto dalį 1988-12-08 notarine sutartimi padovanojo V. V. (dabar – N.), todėl jo mirties momentu ginčo turtas jam nebepriklausė. 1964 m. CK 311 str., kuris taikomas ir panaudos teisiniams santykiams (1964 m. CK 366 str.), numatė, kad turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, sutartis lieka galioti naujam savininkui. Analogiška taisyklė yra nustatyta ir 2000 m. CK 6.643 str. 1 d., panaudos davėjas turi teisę daiktą parduoti ar perduoti jį atlygintinai naudotis trečiajam asmeniui, tokiu atveju naujam daikto savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Ši teisės norma turėtų būti taikoma ir ginčo šalių santykiams (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str.), kadangi V. N. žinojo, kad R. T. gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno ir jos motina E. V. su sutuoktiniu J. V.. Tačiau nepriklausomai nuo šalių teisinių santykių kvalifikavimo kaip nuomos ar panaudos, abiejų rūšių neterminuotas sutartis šalys turi teisę nutraukti kitą šalį įspėjusios prieš tris mėnesius (CK 6.480 str., 6.642 str.).

Atsakovės buvo prašoma išsikelti dar J. V. gyvam esant. J. V. buvo užvedęs bylą dėl dukrų iškeldinimo, tačiau1984-08-30 teismo sprendimu atsakovė R. T. buvo palikta gyventi 18,44 kv. m. kambaryje, nes turėjo mažų vaikų, išsikelti neturėjo kur. Kaip pati atsakovė nurodo, ji gyveno name kaip namo savininko duktė. Jau tada atsakovė prieš 3 mėn. buvo įspėta, kad atlaisvintų ginčo kambarį (t. 1, b. l. 51). Pažymėtina, jog situacija, nurodyta 1984-08-30 teismo sprendime ir esanti dabar, iš esmės pasikeitė, atsakovės vaikai užaugo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0303 ha valdytą žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam lygiavertį 1,05 ha žemės ūkio apskrities žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, atsakovės tėvas miręs daugiau nei prieš 20 m. Be to, naujos patalpų savininkės valią, jog atsakovė R. T. neturi pagrindo gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina ir aplinkybės, jog dar J. V. gyvam esant buvo atjungta elektra ir vanduo, nuo tada namo dalyje, kurioje atsakovė su sūnumi gyvena, nėra nei elektros, nei vandens. Dėl šių paslaugų tiekimo atnaujinimo atsakovė į atitinkamas paslaugas teikiančias bendroves nesikreipė, iki šiol elektrą ir vandenį ji nelegaliai gauna iš gretimo buto, kuriame gyvena atsakovės pusbrolis. Posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ji vartojamąsias paslaugas teikiančioms bendrovėms komunalinių mokesčių nemoka, už suvartotą elektrą ir vandenį ji atsiskaito su už sienos gyvenančiu pusbroliu. Tai dar kartą patvirtina, jog atsakovė suprato, kad gyvena ne jai priklausančiose patalpose, komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių sudaryti savo vardu ji nesiekė, į atitinkamas institucijas dėl savo pažeistų teisių ji nesikreipė. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog namo dalies savininko valia buvo išreikšta, atsakovė apie tokią poziciją žinojo, tačiau jokių veiksmų situacijai pakeisti nesiėmė.

Remiantis CK 6.642 str. 1 d., kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis, bet kada turi teisę nutraukti neteminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu tarp šalių sudarytoje panaudos sutartyje nesusitarta kitaip. 2012-11-07 Alytaus rajono 2-ajame notarų biure buvo surašytas pareiškimas, kuriuo prašoma atsakovės išsikraustyti su savo šeimos nariais iš ieškovei priklausančių patalpų (t. 1, b. l. 10). Atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad gavo minėtą pareiškimą, pareiškimas jai įteiktas 2013 m. liepos mėn. Nors ieškovė nurodė trumpesnį nei trijų mėnesių terminą išsikraustymui, iki kreipimosi į teismą dienos irgi nebuvo suėjęs trijų mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą terminas nuo pareiškimo įteikimo atsakovei dienos, tačiau, teismo vertinimu, toks termino nesilaikymas laikytinas formaliu, šioje byloje neturinčiu esminės įtakos ginčo išsprendimui, nes jokių neigiamų pasekmių atsakovei nesukėlė, kadangi ji ir suėjus trijų mėnesių terminui nuo pareiškimo gavimo dienos iš namo dalies neišsikėlė. Laikytina, kad atsakovė daugiau nei du metus yra informuota apie ieškovės valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 str. 1 d. reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti. Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to, praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą, šalys tampa nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovė neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, o ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 str., pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (2015 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1500-221/2015).

