Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-5368-945/2014 pagal pareiškėjo Z. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3991-52/2007 pagal Z. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. vasario 5 d. pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3991-52/2007. Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-163-505/2013 atnaujino praleistą dokumentų padavimo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

Pareiškėjas, 2008 m. birželio 16 d. gavęs Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti kreipėsi 2012 m. balandžio 12 d., todėl nepraleido penkerių metų termino. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atnaujino praleistą dokumentų padavimo terminą, o pareiškėjas į Kauno apylinkės teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 6 d., t. y. nepraėjus trims mėnesiams nuo 2013 m. spalio 16 d.

Neatsižvelgta, kad 1995 m. gruodžio 6 d. protokolo egzistavimo aplinkybė atsirado po Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo priėmimo ir tai sudaro reikalavimo pagrindą. Be to, 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi juridinis faktas buvo nustatytas ir nesant protokolo.

Prašo patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pateikti prašymą atnaujinti procesą pasibaigimo pasekmes bei nutarė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė nėra nauja esminė bylos aplinkybė atnaujinti bylos procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą trijų mėnesių terminą prašymui pateikti.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl minimame įstatyme įtvirtintos normos taikymo aktualumo, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-515/2007 pagal pareiškėjų L. M. ir D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutarties, kuriomis išspręstas pareiškėjų L. M. ir D. M. prašymas dėl praleisto proceso įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, pabrėžė, jog šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

Nesutiktina su apeliantu, kad, atsisakius atnaujinti jo nurodytos bylos procesą, buvo pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

Spręsdamas apie tai, ar pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodomos aplinkybės – praleisto termino nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo teismo sprendimu – nepripažino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK XVIII skyriaus nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio skyriaus normų taikymo praktika. Pagal ją naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę bylai, jei būtų buvusi žinoma jos nagrinėjimo metu. Esminė šių aplinkybių reikšmė reiškia pareiškėjo nurodomų faktų ar įrodymų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo konstatuota, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas dėl jo tėvų J. ir M. M. nuosavybės teise valdyto 910 kv. m. dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei pareiškėjui būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, to nesant nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių, dėl ko pripažinta, jog ši byla nenagrinėtina teisme (CPK 444 str. 1 dalis, 293 str. 1 d. 1 p.).

Terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į J. M. iki žemės nacionalizacijos valdytą 439 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjui atnaujino Kauno apygardos administracinio teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr.I-163-505/2013 pagal pareiškėjo Z. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo.

Tai įrodo, kad bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu egzistavo ne termino nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti atnaujinimo, bet jo praleidimo aplinkybė, o termino atnaujinimo faktas buvo konstatuotas vėliau. Dėl to termino atnaujinimas nereiškia, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. procesinis sprendimas dėl bylos baigties buvo neteisėtas ir nepagrįstas, priešingai – proceso atnaujinimo pagrindu nurodoma aplinkybė patvirtina pareiškėjo siekiamo nuginčyti procesinio sprendimo teisingumą – bylos nagrinėjimo metu terminas pateikti nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams buvo praleistas, todėl nuosavybės fakto nustatymas nebūtų turėjęs juridinės reikšmės, esančios CPK 444 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta būtina sąlyga tokiam faktui nustatyti. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis suponuoja tokią CPK XVIII skyriuje įtvirtintų normų taikymo praktiką, kuria būtų garantuojamas veiksmingas procesinis teisės taikymo (interpretavimo) klaidos ištaisymo mechanizmas. Nustatęs, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė negali būti proceso atnaujinimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs abiejų CPK 368 straipsnyje numatytų terminų praleidimą, jų pasibaigimo pasekmes įvertino ne formaliai, nepažeisdamas proceso atnaujinimo instituto siekiamo tikslo.

Nesant pagrindo atnaujinti bylos procesą dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, apelianto kritikuojamų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl CPK 368 straipsnyje numatytų terminų praleidimo vertinimas nebėra aktualus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl abiejų šiame straipsnyje numatytų terminų praleidimo – nuo 2007 m. lapkričio 15 d. Kauno apygardos teismo procesinio sprendimo dėl bylos baigties iki prašymo atnaujinti šios bylos procesą 2014 m. vasario 5 d. pateikimo (b.l. 72) praėjo daugiau kaip šeši metai, nuo paties pareiškėjo nurodomo sužinojimo apie termino atnaujinimą 2013 m. spalio 16 d. iki prašymo atnaujinti šios bylos procesą 2014 m. vasario 5 d. pateikimo – daugiau kaip trys mėnesiai.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį.