Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS Aktiva Portfolio ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalimi šalims pateikus rašytinius prašymus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šalys apie teismo posėdį informuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2020 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VGR00129PHPA, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur dydžio kreditas 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos (2026 m. sausio 28 d.) grąžinti kreditą ir sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus; kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė su atsakovu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2021 m. gruodžio 29 d., apie ką atsakovas buvo informuotas pranešimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė su pradine kreditore pasirašyta reikalavimų teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo įsiskolinimą, atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas pranešimu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo pradinei kreditorei ar ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikoma, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013). Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas pranešimu ir teismo tvarka, ką ir pats atsakovas pripažino atsiliepime į ieškinį, todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą. Nors reikalavimo perleidimas į atsakovo skolą nurodytas ne pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje, o jos priede (su ieškiniu pateiktame priedo išraše), tai nekeičia fakto apie reikalavimo perleidimą, ką nepagrįstai ginčija atsakovas. Taipogi bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikoje taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl atsakovo teiginiai apie Estijos Respublikos teisės taikymą atmetami kaip nepagrįsti.

Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, todėl pradinė kreditorė vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir sutarties nuostatomis įgijo teisę nutraukti sutartį, ją nutraukė 2021 m. gruodžio 29 d. ir įgijo teisę pareikalauti iš atsakovo grąžinti visą kreditą anksčiau termino, sumokėti palūkanas, delspinigius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad visiškai nepagrįstai atsakovas teigia, jog šiai dienai kredito grąžinimo terminas yra nepasibaigęs, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 7 946,28 Eur dydžio jam suteikto kredito. Atsakovas, nors ginčija skolos sumą, tačiau nepateikė įrodymų, kad bent kažkokią dalį 7 946,28 Eur skolos yra apmokėjęs. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su pradine kreditore ar ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, dėl ko yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti – teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisia 7 946,28 Eur negrąžintą kreditą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo 121,38 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito, pritaikant sutartimi sulygtą 5,90 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo. Pagal tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas metines pelno palūkanas. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas bei pateiktą mokėjimo grafiką, matyti, kad kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2026 m. sausio 28 d. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šalių sudarytos paskolos sutarties mokėjimo grafiku, pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas priteisti 121,38 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas pagal sutartį iki sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 29 d.), yra pagrįstas, todėl yra tenkinamas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis. Ši delspinigių norma neviršija delspinigių normos, nustatytos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 726,09 Eur delspinigius, kurie apskaičiuoti taikant 0,05 proc. delspinigių normą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. sausio 20 d. Byloje nustatyta, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė savo prievolių, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 726,09 Eur delspinigius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 793,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 7 946,28 Eur negrąžintą kreditą, 121,38 Eur pelno palūkanas, 726,09 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 793,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 198 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis ir 35 Eur už advokato teisinę pagalbą, t. y. iš viso – 233 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 13 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo AS Aktiva Portfolio ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AS Aktiva Portfolio, juridinio asmens kodas 16013522, iš atsakovo J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 946,28 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir dvidešimt aštuonių centų) negrąžintą kreditą, 121,38 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro ir trisdešimt aštuonių centų) pelno palūkanas, 726,09 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų ir devynių centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 793,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 233 Eur (dviejų šimtų trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 Eur (trylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.