Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. P., jos atstovui advokatui Arvydui Ražauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. (toliau – ir pareiškėja), atstovaudama ir pareiškėjus J. Š., U. Š. ir G. Š., kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad A. P., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių akcininkų neturtinės teisės – teisės gauti informaciją apie bendrovę, nuostatas. Pagrįsdama savo pareiškimą nurodo, kad ji ir jos pagal įstatymą atstovaujami nepilnamečiai vaikai J. Š., U. Š. bei G. Š. po A. Š. mirties paveldėjo 30 proc. Bendrovės akcijų. 2025-10-22 prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ ji, kartu atstovaudama ir savo nepilnamečius vaikus, kreipėsi į Bendrovės direktorę, prašydami pateikti prašyme nurodytą informaciją bei dokumentus. Prašymas el. paštu buvo įteiktas Bendrovės direktorei A. P. tą pačią dieną – 2025-10-22. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 str. 1 d., informaciją apie Bendrovę direktorė A. P. turėjo pateikti per 7 dienas nuo prašymo gavimo, t. y. iki 2025-10-29, vis dėlto, prašomi dokumentai ir informacija iki pareiškimo teismui pateikimo dienos (2025-11-24) pareiškėjams nebuvo pateikti. Prašymo gavimo dieną Bendrovės direktorė A. P. pateikė jai (R. Š.) tik anksčiau, kuomet vyko derybos dėl akcijų pardavimo, prašytą 2025 m. pirmojo pusmečio pelno (nuostolio) ataskaitą bei balansą, tačiau nepaisant vėlesnių daugkartinių raginimų, prašyme nurodyta informacija bei duomenys praėjus daugiau nei mėnesiui Pareiškėjai nebuvo pateikti. Prašo A. P. patraukti atsakomybėn pagal ANK 119 str. 1 d. ir paskirti jai 3 000 Eur dydžio baudą. Pareiškimas taip pat grindžiamas ABĮ nuostatų, reglamentuojančių akcininko teisę gauti informacija, analize.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-12-01 nutartimi, įvertinus pareiškėjos R. Š. pareiškime nurodytas aplinkybes, A. P. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 119 str. 1 d. numatyto nusižengimo – įstatyme numatytos informacijos nepateikimo akcininkams – požymius.

Teismo posėdžio metu R. Š. palaikė pareiškimą jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo to, kad 2025-08-26 ji kreipėsi į A. P. prašydama pateikti 2025 m. finansines ataskaitas, nes ketino parduoti turimas akcijas ir norėjo įsivertinti bendrovės finansinę situaciją. Iki 2025-10-22 prašomų dokumentų negavo, todėl 2025-10-22 pateikė oficialų prašymą su konkrečių dokumentų sąrašu, prašydama pateikti 2024 m. sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą balansą ir kitus nurodytus dokumentus. Atsakymo per nustatytą 7 dienų terminą nesulaukė. Tą pačią dieną (2025-10-22) jai buvo atsiųsti kiti dokumentai – 2025 m. pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, kuris nebuvo įtrauktas į prašymą. Prašyme nurodyti dokumentai jai buvo pateikti tik 2025-11-25, nors turėjo būti pateikti per 7 dienas nuo prašymo pateikimo. Tą pačią dieną taip pat gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad dalis prašomų dokumentų nebus pateikiami, motyvuojant tuo, jog tai yra konfidenciali informacija. Paaiškino, kad siekė gauti dokumentus tam, jog galėtų pati įsivertinti, už kokią kainą gali parduoti turimas akcijas. Pareiškėjos teigimu, jos susirašinėjime su A. P. nuolat buvo akcentuojamas ketinimas parduoti akcijas, taip pat vyko susirašinėjimas „Messenger“ programėlėje dėl akcijų pardavimo. Jautė, kad su ja nesiskaitoma kaip su akcininke. Taip pat nurodė, kad jai buvo siūloma iš pradžių 1 000 Eur, vėliau 1 400 Eur už akcijas, tačiau be finansinių dokumentų ji neturėjo galimybės įvertinti, ar siūloma kaina yra pagrįsta. Nurodė, kad iniciatyva parduoti akcijas kilo iš jos pusės, o ji kartu su vaikais valdo 30 proc. bendrovės akcijų. Ji yra suinteresuota parduoti Bendrovės turimas akcijas, tačiau nori įsivertinti jų kainą, kadangi įmonė yra gamybinė, turi 14 žmonių, todėl nepanašu, kad jos su vaikais turimų akcijų kaina yra 1 400 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos A. P. atstovas advokatas A. Ražauskas nurodė, kad ABĮ 18 str. 1 d. akcininkui suteikia teisę ne į bet kokią informaciją, o tik į įstatyme ir teismų praktikoje apibrėžtos apimties informaciją. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pažymėjo, jog ši teisė apima trejopo pobūdžio informaciją. Šios informacijos pobūdis gali apibrėžti tiek akcininko teisės į informaciją apimtis, tiek bendrovės informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas. Akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai nurodytą informaciją, t. y. bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, finansinių ataskaitų audito, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kt. dokumentų, kurie pagal įstatymą yra vieši kopijas. Šia bendro pobūdžio informaciją įstatymas nustato, kaip minimalią, kuri bendrovės akcininkui būtina siekiant apsaugoti savo, kaip akcininko pagrindines teises. Ji iš principo neturėtų būti priskiriama bendrovės komercinei, gamybinei paslapčiai, ar oficialiai informacijai, todėl bendrovė neturėtų atsisakyti ją suteikti akcininkui. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Gavus 2025-10-22 prašymą buvo neaišku, kodėl pakartotinai prašoma informacijos, kuri jau buvo pateikta 2025-05-26, todėl manyta, jog pareiškėjos dispozicijoje yra visa vieša informacija. Antroji informacijos kategorija – tai bendrovės įstatuose numatyta papildoma informacija, kuri gali būti teikiama tik akcininkams, turintiems daugiau kaip 50 proc. balsų. Kadangi pareiškėja kartu su vaikais valdo tik 30 proc. akcijų, ši teisė jai nepriklauso, kas buvo nurodyta ir 2025-11-25 pateiktame atsakyme. Trečiosios kategorijos, t. y. komercinę gamybinę paslaptį sudaranti ir konfidenciali informacija, gali būti teikiama tik pagrindus konkretų teisinį poreikį (LAT nutartis Nr. e3K-3-133-0175/2021). Tačiau pareiškėja nepagrindė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti tokia informacija reikalinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodoma, kad tam, jog akcininkas galėtų nuspręsti, ar parduoti akcijas, ar ne, pilnai pakanka viešos informacijos, t. y. pirmos kategorijos informacijos, ką pareiškėja turėjo savo žinioje.