Teismas pažymi, jog byla dėl iškeldinimo iš patalpų teisme užvesta seniai, ieškinys dėl iškeldinimo teisme priimtas dar 2013-06-17, per daugiau nei du metus laiko atsakovė galėjo imtis veiksmų, kad liktų gyventi ginčo patalpose, įstatymas numato galimybę sudaryti nuomos sutartį, taip pat galėjo būti sudaryta nauja panaudos sutartis. Tačiau atsakovės posėdžio metu patvirtintos aplinkybės, jog ji niekada niekam nuomos mokesčio nemokėjo, mokesčius už vartojamąsias paslaugas nelegaliai moka pusbroliui, patvirtina, jog atsakovė nesiekia sudaryti nurodytų sutarčių, siekia neatlygintinai gyventi jai nepriklausančiose patalpose kaip savininko, mirusio 1989 m., dukra. Teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad V. N. nuosavybės teisės pagal dovanojimo sutartį viešame registre buvo įregistruotos dar 1988-12-14 (t. 1, b. l. 11-14), nuo tada atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, jog ginčo patalpa priklauso ne jos tėvui, o ieškovei V. N.. Aplinkybės, kad atsakovė gyveno jai po tėvo mirties likusiose patalpose neturi reikšmės, nes tai jokių teisių jai nesuteikia. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė ir jos motina po tėvo J. V. mirties turtą perėmė neteisėtai, tačiau tėvo mirties momentu ginčo patalpos velioniui nebepriklausė, jis jas dovanojimo sutartimi jau buvo padovanojęs ieškovei (tuo metu - V. V.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad atsakovė kartu su jai priklausančiais daiktais būtų išsikėlusi iš ieškovei priklausančių patalpų, reikalavimas ją iškeldinti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl priešieškinio

Ieškovė nurodo, jog atsakovė nėra tinkamas subjektas ginčyti J. V. testamentą. Teismas su šia ieškovės pozicija nesutinka. LR CK 5.17 str. nurodo, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Atsakovė R. T. yra velionio J. V. duktė, jeigu 1988-10-03 J. V. testamentas ir 1988-12-08 dovanojimo sutartis būtų pripažinti negaliojančiais, atsakovė galėtų paveldėti velionio turtą kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė.

Dėl reikalavimų pripažinti 1988-10-03 testamentą ir 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančiais

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti 1988-10-03 testamentą ir 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančiais, kadangi juos pasirašė ne J. V., tokie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. nesilaikyta LR CK 1.76 str. nustatytų reikalavimų – rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais atitinkamai negaliotų ir kiti atsakovės patikslintame priešieškinyje nurodyti išvestiniai sandoriai.

Atsakovė ginčija 1988-10-03 testamentą bei 1988-12-08 dovanojimo sutartį tuo pagrindu, kad šiuos sandorius pasirašė ne jos tėvas J. V.. Byloje 2015-01-21 nutartimi buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė, kuri nustatė, jog abu šiuos sandorius pasirašė pats J. V.. CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ekspertizės išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Kasacinis teismas dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo yra pasisakęs – ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, t. y. ekspertizes išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-201-513/2014).

Pažymėtina, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo J. V. jau buvo išreiškęs savo valią, kad atsakovė ginčo patalpose negyventų, prašė teismo ją iškeldinti, tačiau dėl tuo metu buvusios situacijos atsakovei buvo leista pasilikti gyventi kambaryje. Kaip ieškovė nurodė, o atsakovė posėdžio metu patvirtino, dar J. V. gyvam būnant, atsakovei buvo atjungta elektra ir vanduo, atsakovė nurodė, jog suprato, kad tokie veiksmai rodo patalpų savininko nenorą, kad atsakovė liktų tose patalpose. J. V. 1988-10-03 sudarė testamentą, kuriuo aiškiai išreiškė valią, kad ginčo patalpos neturi priklausyti jo dukrai atsakovei R. T.. Vėliau dar kartą šią valią patvirtino sudarydamas 1988-12-08 dovanojimo sutartį, kuria savo turto dalį jis perleido ne atsakovei R. T., ne kitoms dviems dukroms, tačiau sutuoktinės E. V. dukrai V. V. (dabar – N.).

Šios aplinkybės ginčo atveju neleidžia abejoti 2015-06-03 ekspertizės akte Nr. 11-334 (15) pateikta išvada, jog tiek testamentą, tiek dovanojimo sutartį pasirašė J. V., todėl priešieškinio reikalavimai pripažinti J. V. 1988-10-03 testamentą bei 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančiais atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ieškinio senaties

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį išdėstė prašymą sandorių ginčijimui taikyti ieškinio senatį, nurodė, jog J. V. mirties momentu galiojančios teisės normos nustatė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą (1964 m. CK 83 str.), dabar galiojančios teisės normos nustato sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti (LR CK 5.8 str.), bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.).

