- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- eI3-550-811/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04354-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- IGNSB „Gulbinų namai“
- Advokatai
- Sigitas Čepas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrijos „Gulbinų namai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja individualių gyvenamųjų namų ir butų savininkų bendrija „Gulbinų namai“ (toliau - IGNSB „Gulbinų namai“) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. AS-184 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) pareiškėjai patvirtintą 53 828 Eur mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018-2020 metus padidintu tarifu iki 8 074,20 Eur (5 382,80 Eur sumokėtas mokestis ir 2 691,40 Eur padidintas tarifas).
Pareiškėja nurodo, kad Departamentas Sprendimo I dalyje nustatė, kad pareiškėja, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ)5 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl Vyriausybės 2002-02-11 nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktu už 2018-2020 metus paskaičiavo pareiškėjai 53 828 Eur mokėtiną mokesčio sumą didesniu tarifu.
Pareiškėjos teigimu Sprendimo II dalyje nustatyta, kad pareiškėja 2018 metais deklaravo 0,0129 t mažiau, nei faktiškai išleido į aplinką BDS7 kiekio, o 2019 metais deklaravo 0,0063 t mažiau, nei faktiškai išleido į aplinką BDS7 kiekio, tuo pažeidė MVGIĮ 8 straipsnio 3 dalį, todėl paskaičiavo 65 Eur mokestį padidintu tarifu.
Pareiškėja nurodo skundžianti tik Sprendimo I dalį, kadangi pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teigia, kad pareiškėja 2020 m. spalio 26 d. Registro gręžinių dalyje yra įrašyta gręžinių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) savininku. Šių gręžinių pasai yra išduoti buvusio savininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto zona“ vardu. Iš gręžinio Nr. 39526 išgautas vanduo naudojamas gyvenamųjų namų IGNSB „Gulbinų namai“ kvartalo gyventojams geriamuoju vandeniu aprūpinti. Teigia, kad Geriamojo vandens įstatymas garantuoja gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu. Vadovaujasi Geriamojo vandens įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad pareiškėja nėra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, jos išgautas vanduo naudojamas aprūpinti geriamuoju vandeniu bendrijos narius ir kitus kvartalo gyventojus, todėl mano turinti ne teisę, bet pareigą geriamuoju vandeniu aprūpinti gyventojus.
Nurodo, kad pareiškėja visada tinkamai vedė iš gręžinių išgaunamo ir sunaudojamo vandens apskaitą, Geologijos tarnybai teikė teisingus apskaitos duomenis - požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos formas 1-PV apie kiekvieną mėnesį iš gręžinio išgautą vandens kiekį. Be to, nurodo 2019 m. birželio 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikusi mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaraciją KIT708 už 2018 metus, taip pat laiku jas teikia už vėlesnius laikotarpius.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 13 punktu (2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija), 3.3 punktu ir teigia, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. leidimo nereikia (užtenka gręžinio paso) jei iš gręžinio išgaunama 10 kubinių metrų vandens. Pažymi, kad pagal Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą (2019 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIII-2481 redakcija, įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.), leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Teigia, kad pareiškėjos naudojamas gręžinys turi gręžinio pasą, todėl pareiškėjai naudojant mažiau, nei 100 m³ per parą, nereikėjo leidimo. Pasikeitus teisinei reglamentavimui ir pareiškėjai sužinojus apie pareigą gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, ji ėmėsi veiksmų leidimui gauti, deklaravo išgautą vandenį ir mokėjo mokesčius už visą ginčo laikotarpį. Mano, jog tai, kad iki šiol pareiškėja teisėtai naudojo gręžinius ir be atskiro leidimo išgaudavo vandenį, įrodo anksčiau atlikti patikrinimai, kuriuose pažeidimai nenustatyti.
