Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-728-790/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-02
Bylos Nr.: e2-728-790/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00165-2025-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bajoras
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Heliovalda“

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas

Civilinės bylos Nr. e2-728-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00165-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 2 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heliovalda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heliovalda“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heliovalda“ ieškinį atsakovei komanditinei ūkinei bendrijai „Kopų investuotojai“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Heliovalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – ir KŪB) „Kopų investuotojai“ 590 991,76 Eur skolą (negrąžintą paskolą ir sutartines palūkanas), 53 111,91 Eur delspinigius, 15 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą paskolos sumą nuo 2025 m. birželio 16 d. iki visiško paskolos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė teismo prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neviršijant 644 103,70 Eur ieškinio sumos. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį planavo vystyti, pasitelkdamas investuotojų – tarp jų ir ieškovės – paskolas bei įnašus, tačiau atsakovės finansinė padėtis po turto įsigijimo pablogėjo. Atsakovė per trečiąjį asmenį ,,Sotheby‘s International Realty“ pateikė nekilnojamojo turto pardavimo už 8 150 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) pasiūlymą, nors tokia kaina yra net du kartus didesnė nei 2024 m. gruodžio 1 d. turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje. Be to, atsakovė skolinga statybos darbus atlikusiai UAB „Gilesta“ 1 600 000 Eur, su kuria 2024 m. balandžio mėn. sudarė sąlyginę hipoteką dėl restorano ir buto, esančių tame pačiame nekilnojamojo turto komplekse, taip kreditorei UAB ,,Gilesta“ suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius. Ieškovės teigimu, dėl nurodytų aplinkybių atsakovė yra nesąžininga, jos finansinė padėtis sunki, o ieškinio suma atsakovei yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė, jos nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi reiškia reikalavimus. Teismas nenustatė akivaizdžių duomenų, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai nepagrįsti.

5. Teismas nurodė, kad vien abstraktūs ieškovės samprotavimai ar spėjimai apie atsakovės turtinę būklę nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Aplinkybė, kad dalis turto yra apsunkinta, savaime nereiškia nesąžiningumo ar vengimo vykdyti prievoles. Kreditorių eilės nustatomos įstatymų pagrindu, o prioritetinių kreditorių buvimas nėra įstatymo pažeidimas. Atsakovė turi teisę spręsti dėl turto realizavimo eiliškumo ir prioritetų, vadovaudamasi objektyviomis verslo bei ekonominėmis priežastimis. Be to, ieškovė nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie sprendimai buvo priimti siekiant pakenkti kreditoriams ar išvengti prievolių vykdymo. Tuo tarpu didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos atsakovės nesąžiningumo aspektu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „Heliovalda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Atsakovės elgesys rodo rizikingą selektyviai pasirinktų kreditorių interesų ignoravimą – sudarytos turto perdavimo už skolas sutartys su prioritetiniais kreditoriais. Atsakovė UAB „SME Finance“ suteiktos paskolos grąžinimą užtikrino savo turto hipoteka, o už atsakovės prievolės įvykdymą laidavo ir atsakovės tikrasis narys. Atsakovė sąlygine turto hipoteka užtikrino ir skolos grąžinimą UAB ,,Gilesta“. Šie atsakovės veiksmai rodo, kad prioritetiniams kreditoriams suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius.

6.2. Atsakovė nuosekliai bando turto pardavimo ketinimą pateikti ieškovei ir kitiems kreditoriams kaip realiai įmanomą būsimą sandorį, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog toks pardavimas nėra įmanomas, nes turtas nepagrįstai pervertintas, tai leidžia spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė nepatirtų nuostolio tik tuomet, jei turtinis kompleksas būtų parduotas mažiausiai už 5 239 100 Eur, tačiau jokių objektyvių priežasčių manyti, kad turto pardavimas už didesnę kainą, nei nustatyta 2024 m. spalio 14 d. turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje (3 853 000 Eur), yra realus, nėra.

6.3. Atsakovės neatsiskaitymas su ieškove patvirtinta jos vengimą vykdyti prievoles ir blogą turtinę padėtį. Atsakovė neturi jokio kito turto ir negauna pajamų iš ūkinės veiklos. Ieškinio suma atsakovei yra didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

8. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

9. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau neegzistuoja grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

10. Ieškovei atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – nustatyta.

11. Nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taip pat nutarė, kad aplinkybės dėl neatsiskaitymo su ieškove, dėl atsakovės nekilnojamojo turto hipotekos neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

12. Ieškovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad, priešingai nei nutarė pirmosios instancijos teismas, didelė ieškinio suma, atsakovės prasta turtinė padėtis, aplinkybės dėl įkeisto nekilnojamojo turto patvirtina grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

13. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑835‑464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑195‑943/2018).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad didelė ieškinio suma bei sunki asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Jeigu į bylą nepateikiama bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama apsunkinti turimą turtą, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1156‑464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019).

15. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑210‑943/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimas atsakovės prievolių nevykdymas, dėl kurio ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022). Atkreipiamas dėmesys, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu.

17. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia jai priklausančio turto įkeitimu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (penkios poilsio patalpos, poilsio patalpa su kavine – baru, septyni sandėliai, techninės patalpos ir inžinerinis statinys – baseinas), kuriam vystyti atsakovė panaudojo lėšas, gautas sudarius paskolos sutartis su investuotojais, ir priimdama iš jų dalininkų, kaip komanditorių, įnašus. Iš kartu su ieškinio pateiktos ,,Aksominės kopos Nida“ ataskaitos matyti, kad joje nurodyta, jog atsakovė 2024 m. balandžio mėn. sudarė sąlyginės hipotekos sutartį su generaline rangove UAB „Gilesta“ dėl restorano ir vieno buto; užtikrindama suteiktos paskolos sugrąžinimą, atsakovė UAB ,,SME Finance“ naudai įkeitė turtą, o už atsakovės prievolės laidavo atsakovės tikrasis narys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aiškios hipotekos ir laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybės – nepateiktos pačios sutartys, neaiškios jų datos, konkretus įkeistas turtas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimas vykdant komercinę veiklą (vystant projektą) nepatvirtina atsakovės veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę ar kitaip turtą apsunkinti. Savaime aplinkybė, kad atsakovė turi hipotekos kreditorių, nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo ir atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.

18. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog turtas nepagrįstai pervertintas. „Aksominės kopos Nida“ ataskaitoje nurodyta, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 3 853 000 Eur, o planuojama vertė – 7 000 000 Eur. ,,Sotheby‘s International Realty“ parengtame pasiūlyme dėl infrastruktūros objektų (turto) įsigijimo nurodyta turto vertė – 8 150 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ,,Aksominės kopos Nida“ ataskaitoje nurodyta planuojama turto vertė ar ,,Sotheby‘s International Realty“ parengtame pasiūlyme nurodyta turto vertė yra akivaizdžiai neteisingos ar nurodytos siekiant suklaidinti investuotojus (kreditorius). Tuo tarpu aplinkybės dėl tikrosios turto vertės neįeina į šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atliekamą aplinkybių vertinimo apimtį, be to, jomis nėra grindžiamas ieškinys. Taigi, ieškovės nuomonė dėl turto vertės nustatymo taip pat nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.

19. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, aplinkybės dėl didelės ieškinio sumos ir atsakovės finansinės padėties savaime nesuteikia pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymima, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑504-912/2023). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių.

20. Aptartų aplinkybių ir motyvų visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heliovalda“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Bajoras