- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- II-279-729/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Advokatai
- Marius Venckus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24235448560) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24235448560), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. Š. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų įrodančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. balandžio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo V. N. skundas, kuriuo prašoma panaikinti priimtą nutarimą ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo. Skundą motyvuoja tuo, jog D. Š. viešoje vietoje demonstravo įžūlų elgesį, jo veiksmų negalima kitaip vertinti, kaip piktybišką, vandališką elgesį. D. Š. užstojo jam kelią ir neleido jam įvažiuoti į savo kiemą, užsispyręs pradėjo jį įžeidinėti. Išgalvota policijos pareigūno A. P. istorija neatitinka tikrovės. Išdaužti grūdintą automobilio langą ne taip paprasta, turi būti labai stiprus smūgis. D. Š. veiksmas buvo tyčinis, juo buvo siekiama padaryti jam žalą, smūgis buvo suduotas kryptingai, kumščiu, nors D. Š. atvažiavusiems pareigūnams nurodė, jog nesusilaikęs išmušė automobilio langą. Tai nėra „susidūrimas su automobiliu“, kaip rašoma policijos nutarime, tai tiesioginis smūgis į galinį langą. Atkreipiamas dėmesys, jog tam, kad pateikti tyrimui daugiau įrodymų ir paaiškinti aplinkybes, jam reikėjo tyrėjo A. P. paieškoti dvi savaites. Telefono jis nekėlė, o policijoje jo rasti kelis kartus nepavyko. Vėliau buvo iškviestas į policiją protokolo surašymui. Pareigūnas A. P. buvo nusiteikęs jau iki jo apklausos nubausti jį administracine tvarka pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pareigūnas nusprendė, kad jo tikslas buvo pervažiuoti D. Š.. Liudytojai, kurie buvo tuo metu Perkūno g., matė ir girdėjo D. Š. įžeidinėjimus jo atžvilgiu ir galėjo patvirtinti aplinkybes tyrimui, tačiau jie nebuvo iškviesti apklausai. Dėl D. Š. atliktų veiksmų jis patyrė didelį stresą ir turtinę bei neturtinę žalą. Jo veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti prieš jį, šiurkščiai jį pažeminti įžeidžiant kitų žmonių akivaizdoje.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog surinktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnyje, o remtis vienintelio šaltinio pateiktais įrodymais, kurie nėra patvirtinti ar neginčijami – nėra teisinio pagrindo, todėl, nesurinkus pakankamai įrodymų, šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Atliekant įvykio tyrimo veiksmus, buvo bendrauta su A. Š., kuris nurodė, kad būdamas namo kieme išgirdo žodinį konfliktą ir nuėjęs pamatė, kad jo sūnus D. Š. konfliktuoja su „Ford Transit“ automobilio vairuotoju, taip pat nustatyta, kad įvykio vietoje buvo V. S. ir V. N., kurie jokios tyrimui vertingos informacijos nesuteikė teigdami, jog nieko nematė, V. S. nurodė tik kad girdėjo dūžtančio stiklo garsą. Peržiūrėjus pateiktą filmuotą medžiagą matosi, kaip pareiškėjas vairuoja transporto priemonę be valstybinių numerių, perstato ją į kitą vietą, grįžęs sėda į kitą transporto priemonę ir susukęs vairą bei keldamas variklio apsukas važiuoja į D. Š., dėl ko pastarasis buvo priverstas staigiai atsitraukti nuo parvažiuojančio į jį automobilio. Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, jog pareigūnų „body“ kamerų įrašai patvirtina, jog V. N. ir V. S. buvo apklausti dėl įvykio aplinkybių, o D. Š. dėl savo veiksmų įvykio vietoje bei necenzūrinių žodžių ir viešosios tvarkos pažeidimo buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (ROIK: 242360218685). Taip pat skunde nurodyta, jog D. Š. policijos pareigūnams nurodė, jog jis nesusilaikęs išmušė langą; skunde ši citata nurodoma netiksliai, išimta iš kito konteksto, todėl nelaikytina, kad D. Š. pripažino, jog tyčia išdaužė automobilio langą; jis nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog langą išdaužė iš inercijos, bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu, ir byloje, išskyrus pareiškėjo teiginį, nėra jokių kitų duomenų, įrodančių, kad buvo priešingai. Institucijos nuomone, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. N. visiškai palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Parodė, kad D. Š. iki konflikto nepažinojo, išankstinių konfliktų tarp jų nebuvo. 2024 m. kovo 14 d., apie 19.00 val., jam važiuojant su tikslu perstatyti automobilį, nes su kitu automobiliu turėjo privažiuoti iki sandėlio durų, jam kelią pastojo D. Š., kuris atvažiavo iš priešingos pusės. Jis išlipo iš automobilio ir paprašė D. Š. patraukti automobilį porą metrų atgal, kad jis galėtų įvažiuoti į savo teritoriją. D. Š. kategoriškai atsisakė, išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti jį necenzūriniais žodžiais. Jis (V. N.), nenorėdamas konfliktuoti, nusprendė patraukti automobilį be valstybinių numerių ir pastatyti atgal į vietą, iš kurios buvo išvažiavęs. Tam, kad įvažiuotų į savo teritoriją su automobiliu, kuris stovėjo ant gatvės, turėjo pavažiuoti į priekį ir atlaisvinti kelio dalį. D. Š. visą tą laiką jį filmavo, automobilio nepatraukė ir stengėsi išprovokuoti konfliktą; pareiškėjas D. Š. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Įsėdęs į automobilį su priekaba, jis pavažiavo truputį dešiniau, jog neįkristų į duobę, važiavo apie 10 km/val. greičiu; D. Š. nuo jo stovėjo apie 2 metrų atstumu. Jis pravažiavo D. Š. ir tada išgirdo didelį smūgį į dešinės pusės langą; per veidrodėlį pažiūrėjo ir pamatė, kaip D. Š. su kumščiu išdaužė langą. Iškart sustojo, nufotografavo automobilį ir iškvietė pareigūnus. D. Š. toliau konfliktavo, todėl jis nuo jo pasišalino atokiau. Važiuodamas su automobiliu į D. Š. nesitaikė, tokios minties net neturėjo, matė, kur stovėjo D. Š.. Jeigu būtų norėjęs pervažiuoti jį, tai su priekaba būtų sugadinęs jo automobilio šoną. Kai pareigūnai paklausė D. Š. kodėl jis išdaužė langą, pastarasis nurodė, jog nesusilaikė ir susinervinęs trenkė ranka į langą, tačiau peržiūrėjęs vaizdo medžiagą pastebėjo, jog tokio D. Š. prisipažinimo nėra. Ar D. Š. kumštis buvo kruvinas ar sužalotas nematė, nes prie jo nėjo arčiau nei 5 metrų atstumas. Dėl tokio D. Š. elgesio jam padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žalos; neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jam sukilo didelis kraujo spaudimas, gėrė vistus. D. Š. parodymai byloje yra melagingi, automobilį jis (V. N.) patraukė, su D. Š. automobiliu kelyje išsiteko, automobiliai turėjo galimybę prasilenkti vienas kitam netrukdydami. Įvykį matė pašaliniai du asmenys, t. y. vienas jo darbininkas ir pagalbininkas; vienas iš jų stovėjo šalia, viską girdėjo, o kitas stovėjo gal 5 metrų atstumu nuo įvykio vietos.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. N. parodė, jog 2024 m. kovo 14 d., kai įvyko incidentas, jis su V. S. darbavosi pas V. N. (duomenys neskelbtini) yra V. N. sklypas, kuriame jis laiko ir keletą transporto priemonių, o kitoje gatvės pusėje gyvena kitas žmogus. Tą vakarą, V. N. važiuojant Perkūnų gatve automobilio perstatymo tikslu, iš to kiemo išvažiavo automobilis, kuris sustojo prieš V. N. automobilį, pradėjo signalizuoti, o iš jo išlipęs jaunas vyras pradėjo bartis su V. N.; vaikinas norėjo pravažiuoti, o V. N. paprašė jo truputį pasitraukti, tačiau vaikinas nesutiko to padaryti, todėl V. N. patraukė autobusiuką. Jam važiuojant atbuline eiga, V. N. išgirdo keiksmažodžius ir duslų smūgį; po to girdėjo, jog V. N. sakė, jog išdaužė stiklą. Kas ir kaip išdaužė stiklą, V. N. tiksliai nematė, bet matė toje vietoje tą jauną vyrą, kuris kėlė konfliktą. V. N. nekliudė vaikino automobilio, jis važiavo normaliu tempu, grasinančių veiksmų neatliko, nemano, kad galėjo sukelti pavojų tam vaikinui. Vaikino elgesys jam buvo neįprastas, sutrikdė V. N. ramybę, nebuvo ypatingo reikalo kelti konfliktą.