Vadovaujasi MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad 2011 m. birželio 27 d. sprendimu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja būtų bandžiusi nuslėpti išgautus vandens kiekius ir nemokėjusi mokesčių. Nurodo, kad Departamentas padidintą mokesčio tarifą taiko ne dėl to, kad pareiškėja nemokėjo/nedeklaravo mokesčio, bet dėl to, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui nebeužteko gręžinio paso ir atsirado papildomas reikalavimas gauti leidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo teikusi informaciją Geologijos tarnybai apie sunaudotą vandenį (Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos formas 1-PV), informaciją Inspekcijai informacija apie mokestį už sunaudotą vandenį (Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracija KIT708), deklaravusi nuotekas (Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracija FR0522) ir nesiekusi tyčia sąmoningai nuslėpti mokestį, tinkamai deklaravusi sunaudotą vandenį ir mokėjusi mokestį. Sužinojusi apie pareigą gauti leidimą, teigia 2018 m. spalio 22 d. sudariusi paslaugų teikimo sutartį Nr. PAPS-13/17 su UAB „Ekologiniai projektai“, pagal kurią buvo sutarta, kad iki 2019 m. birželio 30 d. bus atliktas požeminio vandens išteklių ir sanitarinių apsaugos zonų įvertinimas, parengtos ataskaitos ir paraiška leidimui naudoti vandenviečių gėlo geriamo vandens išteklius.
Teigia, kad UAB „Ekologiniai projektai“ parengė ataskaitą ir kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą, tačiau Lietuvos geologijos tarnyba ataskaitos nederino, nes pareiškėja nebuvo gręžinių savininke – pareiškėja Registro gręžinių dalyje gręžinių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininke įrašyta 2020 m. spalio 26 d. UAB „Ekologiniai projektai“ 2020 m. gruodžio 8 d. parengtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos turi būti suderintos su žemės sklypų savininkais, tačiau parašai nesurinkti dėl karantino ir galiausiai buvo pradėtas patikrinimas.
Mano, jog yra akivaizdu, kad leidimui gauti būtina atlikti teisės aktuose nustatytas procedūras, kurios reikalauja laiko. Pareiškėja nurodo pradėjusi vykdyti šias procedūras, bet dėl objektyvių priežasčių nespėjo užbaigti, todėl pasikeitusių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia esanti ne pelno organizacija, įkurta kvartalo gyventojų teisėms, susijusioms su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu užtikrinti (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), nevykdanti jokios ūkinės komercinės veiklos, pareiškėjos veikla grindžiama asmenų narystės pagrindu, pajamas gauna ir išlaidas apmoka iš gyventojų lėšų, todėl neproporcingai didelį (padidinto tarifo) mokestį už vandenį turėtų sumokėti visi gyventojai, kurie nėra kalti dėl mokesčio nemokėjimo. Mano, kad 10 kartų (koeficientu 10) padidintas mokestis neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų.
Pareiškėja teigia už 2018-2020 metus yra sumokėjusi 5 382,80 Eur mokesčio, todėl mano, kad yra pagrindas sumažinti mokestį mokėtiną didesniu tarifu iki 50 proc. t. y. iki 8 074,20 Eur (5 382,80 Eur mokestis + 2 691,40 Eur padidintas tarifas). Pažymi, kad panašiose bylose mokestis yra mažinamas iki 100 proc. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4028-484/2021), tačiau šios bylos aplinkybės yra skirtingos, nes pareiškėjos pažeidimas pasireiškia tik tuo, kad ji neturėjo leidimo, kai kitose bylose ne tik be leidimo buvo išgaunamas vanduo, bet ir nedeklaruojamas mokestis.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos 2018-2020 metų laikotarpyje išgauto vandens kiekio ir aplinkybės, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu šį vandenį išgavo neturėdama Geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes.
Teigia, kad iš byloje esančių Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijų KIT 708, Požeminio vandens gavybos metinių ataskaitų 1-PV ir pareiškėjos vandens skaitiklių parodymų apskaitos matyti, kad 2018 m. buvo išgauta 16 790 m³ , 2019 m. – 16 562 m³, 2020 m. – 15 313 m³ gėlo požeminio vandens (apie 41 m³ per parą).
Paaiškina, kad pareiškėjos nurodyta nuostata, leidžianti be leidimo išgauti gėlą požeminį vandenį kai išgaunama mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens, nustojo galioti 2015 m. spalio 31 d. – prieš tris metus iki tikrinamo mokestinio laikotarpio. Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 454, kuriuo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujasi šio nutarimo 2.13 punktu, kuriuo išdėstytas keičiamo nutarimo 13 punktas, ir teigia, kad išgaunant daugiau negu 10 m³ požeminio geriamojo gėlo vandens (pareiškėja aktualiu mokestiniu laikotarpiu išgavo apie 41 m³ požeminio geriamojo gėlo vandens per parą), buvo privalomas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius.