Tačiau teismas su tuo nesutinka, nes nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija ne ieškovės palikimo priėmimą, o testatoriaus J. V. vienašalį sandorį (testamentą), kuriam pagal CK 1.125 str. 1 d. taikytinas bendras ieškininės senaties terminas 10 metų, pagal 1964 m. CK 83 str. – bendras 3 metų ieškinio senaties terminas (2013 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2098-527/2013).

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas pažymi, jog nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią svarbu nustatyti momentą, nuo kada asmuo turėjo realią galimybę sužinoti apie jo teisės pažeidimą. 1964 m. CK 86 str., galiojančio CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (2011 m. balandžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė, trečiojo asmens G. R. atstovė teigė, jog atsakovė nepraleido įstatymo nustatyto termino, nes ji apie testamentą sužinojo tik gavusi ieškovės V. N. ieškinį dėl iškeldinimo, testamentas J. V. dukroms buvo paskelbtas tik 2013 m.

Nustatyta, jog J. V., miręs 1989 m. sausio 29 d., 1988-10-03 testamentu jam priklausančią pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį paliko E. V. (t. 2, b. l. 57), tačiau 1988-12-08 tą pačią savo turto dalį padovanojo sutuoktinės dukrai V. V. (dabar – N.). Taigi, ginčo namo dalis, kurioje gyvena atsakovė, J. V. mirties metu nebebuvo paveldėjimo objektu. Įpėdiniai galėjo kreiptis tik dėl kito likusio J. V. turto.

Paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, jog po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi atsakovės seserys V. K. ir G. R., jos žinojo, jog dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą. Gavus V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarinėje kontoroje ant pareiškimo buvo atliktas notarės įrašas apie 1988-10-03 J. V. testamentą, kuriuo dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), palikta V. E. (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1). J. V. dukros, negavusios paveldėjimo teisės liudijimo, turėjo ir galėjo suvokti, kad velionio turto jos nepaveldėjo, tačiau savo tariamai pažeistų teisių jos nesiėmė ginti, nesikreipė į teismą, į notarę pakartotinai kreipėsi praėjus beveik 20 metų po tėvo mirties. Minėtoje paveldėjimo byloje esantis prašymas, kurį pasirašė visos trys seserys, patvirtina, kad jos dar iki ieškovės ieškinio dėl iškeldinimo teismui pateikimo žinojo tiek apie J. V. sudarytą testamentą, tiek apie J. V. sudarytą dovanojimo sutartį. Prašyme jos nurodė, jog 1989-10-03 J. V. buvo sudaręs testamentą, o 1989-12-08 – dovanojimo sutartį (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 17-18). Nors prašyme nėra nurodyta jo surašymo data, tačiau notarės prašymas Kauno apskrities archyvui patvirtina, jog į notarę su minėtu prašymu seserys kreipėsi dar 2010 m. Be to, 2011-01-06 testamento kopiją buvo gavusi atsakovės sesuo V. K. (t. 2, b. l. 55). Svarbu pažymėti, jog atsakovės sesuo V. K. aplinkybę, kad dalis turto priklauso ieškovei V. V. (dabar – N.), o atsakovei R. T. jokia dalis turto nepriklauso, žinojo jau 1995-02-20 (t. 2, b. l. 149), kai turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės V. V., V. K. ir R. J. pasirašė sutartį dėl naudojimosi tvarkos minėtu turtu nustatymo, sutarties sudarymo išlaidas turėjo apmokėti V. K., todėl sutarties turinys jai turėjo būti gerai žinomas, ji sutartį pasirašė, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo.

Minėtas subjektyvusis kriterijus (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė įrodinėjo, jog ji nepraleido ieškinio senaties termino, nes nežinojo apie surašytą testamentą. Tokie atsakovės ir jos atstovės teiginiai visiškai prieštarauja duomenims, esantiems paveldėjimo byloje, bei objektyviajam ieškinio senaties pradžios nustatymo kriterijui. Atsakovė, po 1989-01-29 tėvo mirties, būdama rūpestinga, atidi, raštinga per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo, nors pati nurodė, kad tėvas jai gyvas būdamas žodžiu minėjo, kad po jo mirties turtas atiteks dukrai R. T.. Tai patvirtina, jog apie vienokį ar kitokį testamentą ji turėjo žinoti iš karto po tėvo mirties, tikėjo, jog turtą tėvas paliko jai, tačiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Svarbu pažymėti, jog net ir nustačius, jog ieškinio senaties terminas testamento ginčijimui nėra pasibaigęs, atsakovės reikalavimo panaikinti nurodytą testamentą patenkinimas nesukeltų jai teisinių pasekmių, testamento sudarymas jos teisių niekaip nepažeidė ir interesų neįtakojo, kadangi jame nurodytas turtas velioniui jo mirties dieną nebepriklausė.