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad V. N. pažįsta, pas jį dirba. D. Š. žino iš matymo. 2024 m. kovo 14 d. D. Š. nepravažiavo pro kelyje manevruojantį V. N. automobilį, todėl filmuodamas ir iškart konfliktuodamas nuėjo prie V. N., nuėjo už jo vairuoto automobilio ir pasigirdo garsas – stiprus smūgis ranka į automobilio galinį stiklą; D. Š. rankoje nieko neturėjo. V. S. stovėjo apie 5 metrus nuo įvykio vietos, todėl viską girdėjo ir matė. V. N. pravažiuodamas nieko nekliudė su priekaba. Necenzūrinių žodžių girdėjo daug, tačiau raminti nebandė, nesikišo. Po įvykio pareigūnas nebuvo atvykęs jo apklausti, jam neskambino, šaukimo atvykti negavo; tik įvykio dieną pareigūnas užsirašė jo kontaktinius duomenis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. N. atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, jog nutarimas yra nepagrįstas, todėl teismas turėtų bylą grąžinti Institucijai iš naujo ištirti aplinkybes. Tyrime nebuvo vertintos aplinkybės, nebuvo vertinama galimybė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal tai, kokia yra patirta neturtinė žala, galima daryti išvadą, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalies požymiai. Taip pat vertinant konflikto eigą, matyti, jog yra ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sudėties požymiai. Iš esmės yra daug aplinkybių, kurios šioje medžiagoje nebuvo teisiškai įvertintos. Pats asmuo vaizdo įraše pripažino, jog nesusilaikė ir išdaužė langą, tai akivaizdūs tyčiniai veiksmai. Prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti Institucijai iš naujo tirti bylą, įvertinant ar nėra padarytą pavojingesnių veikų.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad priimtas nutarimas yra pagrįstas iškart po įvykio nustatytų įrodymų visuma, todėl teisėtas ir paliktinas galioti nepakeistas. Pareigūnų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai yra objektyvus įrodymas, iš jų matyti, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai buvo apklausti ir tyrimo metu, tačiau tuomet davė kitokius parodymus; liudytojas V. S., apklausiamas pareigūnų, sakė, kad nematė paties stiklo dūžio, tik girdėjo garsą, o teismo posėdžio metu aiškino, jog matė ir smūgį; todėl, o taip pat ir dėl liudytojų asmeninių sąsajų su pareiškėju dėl jų parodymų patikimumo kyla abejonių. Pareiškėjas nurodė, kad jam padaryta žala dėl stiklo yra 100 Eur, todėl būtent buvo priimtas sprendimas pradėti administracinę teiseną, kadangi toks žalos dydis nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribos. Tai, kad sugadinto turto atkūrimui reikalingos didesnės lėšos, turto vertės nekeičia. D. Š. veiksmai buvo įvertinti kritiškai, jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, o dėl automobilio lango išdaužimo – byloje surinktos aplinkybės labiau patvirtino D. Š., o ne V. N. versiją, todėl už tai D. Š. administracinio nusižengimo teisena ir nepradėta.
Iš į bylą pateikto vaizdo ir garso įrašo, daryto D. Š., girdima, jog D. Š. kalbasi su BPC operatore, matyti, jog pareiškėjas V. N. automobilį „Ford Transit“, be valstybinio numerio ženklo, atbuline eiga įsistumia į kiemą. Girdima, jog D. Š. BPC operatorei nurodo, jog jo piktybiškai nepraleidžia pravažiuoti pro kelią. V. N., pasistatęs automobilį, įsėda į kitą automobilį, netoliese stovi D. Š.. V. N. užsiveda automobilį, D. Š. stovi vietoje, V. N. pradeda važiuoti ir automobilio judėjimo kryptį pasuka į D. Š. pusę. Girdima, jog D. Š. sako, jog jo vos nenutrenkė.
