- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-201-513/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- I. D.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro
Teisėjas Raimondas Dilys Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07411-2012-9
NUTARTIS
2014 m. gegužės 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei I. D., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. K., Klaipėdos miesto 10–ojo notarų biuro notarei G. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K. patvirtintą T. M. B. vardu 2010-11-25 sudarytą testamentą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas T. M. B. ir jis yra palikėjo turto įstatyminis įpėdinis pagal įstatymą. Kai kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, sužinojo, kad dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentą išdavimo kreipėsi atsakovė, sužinojo apie testamentą. Argumentavo, kad testatorius, būdamas senyvo amžiaus (70 metų) ir silpnos sveikatos, pasirašydamas testamentą galėjo būti apgaulės būdu suklaidintas arba ekonomiškai spaudžiamas. Be to, testamentą pasirašė ne M. T. B., o kitas asmuo, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 5.15 str. 1 d., 1.80 str. bei 1.91 str. pagrindu. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas advokatas P. L. papildomai paaiškino, kad ieškovas dirbo Airijoje, pas savo tėvą T. M. B. atvykdavo kas porą metų, paskutinį kartą, kai matėsi su tėvu, jis kalbėjo, kad jo turtas liks vaikams, tačiau tai buvo tik bendro pobūdžio kalba, apie konkretų turtą jie nekalbėjo. Tėvui mirus ieškovas atvyko į laidotuves, palaidojus tėvą nuėjo pas notarą, kur sužinojo, kad tėvas parašė testamentą atsakovei, testamente yra ne T. M. B., o kito asmens parašas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad ieškovo nurodyti testamento pripažinimo negaliojančiu pagrindai visiškai nepagrįsti, motyvuodama tuo, kad testatorius ginčo laikotarpiu buvo veiksnus, jo veiksnumas nebuvo apribotas, pasirašydamas testamentą testatorius nebuvo apgaulės būdu suklaidintas arba ekonomiškai spaudžiamas, atsakovė kartu su testatoriumi pragyveno daugiau kaip 18 metų, juo rūpinosi. Testatorius ginčo laikotarpiu gavo pastovias pajamas, todėl nebuvo nuo kieno nors ekonomiškai priklausomas. Argumentavo, kad praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, šio termino ieškovas neprašo atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas advokato padėjėjas V. G. paaiškino, kad sudarant testamentą jokio sukčiavimo, apgaulės, suklaidinimo, neteisėto susitarimo tarp atsakovės ar kito asmens, ar notarės nebuvo, testamentą pasirašė pats testatorius T. M. B. ir atsakovė pati dalyvavo ir matė, kaip jis pasirašė, testatorius viską suprato ir nekilo jokių abejonių dėl jo valios. Sudaryti testamentą T. M. B. nusprendė pats, o pasitaręs su savo draugu nusprendė sudaryti ir sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, jis pats išsirinko notarų kontorą ir grįžtdamas iš ligoninės po procedūrų nuvyko pas notarą, jis tuo metu dar pats vairavo automobilį. Atsakovė T. M. B. rūpinosi, jį slaugė, gydė, jie abu turėjo santaupų ir gaudavo pastovių pajamų.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad nebuvo jokių priežasčių netvirtinti T. M. B. 2010-11-25 testamento, testamentą pasirašė asmeniškai T. M. B.. Teismo posėdžio metu notarė papildomai paaiškino, kad testamentą pasirašė tikrai T. M. B., jokių abejonių dėl jo suvokimo ar sveikatos nekilo, pasirašant dalyvavo ir atsakovė, prieš sudarant testamentą ji aiškino testatoriui apie atliekamus veiksmus, jis viską suprato, abejonių nekilo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-29 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo 49,50 Lt pašto išlaidų. Grąžino ieškovui iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo sąskaitos 454,22 Lt, likusius po teismo rašysenos ekspertizės atlikimo apmokėjimo. Panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovei I. D. Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure sustabdymą bei T. M. B. priklausančių piniginių lėšų bankuose areštą. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovo tėvas T. M. B., miręs (duomenys neskelbtini), testamentu visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei I. D., testamentas pasirašytas testatoriaus, patvirtintas Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K.. Ieškovo prašymu teismo 2013-01-22 nutartimi paskirta rašysenos ekspertizė. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2013-06-03 Ekspertizės akto Nr. 11K-20(13) išvadas, testamentą pasirašė T. M. B., taip pat ir notarės G. K. notarinių veiksmų registracijos knygoje pasirašė testatorius – T. M. B.. Argumentavo, kad šalys bylos nagrinėjimo metu byloje pateiktų duomenų neginčijo ir jie nėra nuginčyti (CPK 178 str., 185 str.). Ištyręs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, jog testamentą pasirašė T. M. B. (CPK 185 str.). Ieškovo ir liudytojos N. V. paaiškinimus, jog testatorius 2010 m. žadėjo po mirties turtą palikti vaikams, nepaneigia teismo išvadų. Sprendė, jog ieškovo argumentai dėl testatoriaus onkologinės ligos įtakos ginčo testamento sudarymo teisėtumui neįrodyti. Nustatė, kad 2010-11-26 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi testatorius perdavė atsakovei asmeninėn nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ši sutartis šalių neginčijama, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti. Testatorius 18 metų iki jo mirties gyveno kartu su atsakove, jos buvo prižiūrimas, gydomas, slaugomas, o mirus – atsakovės lėšomis buvo palaidotas, jos lėšomis pastatytas paminklas. Šių aplinkybių šalys neginčijo ir teismas jomis vadovavosi (CPK 178 str., 182 str. 5 p., 185 str., 187 str.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad testatorius būtų atlikęs kokius nors veiksmus ar reiškęs prieštaravimus dėl netinkamo minėtos sutarties sudarymo ar vykdymo, būtų kreipęsis dėl jos sąlygų pakeitimo ar testamento panaikinimo. Sutarties sudarymą po testamento patvirtinimo vertino kaip iš esmės logišką ir suprantamą testatoriaus, žinančio apie savo onkologinę ligą, valios palikti turtą atsakovei, kuri tik juo ir rūpinosi, ir tuo pačiu papildomai užsitikrinti savo būtinąsias pragyvenimo, priežiūros, slaugymo ir, netgi jam mirus, jo laidojimo išlaidų apmokėjimo sąlygas, vientisumą bei to sąmoningą siekimą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovės apgaulės suklaidinant testatorių iki testamento sudarymo, jog testamentą testatorius galėjo pasirašyti atsakovės ekonomiškai spaudžiamas, nes abu jie turėjo pastovių pajamų, šalių valia buvo sudaryta ir tinkamai vykdoma sutartis. Šių įrodymų ir aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimo dalį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 5.15 str. 1 d., 1.80 str. 1 d. pagrindais vertino kaip nepagrįstą, todėl netenkintiną. Nustatęs, kad testatorius mirė (duomenys neskelbtini), ieškinys teisme gautas 2012-06-22, pašto įstaigai įteiktas 2012-06-18, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, kad jis iš karto po tėvo laidotuvių kreipėsi į notarą, į Airiją jis grįžo 2011 m. birželio mėn., padarė išvadą, jog ieškovas nėra praleidęs nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino ir tuo pagrindu ieškinio atmesti nėra pagrindo (CK 1.127 str. 1 d.). Pažymėjo, kad atsakovės nurodomų CK 5.50 str. 2 d., 3 d. nustatyti terminai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, bet ne jos gynimo terminai (CK 5.57 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimą. Ekspertė D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad testatoriaus parašai nėra vienodi, o tai, apelianto manymu, patvirtina, jog testatorius, sudarydamas testamentą, kentė didelius skausmus. Ieškovas po pokalbio su tėvu (testatoriumi), kai buvo grįžęs į Lietuvą, šventai tikėjo pokalbio metu tėvo išreikšta valia, jog jis visą turtą paliks vaikams. Be to, aplinkybę, jog tėvas po savo mirties žadėjo turtą palikti vaikams, posėdyje patvirtino liudytoja N. V. ir jos parodymų teismas nepaneigė. Nesutinka su teismo išvadomis dėl apgaulės nebuvimo sudarant testamentą. Mano, kad apgaulės požymių buvo – testamentas sudarytas 2010-11-25, o jau kitą dieną – 2010-11-26 testatorius su atsakove sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), perleido atsakovei su sąlyga, jog ji testatorių išlaikys iki gyvos galvos. Šių aplinkybių teismas iki galo neišsiaiškino. Mano, kad atsakovė žinojo testatoriaus valią (savo turtą po mirties palikti vaikams), todėl yra tikimybė, jog prieš testatorių buvo panaudota apgaulė ir jis buvo ekonomiškai spaudžiamas. Teismo išvadą, jog testatorius neginčijo sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos, laiko nepagrįsta, motyvuodamas tuo, kad tėvas iš esmės buvo bejėgis apginti save, nes tuo metu sirgo sunkia onkologine liga, o ieškovas buvo išvykęs į užsienį.
Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais, vertina juos kaip neįrodytus ir paneigtinus byloje esančiais įrodymais. Teismo sprendime padarytas išvadas vertina kaip pagrįstas ir teisingas, padarytas tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), jo teisėtumas bei pagrįstumas peržiūrimas neperžengiant apeliaciniame skunde suformuotų faktinių bei teisinių ribų (CPK 320 str.), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo institutą, ar teisingai nustatė faktines aplinkybes ir ar tinkamai aiškino bei taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vienašalio sandorio (testamento) pripažinimą negaliojančiu ieškinyje įvardytais pagrindais – pagal CK 1.80 str. 1 d. ir 1.91 str.
Dėl žodinio nagrinėjimo
Ieškovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 str. 1 d. nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų aiškinimo. Šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią galimybę realizavo. Apeliantas žodinio proceso būtinybės iš esmės ir neargumentuoja, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo, ir šį apelianto prašymą atmeta.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
Teisėjų kolegija pažymi, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento. Testatorius turi turėti visišką veiksnumą testamento sudarymo momentu. Net tuo atveju, kai testatorius pripažįstamas neveiksniu po testamento sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai. Niekas negali versti asmenį sudaryti testamentą kieno nors naudai. Įstatymas nedraudžia asmenims prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą. Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro savaime testamento negaliojančiu.
Įstatymo yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Ginčijant testamentą, galima remtis visais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad testatorius T. M. B. 2010-11-25 sudarė testamentą, kuriuo visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko I. D. (atsakovei). Šį jo testamentą (duomenys neskelbtini)patvirtino Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarė G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 8, 149–151). Testamentas pasirašytas testatoriaus ir tai patvirtina rašysenos ekspertizės duomenys (t. 1, b. l. 178–181). T. M. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69). 2011-07-13 su pareiškimu atsakovė kreipėsi į notarę R. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo (t. 1, b. l. 68). Ginčo, jog atsakovė gyveno kartu su T. M. B. (buvo jo sugyventinė) daugiau kaip 10 metų iki pat jo mirties, juo rūpinosi, jį slaugė bei po jo mirties rūpinosi jo kapu (pastatė paminklą), nėra ir proceso dalyvių paaiškinimai šias aplinkybes patvirtina (t. 1, b. l. 142, 145). Išlaikymo iki gyvos galvos 2010-11-26 sutartimi T. M. B. perdavė atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l 35–39)
Vienašalio sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu teisiniu pagrindu ieškinyje buvo nurodytos dvi teisės normos: CK 1.80 ir 1.91 straipsniai. Ieškovas siekė nuginčyti testamentą teigdamas, kad testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios, nes jis buvo žadėjęs turtą po savo mirties palikti vaikams, be to, iš esmės buvo pažeistos paties testamento, kaip dokumento, sudarymą reglamentuojančios taisyklės, t. y. testamentą, ieškovo manymu, pasirašė ne testatorius. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandorių, turinčių valios trūkumų, kategorijai yra priskiriami ir CK 1.91 straipsnyje išvardyti atvejai. Vienašalio sandorio (testamento) ginčijimas šiuo teisiniu pagrindu, teigiant apie sandorio sudarymo metu buvusią situaciją, suformavusią netinkamą testatoriaus valią ar veiksmų nekontroliavimą, yra galimas tik pagal paties sandorį sudariusio fizinio asmens, o ne pagal kitų kurių nors asmenų ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Mirus testatoriui, jo valia pagal šią teisės normą negali paneigiama, nebent vėliau nustatyta tvarka byloje buvo įrodyti šie pagrindai – apgaulė, piktavališkas susitarimas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas, susidėjusios sunkios aplinkybės. Byloje nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų apgaulė, ekonominis spaudimas ir / ar prievarta testatoriui nebuvo įrodyta (CK 178 str.).
