- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- eI2-3518-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00320-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA), 1 361,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad NMA prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyrius 2021-10-18 priėmė sprendimą Nr. KK-10-17, kuriuo nusprendė taikyti pareiškėjai J. V. 7 504,19 Eur sankciją. Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK). LAGK 2021-12-17 sprendimu Nr. 21R1-298 (toliau – ir LAGK sprendimas) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino NMA sprendimą. NMA skundo dėl LAGK sprendimo nepateikė, šis sprendimas įsiteisėjo.
Pareiškėja teigė, kad dėl NMA neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą. Pareiškėja turėjo išlaidų, susijusių su skundo LAGK parengimu ir atstovavimu LAGK posėdžiuose. Pareiškėja savo pažeistas teises gynė pasinaudodama profesionalaus teisininko pagalba, patirtos išlaidos nėra nepagrįstos ar neprotingai didelės. Pareiškėja už skundo LAGK parengimą sumokėjo 968,00 Eur, už pasirengimą posėdžiui bei dalyvavimą teismo posėdyje - 393,25 Eur. Iš viso pareiškėja, ginčydama NMA sprendimą, patyrė 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato paslaugoms), kurių nebūtų patyrusi, jei NMA nebūtų priėmusi neteisėto sprendimo.
Pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalį Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia, pareiškėja negalėjo pateikti prašymo LAGK skundo nagrinėjimo metu ir bylinėjimosi išlaidų klausimas liko nespręstas. Todėl pareiškėja prašė skundą patenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 1 361,25 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
NMA nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, tam, kad būtų atlyginama žala, privalo būti nustatyti institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsiliepime į skundą ir posėdžio metu teigė, kad NMA neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, NMA vykdo paramos išmokėjimo ir administravimo funkcijas, kaip numatyta NMA nuostatuose, todėl teigti, kad vykdydama savo tiesiogines funkcijas atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai, nėra pagrindo. NMA vertinimu, šiuo atveju nėra visų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Šiuo atveju pareiškėja NMA neteisėtus veiksmus kildina iš NMA priimto sprendimo, kuris LAGK 2021-12-17 sprendimu buvo panaikintas. Atsakovės atstovė akcentavo, jog administracinio subjekto priimto administracinio akto panaikinimas pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla atsakomybė. Anot atsakovės atstovės, kadangi nėra NMA neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Pareiškėja neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Atsakovės atstovė akcentavo, jog nors Lietuvos administracinių ginčų komisijoje asmens patirtų išlaidų atlyginimo klausimas teisės aktais nėra sureguliuotas, tačiau ginčų nagrinėjimo ikiteisminėje institucijoje tikslas, kad šalys ginčą išspręstų greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Šiuo atveju susidarė priešinga situacija. Pareiškėja išlaidų galėjo ir nepatirti, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ir išlaidos negali būti laikomos priverstinėmis ar juo labiau tiesioginėmis ir būtinomis, kadangi ikiteisminiam ginčų nagrinėjimui ar procesinių dokumentų parengimui ginčų komisijoje advokato teisinė pagalba nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, teigė, jog pareiškėjos turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatitinka CK 6.249 straipsnyje įvardintų nuostolio požymių. NMA taip pat pažymėjo, jog užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydis priklauso nuo daugelio kriterijų, tokių kaip: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, advokato darbo laiko sąnaudos, šalių elgesys proceso metu ir kt. Šiuo atveju byla buvo nesudėtinga, nauji teisės aktų aiškinimo klausimai keliami nebuvo, specialių žinių rengiant skundą nereikėjo, nebuvo aiškinamos Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą, kurią kildina iš, jos teigimu, neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmų, t. y. neteisėto Nacionalinės mokėjimo agentūros 2021-10-18 sprendimo Nr. KK-10-17, kuris LAGK 2021-12-17 buvo panaikintas. Pareiškėjos teigimu, turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos (1 361,25 Eur), patirtos NMA skolos sprendimą ginčijant LAGK.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).
Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą (LVAT 2010-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-781/2010). Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš paminėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.
Byloje nustatyta, kad 2015-12-15 pareiškėja pateikė NMA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Pareiškėja 2016-06-09 NMA sprendimu Nr. KK-1414(10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“ buvo patvirtinta paramos gavėja. 2018-02-19 pareiškėja įgyvendino Projektą ir pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19JU-KK-15-2-073 22-PI001. 2018-10-30 iš pareiškėjos buvo pavogtas mėšlo kratytuvas. 2019-11-14 teikdama papildomus dokumentus pareiškėja įsipareigojo investiciją atkurti iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. 2020-06-15 buvo atlikta patikra vietoje bei nustatyta, kad mėšlo kratytuvas įgyvendinimo vietoje nerastas, investicija neatkurta. 2020-09-1 raštu pareiškėja dar kartą informavo, kad 2018 metais pavogta už paramos lėšas įsigyta investicija (mėšlo kratytuvas „FLIEGL ADS 60“). Pareiškėja nurodė, kad apie mėšlo kratytuvo vagystę nedelsdama informavo teisėsaugą, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl didelės vertės svetimo turto vagystės“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir pripažino ją nukentėjusiąja. Taip pat pažymėjo, kad draudimo bendrovė („Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – draudimo bendrovė)), kurioje apdraustas mėšlo kratytuvas, nepripažino šio įvykio draudžiamuoju ir patirtos žalos nekompensuoja. Pareiškėja teigė, kad dėl draudimo kompanijos galimai neteisėtų veiksmų nuo 2019-04-16 iki šiol vyksta teisminiai ginčai, kuriuose reikalaujama vagystę pripažinti draudiminiu įvykiu ir priteisti draudimo išmoką pareiškėjos naudai. Pareiškėja nurodė, jog dėl minėtų aplinkybių negali įvykdyti įsipareigojimo įvykus draudžiamajam įvykiui atkurti turtą ne mažesne negu atkuriamąja turto verte ir ne mažesnių techninių parametrų. Taip pat pareiškėja pasižadėjo reikalavimą įvykdyti, kai teismas ginčą išspręs. 2021-04-20 pakartotinės patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai – turtas (mėšlo kratytuvas „FLIEGL ADS 60“), kuris buvo pavogtas, neatkurtas. 2021-05-06 raštu pareiškėja pateikė atsakymą, kad už paramos lėšas įsigytą mėšlo kratytuvą nusipirks pasibaigus teismo procesams, kadangi dabar neturi lėšų.
NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyrius, įvertinęs susidariusią situaciją, pareiškėjos teiktus dokumentus, 2021-10-18 priėmė sprendimą Nr. KK-10-17 „Dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo“ (taikė ekonominę sankciją). Nesutikdama su NMA priimtu sprendimu, pareiškėja pateikė skundą LAGK Kauno apygardos skyriui. LAGK 2021-12-17 sprendimu panaikino NMA 2011-10-18 sprendimą, nurodydama, kad įsipareigojimą – atkurti investiciją, t. y. turtą prarastą dėl vagystės, pareiškėja įsipareigojo savanoriškai įvykdyti su sąlygą, kai pasibaigs teismo procesas, pradėtas dėl to, kad draudimo kompanija nepripažino įvykio draudžiamuoju. LAGK padarė išvadą, kad NMA neturėjo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų ir taikyti Administravimo taisyklių 243.2 papunktį. NMA LAGK 2021-12-17 sprendimo neskundė, sprendimas įsiteisėjęs.
Pareiškėja teigė, kad dėl neteisėtų NMA veiksmų patyrė turtinę žalą, kadangi turėjo išlaidų, susijusių su skundo LAGK parengimu ir atstovavimu LAGK posėdžiuose.
Vienas iš teisės į teisminę gynybą užtikrinimo aspektų yra susijęs su asmens galimybe prisiteisti patirtas išlaidas ginant savo teises ir teisėtus interesus, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje iš esmės vieningai laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai turėtų būti priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. LVAT yra išaiškinęs, kad nors ABTĮ nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (žr., pvz., LVAT 2008-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-33/2008, 2008-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A-502-1269/2009 suformavo taisyklę, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (LAGK), kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr. LVAT 2009-11-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009).
