Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnybos atstovei Loretai Milkevičienei, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei R. K., trečiajam asmeniui – R. N., N. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų lėšų išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini), R. N. ir N. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė V. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. 2023 m. rugsėjo 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad turi finansinių, sveikatos, psichologinių problemų. Vaikai buvo paimti dėl alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros. Situacija nepasikeitė. Su vaikais bendrauja kiekviena diena, telefonu, susitinka. Dalyvavo Minesotos programoje mėnesį, kuri pradžioje padėjo, tačiau vėliau atkrito. Ketina keisti gyvenimo būdą. Šiuo metu nedirba. Nedirba apie 4 mėnesius. Anksčiau dirbo „(duomenys neskelbtini)“, apie tris mėnesius, iš darbo išėjo dėl sveikatos problemų. Mano, jog ieškinys pagrįstas. Šiuo metu pajamų neturi. Vaikai patys atvažiuoja pas motiną. Atvyko į Socialinių paslaugų centrą, tačiau posėdžio metu išėjo.

Trečiasis asmuo N. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu N. L. nurodė, kad reikalavimas yra pagrįstas. Motina nedėjo jokių pastangų, situacija nesikeitė tik pablogėjo. Jei motina skambina, dažniausiai neblaivi. Vidutinės pajamos sudaro apie 1 000 – 1 500 Eur.

Trečiasis asmuo R. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu R. N. nurodė, kad globoja S. L.. Padėtis jai yra žinoma. Mergaitė gyvena jau beveik metus. Mergaitę pažįsta du su puse metų. Giminystės ryšiais nesusiję. Kartais nuveža vaiką pas mamą, nes pats vaikas nori. Iš pačios atsakovės nėra iniciatyvos. Atsakovė materialiai neprisideda. Sutinka būti laikina globėja. Mergaitė lanko ugdymo įstaigą, jai sekasi gerai. Neprieštarauja, kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais.

Nustatyta, kad nepilnamečių vaikų S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bei I. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra V. D., gimusi (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas N. L. šiuo metu gydosi stacionare.

2022 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas leido paimti nepilnamečius vaikus S. L. ir I. L. iš tėvų V. D. ir N. L., vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V1E-1926 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo be tėvų rūpybos likusiam vaikui S. L.“ nepilnametei S. L. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V1E-1955 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui I. L.“ nepilnamečiui I. L. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

Iš 2022 m. spalio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. L. ir I. L. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

IŠ 2023 m. kovo 8 d. pagalbos plano V. D. ir N. L. šeimai matyti, kad I. L. gyvena (duomenys neskelbtini). S. L. gyvena pas globėją (duomenys neskelbtini). Vaiko motina, 2022 m. lapkričio 29 d. pagalbos plane išvardintų priemonių neįgyvendino, nesprendė problemos dėl priklausomybės alkoholiui, nevyko į Kauno PLC, nesikreipė į Kaišiadorių PSC, nesidomėjo pozityvios tėvystės mokymais. Motinai trūksta tėvystės įgūdžių, ji nesuvokia vaiko poreikių, neturi jokios atsakomybės už savo poelgius. Konstatuota, jog vaikų mama nėra pasirengusi keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti vaikus, todėl priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

Iš 2023 m. vasario 21 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto Nr. 4GPA-50, matyti, kad I. L. gyvena (duomenys neskelbtini). Globėjo teigimu, vaikas namuose nėra konfliktiškas ar piktybiškas, tačiau linkęs pameluoti. Tėvas su vaiku bendrauja, vaiką pasiima su savimi savaitgaliais. Su motina vaikas palaiko kontaktą, tačiau turimomis žiniomis, motina neretai piktnaudžiauja alkoholiu. Pasak, I. L., jam gera gyventi globos centre, tačiau geriausiai jam būdavo namuose. Vaikas turi draugų, palaiko ryšį su motina, ją aplanko.

Iš 2023 m. kovo 24 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad S. L. laikinoji rūpintoja R. N.. Rūpintojos namuose mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Mergaitei užtikrinama saugi aplinka. Tarp rūpintojos ir mergaitės susiformavęs artimas ryšys. Rūpintoja sudaro sąlygas bendrauti su biologine šeima. S. L. gyvenimo sąlygomis patenkinta, yra viskuo aprūpinta, nieko netrūksta.

