Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „B2Kapital“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, pareikštą atsakovei B. P., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš esančių byloje rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „IPF Digital Lietuva“, 2017-11-09 su atsakove sudarė paskolos sutartį Nr. 2704514 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 680,00 Eur vartojimo kreditas. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas įmokas, visą suteiktą kreditą grąžinti per 1080 dienų laikotarpį, metinė palūkanų norma 51,80 proc., BVKKMN 67,18 proc. Atsakovė nevykdė sutartinių prievolių – nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, praleido prievolių įvykdymo terminus, todėl pradinis kreditorius 2019-07-04 pranešimu dėl sutarties nutraukimo vienašališkai nutraukė Sutartį 2019-07-04. Pagal 2017-10-31 susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pradinis kreditorius 2019-07-05 perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovui UAB „B2Kapital“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas informavo atsakovę 2019-07-11 raštišku pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 890,27 Eur dydžio negrąžinto kredito ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Dėl mokėjimo palūkanų.

Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad „Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti Paskolą ir sumokėti Paskolos palūkanas Paskolos grąžinimo dieną. Paskolos palūkanos yra nurodytos Paskolos paraiškoje, o jų dydis priklauso nuo Paskolos sumos ir termino. Jeigu Paskola grąžinama ir Paskolos palūkanos mokamos periodiniais mokėjimais, gražinamos Paskolos dalys apskaičiuojamos taip, kad šių mokėjimų dydis būtų vienodas. Kai pasibaigus Paskolos terminui Paskola ar jos dalis lieka negrąžinta, už tolesnį naudojimąsi negrąžinta Paskolos suma, Paskolos gavėjas turi mokėti Paskolos palūkanas kas mėnesį (skaičiuojant nuo Paskolos termino paskutinės dienos) iki visiško Paskolos grąžinimo.“. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Ieškovas reikalauja iš atsakovė priteisti iš atsakovės „236,52 Eur palūkanas pagal Sutartį, už laikotarpį nuo 2019.04.03 iki 2020.04.27 (390 dienų; metinė palūkanų norma 51,80%) (Sutarties 4.1 p.)“ ir „51,80 % dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 502,64 Eur už laikotarpį nuo 2020.05.19 (kreipimosi į teismą diena) iki visiško kredito grąžinimo (Sutarties 4.1. p.)“, atsižvelgiant į nurodyta darytina išvada, kad ieškovas iš atsakovės reikalauja priteisti mokėjimo palūkanas. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegiją suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką ieškovo reikalavimas dėl 236,52 Eur mokėjimo palūkanų, už laikotarpį nuo 2019-04-03 iki 2020-04-27 priteisimo negali būti tenkintinas pilna apimtimi. Ieškovui priteistina 65,09 Eur (502,64 Eur * 90 d. * 51,80 proc.) mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2019-04-03 iki 2019-07-04 (sutarties nutraukomo dienos).

Ieškovo reikalavimas dėl 51,80 proc. dydžio metinių (mokėjimo) palūkanų skaičiuojamų nuo 502,64 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-05-19 iki visiško kredito grąžinimo atmestinas. Vadovaujantis kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota taisykle, nutraukus sutartį anksčiau termino (Sutartis buvo nutraukta vienašališkai anksčiau termino 2019-07-04) mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) nepriteistinos.

Dėl delspinigių.

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 5.1 punktas, Sutarties specialiosios sąlygos). Kadangi buvo sumažinta ieškovui priteistinų mokėjimo palūkanų suma, proporcingai mažintina ir priteistinų delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 59,30 Eur delspinigių už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas iš dalies.

Ieškovui iš atsakovės priteistina 51,10 Eur delspinigių (567,73 Eur (502,64 Eur + 65,09 Eur) * 180 d. * 0,05 % = 51,10 Eur), (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 618,83 Eur (502,64 Eur + 65,09 Eur + 51,10 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-19) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 77,50 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d., CPK 93 str. 2 d.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas, –

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 502,64 Eur (penkis šimtus du Eur 64 ct) skolą, 65,09 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 9 ct) mokėjimo palūkanas, 51,10 Eur (penkiasdešimt vieną Eur 10 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 618,83 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-05-19) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „B2Kapital“, į. k. 225516770, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.