Pabrėžė, kad ABĮ 18 str. 1 d. labai aiškiai pasakyta, kad akcininkas teikdamas prašymą dėl informacijos pateikimo turi nurodyti, ar akcininkas pageidauja gauti atsakymą raštu, jeigu būtų atsisakyta tokią informaciją suteikti. Tai reiškia, kad atsisakymą sudaryti galimybę akcininkui susipažinti ir pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalavo. Pirminis prašymas buvo gautas 2025-10-22 ir jame nebuvo nurodytas nei tikslas, dėl ko tokios informacijos reikia, nei pareikalauta, kad jeigu bus atsisakyta – įforminti raštu, todėl A. P. nekilo jokia pareiga pateikti raštiško atsakymo. Tik 2025-11-18 pareiškėjai pirmą kartą aiškiai pareikalavus motyvuoto pagrindimo, 2025-11-25 buvo pateiktas išsamus rašytinis atsakymas, kuriame nurodytos atsisakymo priežastys. Pažymėjo, kad Bendrovės kreditorių sąrašai, informacija apie kasos likutį, banko sąskaitas, pajamas, tiekėjus, klientus, sutartis ir jų sąlygas yra konfidenciali ir jautri verslui informacija, kurios atskleidimas gali sukelti neigiamų padarinių bendrovei. Taip pat nurodė, kad remiantis ABĮ nuostatomis, ar informacija yra konfidenciali ir kokia informacija yra konfidenciali sprendžia įmonės vadovas. Jis kiekvienu atveju tai vertina individualiai. Nagrinėjamu atveju sprendimas neteikti ne viešos informacijos buvo priimtas pagrįstai, atsižvelgiant į galimą informacijos panaudojimą neteisėtiems veiksmams, bei į vykstančius civilinius ginčus tarp pareiškėjos ir A. P. sutuoktinio. Visi įstatymo reikalavimai buvo įvykdyti, vieša informacija pateikta, o formalūs terminų aspektai savaime nesudaro pagrindo administracinei atsakomybei. Todėl teisė į informaciją šiuo atveju naudojama kaip spaudimo priemonė, o ne informacijos gavimo tikslui. Jeigu tikrasis tikslas būtų informacijos gavimas, ginčas būtų sprendžiamas civiline tvarka. Prašė pripažinti, jog nagrinėjamu atveju ABĮ 18 str. 1 d. pažeidimo nėra, pareiškimą atmesti ir administracinę teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. paaiškino, kad gavusi pareiškėjos prašymą dėl dokumentų pateikimo, 2025-10-22 kreipėsi į bendrovės buhalteriją, kuri vykdo įmonės buhalterinę apskaitą. Pasitarusi su buhalterija aiškinosi, kokius dokumentus galima pateikti pagal Bendrovės įstatus ir galiojančius teisės aktus. Jai buvo paaiškinta, kad dalis prašomų dokumentų laikytini konfidencialia informacija ir negali būti teikiami akcininkams. Finansinių ataskaitų rinkiniai Bendrovėje yra rengiami ir tvirtinami visuotinio akcininkų susirinkimo metu, o pareiškėjai tokie rinkiniai už 2024 m. jau buvo pateikti anksčiau – 2025-05-26. Dėl to manė, jog po 2025-10-22 pateikto prašymo pakartotinai jų teikti nereikia, nes buvo prašoma pateikti, o ne pakartoti jau perduotą informaciją. 2025-11-25 pareiškėjai buvo pateiktas oficialus atsakymas į jos prašymą. Pripažino, jog atsakymas buvo pateiktas pavėluotai, nors pagal Bendrovės įstatus į paklausimus privaloma atsakyti per 7 dienas. Laiko tarpas buvo skirtas pasitikrinti pas buhalteriją, ar nėra pamirštų dokumentų, ir parengti atsakymą.

Patvirtino, kad R. Š. nebuvo pateikti šie dokumentai: bendrovės kreditorių sąrašas, informacija apie pinigų likučius banko sąskaitose, kasos pajamų ir išlaidų žurnalas, detalizuotos pelno (nuostolių) ataskaitos bei informacija apie pajamas, gautas 2024 metais, kadangi visa ši informacija buvo laikoma konfidencialia. Be to, Bendrovė neturi kasos ir nevykdo grynųjų pinigų operacijų, todėl informacija apie kasos likučius ar kasos dokumentus faktiškai neegzistuoja. Sąskaitų užsienio valstybėse bendrovė taip pat neturi. Sprendimą dėl dokumentų konfidencialumo priėmė kaip bendrovės vadovė, vadovaudamasi buhalterijos rekomendacijomis. Tuo metu nesuvokė, kad pareiškėjos prašymai buvo susiję su ketinimu parduoti akcijas, todėl dokumentų teikimo tikslas jai nebuvo aiškus. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjai buvo siūlyta išpirkti jos turimas akcijas, iš pradžių pasiūlant 1 000 Eur, vėliau – 1 400 Eur, tačiau tai buvo labai seniai. Jos manymu, akcijų vertę galima nustatyti remiantis jau pateikta finansine informacija. Oficialaus pareiškimo apie ketinimą parduoti akcijas iki konfliktinių situacijų nebuvo gavusi. Tvirtino, kad tarp šalių santykiai tapo konfliktiški dėl ankstesnių verslo aplinkybių, susijusių su kitomis įmonėmis ir teisminiais ginčais, ir dėl to ji buvo itin atsargi teikdama informaciją, manydama, kad pateikti duomenys gali būti panaudoti Bendrovės nenaudai. Pripažino, kad galėjo netinkamai sureaguoti į pareiškėjos prašymą, tačiau manė, jog iš esmės pareiškėjai buvo pateikta visa informacija, kuri, jos vertinimu, galėjo būti atskleista.

