Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. K. skundą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „B“, antstoliui L. L. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (skolininkas) V. K. skundu prašo panaikinti antstolio L. L. 2020-06-16 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitant ir dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga ir priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, pavedant naujai paskirtam ekspertui iš naujo įvertinti skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – uždarosios akcinės bendrovės „V“ paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertę.

Skunde nurodo, kad antstolis L. L. vykdo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojo (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad 2020-06-01 gavęs 2020-05-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“, sužinojo, kad teismo ekspertė D. A. atliko UAB „V“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir 2020-05-10 surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su atliktu turto vertės nustatymu, 2020-06-04 antstoliui pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, o 2020-06-22 pateikė antstoliui ir Marijampolės apylinkės teismui skundą dėl antstolio 2020-05-22 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Marijampolės apylinkės teismas 2020-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinto pareiškėjo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio L. L. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „V“ paprastųjų vardinių akcijų paketo varžytynių skelbimą ir tolimesnį jų vykdymą, iki bus išnagrinėtas skundas ir priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas.

2020-07-14 pareiškėjo atstovė iš antstolio elektroniniu paštu gavo antstolio 2020-06-16 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos ekspertizės skyrimo“, kuriuo antstolis paskyrė papildomą ekspertizę, ją pavedė atlikti ekspertei D. A., nustatė, kad išieškotojos UAB „B” 2020 m. gegužės 28 d. prieštaravimų priedai Nr.2-9 yra nevieša vykdomosios bylos medžiaga, įpareigojo skolininką V. K. sudaryti galimybę ir netrukdyti teismo ekspertei D. A. gauti ir susipažinti su dokumentais, esančiais skolininko ir kitų asmenų žinioje, kurie būtini papildomai ekspertizei atlikti.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio L. L. 2020-06-16 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos ekspertizės skyrimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaitant ir dėl duomenų pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga ir priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, iš naujo įvertinti skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Skolininko nuomone, antstolis turėjo skirti pakartotinę ekspertizę ir jos atlikimą pavesti kitam į teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2020-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirdamas verslo ir akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedė ekspertizę atlikti ne UAB „B“ siūlytai ekspertei D. A., o UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlytam ekspertui M. K..

Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skolininkui įteiktas 2019 m. lapkričio 21 d., įpareigojo UAB „V“ ir jos akcininką (skolininką) V. K., per 14 dienų nuo patvarkymo dienos, antstoliui raštu pateikti duomenis (dokumentus) reikalingus skolininko nuosavybės teise priklausančių akcijų rinkos vertei nustatyti, pateikiant dokumentine forma ir kompiuterinėse laikmenose arba elektroniniu paštu, tačiau nuo pat ekspertizės skyrimo pradžios skolininkas vengė bendradarbiauti ir kategoriškai atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijuoja teisminius procesus.

2020 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikius laikinąsias apsaugos priemones - sustabdžius antstolio L. L. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio turto - uždarosios akcinės bendrovės „V“ paprastųjų vardinių akcijų paketo varžytynių skelbimą ir tolimesnį jų vykdymą, iki bus išnagrinėtas skundas ir priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas, 2020 m. birželio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Netenkinęs skolininko skundo dėl 2020-05-22 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto vertės nustatymo, antstolis jį perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.

Antstolis nurodo, kad nuo pat ekspertizės paskyrimo pradžios skolininkas kategoriškai atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijuoja vis naujus teisminius procesus, tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai, nutyli aplinkybes, kurios yra reikšmingos tiek vykdomosios, tiek civilinės bylos kontekste. Pavyzdžiui, skolininkas pateikdamas prieštaravimus pažymėjo, kad siekė ir siekia vykdomojoje byloje pateikti visus reikšmingus duomenis, reikalingus tikslios įmonių vertės nustatymui, tačiau dėl objektyvių aplinkybių ir itin trumpo antstolio nustatyto termino, to padaryti pilna apimti nebuvo galimybės. Tačiau antstolis nurodo, kad skolininkas iki šiol neįvykdė ir nevykdo antstolio reikalavimų pateikti informaciją ir dokumentus reikalingus ekspertizei atlikti.