Ieškovo argumentai dėl testatorius pažado turtą palikti vaikams, dėl liudytojos N. V. parodymų, jog parašas testamente nėra testatoriaus, neleidžia kitiems asmenims nuginčyti testamento ir / ar kartu jų nepakanka testatoriaus buvusiai valiai paneigti. Byloje apklaustos notarės G. K., iš dalies ir liudytojo M. S. parodymai patvirtina, jog iš esmės aplinkybių, turėjusių įtakos testatoriaus valiai dėl turtą palikimo po mirties sugyventinei – atsakovei I. D., nebuvo. Apelianto argumentas, jog ekspertės D. G. teismo posėdyje duoti parodymai, kad testatoriaus parašai nėra vienodi, įrodo, jog jis sunkiai sirgo, nepaneigia ekspertizės akto išvados, jog testamentas pasirašytas testatoriaus. Be to, ši ekspertė posėdyje kalbėjo ne apie tai, jog testatoriaus parašai yra skirtingi, o apie tai, jog žmogus niekada nepasirašo vienodai (t. 2, b. l. 18). Kiti apelianto argumentai dėl apgaulės bei ekonominio spaudimo buvimo, atsižvelgiant į testamento išlaikymo iki gyvos galvos sandorių sudarymo datą, laikytini nepagrįstais. Byloje esančiais notarės G. K. parodymais nustatyta, kad ši notarė nustatė pas ją atvykusio testatoriaus tapatybę, veiksnumą ir išsiaiškino, ar testamentas sudaromas laisva valia (t. 1, b. l. 144). Ši notarė patvirtino ir šalių 2010-11-26 išlaikymo iki galvos sutartį (t. 1, b. l. 39). Pastaroji aplinkybė leidžia teigti, jog apelianto akcentuojama tėvo onkologinė liga iš esmė netrukdė jam sudaryti minėtą sandorį dėl išlaikymo iki gyvos galvos.
CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Ekspertizės išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagristą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Kasacinis teismas dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo yra pasisakęs – ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, t. y. ekspertizes išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Ginčo atveju abejoti 2013-06-03 ekspertizės akte Nr. 11K-20 (13) pateikta išvada, jog tiek testamentą, tiek notarės notarinių veiksmų registracijos knygoje pasirašė testatorius, nėra jokio pagrindo. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testamento tvirtinimo instituto tikslas yra suteikti testatoriui, dėl fizinių sunkumų – ligos simptomų negalinčiam pasirašyti, galimybę sudaryti testamentą ir kitam asmeniui leidžiant pasirašyti už testatorių liudytojų akivaizdoje. Klausimą, ar liga, t. y. testamento sudarymo ir pasirašymo metu testatoriaus fizinė būklė, laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti, sprendžia pats testatorius ir notaras, o ne kiti asmenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–135/2007).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus bei tas aplinkybes, kad atsakovė buvo ne svetimas velioniui asmuo, o jo sugyventinė, su kuria jis pragyveno daugiau kaip 10 metų, darytina išvada, jog sudarytas testamentas, kuriuo turtą testatorius paliko atsakovei, atitiko testatoriaus tikrąją valią ir neprieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, byloje nėra duomenų, kad notarė, tvirtindama testamentą, neatliko Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatoriaus valios. Testatorius, sudarydamas testamentą, nebuvo pripažintas neveiksniu, neturėjo psichikos sutrikimų, jo valia buvo tikra ir laisva, testamento turinys teisėtas ir testamento forma atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus ir tai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.
Kritiškai vertinami apelianto argumentai dėl apgaulės ar ekonominio spaudimo faktorių buvimo. Atsakovė ir testatorius gyveno kartu daugiau nei dešimt metų, taigi buvo sugyventiniai ir aplinkybių, leidžiančių abejoti šių santykių sąžiningumu, padorumu, nuoširdumu ar patikimumu ir pan., byloje nėra. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad testatoriaus valią, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams pagal įstatymą, privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimą. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tokių įrodymų nėra, apgaulės ir / ar ekonominio spaudimo aplinkybių nenustatyta. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apelianto skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Kiti proceso dalyviai nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.