Vadovaujas Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad ankstesni pareiškėjos minim patikrinimai neapėmė sumokėtų mokesčių už naudojamus žemės gelmių išteklius, todėl yra neaktualūs.
Pažymi, kad Sprendimas atitinka MVGIĮ, Žemės gelmių įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir principus. Teigia, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte įtvirtintas mokestis yra lygiavertis kaip ir kiti Lietuvos Respublikos Seimo nustatyti mokesčiai į valstybės biudžetą ir teigia, jog Departamentui nėra žinomi šių, aukščiau kitų mokesčių pakeitimo, sumažinimo, padidinimo be įstatyme įtvirtinto pagrindo atvejai ir suformuota teisminė praktika.
Teigia, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktu Nr. (7.8)-PA-4975 (toliau – Patikrinimo aktas) ir Sprendimu privalėjo įgyvendinti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvą. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, jog MGVIĮ apskritai nenumato galimybės taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, nei numatyta (2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad viešojo administravimo subjektas Departamentas savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Valstybėje nustatyti mokesčiai yra visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, todėl nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslų ar suklydimo, dėl mokesčių nesitariama, mokesčio mokėtojų teisės ir pareigos tiesiogiai nurodomos mokesčių įstatymų normose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas).
Valstybės mokesčius nustato tik Lietuvos Respublikos Seimas, tik įstatymu ir tik Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai toks Lietuvos Respublikos įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalis). MVGIĮ 6 straipsnio atžvilgiu toks Konstitucinio Tesimo nutarimas nėra priimtas, įstatymas galioja ir turi būti taikomas visa apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendimas pagrįstas ir jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, Departamentas rėmėsi patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, privalėjo vykdyti imperatyvią MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, bei tinkamai pritaikė įstatymus.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Departamentas atliko pareiškėjos 2018-2020 metų planinį teminį mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių patikrinimą (toliau – Patikrinimas) ir Patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėja 2018-2020 m. vykdė gamtos išteklių gavybą, neturėdama Geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, ir tuo pažeidė Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. Nr. 454 nutarimo „Dėl LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. Nr. 198 nutarimo „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.13 punktą, įsigaliojusį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis MVGIĮ 6 straipsnio 2-3 dalimis, Departamentas apskaičiavo pareiškėjai 53 828 Eur mokestį didesniu tarifu už 2018-2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius.
Skundžiamu Sprendimu Departamentas patvirtino Patikrinimo aktą.
Pareiškėja neginčija Patikinimo metu nustatytų aplinkybių, kurios užfiksuotos Patikinimo akte ir Sprendime, tačiau prašo sumažinti Sprendime pareiškėjai patvirtintą 53 828 Eur mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018-2020 metus padidintu tarifu iki 8 074,20 Eur (5 382,80 Eur sumokėtas mokestis ir 2 691,40 Eur padidintas tarifas).
Ginčas byloje kilo dėl galimybės pareiškėjai sumažinti Patikrinimo metu apskaičiuotą mokestį.
Pagal ginčui aktuliu laikotarpiu (nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) galiojusios Žemės gelmių įstatymo redakcijos 12 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Pagal šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. liepos 1 d. 12 straipsnio 1 dalį žemės gelmių tyrimai, išskyrus netiesioginius tyrimus, atliekami pagal techninę užduotį, programą arba darbų projektą (angliavandenilių išteklių tyrimas vykdomas tik pagal darbų projektą), laikantis darbų kokybės, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Žemės gelmių tyrimo metu angliavandenilių ištekliai naudojami tik darbų projekte nustatytais atvejais, kiekiais ir būdais. Pagal šios Žemės gelmių įstatymo redakcijos 16 straipsnio 1 dalį leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti: 1) gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 2) gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; 3) žemės gelmių geoterminę energiją; 4) mažuosius karjerus.