Kaip jau buvo minėta, LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui yra keliami reikalavimai dėl jo veiklos objektyvumo, nešališkumo, atliekamų tyrimų visapusiškumo bei priimamų individualių sprendimų proporcionalumo ir pagrįstumo.
LVAT praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012-01-12 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-34/2012, 2012-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., LVAT 2011-12-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2019-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju LAGK 2021-12-17 sprendime konstatavo, jog NMA sprendimas pagrįstas teisės normomis, kurių taikyti atsakovas neturėjo pagrindo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Vadovaujantis LAGK 2021-12-17 sprendime Nr. 21R1-298 (AG1-280/11-2021) nustatytomis aplinkybėmis vertintina, jog NMA 2021-10-18 sprendimas Nr. KK-10-17, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjai J. V. 7 504,19 Eur sankciją, laikytinas neteisėtu CK 6.271 straipsnio taikymo prasme. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nesutikdama su NMA 2021-10-18 sprendimu, pareiškėja inicijavo ginčo LAGK nagrinėjimą ir dėl to patyrė išlaidas.
Kaip jau minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 straipsnio 4 dalis).
Kaip matyti, pareiškėjos prašomą atlyginti 1 361,25 Eur turtinę žalą sudaro 968,00 Eur skundo LAGK parengimo išlaidos ir 393,25 Eur pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo LAGK posėdyje išlaidos.
LAGK medžiagos Nr. AG1-280/11-2021 duomenys patvirtina, kad nagrinėjant ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, pareiškėją atstovavo advokatė K. B..
2021-11-18 PVM sąskaita-faktūra serija DLX Nr. 2-0284, 2021-12-21 PVM sąskaita-faktūra serija DLX Nr. 21-0297, 2022-01-24 ,,Swedbank“ banko išrašas, 2022-01-25 T. V. (pareiškėjos tėvo) pareiškimas patvirtina, kad už suteiktas paslaugas mokėjimus atliko jos tėvas T. V.. Į advokatų profesinės bendrijos ,,DUELEX“ sąskaitą pervedė 1 361,25 Eur sumą (968,00 Eur + 393,25 Eur).
Esant visoms viešosios civilinės atsakomybės sąlygoms, NMA pagal CK 6.271 straipsnį kyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Rekomendacijų 8 punkte nėra nurodyta, kokie rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą, jeigu toliau byla nėra nagrinėjama teisme (8.1 punkte yra nurodytas rekomenduojamas priteisti dydis už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme).
Kadangi pareiškėjos skundas buvo patenkintas ir ginčas toliau nebuvo nagrinėjamas teisme, teismas sprendžia, kad už skundo LAGK parengimą galėtų būti priteisiama maksimali rekomenduojama suma, nurodyta Rekomendacijų 8.2 punkte kaip už ieškinio parengimą (2,5 dydžio).
Skundas LAGK buvo pateiktas 2021 m. IV ketvirtį, todėl pagrindu imtini 2021 m. II ketvirčio rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (www.socmin.lt) nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1566,40 Eur, todėl maksimali priteistina už skundo parengimą suma yra 3916 Eur (1566,40 x 2,5). Įvertinus tai, jog prašoma priteisti 968,00 Eur už skundo parengimą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji pareiškėjai priteistina.
Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda. Rekomendacijų 10 punkte reglamentuota, jog atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme <…> valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, nustatytas 0.1 koeficientas. Pasirengimas teismo posėdžiui yra vertinami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (žr. pvz., LVAT 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012; 2017-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021-12-17 posėdis LAGK truko 2 val. 25 min. LAGK posėdis vyko 2021 m. IV ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2021 m. II ketvirčio rodikliai. Kadangi Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1566,40 Eur, pagal Rekomendacijų 9 punktą už 2 valandų trukmės atstovavimą maksimali priteistina suma yra 313,28 Eur (1566,40 Eur x 0,1 x 2). Pareiškėjos prašoma priteisti suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą LAGK posėdyje – 393,25 Eur, todėl prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą už tokio pobūdžio teisines paslaugas (perviršis sudaro 79,97 Eur). Vis dėlto, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Pažymėtina, jog nustatinėjant teisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį, be kita ko, turi būti taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tokia teismo išvada atitinka ir LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz., LVAT 2021-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1573-552/2021).
Kadangi atsakovės atstovė jokių pagrįstų argumentų, nei dėl ko tokios išlaidos neturėtų būti priteistos, nei dėl jų dydžio nenurodė, taip pat įvertinus, kad šių išlaidų dydis nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią sumą, atsižvelgus į tai, kad advokatės atstovavimo LAGK posėdyje laikas buvo apvalinamas Rekomendacijų 9 punkto pagrindu (atkreiptinas dėmesys, kad posėdis truko 2 val. 25 min., bet teisinių paslaugų laikas buvo suapvalintas iki 2 val.), o atstovavimas LAGK buvo susijęs ir su pasirengimu posėdžiui, kas užtruko papildomai, teismas tenkina pareiškėjos skundą ir dalyje dėl 393,25 Eur dydžio išlaidų, susijusių su pasirengimu posėdžiui ir dalyvavimu LAGK posėdyje, priteisimo.
Taigi, pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovės priteistina 1 361,25 Eur suma pareiškėjos naudai.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos; procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2017-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1619-520/2017, LVAT 2015-07-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015 ir kt.).
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2022-02-14 nutartimi. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti turtinę žalą nuo 2022-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja prašo jai priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 484 Eur skundo dėl žalos atlyginimo teismui parengimo išlaidos, 242 Eur pasirengimo ir dalyvavimo 2022-04-25 teismo posėdyje išlaidos.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Minėta nuostata suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., LVAT 2012-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).
Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas visa apimtimi, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančio atstovavimo sutarties išrašo matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje teikė advokatė K. B..
Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjos atstovė pateikė 2022-01-26 PVM sąskaitą-faktūrą DLX Nr. 22-0317, 2022-04-19 PVM sąskaitą-faktūrą DLX Nr. 22-0356 ir apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Advokatų profesinės bendrijos „DUELEX“ ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad už suteiktas paslaugas pareiškėja advokatų profesinei bendrijai „DUELEX“ sumokėjo 726 Eur sumą.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundas teismui paduotas 2022 m. I ketvirtyje, pagrindu imtini 2021 m. III ketvirčio rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1598,10 Eur, todėl maksimali priteistina už skundo teismui parengimą suma yra 3995,25 Eur (1598,10 x 2,5). Kadangi pareiškėjos prašoma priteisti už skundo parengimą 484 Eur išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji pareiškėjai priteistina.
Už pasirengimą ir atstovavimą 2022-04-25 teismo posėdyje prašoma atlyginti 242 Eur. Teismo posėdis byloje truko 37 minutes (posėdžio pradžia – 9 val. 10 min., posėdžio pabaiga 9 val. 47 min.). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi teismo posėdis vyko 2022 m. II ketvirtyje, pagrindu imtini 2021 m. IV ketvirčio rodikliai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis nurodytu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1679,30 Eur, atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už pasirengimą ir dalyvavimą teisme yra 167,93 Eur (1679,3 x 0,1), todėl prašoma priteisti suma šioje dalyje mažintina iki 167,93 Eur.
Pareiškėjos atstovės pateikti dokumentai (sąskaitos-faktūros ir banko sąskaitos išrašas) patvirtina, kad pareiškėja realiai patyrė minėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistina 651,93 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 41 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. V. skundą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai J. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 1 361,25 Eur (tūkstantį tis šimtus šešiasdešimt vieną Eur, 25 ct) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2022-02-14 teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 651,93 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną Eur, 93 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai J. V..
Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.