Ištirti bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, ugdymo, fiksuoti girtavimo atvejai. Atsakovė nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas). Atsakovė neprisiima kasdieninių motinos pareigų, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis vaikais, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Kaip vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nurodė R. N., bendraudama su dukra nevaldo emocijų, stinga empatijos dukters emocinei savijautai, ji sunkiai atpažįsta dukters būtiniausius poreikius. Atsakovei teikiama pagalba rezultatų nedavė, ji nerodo savo suinteresuotumo susitikti su nepilnamečiais vaikais, pasyviai elgėsi ir šios bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje nedalyvavo. Nuo to laiko, kai teismas paėmė vaikus iš jiems nesaugios aplinkos, ji nesiėmė jokių realių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą, nors, bylos duomenimis, buvo motyvuojama ir galėjo tai padaryti. Iki šiol situacija iš esmės liko nepasikeitusi, bylos duomenimis atsakovė buvo socialiai pasyvi, nevykdė pareigų kurti ryšį su jais, teikti išlaikymą, neatsikrato alkoholio problemos, nekeičia gyvenimo būdo. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino, jog motina nedėjo jokių pastangų siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą. Bendravo tik paties sūnaus iniciatyva. Bylos duomenimis, atsakovė išlaikymo vaikams neteikė, apsiribojo tik atsiųstu pliušiniu meškinu dukrai. Duomenų, kad atsakovės padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovė turės realių ketinimų susigrąžinti vaikus į šeimą, nėra. Kaip matyti iš byloje esančios informacijos, ji nesiima realių priemonių vaikus susigrąžinti. Be to, pastebėtina ir tai, kad atsakovė dalyvavo tik parengiamajame teismo posėdyje, vėliau nuo bylos nagrinėjimo atsiribojo, kas taip pat rodo atsainų atsakovės požiūrį. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaikai šioje situacijoje yra itin traumuojami ir pažeidžiami, todėl tokį atsakovės elgesį teismas pripažįsta kaltu vengiant atlikti pareigą auklėti vaikus, darantį žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir vaikais nesirūpinant bei daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir jų psichologinei būklei savo žalingu įpročiu – girtavimu. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti atsakovės atžvilgiu neterminuotą motinos valdžios nepilnamečiams vaikams S. L. ir I. L. (CK 3.180 straipsnis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečių vaikų S. L. ir I. L., atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams.

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo be tėvų rūpybos likusiam vaikui S. L.“ nepilnametei S. L. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui I. L.“ nepilnamečiui I. L. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini).

2022 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus nepilnamečius vaikus S. L. ir I. L. iš tėvų V. D. ir N. L. ir esant nustatytai laikinajai rūpybai ir globai, šiuo sprendimu apribojus motinos V. D. motinos valdžią bei atsižvelgiant į tai, kad N. L. šiuo metu gydomas stacionare ir negali atlikti savo tėvo pareigų, spręstinas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Šiuo metu S. L. yra laikinai rūpinama laikinosios rūpintojos R. N. šeimoje, o I. L. laikinai globojamas (duomenys neskelbtini), todėl nepilnametės S. L. gyvenamoji vieta yra nustatytina laikinosios rūpintojos R. N. šeimoje, o nepilnamečio I. L. – laikino globėjo (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Apribojus motinos valdžią, jai išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus motinos valdžią atsakovei išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš atsakovės privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės V. D. po 200,00 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiams S. L. ir I. L., mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaikų poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovų vaikams augant išaugs ir jų poreikiai, tiek maisto, tiek aprangos, avalynės ir kt. Būtinos lėšos skirti sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad vaikams augant, jų poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu turėtų specialių poreikių byloje nėra.

Byloje nustatyta, kad V. D. niekur nedirba. Duomenų jog, atsakovei būtų apribotas darbingumas byloje nėra.

Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad nurodytos ieškovo sumos yra realios ir būtinos vaikams išlaikyti. Spręstina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 200 Eur iš atsakovės V. D., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovės V. D. priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui: S. L. ir I. L. išlaikyti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y 2023 m. balandžio 27 d., iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai).

S. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jos laikinoji rūpintoja R. N.. I. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jo laikinoji globėja - (duomenys neskelbtini) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

Šioje byloje yra susidariusios 53,20 Eur procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Kurios priteistinos iš atsakovės V. D., valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų: S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinąja rūpintoja R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, laikinąją rūpintoją – R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, laikinąjį globėją - (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,20 Eur (penkiasdešimt tris eurus 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimui. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.