Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-26 · Civilinė byla Nr. 2S-595-278/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
2S-595-278/2021
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00513-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
J. Č.
Atsakovas
I. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-595-278/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00513-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 26 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. J. Č. ieškiniu prašė teismą atsakovei I. Č. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį nekilnojamojo turto.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, tačiau po (duomenys neskelbtini) metų susitarė vėl gyventi kartu. Teigė, kad gyvendami kartu įsigijo gyvenamąjį namą, du žemės sklypus ir šis turtas buvo įregistruotas atsakovės vardu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, jis dirbo, be to, pardavė (duomenys neskelbtini) turėtą butą, todėl turėjo lėšų, kurių dalį panaudojo namo pirkimui, jo remontui, atsiskaitymui su darbininkais ir kt.. Teigė, kad tarpusavio santykiai pablogėjo, todėl tikslinga atsakovės vardu registruotą turto pripažinti bendra daline nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2021 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad ieškovas nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir išaiškino privalomosios mediacijos inicijavimo tvarką.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau ir MĮ) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nurodė, kad šeimos teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp šeimos narių ir kitų asmenų, kuriuos sieja giminystės ar kitokie ryšiai. Šeimos teisės normos reglamentuoja turtinius ir asmeninius neturtinius fizinių asmenų santykius, atsirandančius santuokos, bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės), kraujo giminystės, įvaikinimo, globos ir rūpybos, vaikų auklėjimo, išlaikymo jiems teikimo pagrindu.

Šalies argumentai

5. Nustatė, kad ieškovas, nors ir kreipiasi į teismą dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, tačiau ieškinyje nurodo, kad atsakovė I. Č. yra buvusi sutuoktinė, su kuria buvo sudaręs santuoką, tačiau po santuokos nutraukimo vėliau vėl apsigyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kas rodo, jog ieškiniu siekiama turtinių, santuokos nesudariusių, tačiau vedusių bendrą ūkį, asmenų galimai pažeistų teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas darė išvadą, kad paduotas ieškinys iš esmės priskirtinas šeimos teisinių santykių kategorijai, tačiau prie ieškinio nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovas inicijavo mediacijos procesą, bet nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Konstatavo, kad ieškovas J. Č. nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantas J. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

8. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisinga, nes su atsakove yra išsituokę, nėra oficiali šeima, šeimos teisiniai santykiai nesieja, todėl nagrinėjant jo reikalavimą mediacija neprivaloma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą.

12. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13. 2020-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio nuostatos numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).

15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas J. Č. prašo teismo pripažinti bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį nekilnojamojo turto, įgyto gyvenant su atsakove I. Č.. Teigia, kad šalių santuoka nebuvo sudaryta, todėl mediacija nėra privaloma.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie yra saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

18. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti J. Č. ieškinį, vadovavosi MĮ 20 straipsnio 1 punktu, kuriame nurodyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau minėti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šios bylos atveju, nes kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Iš byloje esančio Ištuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl santuoką nutraukus keičiasi turto teisinis režimas. Turto teisinio režimo kvalifikavimas lemia tai, kad ieškovo reikalavimui nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, nes civilinė byla nėra priskirtina šeimos bylų kategorijai.

19. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą, todėl nepagrįstai ieškovo J. Č. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Dėl paminėto atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Birutė Valiulienė