Pagal MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 454 2.13, kuris nurodomas Sprendime, nutarta pakeisti Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13. Leidimas naudoti klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių, požeminio vandens išteklius ir žemės gelmių šiluminę energiją išduodamas be konkurso. Jeigu iš telkinio išgaunama (planuojama išgauti) mažiau kaip 10 kub. metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas. Jeigu žemės gelmių šiluminė energija išgaunama geoterminio šildymo sistemomis su vertikaliais giluminiais kolektoriais, kai įrengtoji galia yra mažesnė kaip 30 kW, leidimu naudoti išteklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas geoterminių gręžinių sistemos pasas.“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 198, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d., 1.1 punktu patvirtintas Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), 3.1 punktu pripažintas netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
Taigi nagrinėjamuoju atveju pareiškėja privalėjo turėti Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, tačiau tokio leidimo neturėjo. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10, yra imperatyvi. Teisės aktuose neįtvirtinta galimybė atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, netaikyti didesnio mokesčio tarifo, jį sumažinti ar pakeisti. Vien fakto, kad pareiškėja be leidimo išgavo tam tikrą gamtos išteklių kiekį neatsižvelgiant į tai, ar teisingai deklaravo visus sunaudotus vandens išteklius ir tinkamai sumokėjo mokėtinus mokesčius, ir ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne (ar tai buvo susijęs su teisės aktų nežinojimu), pakanka, kad būtų – taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iš koeficiento 10.
Priimdamas Sprendimą, Departamentas vadovavosi ginčo teisinius santykius reguliuojančiais imperatyvaus pobūdžio teisės aktais, konstatavęs pažeidimą, pritaikė teisės aktuose nustatytą sankciją – apskaičiuotą mokėtiną mokestį padaugino iš koeficiento 10. Todėl Sprendimas šiuo aspektu laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir spręstinas klausimas dėl didesniu tarifu apskaičiuoto mokesčio pareiškėjai sumažinimo.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja deklaravo sunaudotą vandenį, teikė 2018-2020 m. metines ataskaitas Geologijos tarnybai ir sumokėjo privalomus mokėti mokesčius. Departamentas mokestį didesniu tarifu apskaičiavo ne dėl to, kad pareiškėja nemokėjo/nedeklaravo mokesčio, bet dėl to, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui nebeužteko gręžinio paso ir atsirado papildomas reikalavimas gauti leidimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja dėjo pastangas tokiam leidimui gauti. Pareiškėja nurodo esanti ne pelno organizacija, įkurta kvartalo gyventojų teisėms, susijusioms su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu užtikrinti, nevykdanti jokios ūkinės komercinės veiklos, jos veikla grindžiama asmenų narystės pagrindu, pajamas gauna ir išlaidas apmoka iš gyventojų lėšų, todėl neproporcingai didelį (padidinto tarifo) mokestį už vandenį turėtų sumokėti visi gyventojai, kurie nėra kalti dėl mokesčio nemokėjimo. Mano, kad 10 kartų (koeficientu 10) padidintas mokestis neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų.
Pareiškėja teigia už 2018-2020 metus yra sumokėjusi 5 382,80 Eur mokesčio, todėl mano, kad yra pagrindas sumažinti mokestį mokėtiną didesniu tarifu iki 50 proc. t. y. iki 8 074,20 Eur (5 382,80 Eur mokestis + 2 691,40 Eur padidintas tarifas). Pažymi, kad panašiose bylose mokestis yra mažinamas iki 100 proc. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4028-484/2021), tačiau šios bylos aplinkybės yra skirtingos, nes pareiškėjos pažeidimas pasireiškia tik tuo, kad ji neturėjo leidimo, kai kitose bylose ne tik be leidimo buvo išgaunamas vanduo, bet ir nedeklaruojamas mokestis.
Pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, vandens ištekliai buvo deklaruoti, ji negauna jokio pelno, nes jos paskirtis – užtikrinti kvartalo gyventojų teises jiems naudojantis bendro pobūdžio objektais, juos prižiūrėti bei tvarkyti, pareiškėjos gaunamos pajamos grindžiamos narystės pagrindu – iš gyventojų lėšų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sąmoningai siekė slėpti išgautą vandens kiekį, nenustatyta, kad dėl pareiškėjos padaryto teisės pažeidimo padaryta žala aplinkai ir / ar žmonėms.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad MUVGIĮ nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka pareiškėjos skunde nurodytos 8 074,20 Eur mokesčio sumos, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, Sprendimu pareiškėjai patvirtintas 53 828 Eur mokestį didesniu tarifu už 2018-2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius mažintinas iki 8 074,20 Eur (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos IGNSB „Gulbinų namai“ skundą patenkinti.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. AS-184 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį - patvirtintą 53 828 Eur mokestį didesniu tarifu už 2018-2020 m. be leidimo išgautus gėlo požeminio vandens kiekius sumažinti iki 8 074,20 Eur.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.