Dėl ANK 119 str. 1 d. numatyto nusižengimo sudėties

ANK 119 str. 1 d. numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 480 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 119 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad teisės norma yra blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, yra privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina ir nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad pareiškėjams R. Š., J. Š., U. Š. ir G. Š. pagal 2024-03-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nuosavybės teise priklauso 30 vnt. Bendrovės akcijų. Kiti Bendrovės akcininkai – A. P., turinti 50 proc. Bendrovės akcijų; R. P., turintis 20 vnt. Bendrovės akcijų (b. l. 14).

A. P. nuo 2022-04-29 buvo paskirta eiti Bendrovės direktorės pareigas, kurias eina iki šiol (b. l. 15–16).

R. Š., vadovaudamasi ABĮ 18 str. 1 d. nuostatomis, 2025-10-22 kreipėsi į Bendrovės direktorę bei akcininkę A. P. su prašymu (toliau – ir 2025-10-22 prašymas) nedelsiant pateikti akcininkams toliau nurodytą prašomą informaciją ir dokumentus: 1) Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinį; 2) Bendrovės kreditorių sąrašą 2025-09-30 datai ir atsakymo į šį prašymą pateikimo dienai, nurodant kreditorių, skolos sumą, įsipareigojimų pagrindą, mokėjimo terminą; 3) Bendrovės skolininkų sąrašą 2025-09-30 datai ir atsakymo į šį prašymą pateikimo dienai, nurodant Bendrovės reikalavimo sumą, įsipareigojimų pagrindą, mokėjimo terminą; 4) Bendrovės kasos likutį 2025-09-30 bei kasos likutį atsakymo į šį prašymą pateikimo dienai, taip pat Bendrovės lėšų likutį Bendrovės vardu atidarytose banko sąskaitose 2025-09-30 bei atsakymo į šį prašymą pateikimo dienai; 5) Bendrovės kasos pajamų ir išlaidų žurnalą už laikotarpį nuo 2025-01-01 iki 2025-09-30; 6) informaciją apie Bendrovės Lietuvoje ir/ar užsienyje registruotuose kredito ir/ar finansų įstaigose turimas sąskaitas bei pateikti detalius išrašus iš visų Bendrovės veikloje naudojamų sąskaitų už laikotarpį nuo 2025-01-01 iki 2025-09-30; 7) detalizuoti pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas Bendrovės pardavimo savikainos sąnaudas patirtas 2024 m., pateikti atitinkamų sąnaudų atsiradimo pagrindą bei tai pagrindžiančius dokumentus; 8) detalizuoti pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas Bendrovės bendrąsias ir administracines sąnaudas patirtas 2024 m., pateikti atitinkamų sąnaudų atsiradimo pagrindą bei tai pagrindžiančius dokumentus; 9) detalizuoti peno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas Bendrovės pardavimo pajamas gautas 2024 m., pateikti atitinkamų pajamų atsiradimo pagrindą bei tai pagrindžiančius dokumentus. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad dokumentus (jų kopijas) informaciją bei bet kokį atsakymą į šį prašymą prašoma pateikti akcininkės nurodytu el. paštu (b. l. 16–17).

Iš byloje esančio R. Š. ir A. P. susirašinėjimo el. laiškais nustatyta, kad 2025-10-22 A. P., atsakydama į R. Š. 2025-10-22 prašymą, pateikė jai du dokumentus, pavadintus „Pelno ataskaita 2025 06 30“ ir „Balansas 2025 06 30“, kartu el. laiške nurodė, kad siunčia ataskaitas ir lauks sprendimo dėl akcijų pardavimo. Atsakydama į 2025-10-22 A. P. el. laišką, tą pačią dieną R. Š. nurodė, jog lauks kitų prašomų dokumentų ir informacijos (b. l. 18).

Byloje esančiais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2025-11-25 akcininkams R. Š. ir jos atstovaujamiems nepilnamečiams vaikams, Bendrovė pateikė atsakymą į 2025-10-22 prašymą, kartu su kuriuo yra pateiktas 2025-10-22 prašymo 1 punkte prašomas pateikti dokumentas – Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys, o kitus prašyme nurodytus duomenis atsisakoma pateikti, siekiant apsaugoti Bendrovės konfidencialią (įskaitant ir komercinę paslaptis) informaciją (b. l. 43–44).