Nagrinėjant ieškovės prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovės priešieškinio reikalavimui pripažinti negaliojančia 1988-12-08 J. V. dovanojimo sutartį nustatyta, jog J. V. perleido nuosavybės teisę į jam priklausančias 38/100 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), V. V. (dabar – N.) (t. 2, b. l. 147). Ieškinio senaties termino eigos pradžią teismas tapatina su Nekilnojamojo turto registro įstatymo, įsigaliojusio 1998 m. sausio 1 d., 42 str. nuostata, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, ir atsakovė negali teisintis nežinojusi, jog ginčo patalpos priklausė ieškovei. 1964 m. CK 281 str. numatė, kad nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, todėl teismas pripažįsta, jog apie galimai pažeistą jos teisę atsakovė turėjo ir galėjo sužinoti nuo minėto įstatymo įsigaliojimo, nes 1988-12-14 sutartis buvo įregistruota viešame registre. Be to, kaip minėta anksčiau, atsakovės sesuo jau 1995 m. gerai žinojo, kad atsakovei jokia dalis ginčo turto nepriklauso, turto bendrasavininkės pasirašė sutartį, kuriuo nusistatė naudojimosi tvarką ginčo turtu, V. K. galėjo ir turėjo informuoti atsakovę, kad ji nėra ginčo turto savininkė, atitinkamai V. K. ir jos seserims turėjo būti žinomas ir ieškovės nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 83 str.) yra pasibaigęs, atsakovė jo atnaujinti neprašo, todėl reikalavimas pripažinti 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančia atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl likusių patikslinto priešieškinio reikalavimų

Priešieškinyje nurodyta, teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė nurodė, jog likusieji sandoriai - 2005-10-03 dovanojimo sutartis tarp V. N. ir E. V., 2008-10-10 dovanojimo sutartis tarp E. V. ir V. N., 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 4, 5 punktai - dalyje dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo, ir 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-11 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir E. V. ir perdavimo priėmimo aktas dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), 2006-10-19 kadastriniai matavimai ir jų pagrindu sudarytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas – negalioja, kadangi negaliojanti ir niekinė yra 1988-12-08 dovanojimo sutartis bei 1988-10-03 testamentas. Šie priešieškinio reikalavimai atmestini, kadangi 1988-12-08 dovanojimo sutartis yra teisėta ir galiojanti, o 1988-10-03 testamento pripažinimas negaliojančiu šių sandorių galiojimui neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog tiek atsakovei R. T., tiek jos seserims G. R. bei V. K. nuosavybės teisės į po senelio mirties išlikusį nekilnojamąjį turtą yra pilnai atkurtos, tai patvirtina trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, taip pat trečiojo asmens atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens G. R. atstovė advokatė K. Č., kuri nurodė, jog priešieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais sandorius, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, G. R. nepalaiko, prašė šių reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Teismas sprendžia, jog pripažinus galiojančia 1988-12-08 dovanojimo sutartį atitinkamai teisėti ir galiojantys yra ir vėliau sudaryti sandoriai, susiję su turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimu, taip pat Kauno apskrities viršininko įsakymai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu ieškovei, atsakovei, tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, jog atsakovės reikalavimas taikyti restituciją natūra – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių) bei 303 kv. m. dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) – negalėtų būti tenkinimas esant bet kokiam teismo sprendimui, kadangi jokia minėto turto dalis atsakovei niekada nepriklausė, ji niekada nebuvo minėto turto dalies savininkė, o vietoj 303 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies jai atkurtos nuosavybės teisės į lygiavertį 1,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, patikslintas priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsakovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovei V. N. perleisti nuosavybės teisę, įkeisti ar kitaip suvaržyti ginčijamų sandorių pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), apie tai padarant įrašą viešame registre. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrintas atsakovės pareikštų reikalavimų įvykdymas. Kadangi atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai atmesti, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-08-06 nutartimi šioje civilinėje byloje, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikintinos (CPK 149 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, atitinkamai paskirstytinos ir šalių byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė valstybei sumokėjo 41,71 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 5). Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės, nors ši ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis LR CPK 96 str. nuostatomis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovę R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių patalpų – 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 41,71 Eur (keturiasdešimt vieno euro 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti 2014-08-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovei V. N. perleisti nuosavybės teisę, įkeisti ar kitaip suvaržyti ginčijamų sandorių pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą – 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), apie tai padarant įrašą viešame registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.