- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-1262-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-01151-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- AS Aktiva Portfolio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AS Aktiva Portfolio ieškinį atsakovui J. P. (J. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AS Aktiva Portfolio kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš J. P. 7 946,28 Eur negrąžintą kreditą, 121,38 Eur pelno palūkanas, 726,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) AS Inbank filialas (buvusi UAB „Mokilizingas“) (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas 2020 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur kreditas 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos (2026 m. sausio 28 d.) grąžinti kreditą ir sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas – pradinė kreditorė su atsakovu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. Pradinė kreditorė 2020 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir jos priedu perleido reikalavimo teises į atsakovo skolas bei jų išieškojimą ieškovei, apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas pranešimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal sutartį kreditas turėjo būti grąžintas 2026 m. sausio 28 d., kredito grąžinimo terminas šiai dienai dar nesuėjo, todėl, jo manymu, ieškovė neturi reikalavimo teisės. Ieškinyje deklaratyviai nurodyta, jog sutartis buvo nutraukta, tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pranešimas jam buvo siųstas, nėra aišku, koks asmuo surašė pranešimą ir ar jis turėjo teisę veikti pradinės kreditorės vardu, todėl, jo vertinimu, sutartis buvo netinkamai nutraukta. 2020 m. rugpjūčio 5 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad pradinė kreditorė perleidžia reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą, šią aplinkybę grindžia priedu, kuris yra be parašų, be antspaudų ir be datos, todėl mano, kad toks dokumentas negali pagrįsti tinkamos ieškovės reikalavimo teisės. Kadangi ieškovė savo turimą reikalavimo teisę įrodinėja pagal reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kurioje nurodoma, kad šiai sutarčiai yra taikoma Estijos Respublikos teisė, ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, turėtų įrodyti, kad tinkamai perėmė reikalavimo teises būtent pagal Estijos Respublikos teisę, turėjo pateikti atitinkamų Estijos Respublikos nuostatų vertimą į lietuvių kalbą. Ieškovė neinformavo jo apie reikalavimo teisės perleidimą bei nepateikė reikalavimo teisių perleidimo fakto patvirtinančio dokumento kopijos, nėra įrodymų, kad pranešimas jam buvo įteiktas, tarp pranešimo ir ieškinio pateikimo praėjo net 2 metai ir 6 mėnesiai, apie patį reikalavimo perleidimą jis sužinojo tik dabar. Ieškinyje nėra pateikta jokių dokumentų, kaip buvo apskaičiuota būtent 7 946,28 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 946,28 Eur negrąžintą kreditą, 121,38 Eur pelno palūkanas, 726,09 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 793,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 233 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybės naudai iš atsakovo 13 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2020 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur dydžio kreditas 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos (2026 m. sausio 28 d.) grąžinti kreditą ir sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė su atsakovu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2021 m. gruodžio 29 d., apie ką atsakovas buvo informuotas pranešimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė su pradine kreditore pasirašyta reikalavimų teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo įsiskolinimą, atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas pranešimu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo pradinei kreditorei ar ieškovei susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis). Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas pranešimu ir teismo tvarka, ką ir pats atsakovas pripažino atsiliepime į ieškinį, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius apie tai, kad jis nebuvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą. Nors reikalavimo perleidimas į atsakovo skolą nurodytas ne pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje, o jos priede (su ieškiniu pateiktame priedo išraše), tai nekeičia fakto apie reikalavimo perleidimą, ką nepagrįstai ginčija atsakovas. Taipogi bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikoje taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl teismas atsakovo teiginius apie Estijos Respublikos teisės taikymą atmetė kaip nepagrįstus.
6. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, todėl pradinė kreditorė vadovaudamasi Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu ir sutarties nuostatomis įgijo teisę nutraukti sutartį, ją nutraukė 2021 m. gruodžio 29 d. ir įgijo teisę pareikalauti iš atsakovo grąžinti visą kreditą anksčiau termino, sumokėti palūkanas, delspinigius. Teismas konstatavo, kad visiškai nepagrįstai atsakovas teigia, jog šiai dienai kredito grąžinimo terminas yra nepasibaigęs, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 7 946,28 Eur dydžio jam suteikto kredito, atsakovas, nors ginčija skolos sumą, tačiau nepateikė įrodymų, kad bent kažkokią dalį 7 946,28 Eur skolos yra apmokėjęs. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su pradine kreditore ar ieškove atsiskaitė, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, dėl ko yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti.
7. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas bei pateiktą mokėjimo grafiką matyti, kad kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2026 m. sausio 28 d. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis šalių sudarytos paskolos sutarties mokėjimo grafiku teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas priteisti 121,38 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas pagal sutartį iki sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 29 d.), yra pagrįstas, todėl jį tenkino. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nustatytas 0,05 procento delspinigių dydis, ši delspinigių norma neviršija delspinigių normos, nustatytos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 726,09 Eur delspinigius, kurie apskaičiuoti taikant 0,05 proc. delspinigių normą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2023 m. sausio 20 d.. Byloje nustatyta, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė savo prievolių, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 726,09 Eur delspinigius. Atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 793,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
9. Nurodė, kad ieškovė pateikė dubliką, prie kurio pridėjo pranešimus (nepateikė jokių įrodymų, kad tokie pranešimai buvo atsakovui siųsti) ir kurie neva turėtų patvirtinti pranešimų įteikimą. Teismas priėmė dubliką ir nesuteikė galimybės pateikti tripliką. Teismas nuspręsdamas, jog Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai ir kad atsakovas apie tai buvo tinkamai informuotas, vadovavosi vien tik 2021 m. gruodžio 29 d. pranešimu, kuris nėra pasirašytas ir nėra jokių įrodymų, kad jis buvo atsakovui siųstas. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad Kredito sutartis buvo tinkamai nutraukta, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Kartu su dubliku pateikti įrodymai nepatvirtina, jog Kredito sutartis buvo nutraukta tinkamai, jie yra vidiniai, nėra pasirašyti. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tokie pranešimai buvo atsakovui siųsti registruotu paštu ar el. paštu. Teismas neįvertino šių įrodymų ir laikė, jog pranešimas atsakovui buvo įteiktas. Reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad „AS Inbank filialas“ perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą pagal Kredito sutartį, todėl sprendimo išvada, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę yra nepagrįsta.
10. Teismas nenustatė nei kada buvo sudarytas priedas, nei kas juos pasirašė ir ar tie asmenys turėjo įgaliojimus pasirašyti šį priedą. Nesant jokių įrodymų apie reikalavimo teisių perleidimo momentą teismas negalėjo padaryti išvados, kad ieškovė turi tinkamą reikalavimo teisę. Teismas nepasisakė kaip niekieno nepasirašytas ir neaišku kada sudarytas priedas gali būti laikomas tinkamu įrodymu šioje byloje. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta pagal Estijos Respublikos materialinę teisę ir ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad tinkamai perėmė reikalavimo teises pagal Estijos Respublikos taikytiną materialinę teisę. Teismas be jokių motyvų atsisakė taikyti užsienio teisę, taip atimdamas teisę susitarti dėl užsienio teisės taikymo. Teismas, priimdamas dubliką, nesuteikė galimybės atsakovui pateikti triptiką ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė rungimosi principą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas sužinojo tik dabar.
Atsiliepimas
11. Ieškovė AS Aktiva Portfolio pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantas kelia tuos pačius klausimus kaip ir pirmoje instancijoje, dėl kurių ieškovė visus turimus įrodymus bei paaiškinimus jau yra pateikusi. Apeliantas klaidingai nurodo, kad neturėjo galimybės po ieškovės pateikto dubliko pateikti tripliką. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė posėdį, apie kurį informavo tiek ieškovę, tiek apeliantą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinimo įrodymų visetą bei priėmė teisingą sprendimą apelianto atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas 2020 m. sausio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur dydžio kreditas 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos (2026 m. sausio 28 d.) grąžinti kreditą ir sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, pradinė kreditorė su atsakovu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2021 m. gruodžio 29 d., apie ką atsakovas buvo informuotas pranešimu. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 1 dalimi 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė su pradine kreditore pasirašyta reikalavimų teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo įsiskolinimą, atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas pranešimu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas sumokėjo pradinei kreditorei ar ieškovui susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).
14. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė ieškovės dubliką ir nesuteikė atsakovui galimybės pateikti tripliką. CPK 227 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ar 2 dalyje nurodyti asmenys, išskyrus CPK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškinio ir atsiliepimo į pareikštą ieškinį). Ieškovas privalo pateikti dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti šioje dalyje nurodytuose procesiniuose dokumentuose, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje (CPK 227 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą, 2023 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 7 d. 8.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, taigi, teismas nepaskyrė pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais. 2023 m. kovo 3 d. teisme gautas ieškovės dublikas, kurios priėmimo klausimą bylą nagrinėjantis teisėjas išsprendė rezoliucija: „Laikyti rašytiniais paaiškinimais. Priimti. Kopiją siųsti kitai šaliai“. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ieškovės į bylą pateikto dubliko nelaikė dubliku, kadangi byloje nebuvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais, o teismas šį dokumentą laikė rašytiniais paaiškinimais. Bylos medžiaga patvirtina, jog šie rašytiniai paaiškinimai buvo išsiųsti atsakovui, jis turėjo teisę su jais susipažinti. Atsakovui byloje buvo sudarytos galimybės teikti savo paaiškinimus ir įrodymus, tokia savo teise atsakovas naudojosi, todėl šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
15. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai ir nurodo, kad byloje neįrodyta, kad Kredito sutartis nutraukta teisėtai, kadangi dokumentai nėra pasirašyti. Pagrindinė paskolos forma suteikto vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrįstai byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas. Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis numato, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nemokėjo įmokų pagal sudarytą Kredito sutartį, todėl pradinis kreditorius nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį nuo 2021 m. gruodžio 29 d. Apeliantas deklaratyviai nesutinka su tuo, jog Kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai, tačiau iš esmės neneigia, kad jis nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko atsirado įsiskolinimas kreditoriui, lėmęs sutarties nutraukimą. Aplinkybė, jog pradinio kreditoriaus pranešimas, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą yra nepasirašytas, nesudaro pagrindo laikyti, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai.
16. Apeliantas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą. Šalių sudarytos sutarties 10.1. ir 10.2. punktuose nustatyta, kad pranešimai gavėjui paprastai siunčiami neregistruotu paštu ir (ar) gavėjo nurodytu elektroniniu paštu, tačiau gali būti pateikiami ir kitais Sutartyje numatytais būdais. Paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais, jei praėjo 5 kalendorinės dienos po jų išsiuntimo dienos. Informacija apie Sutarties vykdymą gavėjui gali būti pateikiama gavėjo telefono, mobiliojo telefono numeriu, adresu kontaktams, gyvenamosios ar darbo vietos adresu, elektroninio pašto adresu. Gavėjui raštu nepranešus bankui apie rekvizitų pasikeitimą, laikoma, kad pranešimas, išsiųstas paskutiniaisiais gavėjo raštu nurodytais rekvizitais, yra išsiųstas tinkamai. Pagal Sutarties 5.1.2. Klientas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 dienas, įsipareigoja pranešti bankui, jei pasikeičia jo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas kontaktams, gyvenamosios vietos adresas, telefono, mobiliojo telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar kiti Sutarties sudarymo metu pateikti duomenys. Bylos duomenys patvirtina, jog informacija apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo siųsta tiek paštu dvejais žinomais atsakovo adresais, tiek elektroniniu paštu ir sms žinute, kas patvirtina, jog atsakovas apie sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, jog būtų buvęs informavęs kreditorių apie pasikeitusį adresą, mobiliojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą, todėl vėl gi laikytina, jog kreditorius atsakovą informavo tinkamai.
17. Apeliantas nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartyje nėra nurodyta, kad „AS Inbank filialas“ perleidžia ieškovei reikalavimo teisę konkrečiai į atsakovą pagal Kredito sutartį, todėl sprendimo išvada, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę yra nepagrįsta. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nors reikalavimo perleidimas į atsakovo skolą nurodytas ne pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje, o jos priede (su ieškiniu pateiktame priedo išraše), tai nekeičia fakto apie reikalavimo perleidimą, ką nepagrįstai ginčija atsakovas. Ieškovės į bylą pateikta informacija patvirtina, jog Reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta elektroniniais parašais, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepasirašytos sutarties atmetami kaip nepagrįsti. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl tenkinti apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.