Iš pareigūnų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašo matyti, jog pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Vienas pareigūnas bendrauja su D. Š., kuris nurodo, jog išvažiavo iš kiemo ir ant kelio stovėjo V. N. automobiliai, todėl jis išlipo iš automobilio, pradėjo filmuoti, paprašė V. N. patraukti automobilius, pastarasis nurodė, kad D. Š. važiuotų aplinkui. Tada V. N. susinervino, patraukė vieną automobilį, įsėdo į kitą ir pradėjo važiuoti į D. Š.. Jis (D. Š.) susvyravo ir pataikė į langą, kuris išdužo. Girdima, kaip V. N. policijos pareigūnams sako, jog jis išvažiavo, D. Š. stovėjo ir su kumščiu trenkė į langą ir jį išdaužė. D. Š. nurodo, jog jeigu būtų tilpęs pravažiuoti pro kelią, būtų nuvažiavęs, nesustojęs ir neprašęs patraukti automobilio. D. Š. nurodo, kad V. N. važiavo tiesiai į jį. D. Š. neneigia, kad išdaužė langą, tačiau tai padarė tik todėl, nes V. N. į jį važiavo ir jis atšokdamas ir susvyravęs, matyt, su alkūne išdaužė.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas apklausia liudytoją, kuris nurodo, jog išgirdo automobilio signalizavimą, išėjo pažiūrėti ir pamatė, kad V. N. yra užstatęs kelio priekį. V. N. patraukė vieną automobilį, tada sėdo už kito automobilio vairo ir pradėjo važiuoti tiesiai į D. Š.. Tada D. Š. sukosi ir išgirdo stiklo dužimo garsą, tačiau paties išdaužimo momento nematė.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas apklausia liudytoją V. S., kuris nurodo, jog stovėjo šone, nei įvykio, nei važiavimo ant žmogaus, nei lango išdaužimo – nematė.
Kitame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas apklausia liudytoją V. N., kuris nurodo, jog stovėjo nuošalėje ir girdėjo šurmulį. Neprisimena, ar V. N. jį pasikvietė, ar jam pasakė, kad išdaužė automobilio langą; jis pats girdėjo duslų garsą, tačiau paties išdaužimo fakto nematė, nes automobilio kėbulas viską užstojo. Kaip V. N. važiavo ant vaikino nematė. Taip pat girdėjo, kad kažkas šaukė „užvažiuosi ant manęs“.
Iš 2024 m. kovo 28 d. D. Š. paaiškinimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 14 d., apie 19.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), iš tėvų namų išvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs į Perkūnų g. pastebėjo, kad kelias yra pilnai uždarytas dviejų automobilių. Prie automobilių stovėjo vyresnio amžiaus vyriškis, kurio paprašė patraukti automobilius, kad atlaisvintų kelią bei leistų pravažiuoti. Vyriškis, kurio nepažįsta, pasiūlė važiuoti aplinkui ir nurodė, kad automobilio netrauks. Kadangi automobilio vyriškis nepatraukė, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis išsitraukė mobilaus ryšio telefoną bei pradėjo filmuoti. Pastebėjo, kad vyriškio ienas automobilis yra be valstybinių numerių. Matydamas, kad vyksta konfliktas, jis filmuodamas telefonu kvietė policiją. Šnekat su BPC operatore, vyriškis užsivedė automobilį be valstybinių numerių ir jį patraukė į šalia esančią teritoriją. Nufilmavęs bei užfiksavęs automobilį be valstybinių numerių ėjo atgal iki savo automobilio, kuris stovėjo gatvėje. Staiga konfliktuojantis vyriškis užsivedė kitą šalia stovėjusį automobilį ir susukęs automobilio vairą į dešinę, ir sukeldamas varikio apsukas staiga pradėjo važiuoti į jį. Jis staiga atšoko nuo automobilio ir virsdamas kažkuriuo momentu netyčia su ranka ar su telefonu išdaužė automobilio galinį langą, tačiau kaip ir kokiu momentu, neprisimena, nes tuo metu bandė išvengti automobilio, nes jis vairavo tiesiai į jį. Po važiavimo automobilis staiga sustojo, o jo vairuotojas išlipo ir taip pat skambino į BPC. Tik dėl staigios jo paties reakcijos minėtas asmuo jo nepartrenkė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių.
Iš pareiškėjo ir jo atstovo advokato bei skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašo grąžinti bylą Institucijai, priėmusiai nutarimą, nagrinėti iš naujo, nustatant ar D. Š. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 187 straipsnio 3 dalies ir 284 straipsnio požymių.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Dėl viešąją tvarką ir rimtį sutrikdžiusių veiksmų D. Š. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Nors pareiškėjas ir prašo vertinti šiuos D. Š. veiksmus kaip nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, teismas, įvertinęs visą byloje surinktą informaciją apie kaimo vietovėje tamsiu paros metu įvykusio konflikto tarp nesugyvenančių kaimynų trukmę, pobūdį, jų abiejų dalyvavimo tame konflikte intensyvumą ir pobūdį, sutinka su Institucijos sprendimu, kad D. Š. veiksmai atitinka būtent ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius ir šioje dalyje skundo netenkina.
ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia; atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tik tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis). Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio, o atsakomybė dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo kyla sunaikinus turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio.
Turto vertė nustatoma, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-128-511/2022 ir kt.). Turto atkūrimo vertė yra reikšminga tik sprendžiant ieškinio dydį, bet nėra reikšminga nustatant sugadinto turto vertę.
Pateikdamas pareiškimą dėl padarytos, 2024 m. kovo 20 d. pareiškėjas V. N. nurodė, kad jam padaryta 295 eurų turtinė žala, kurią sudaro automobilio lango vertė - 100 Eur ir papildomos su jo atstatymu susijusios išlaidos – stiklo gumos vertė ir automobilio lango pakeitimo darbai, kurios sudaro 195 Eur. Taigi, kaip matyti, sugadinto turto vertę veikos padarymo metu – 100 eurų pareiškimą tyrusiam pareigūnui nurodė pats pareiškėjas ir ši vertė tokia pat nurodyta ir jo skunde; jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių sudaužyto automobilio stiklo vertę, byloje nepateikta ir nesurinkta. Taigi šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo įtarti, kad buvo sugadintas didesnės vertės nei 100 eurų turtas ir Institucija pagrįstai nusprendė spręsti, ar pradėti administracinę teiseną pagal ANK 115 straipsnį, o ne ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Su tuo sutinka ir teismas, nematydamas šios bylos medžiagoje duomenų, įgalinančių pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl skundo dalį, kuria prašoma patraukti D. Š. būtent baudžiamojon atsakomybėn, pripažįsta esant nepagrįsta ir netenkina.
Tuo tarpu Institucijos sprendimas nepradėti D. Š. administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 115 straipsnį teismo vertinamas kaip nepagrįstas byloje surinkta medžiaga, skubotas ir todėl – neteisėtas ir naikintinas. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2024 m. kovo 14 d. vakare tarp pareiškėjo ir D. Š. kilo konfliktas, jie abu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl tarpusavio konflikto kilimo priežasties – abu asmenys teigė, jog konfliktas įvyko dėl automobilių pastatymo ant kelio ir pravažiavimo pro jį; tai patvirtino ir byloje paaiškinimus teikęs A. Š. bei policijos pareigūno paviršutiniškai, o teisme detaliai apklausti liudytojai V. N. ir V. S.. Visų šių asmenų parodymai/paaiškinimai bei objektyvi įrodomoji medžiaga – fotografijos ir vaizdo įrašai patvirtina ir faktą, kad šio konflikto metu D. Š. išdaužė V. N. vairuoto automobilio galinio lango stiklą. Skiriasi tik priešingas pozicijas užėmusių asmenų paaiškinimai, ar tai buvo padaryta tyčia, ar neatsargiai; D. Š. tvirtina, kad tai padarė susvyravęs traukdamasis nuo V. N. automobilio, važiavusio į jo pusę, alkūne ar rankoje turėtu mobiliuoju telefonu, o V. N. teigia šį smūgį buvus stiprų, tikslingą ir todėl – tyčinį. Kad D. Š. išdaužė tą langelį stipriu kumščio smūgiu, patvirtino ir liudytojai V. N. ir V. S., ypač teisme, kur jie abu buvo prisaikdinti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausti nuosekliai, išsiaiškinant visas aplinkybes, reikšmingas šio įvykio tyrimui. Teismo vertinimu, tyrimą atlikęs policijos pareigūnas šių asmenų paaiškinimams neskyrė reikiamo dėmesio, atliko tai paviršutiniškai, iš esmės leisdamas liudytojams išvengti parodymų davimo ir visų jiems žinomų detalių įvardijimo, todėl ir negavo išsamios jiems žinomos informacijos dar įvykio vietoje ar iškart po to, kai atsiminimai šviežiausi ir tiksliausi. Tenka sutikti ir su pareiškėjo tvirtinimu, kad išdaužti specialiai apsaugotą nuo įvairių poveikių automobilio stiklą netyčia, mostelint alkūne ar mobiliuoju telefonu, yra neįmanoma, o tokie teiginiai, nurodyti skundžiamame nutarime, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ( daiktų apžiūros protokolu, dalyvaujant specialistui, specialisto išvada ar pan.). Įvertinęs visą iki šiol byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nutarimas nepatraukti D. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį priimtas nesurinkus ir neištyrus visų aktualių šiuo atveju įrodymų ir nepagrįstai interpretuojant turimą byloje informaciją, todėl yra nepagrįstas ir naikintinas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2024 m. balandžio 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24235448560) naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priimti procesinius sprendimus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, administracinio nusižengimo protokolo surašymo bei nutarimo priėmimo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24235448560) pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.