ABĮ 16 str. 1 d. 4 p. yra įtvirtinta neturtinė akcininkų teisė gauti ABĮ 18 str. 1 d. nurodytą informaciją apie Bendrovę. Vadovaujantis ABĮ 18 str. 1 d., akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti Bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių bei Bendrovės metinių ir tarpinių, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų, audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba kitų dokumentų, kuriais yra įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų arba atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, taip pat kitų Bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus bei kitų Bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai Bendrovės informacija akcininkui yra būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita Bendrovės informacija ir (ar) akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jei tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusias su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kitų teisės aktų reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jei negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad ABĮ 16 str. 1 d. 4 p. nurodyta neturtinė akcininkų teisė gauti apie Bendrovę ABĮ 18 str. 1 d. nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 str. 1 d. numatytus požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-125-843/2020, AN2-273-898/2020, AN2-286-851/2021).

ABĮ 37 str. 12 d. 16 p. nurodyta, jog už informacijos pateikimą akcininkams atsakingas Bendrovės vadovas, nagrinėjamu atveju – A. P..

Taigi, vadovaujantis aptartomis ABĮ įtvirtintomis teisės normomis, A. P., būdama Bendrovės direktore, gavusi pareiškėjos 2025-10-22 prašymą dėl informacijos pateikimo, šį prašymą turėjo išnagrinėti ir prašomus dokumentus pateikti arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją ABĮ 18 str. 1 d. nurodytu terminu, t. y. ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. P. nepateikė R. Š. ABĮ 18 str. 1 d. nurodytu terminu jos 2025-10-22 pateiktame prašyme nurodytos informacijos taip pat raštu neatsakė, kodėl prašoma informacija negali būti pateikta. Kaip minėta, į pareiškėjos 2025-10-22 prašymą buvo atsakyta tik 2025-11-25 raštu, t. y. gerokai praleidus ABĮ 18 str. 1 d. numatytą 7 dienų terminą.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad A. P. tokiais veiksmais įvykdė ANK 119 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, todėl jai taikytina administracinė atsakomybė.

Iš ANK 119 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net minimalaus dydžio, t. y. 480 Eur, paskirta bauda savo griežtumu atitiktų A. P. padaryto pažeidimo pavojingumą ir, atsižvelgus į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

ANK 34 str. 6 d. nustatytas, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Byloje esančiais įrodymais A. P. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant A. P. padaryto nusižengimo pavojingumą, pirmiausiai pažymėtina, jog tik pareiškėjos 2025-10-22 prašymo 1 p. nurodyti ir prašomi pateikti dokumentai (Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys), gali būti pripažinti ABĮ 18 str. 1 d. nurodytais viešais pagal įstatymą ir besąlygiškai teiktinais. Toks ABĮ 18 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų aiškinimas pateikiamas ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021). Be to, minėtoje nutartyje išaiškinta, kad akcininkai turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Šiuo atveju akcininkai, tvirtindami bendrovės įstatus, turi teisę laisvai apsispręsti, kokia informacija, be nurodytosios įstatyme, bus prieinama akcininkams. Tačiau bet kuriuo atveju įstatuose negali būti susiaurintas įstatyme nustatytos informacijos sąrašas. Be to, ABĮ 18 str. 1 d. nurodyta informacija ir dokumentai, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Tokiu atveju, akcininko teisė gauti šio pobūdžio informaciją yra grindžiama kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu. Tai reiškia, kad akcininkas, siekdamas gauti iš bendrovės šio pobūdžio informaciją, turi pagrįsti, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga.

Iš Bendrovės įstatų 9.2 p. nuostatų matyti, kad akcininkai arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ar daugiau akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir kita informacija (b. l. 46–47).

Čia pažymėtina, kad pareiškėjai neatitinka Bendrovės įstatų 9.2 p. nuostatose numatyto kriterijaus, nes bendrai valdo 3/10, t. y. mažesnę negu 1/2, Bendrovės akcijų dalį. Be to, R. Š. savo 2025-10-22 prašyme nenurodė, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti prašoma suteikti informacija ir dokumentai yra reikalingi. Ir tik teismui teikiamame pareiškime užsimena, kad vykstant deryboms dėl akcijų pardavimo jai buvo pateikti Bendrovės 2025 m. pirmojo pusmečio pelno nuostolių ataskaita bei balansas, taip pat nurodo, jog pažeidus jos teisę į informacijos gavimą, ji neturi galimybės tinkamai įvertinti Bendrovės valdymo tinkamumo, spręsti ar nepažeidžiami veiklos tikslai ir interesai; kaip bendrovės dalyvis priimti su Bendrovės veikla susijusius kolektyvinius sprendimus, grindžiamus išsamia ir objektyvia informacija apie bendrovės veiklą. Kita vertus, kaip minėta, vadovaujantis ABĮ 18 str. 1 d. nuostatomis, ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją pagal teikiamą ieškinį sprendžia teismas, kuris spręsdamas akcininko ir bendrovės ginčą dėl informacijos suteikimo, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti ir nustatyti, ar pagrįstai informacija yra priskirtina komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai.

Nagrinėjamu atveju R. Š. į teismą su ieškiniu dėl 2025-10-22 prašyme 2–9 p. nurodytos informacijos/dokumentų pateikimo nesikreipė, o įvertinus A. P. ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytus motyvus, teigti, jog minėtuose punktuose nurodyta informacija nėra konfidenciali, teismas neturi jokio pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, jog R. Š. teismui pateiktame pareikškime ir teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija yra prieštaringos – pareiškime būtinybė pateikti prašomą informaciją grindžiama iš esmės bendro pobūdžio teiginiais (Bendrovės veiklos tinkamumo įvertinimu; tinkamos, disponuojant išsamia ir objektyvia informacija, balsavimo teisės užtikrinimu); teismo posėdžio metu pareiškėja jau nurodė, kad prašoma pateikti informacija buvo būtina objektyviam pareiškėjų valdomos Bendrovės akcijų dalies kainos nustatymui. Kita vertus, pareiškėja niekaip nepagrindė, kokiu būdu Bendrovės akcijos kainą gali įtakoti tokios iš esmės komerciškai jautrios informacijos, kaip Bendrovės skolininkų ir kreditorių bei jų/jų atžvilgiu turimų įsipareigojimų apimties paviešinimas; Bendrovės detalizuotų pardavimo sąnaudų ir jų pagrindų, bendrųjų administracinių sąnaudų bei jų pagrindų, atitinkamų pajamų atsiradimo pagrindų atskleidimas bei visų šios rūšies pagrindžiančių dokumentų pateikimas. Taip pat nepagrindė, kodėl Bendrovės akcijų kainos nustatymui nėra pakankami Bendrovės 2024 m. ir 2025 m. finansinių ataskaitų rinkinyje, kuriais pareiškėja disponavo, nurodyti ir įmonės finansinę būklę atspindintys pagrindiniai ekonominiai rodikliai.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, A. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir konkrečias padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 119 str. 1 d. sankcijoje, t. y. įspėjimą.

Dėl prašymo priteisti atstovavimo išlaidas

A. P. atstovas advokatas A. Ražauskas pateikė prašymą priteisti 907,50 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Iš pateiktų išlaidų detalizavimo matyti, jog šios išlaidos susiję su teismui pateiktų procesinių dokumentų parengimu, pasirengimu bei atstovavimu teisme (b. l. 50–52).

Pagal ANK 666 str., administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Minėtos straipsnio 2 d. nurodoma, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ str. 1 p. (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos procesas buvo pradėtas pagal R. Š. pateiktą pareiškimą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo byla pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės dėl administracinio nusižengimo padarymo iš dalies pasitvirtino, A. P. pripažinta kalta įvykdžiusi ANK 119 str. 1 d. numatytą nusižengimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Taigi, A. P. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nebuvo nutraukta, todėl jos patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kalta padarius Administracinių nusižengimų kodekso 119 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 6 d., paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Atmesti A. P. atstovo advokato Arvydo Ražausko prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.