Dėl duomenų pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga antstolis nurodo, jog nesutinka su skolininko teiginiu, kad skundžiamame patvarkyme nėra absoliučiai jokių motyvų, kodėl UAB „B“ pateikti nurodyti prieštaravimų priedai turėtų būti laikomi nevieša bylos medžiaga.

Nurodo, kad įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę vykdymo proceso metu iškylančius klausimus spręsti motyvuotu patvarkymu ir atitinkamai patvarkyme nurodyti motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Antstolio skundžiamas patvarkymas yra motyvuotas, priimtas atitinkamas sprendimas bei motyvai surašyti visapusiškai įvertinus išieškotojo UAB „B“ prieštaravimų medžiagą. Antstolis nesutinka su skolininko argumentu, kad antstolis skundžiamu patvarkymu pripažino dalį medžiagos nevieša formaliai vadovaudamasis tik CK 6.709 straipsniu. Antstolis skundžiamo patvarkymo motyvuojamojoje dalyje be aukščiau minėto teisės akto, yra nurodęs, kad vadovaujasi ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsniu, CPK 10 straipsniu) bei išdėstė kitus teisinius argumentus.

Antstolis nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ėmėsi visų teisėtų priemonių, siekdamas įvykdyti vykdomąjį dokumentą, tuo pačiu nepažeisdamas proceso šalių teisėtų interesų, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas.

Skundas su antstolio L. L. patvarkymu priimtas, 2020 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2020 m. rugsėjo 17 d. 14.30 valandą. 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi procesinio sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2020 m. rugsėjo 24 d. 14.00 valandą, o 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. spalio 1 d. nutartimis procesinio sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas (dėl teisėjos nedarbingumo) 2020 m. spalio 1 d. 14.30 valandai ir atitinkamai 2020 m. spalio 8 d. 14.00 valandai.

Antstolis L. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo byloje nepateikė.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) (duomenys neskelbtini) byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skolininko skundas yra visiškai nepagrįstas. Priešingai, nei nurodo skolininkas, patvarkymas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas vykdomosios bylos medžiaga.

Nurodo, kad vykdomojoje byloje tiek išieškotojas, tiek skolininkas pateikė prieštaravimus dėl tam tikrų ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų galimo netikslumo, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, todėl nagrinėjimu atveju nėra pagrindo atlikti visą ekspertizę iš naujo. Antstolis visiškai pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti ekspertizės akte nustatytą bendrovės akcijų vertę. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nuo pat ekspertizės paskyrimo pradžios skolininkas kategoriškai atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus, inicijuoja vis naujus teisminius procesus, tas pačias aplinkybes aiškina skirtingai. Atkreipia dėmesį, jog iki šiol skolininkas neįvykdė ir nevykdo antstolio reikalavimų pateikti informaciją ir dokumentus reikalingus ekspertizei atlikti (šiuo metu reikalingus papildomai ekspertizei atlikti), nors antstolio 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ekspertei skolininkui įteiktas dar 2019 m. lapkričio 21 d.

Išieškotojo įsitikinimu, skolininkas nepagrįstai kelia abejones dėl ekspertės nešališkumo, kadangi skolininkas jau yra teikęs 2019 m. liepos 8 d. pareiškimą dėl ekspertės nušalinimo, kurį grindė tais pačiais argumentais. Teismas neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė skolininko pareiškimą dėl ekspertės nušalinimo konstatuodamas, jog skolininko argumentai nepagrindžia ekspertės šališkumo ar veikimo išimtinai išieškotojo Alfa-Bank interesais. Išieškotojo manymu, skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, ekspertės šališkumą. Be to, remiantis teismų praktika, yra įprasta skiriant papildomą ekspertizę pavesti ją atlikti tam pačiam ekspertui tiek dėl ekonomiškumo, tiek dėl operatyvumo, kadangi ekspertui jau yra žinoma visa reikalinga bylos medžiaga.

Mano, jog šis skundas yra tik skolininko siekis toliau vilkinti vykdymo veiksmus, kadangi nuo pat ekspertizės paskyrimo pradžios skolininkas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, pateikti informaciją ir dokumentus. Skolininkas jau ne kartą baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodo, jog teismai, nagrinėjantys skolininko ir išieškotojo ginčus, jau ne kartą yra konstatavę skolininko nesąžiningą elgesį ir siekį vilkinti teisminius procesus.

Prašo atmesti 2020 m. rugpjūčio 3 d. skolininko V. K. skundą dėl 2020 m. birželio 16 d. patvarkymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui.

Dėl papildomos ekspertizės skyrimo pagrindų paaiškina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi papildomos ekspertizės atlikimo pakaktų patikslinti atitinkamas ekspertės išvadas dėl skolininko turto vertės. Atkreipia dėmesį, jog skolininkas 2020-06-04 prieštaravimuose dėl turto įkainojimo dėstė analogiškas aplinkybes, kaip ir skunde dėl antstolio L. L. 2020-06-16 patvarkymo. Tačiau prieštaravimuose skolininkas nurodė, kad „reikalinga tikslinti ekspertizės rezultatą“, o taip pat, kad neva nori bendradarbiauti, tik duomenų pateikti negalėjo dėl nustatytų trumpų duomenų pateikimo terminų. Suinteresuoto asmens manymu, visi iki šiol skolininko atlikti veiksmai, paneigia jo siekį bendradarbiauti ir patvirtina, kad skolininkas antstolio patvarkymų nevykdo ir galimai siekia vykdymo proceso vilkinimo. Nurodo, kad antstolis atsisakydamas tenkinti skolininko skundą, teisingai pažymėjo, kad ekspertizės akte esantys netikslumai yra sąlygoti tik skolininko veiksmų, jie atsirado tik dėl to, kad skolininkas nepateikė reikalaujamų duomenų, tokių duomenų skolininkas neteikia ir dabar. Teismams iš esmės pripažinus, kad antstolio patvarkymas, kuriuo iš skolininko reikalaujama pateikti duomenis ir dokumentus, yra teisėtas ir pagrįstas, skolininkas privalėjo vykdyti antstolio patvarkymą ir duomenis teikti.

Mano, kad visiškai pakanka papildomos ekspertizės, kurios metu išvada gali būti patikslinama. Be to, skolininkas nepateikė duomenų ir nenurodė, kad yra kitų konkrečių duomenų, kurie prieštarautų ekspertės D. A. pateiktoms išvadoms. Skolininkas tik užsimena, kad ekspertizė yra paskirta civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Mano, kad skolininko argumentai yra susiję su jo paties pasyvumu vykdymo procese bei sąmoningu antstolio patvarkymų nevykdymu. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalies normas pakartotinė ekspertizė, kuri pavedama daryti kitiems ekspertams, gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo arba jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Šiuo atveju jokių prieštaringų duomenų, t. y. kitų ekspertų išvadų skolininkas nepateikė. Dėl ekspertės nešališkumo jau yra pasisakę teismai, priimdami atitinkamas nutartis, kuriomis buvo atmesti skolininko prašymai nušalinti ekspertę. Mano, kad esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai šiuo aspektu, pakartotinai svarstyti klausimą dėl ekspertės D. A. nešališkumo, nėra tikslinga.

UAB „B“ laikosi nuomonės, kad šioje situacijoje ekspertės D. A. išvada galėtų būti laikoma nebent nepakankamai aiškia ir/ar neišsamia, kadangi skolininkui nevykdant antstolio patvarkymo ir nepateikus duomenų, ekspertė objektyviai neturėjo galimybės įvertinti visų reikšmingų duomenų ir pateikti aiškių išvadų dėl skolininkui priklausančio turto vertės. Išvadų neaiškumas pagal CPK sudaro pagrindą paskirti papildomą ekspertizę. Be to, pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą.

Suinteresuoto asmens manymu, skolininkas galimai ir siekia, kad vykdymo procesas tęstųsi kuo ilgiau, jis nesiekia nei bendradarbiauti nei ekonomiško ir greito vykdymo proceso.

Dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga nurodo, kad, jų nuomone, antstolis visiškai pagrįstai 2020-06-16 patvarkymu prašomus priedus pripažino nevieša bylos medžiaga. Patvarkyme antstolis nurodė, kad pagal įstatymą antstolis privalo ne tik sąžiningai atlikti profesines pareigas, bet ir saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. UAB „B“ kartu su prieštaravimais buvo pateikusi duomenis gautus civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta neviešuose posėdžiuose. Kita UAB „B“ pateikta medžiaga buvo konfidenciali. Tokios medžiagos konfidencialumas buvo apibrėžtas atitinkamoje sutartyje. Vienintelis skolininko argumentas yra tas, kad neva jam negali būti ribojama teisė susipažinti su bylos medžiaga, nes tai neva varžo jo teises. Suinteresuoto asmens manymu, šis skolininko argumentas yra nepagrįstas, o taip pat ir prieštaraujantis kitiems skolininko argumentams, išdėstytiems tame pačiame skunde. V. K. nurodė, kad UAB „V“ yra kontroliuojanti bendrovė (holdingas) kitų bendrovių – (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. V. K. valdo daugiau negu 50 procentų kontroliuojančios bendrovės akcijų, kas reiškia, kad skolininkas turi visas galimybes gauti duomenis apie savo kontroliuojamos bendrovės dukterines įmones, susipažinti su dokumentais ir kt.

Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo (skolininko) V. K. skundą dėl antstolio L. L. 2020-06-16 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. <...> Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 19 punktas).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis L. L. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. K. (duomenys neskelbtini) naudai. 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis paskyrė ekspertizę skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto - UAB „V“ vardinių paprastųjų akcijų rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti teismo ekspertei, įpareigodamas skolininką netrukdyti ekspertei susipažinti su dokumentais, kurie būtini ekspertizei atlikti.

Antstolis 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo UAB „V“ ir UAB „V“ akcininką skolininką V. K. per 14 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui raštu pateikti dokumentine forma ir kompiuterinėse laikmenose arba elektroniniu paštu duomenis ir dokumentus, reikalingus skolininko nuosavybės teise priklausančių akcijų rinkos vertei nustatyti.

Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkinęs skolininko prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones - atidėti vykdymo veiksmus - įpareigoti V. K. per 14 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis (dokumentus), numatytus antstolio L. L. 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo ir turto apžiūros užtikrinimo vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėta skolininko skundas dėl patvarkymo panaikinimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - skolininko V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė V. K. skundą dėl 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, antstolis 2020-03-31 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino veiksmus vykdomojoje byloje ir įpareigojo skolininką V. K. per 14 d. nuo nurodyto patvarkymo gavimo dienos pateikti 2019-11-19 patvarkyme nurodytus duomenis.

Be to, pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. ekspertė pateikė antstoliui ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė skolininkui priklausančio UAB „V“ akcijų paketo rinkos vertę. Vadovaudamasis ekspertizės aktu, antstolis 2020 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė skolininkui nuosavybės teise priklausančių (duomenys neskelbtini) vnt. UAB „V“ akcijų vertę.

2020 m. gegužės 28 d. išieškotojas UAB „B“ antstoliui pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. 2020 m. birželio 4 d. antstolis gavo skolininko V. K. prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės.

Atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo prieštaravimus ir pateiktas teismų išvadas, į pateiktus įrodymus dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentų netikslumo, į papildomai pateiktus duomenis (dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, dėl UAB (duomenys neskelbtini) komanditoriaus teisių vertės ir kt.,), į tai, kad ekspertės turimos informacijos neišsamumą sąlygojo skolininko vengimas bendradarbiauti ir teikti informaciją bei dokumentus, ir į tai, kad ekspertė netinkamai įvertino turimus duomenis, antstolis paskyrė papildomą ekspertizę su tikslu patikslinti UAB „V“ akcijų rinkos vertę nustatytą ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 16 d. priimdamas skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

Skolininkas 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė antstoliui 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundą dėl 2020-06-16 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

Antstolis netenkindamas pareiškėjo skundo 2020 m. liepos 13 d. patvarkyme nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu patvarkyme nurodytais motyvais.

Dėl papildomos ekspertizės.

CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada nepakankamai aiški ar neišsami, pakartotinė ekspertizė skiriama kilus abejonėms dėl eksperto išvados pagrįstumo.

Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, nurodo, kad antstolis turėjo skirti ne papildomą, o pakartotinę ekspertizę, kadangi skolininkas prieštaravimais kėlė ne ekspertizės akto aiškumo ir išsamumo klausimą, o ekspertizės akto pagrįstumo klausimą. Jo manymu akcijų vertės tikslinimas pagal savo esmę yra ekspertizės pagrįstumo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas. Antstolis pavesdamas patikslinti UAB „V“ akcijų vertę, pripažino, kad akcijų rinkos vertė buvo nustatyta neteisingai, o pavesdamas patikslinti akcijų vertę iš esmės pavedė ekspertei dar kartą (pakartotinai) atlikti ekspertizę. Pareiškėjo manymu, esminė aplinkybė, daranti ekspertizės akte paminėtų įmonių vertės nustatytą nepagrįstu (neteisingu) yra ta, kad įmonių vertė net ir nebuvo realiai nustatyta ir nebuvo atsižvelgta į jų vertei reikšmingą įtaką darančias faktines aplinkybes.

Teismas spręsdamas dėl skundžiamu patvarkymu paskirtos papildomos ekspertizės, sutinka su antstolio patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad, gavęs skolininko V. K. ir UAB „B“ prieštaravimus dėl ekspertizės akte pateiktų skaičiavimo netikslumų, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, paskyrė papildomą ekspertizę tikslu patikslinti ekspertizės akte nustatytą UAB „V“ akcijų vertę. Be to, vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina ir antstolio argumentą, kad vykdymo proceso šalių prieštaravimuose pateiktus ekspertizės akto trūkumus, kuriuos antstolis siekė pašalinti priimdamas skundžiamą aptvarkymą, sąlygojo skolininko vengimas bendradarbiauti su antstoliu ir pateikti informaciją bei dokumentus, būtinus ekspertizės atlikimui.

Sutiktina su suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodytais argumentais, jog tiek išieškotojas, tiek skolininkas pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės akte pateiktų skaičiavimų netikslumo, o ne dėl viso ekspertizės akto nepagrįstumo iš esmės, todėl nėra pagrindo atlikti visą ekspertizę iš naujo.

Sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „B“ atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi papildomos ekspertizės atlikimo pakanka patikslinti atitinkamas ekspertės išvadas dėl skolininko turto – UAB „V“ akcijų vertės, juolab, kad antstoliui pateiktuose prieštaravimuose (20 punktas) skolininkas nurodė, kad „reikalinga tikslinti ekspertizės rezultatą“, o taip pat, kad neva nori bendradarbiauti, tik duomenų pateikti negalėjo dėl nustatytų trumpų duomenų pateikimo terminų, tačiau visi iki šiol skolininko atlikti veiksmai, paneigia jo siekį bendradarbiauti ir patvirtina, kad skolininkas antstolio patvarkymų nevykdo ir galimai siekia vykdymo proceso vilkinimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką antstolis skirdamas pakartotinę ekspertizę turi būti atidus ir vertinti ar tikrai yra pagrindas skirti tokią ekspertizę, kadangi ji ilgina vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Be to, pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui yra nustatyta pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai atlikti turto vertinimą (CPK 681, 682 straipsniai). Vykdomosios bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjo (skolininko) procesinis elgesys vykdymo procese nėra tinkamas, kadangi pareiškėjas pats turėjo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir imtis CPK nustatytų priemonių realiai savo turto vertei nustatyti, tačiau to tinkamai nepadarė (neteikdamas ekspertei reikalingų duomenų).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad gavęs ir įvertinęs išieškotojo ir skolininko prieštaravimus dėl turto vertės, antstolis skundžiamu patvarkymu pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę, o skolininkas turi galimybę teikti ekspertei duomenis ir dokumentus, kurie jo manymu yra reikšmingi teisingai turto vertei nustatyti.

Dėl ekspertės D. A. galimo šališkumo.

Pareiškėjas nurodo, kad vykdymo procese turi būti užtikrinamas teisėtumas ir antstolis neturėjo pavesti atlikti ekspertizės (papildomos) ekspertei D. A., kurią skolininkas laiko neobjektyvia ir šališka skunde nurodytais motyvais.

Teismas spęsdamas dėl ekspertės neobjektyvumo ir šališkumo sutinka su antstolio patvarkyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais argumentais, jog skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja nors vienas iš CPK nustatytų eksperto nušalinimo pagrindų. Tai, jog ekspertė D. A. yra suteikusi atlygintinų paslaugų (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, jog atlikdama papildomą ekspertizę, bus šališka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas jau buvo teikęs pareiškimą dėl ekspertės D. A. nušalinimo, kurį grindė tais pačiais argumentais kaip ir šiame skunde. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. neskundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko pareiškimas dėl ekspertės nušalinimo buvo atmestas, konstatuojant, jog skolininko argumentai nepagrindžia ekspertės šališkumo ar veikimo išimtinai Išieškotojo A. B. interesais. Skolininkas kartu su skundu nepateikė jokių naujų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, ekspertės šališkumą. Šiuo atveju skiriant papildomą ekspertizę ir pavedant ją atlikti tai pačiai ekspertei, papildoma ekspertizė bus atlikta operatyviau, kadangi ekspertei jau yra žinoma visa reikalinga bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl duomenų pripažinimo nevieša bylos medžiaga.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamu patvarkymu neteisėtai ir nepagrįstai buvo nustatyta, kad išieškotojo UAB „B“ 2020 m. gegužės 28 d. prieštaravimų priedai Nr. 2-9 yra nevieša vykdomosios bylos medžiaga. Pareiškėjo manymu, antstolis skundžiamu patvarkymu turėjo nustatyti, kad su pateiktais prieštaravimų priedais turi teisę susipažinti skolininkas ir jo atstovai, ribojant bet kokių kitų asmenų galimybę susipažinti su pateikta medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nustatė, kad išieškotojos UAB „B“ 2020 m. gegužės 28 d. prieštaravimų priedai Nr.2-9 yra nevieša vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga. Antstolis nesutikdamas su skolininko skundu, nurodė, kad įstatymas suteikia jam diskrecijos teisę vykdymo proceso metu iškylančius klausimus spręsti motyvuotu patvarkymu ir atitinkamai patvarkyme nurodyti motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.

Antstolio patvarkymas dalyje dėl prieštaravimų priedų pripažinimo nevieša vykdomosios bylos medžiaga atitinka CPK numatytus reikalavimus, yra motyvuotas. Skundžiamo antstolio patvarkymo turinys patvirtina, kad antstolis nurodė, kad prieštaravimų 2 priedas sudaro informaciją, gautą neviešoje byloje, o 3-9 priedų konfidencialumas numatytas 2016-02-01 investavimo sutartyje (40 punktas), todėl siekdamas saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis, pripažino nurodytus prieštaravimų priedus nevieša vykdomosios bylos medžiaga.

Gavęs šalies prašymą dėl vykdomojoje byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo, antstolis turi spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turi spręsti dėl medžiagos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui.

Sutiktina su suinteresuoto asmens UAB „B“ teismui pateiktame atsiliepime nurodytais argumentais, jog skolininkas nurodydamas, jog jam neva ribojama teisė susipažinti su bylos medžiaga, prieštarauja kitiems savo argumentams, kad UAB „V“ yra kontroliuojanti bendrovė (holdingas), kitų bendrovių – (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, skolininkas valdo daugiau negu 50 procentų kontroliuojančios bendrovės akcijų, todėl turi visas galimybes gauti duomenis apie savo kontroliuojamos bendrovės dukterines įmones, susipažinti su dokumentais ir kt.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad antstolis atsižvelgdamas į tai, kad viena dalis priedų yra duomenys gauti neviešuose posėdžiuose išnagrinėtoje civilinėje byloje, o kitos dalies medžiagos konfidencialumas buvo apibrėžtas atitinkamoje sutartyje, skundžiamu patvarkymu nustatydamas, kad pateiktų prieštaravimų priedai Nr. 2-9 yra nevieša bylos medžiaga, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis L. L. surašydamas skundžiamą patvarkymą, procesinių vykdymo veiksmų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų (priimto patvarkymo) yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nors suinteresuotas asmuo prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jas patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nepateikti, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo (skolininko) V. K. skundo suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „V“, (duomenys neskelbtini), antstoliui L. L. dėl antstolio veiksmų.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.