Kauno apygardos teismo nutartis

2007-11-15 · Civilinė byla Nr. 2A-979-601/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
2A-979-601/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Galina Blaževič, Rūta Palubinskaitė
Pareiškėjas
Z. M.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijos
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-979-601/2007Procesinio sprendimo kategorija 128.2; 128.19; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėjas D. StralkusKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant pareiškėjui Z. M. , suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J. Baltauskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvai – Julius ir M. M. nuosavybės teise valdė 910 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškimą patenkino.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad 1982-12-13 mirė pareiškėjo Z. M. tėvas J. M. (b. l. 9). Pareiškėjo motina M. M. 1992-03-10 Kauno miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą - 439 kv. m žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, M. M. 2002-07-25 mirė (b. l. 10). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-03-10 rašto (b. l. 21) bei Kauno apygardos archyvo 1995-08-10 rašto (b. l. 19) matyti, kad išlikusių duomenų apie pareiškėjo tėvų nuosavybės teise turėtą žemę bei jos įsigijimo pagrindą, nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtinas teismine tvarka. Aplinkybę, kad Julius ir M. M. nuosavybės teise valdė 910 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įrodinėjo 1939 m. rugpjūčio mėn. J. M. Kauno apskrities Statybos komisijai rašytu prašymu dėl gyvenamojo namo su rūsiu statybos Garliavos valsč., Julijanavos km., sklype Nr. 6. (b. l. 4). Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-06-06 rašto Nr. R4-2483 matyti, kad 1942-05-27 visuotinio gyventojų surašymo metu, (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini) ) gyveno J. ir M. M. šeima (b. l. 6). Aplinkybę, kad Julius ir M. M. nuosavybės teise valdė 910 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai – L. L. J., D. G. J. ir J. A. G.. Nustatant pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, svarbia aplinkybe laikytina tai, jog ginčo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , stovi jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei kiti statiniai (b. l. 11-12). Z. M. nurodo, kad minėtus statinius pastatė jo tėvai - J. ir M. M. , o vėliau juos padovanojo jam. Šis faktas taip pat leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypas, ant kurio pareiškėjo tėvai pasistatė gyvenamąjį namą bei kitus pastatus, priklausė jiems nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, anksčiau minėti rašytiniai įrodymai bei liudytojų duoti parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo tėvai nuosavybės teise valdė 910 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Todėl, byloje nesant pateiktų svarių įrodymų paneigiančių minėtą aplinkybę, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas - nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Julius ir M. M. nuosavybės teise valdė 910 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Suinteresuoto asmens argumentas, jog Z. M. prašomo juridinio fakto nustatymas nesukels jam jokių teisinių pasekmių, nes nėra prašoma atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, atmestinas. Pažymėtina, jog LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatytas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti yra atnaujinamasis terminas, t.y. teismui pripažinus jo praleidimo priežastis svarbiomis, jis gali būti atnaujintas. Tačiau aplinkybė, jog pareiškėjas šioje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprašo jo atnaujinti, nelaikytina pagrindu jo prašymą atmesti, kadangi prašyti atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškėjas galės ir vėliau, t.y. Kauno apskrities viršininko administracijai atsisakius priimti jo pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens atstovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-03991-52/2007 ir priimti naują sprendimą – bylą nutraukti. Motyvuose nurodo:

1) teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjui vėliau kreipiantis į teismą dėl termino atnaujinimo teismas gali jo prašymo ir nepatankinti, tuomet teismo sprendimas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių;

2) teismo nustatytas faktas, kad 910 kv. m. žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) , pareiškėjo tėvai valdė nuosavybės teisėmis, turės juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei bus atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybes teises patvirtinančius dokumentus;

3) pareiškėjas savo pareiškime neprašė teismo atnaujinti praleisto įstatymu nustatyto termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, todėl vadovaujantis CPK 293 str. 1 p. byla turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme;

4) teismas spręsdamas ginčą netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėjo tėvai nusipirko žemės sklypą Žilvičių g. 44/Sklankų g. 7 Kaune;

5) nei vienas iš liudytojų nėra metę dokumentų patvirtinančių, kad M. minėtą žemės sklypą būtų valdę nuosavybės teisėmis. Teismas sužinojęs apie tai, kad minėtą žemės sklypą pareiškėjo tėvai įsigijo iš P. šeimos turėjo į šią bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu V. P. , kuris 1997 m. spalio 8 d. yra pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvų O. ir V. P. iki nacionalizacijos turėtą žemę.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o pareiškėjas prašė jį atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš pareiškime suformuoto reikalavimo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Julijus ir M. M. žemės sklypą 910 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), valdė nuosavybės teisėmis. CPK 444 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, teismas, nagrinėdamas pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti kokį nors juridinę reikšmę turintį faktą, tarp jų ir žemės valdymo nuosavybės teise faktą, privalo įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Jeigu teismas nustato, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, tai civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 p.), nes toks prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas (CPK 444 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2004). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškime nustatyti juridinį faktą papildomai turi būti nurodytas tikslas, kuriam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 447 str. 1 p.), o nustačius jį, asmeniui atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia tam tikros teisės. Iš teismui pateikto pareiškimo matyti, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 910 kv. m. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teisėmis valdė jo tėvai Julijus ir M. M. . Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti nustatytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kaip aukščiau nurodyta, pareiškėjas prašė teismo nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą, bet nereiškė reikalavimo – atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nors tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo akcentuojamas šis klausimas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, jog minėtas terminas pareiškėjui būtų ankščiau atnaujintas. Atkreiptinas dėmesys, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Todėl nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas galėtų turėti juridinę reikšmę tik tuo atveju, jei pareiškėjui būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o to nesant nustatytas faktas nesukuria asmeniui jokių teisių, dėl ko pripažintina, jog ši byla nenagrinėtina teisme.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas Z. M. pareiškimą ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p. 325 str., 326 str. 1 d. 5 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-3991-52/2007 nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Galina BlaževičRūta Palubinskaitė