Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria nuteistojo S. J. (S. J.) prašymas dėl jam priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo pagal teismingumą perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, kuria prašoma išspręsti ginčą dėl bylos teismingumo, t. y. dėl prašymo perdavimo nagrinėti vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmusiam apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas perduotinas nagrinėti Utenos apylinkės teismui

4. Pagal BPK 230 straipsnį teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Aptariamu atveju ginčas dėl bylos teismingumo kilo tarp apylinkės ir apygardos teismo, todėl klausimą dėl bylos teismingumo sprendžia Lietuvos apeliacinis teismas.

5. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

6. Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas panašaus pobūdžio ginčus jau yra pasisakęs, kad: 1) BPK 362¹ straipsnyje įtvirtinta sąvoka „vėliausią nuosprendį priėmęs teismas“ turi būti aiškinama kaip „vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas“, t. y. teismas, priėmęs nuosprendį, kuriame taikytos BK nuostatos ir kurių pakeitimai lengvina asmenų teisinę padėtį (laikantis taisyklės, kad jei bent vieną peržiūrėtiną nuosprendį priėmė apygardos teismas, klausimą dėl visų nuosprendžių peržiūrėjimo privalo spręsti būtent apygardos teismas); 2) sprendžiant dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai ir nustatant kuris konkretus teismas yra vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas, turi būti įvertinamos abiejų aktualių įstatymų (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis) nuostatos bei 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 pakeitimo įstatymo dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarkos (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3033) nuostatos (žr., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1T-4-1020/2025, Nr. 1T-8-1020/2025).

8. Sprendžiant šį klausimą pirmiausia įvertintina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Šių nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai įstatymo lengvinančio teisinę padėtį taikymo ribos būna plačiausios (pvz., veika yra dekriminalizuota), tokio baudžiamojo įstatymo taikymas asmeniui, kurio teistumas yra išnykęs arba panaikintas, paprastai nebeturi teisinės prasmės, nes žmogaus teisės ir laisvės pagal BK 97 straipsnį gali būti varžomos tik teistumo laikotarpiu. Taigi teisinę padėtį lengvinantis įstatymas paprastai taikomas tik šiems asmenims: a) asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė iki šio baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo, tačiau dar nėra nuteisti, b) už tokią nusikalstamą veiką bausmę atliekantiems asmenims ir c) turintiems teistumą asmenims. Tokį teisės aiškinimą pagrindžia tiek teisės doktrina (pvz., Žr. Švedas, G. (2015). Švelnesnis baudžiamasis įstatymas ir jo taikymo ribos Lietuvos teismų jurisprudencijoje. Teisė, 97, 25-37), tiek teismų praktika, kurioje labai retais atvejais nustatomos išskirtinės situacijos, lemiančias šios taisyklės išimtis (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-627/2025, kurioje susiklostė situacija, kai asmuo, būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, numatytą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, net ir esant išnykusiam teistumui, nebegali dirbti su vaikais (gauti Teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo)), o priėmus teisinę atsakomybę švelninantį baudžiamąjį įstatymą, jo padaryta nusikalstama veika laikoma nebe sunkiu, o tik apysunkiu nusikaltimu ir minėtas specialiame įstatyme numatytas draudimas, pritaikius teisinę atsakomybę švelninantį baudžiamąjį įstatymą, tam asmeniui būtų nebetaikomas).

9. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo Panevėžio apygardos teismas, nuteistasis S. J. bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendį jau yra atlikęs, tačiau teistumas pagal šį nuosprendį vis dar nėra išnykęs. Toks nuosprendis pagal jau aptartas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas dar gali būti peržiūrimas ir asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas dar gali būti taikomas. Tokioje situacijoje Utenos apylinkės teismas, prieš perduodamas bylą Panevėžio apygardos teismui, privalėjo preliminariai įvertinti, ar priimant Panevėžio apygardos teismo nuosprendį buvo taikytos po nuosprendžio priėmimo pakeistos, nuteistojo teisinę padėtį lengvinančios BK specialiosios ar bendrosios dalies nuostatos, ar šiuo metu galiojančios BK bendrosios dalies nuostatos turi visišką ar ribotą grįžtamąją galią, ar visgi šioje situacijoje yra akivaizdu, kad priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos niekaip negali lengvinti nuteistojo teisinės padėties. Tik padarius išvadą, kad preliminariai visgi yra pagrindas peržiūrėti apygardos teismo priimtą nuosprendį ir šią išvadą pagrindus racionaliais argumentais, teismas gali, vadovaudamasis BPK 228 straipsnio 3 dalimi, perduoti bylą apygardos teismui.

10. Nagrinėjamoje situacijoje prašymą pateikęs nuteistasis S. J. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. pagal įstatymo nuostatas, kurios nebuvo pakeistos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Todėl šiuo atveju nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK specialiosios dalies pakeitimai S. J. teisinės padėties nekeičia. Šios bylos nagrinėjimas instancine tvarka jau yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti teisinę padėtį lengvinančių BK bendrosios dalies pakeitimų (pvz., BK 27 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nuteistasis pripažintas pavojingu recidyvistu, ar BK 61 straipsnio 1 dalies, kurioje neliko nuostatos dėl bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio), turinčių ribotą grįžtamąją galią (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) nurodyta, kad šiame įstatyme išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatas, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatas, kadangi šios nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai dėl kokių nors aplinkybių lengvintų nuteistojo teisinę padėtį pagal Panevėžio apygardos teismo priimtą nuosprendį.

11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmusiu teismu laikytinas Utenos apylinkės teismas, kadangi Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžiu S. J. buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kuri buvo pakeista 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, į BK 180 straipsnio 1 dalies sankciją įrašant papildomą laisvės atėmimui alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Tai laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu.

12. Nustačius, kad šiuo atveju vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas yra Utenos apylinkės teismas, nuteistojo S. J. prašymas dėl nuosprendžių peržiūrėjimo perduodamas nagrinėti Utenos apylinkės teismui.

13. Papildomai atkreipiamas dėmesys, kad tiek nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismas, tiek kitose situacijose kiti teismai, vadovaudamiesi aktyvaus teismo konstitucine samprata ir BPK 362¹ straipsnio 1 dalies antrame sakinyje įtvirtintu principu dėl „visų nuteistajam priimtų nuosprendžių peržiūros“, turi įvertinti visas naujojo baudžiamojo įstatymo nuostatas ir jas pritaikyti, jei tam yra pagrindas, t. y. peržiūrėti visus dėl konkretaus nuteistojo priimtus nuosprendžius. Toks teismas, taip pat gali subendrinti naujai paskirtas bausmes su visomis kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, net jei bendrintinos bausmės yra paskirtos aukštesnės grandies teismo (sisteminis baudžiamojo proceso nuostatų aiškinimas, susijęs su aktyvaus teismo konstitucine samprata ir aktyviu veikimu tokiose situacijose, be kita ko, pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-1214/2024; atitinkamas bausmių bendrinimo principas išplaukia iš BPK 362¹ straipsnio 4 dalies ir 347 straipsnių sisteminio aiškinimo bei gausios teismų praktikos, kurioje bausmių vykdymo metu bausmių subendrinimo klausimus sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, nepaisant to kokių grandžių teismai yra paskyrę bendrintinas bausmes).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. J. (S. J.) prašymą dėl jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismui.