Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Virginijus Skaraitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-185-2011-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.11.11;

1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3; 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 11 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pranas Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu pradėti mokytis bei neatlygintinai per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 10 d., apie 22 val. Kupiškio rajone, Palėvenėlės kaime, prie A. S. priklausančio gyvenamojo namo, tyčia, dujų balionėliu papurškė M. S. į veidą, šiam prisidengus, spyrė nukentėjusiajam į galvą, nuo smūgio M. S. nukritus ant žemės, spyrė jam ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prie kelio, esančio šalia M. K. sodybos, vėl papurškė dujų balionėliu M. S. į veidą, jį pastūmė, šiam nukritus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais M. S. padarė veido sumušimus, nosies bei dvigubą apatinio žandikaulio lūžius, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas ausų kaušeliuose, kairės akies vokuose, kairėje pažandėje, poodines kraujosruvas kojose, t.y. nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatą, dėl tokių sužalojimų M. S. liko gulėti lauke esant žemai oro temperatūrai iki 2010 metų gruodžio 11 d. 3.30 val. ryto, dėl to atsirado II-ojo laipsnio plaštakų pirštų nušalimas.

Teismas nepagrįstai nustatė ir neturtinės žalos dydį - 9500 Lt. Atsižvelgdamas į vieną iš svarbiausių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - suformuotą teismų praktiką, teismas teisingai konstatavo, kad bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra priteisiama nuo 800 iki 10000 Lt, tačiau, skirdamas faktiškai maksimalią teismų praktikoje taikytiną žalos sumą - 9500 Lt, tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė tokio sprendimo, nurodant išskirtinai sudėtingas pasekmes ar kitas svarbias bylos aplinkybes.

Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, Nr. 2K-106/2008), už nesunkų kūno sužalojimą, padarant BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai tame tarpe sulaužomi veido kaulai, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 - 4000 - 5000 Lt. Teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis nei 10000 Lt, tačiau tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų ir taikyto gydymo prarado darbą (darbingumą), jam išsivystė depresija ar pasikeitė jo gyvenimo būdas. Priešingai, nukentėjusiojo bloga sveikatos būklė, skaudūs liekamieji reiškiniai yra pervertinti, nes po įvykio, dar iki bylos išnagrinėjimo pirmos instancijos teisme, ne kartą buvo pastebėtas girtas, yra dėl nepateisinamų priežasčių neatvykęs net į teismo posėdį, tokiu būdu demonstruoja neigiamą požiūrį į bylos procesą, jo svarbą savo atžvilgiu.

Gynėjas skunde atkreipia dėmesį į kaltinamojo asmenybę, kuri vertinama teigiamai, jo blogą turtinę padėtį (visiškai neturi savo turto, nepilnametis, yra išlaikomas motinos, tėvai išsituokę, tėvas neįgalus), paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį įvykio metu (pats girtavo, buvo stipriai apsvaigęs, išprovokavo įžeidinėdamas D. D. smurtauti). Išvardintos aplinkybės, gynėjo manymu, turėtų būti vertinamos kaip reikšmingi kriterijai žalos dydžiui nustatyti, o ypatingai didelis nukentėjusiojo M. S. neturtinės žalos sumos reikalavimas (40000 Lt), vertintinas kaip noras pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, o jos nėra didelės, nukentėjusiojo grindžiamos tik su artimųjų lankymu jam gulint ligoninėje. Šios išlaidos, gynėjo manymu, nėra būtinos, nes medicininė priežiūra yra garantuota gydymo įstaigos. Todėl sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų nukentėjusiajam priteistina 5000 Lt dydžio neturtinė žala.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde yra ginčijamas tiek nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., klausimas, tiek už jį paskirtos bausmės klausimas. Tačiau išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. D. padarytą nusikalstamą veiką, pripažindamas jį kaltu pagal BK 138 str. 1 d., bei paskyrė teisingą bausmę.

Advokatas Irmantas Ruželė skunde tvirtina, kad nėra neginčijamai įrodyta D. D. kaltė, sulaužius M. S. nosies bei žandikaulio kaulus, t.y. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Skunde nurodoma, kad kaulų lūžiai galėjo būti padaryti tik prie nukentėjusiojo močiutės M. K. namų, nes po D. D. suduotų smūgių prie A. S. namo, nukentėjusysis atsikėlė ir ėjo miestelio centro link, kalbėdamasis su draugais, ko negalėtų daryti, esant dvigubam žandikaulio ir nosies lūžimui. Tačiau, gynėjas tvirtina, kad prie M. K. namų nuteistojo D. D. ir liudytojo J. Z. parodymais buvo suduoti ne dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, kaip konstatuota nuosprendyje, o tik 1 – 2 smūgiai į šoną. Įvykio metu nukentėjusysis buvo labai girtas, todėl kaulų lūžius galėjo pasidaryti pats, krisdamas M. K. sodyboje ant betonuotos dangos ar laiptelio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus - nukentėjusiojo M. S. bei liudytojo J. Z. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, posėdyje dalyvavusios ekspertės paaiškinimus ir kt. – kategoriškai atmeta gynėjo iškeltą versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats. Skirtingai, nei nurodoma skunde, nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs ir nesikeičiantys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Po įvykio vienodai aplinkybes papasakojo ne tik tyrėjui, bet ir artimiesiems, kurie tai paliudijo teisme. Reikia pažymėti, kad M. S. ir D. D. įvykio metu susipykę nebuvo, nes jiedu draugiškai su kitais vaikinais gėrė alų D. D. namuose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. S. po įvykio nuteistąjį apšnekėjo. Ir, nors teisme dėl smūgių skaičiaus nukentėjusysis suabejojo, tačiau kategoriškai tvirtino, kad visi smūgiai suduoti buvo D. D.. Kaltinimas dėl smūgių skaičiaus pakeistas, tačiau tai, kaip ir nurodė teismas, faktinėms bylos aplinkybėms įtakos neturėjo. Visas kitas aplinkybes M. S. papasakojo identiškai anksčiau duotiems parodymams, t.y. D. D. prie A. S. namo papurškė dujomis ir sudavė 5 - 10 smūgių. Tuomet tik prakirto lūpą ir iš nosies bėgo kraujas. Prie močiutės M. K. namų vėl papurškė dujomis, pakišęs koją pargriovė ir spardė galvą bei viršutinę kūno dalį. Prašė, kad nemuštų, tačiau jis nesiliovė. M. S. žodžiais, smūgių buvo virš 10, daugiausia kliuvo į galvą. Liudytojas J. Z. niekada netvirtino, kad nukentėjusiajam prie M. K. sodybos D. D. sudavė tik 1 – 2 smūgius, kaip tai nurodoma skunde. J. Z. parodė, kad matė ne visus smūgius, t.y. matė D. D. suduotus du smūgius į veido sritį, nuo kurių M. S. krito, po to matė smūgius į pilvą, šonus, galvą. Išsigandęs J. Z. išbėgo į gatvę, bet pagal garsus suprato, kad nukentėjusysis vis dar yra mušamas, girdėjo jo prašymą nebemušti (2 t., b.l. 130). Šiais įrodymais yra kategoriškai paneigtas skundo argumentas dėl D. D. suduotų smūgių M. S. prie M. K. sodybos skaičiaus bei lokalizacijos. Skunde yra neigiama ir tai, kad nuteistasis M. S., prieš suduodant smūgius, du kartus purškė į veidą dujas, motyvuojant galimų padarinių (paraudimo ir pan.) pagal teismo medicinos specialistės paaiškinimą, nebuvimu. Tačiau, įvertinus nukentėjusiojo būseną po įvykio, kuri nustatyta specialisto išvadoje (smegenų sukrėtimas, dvigubas žandikaulio ir nosies kaulo lūžiai, daugybinės kraujosrūvos dėl veido sumušimo), akivaizdu, kad galimo paraudimo ar kitų simptomų dėl panaudotų dujų medikai pastebėti negalėjo, o netikėti M. S. nuosekliais parodymais, kaip minėta, nėra pagrindo, juolab, kad liudytojas J. Z. teisme patvirtino aplinkybę, kad D. D. turėjo dujų balionėlį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaulų lūžiai, sąlygoję nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti paties nukentėjusiojo, kuris įvykio metu buvo labai girtas, jam griūnant ant betonuotos dangos ar laiptelio. Šie skundo argumentai taip pat kategoriškai paneigti ne tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir kitais objektyviais įrodymais: Teismo medicinos specialisto išvada bei teisiamajame posėdyje dalyvavusios ekspertės M. Kolcovaitės paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, o taip pat liudytojos M. K. parodymais. Nukentėjusysis teigė, kad labai girtas nesijautė. Teismas tiki jo žodžiais, nes jis smulkiai atsiminė visas įvykio aplinkybes, jo papasakota įvykių seka visiškai sutampa su liudytojo J. Z. parodymais bei daliniu nuteistojo D. D. prisipažinimu. Be to, nei liudytojas J. Z., nei nuteistasis D. D. nepasakojo, kad M. S. dėl girtumo griuvinėjo ir ilgesnį laiką negalėjo atsikelti. Tai, kad Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nosies bei dvigubas apatinio žandikaulio lūžiai nebuvo sąlygoti griuvimo ant kietos dangos, patvirtino ir ekspertė teisiamojo posėdžio metu. Jos žodžiais tariant, nukentėjusysis nustatytų sužalojimų pasidaryti pats negalėjo, nes jie nėra vienmomentiniai. Be to, ekspertės teigimu, dvigubi žandikaulio lūžiai griuvimui nebūdingi, jie būdingi esant tiesioginiam kontaktui kumščiu, koja, lenta, plyta ar kitu daiktu į lūpą, o nosies lūžis griūnant būna tik ypatingai retais atvejais. Nukentėjusysis M. S. papasakojo, kad nuo D. D. suduotų smūgių praradęs sąmonę, atsibudo pusnyje ir, negalėdamas atsistoti, šliaužė apsnigtu taku iki močiutės M. K. namo. Tai patvirtinančios šliaužimo žymės ant sniego užfiksuotos ir įvykio vietos apžiūros protokole (1 t. b.l. 13-18). 3 val. 30 min. M. S. M. K. rado gulintį prie durų. Jis buvo sušalęs ir sužalotas. M. K. žodžiais tariant, anūkas nesugebėjo net pasibelsti į duris. Akivaizdu, kad negalėdamas nukentėjusysis atsikelti, negalėjo ir griūti bei susižaloti, juolab, kad įvykio vietos apžiūros metu darytose fotonuotraukose kietos betonuotos dangos, ant kurios, gynėjo manymu, galėjo griūdamas nukentėjusysis susižaloti, nematyti, o laiptelis prie namo – mažas ir medinis. Aptarti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti tik nuteistojo D. D. veiksmais.

Taigi, teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo D. D. kaltės jam padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl išteisinti D. D. nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs D. D. nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė bausmę už ją. Nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl teismas bausmę skyrė, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais bei Baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Atmestinas apeliacinio skundo prašymas atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali (bet neprivalo) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra minėtos būtinosios sąlygos: D. D., būdamas nepilnamečiu, nusikalto pirmą kartą; tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tačiau byloje nėra nei vienos alternatyvios sąlygos. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis atlygino bent dalį žalos. Įvertinus nuteistojo poziciją viso proceso metu, matyti, kad jis nebuvo nuoširdus, o siekė tik išvengti arba bent jau sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nes, kaip ir nurodo gynėjas, nuteistasis, būdamas įtariamuoju, naudojosi jam įstatymo suteikta teise neduoti parodymus, o savo kaltę neigė, nurodydamas, kad kaltu neprisipažįsta (1 t., b.l. 72, 75). D. D. kaltė yra neigiama ir apeliaciniame skunde. Todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus minėtas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl galimybės D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvimo.

Reikia pažymėti, kad bausmės skyrimo klausimui teismas skyrė ypatingą dėmesį, pateikdamas dėl jos išsamius motyvus. Teismas įvertino D. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nukentėjusiajam be jokios aiškios priežasties padarytą sveikatos sužalojimą, smūgių skaičių bei jų lokalizaciją), į elgesį po nusikaltimo padarymo (negalintį atsikelti sumuštą nukentėjusįjį paliko gulėti lauke, esant žemai temperatūrai ir tai sąlygojo II laipsnio plaštakų pirštų nušalimus). Buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę, t.y. į tai, kad D. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokymo įstaigos pateiktą teigiamą charakteristiką, D. D. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Skirtingai, nei nurodė gynėjas apeliaciniame skunde, byloje yra įrodymų, kad nuteistasis išgėrinėja – tai teisiamojo posėdžio metu liudytojų J. Z. (1 t., b.l. 130), K. K. (1 t, b.l. 178) bei paties nuteistojo D. D. parodymai (2 t., b.l. 17). Todėl, į nepilnamečio polinkį laisvalaikiu svaigintis alkoholiniais gėrimais, teismas pagrįstai atsižvelgė, vertinant jo asmenybę. Įvertinus minėtas aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo paskirta vienerių metų trukmės laisvės apribojimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, o teismo paskirti įpareigojimai, numatyti BK 48 str. 6 d. 3 ir 5 p., yra tarpusavyje suderinami ir objektyviai įvykdomi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę turėjo pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes įvykio metu M. S., būdamas daug stipriau apsvaigęs nuo alkoholio, nei D. D., įžeidė jį. Šis skundo argumentas nepatvirtintas jokiais byloje esančiais įrodymais. Priešingai, liudytojai V. B. ir K. K. teisme nurodė, kad, geriant alkoholį pas D. D., jokio konflikto tarp D. D. ir M. S. nebuvo (1 t., b.l. 177-178). Muštynių priežasties nesuprato ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas J. Z. (1 t., b.l. 129). Todėl skundo argumentas dėl minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje buvimo vertintinas, kaip siekis sušvelninti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę.

Nors, kaip teigia nuteistasis, M. S. buvo nepageidaujamas svečias, tačiau jam tik atėjus, iš savo namų neišprašė, o smurtą jo atžvilgiu naudojo tik po to, kai buvo išgerti keli „bambaliai“ alaus (2 t., b.l. 17). Tai paneigia skundo argumentą, kad girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Nuteistasis nesutinka ir su skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstu civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo tenkinti apelianto skundą ir šioje dalyje.

Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos, pirmos instancijos teismas įvertino dėl traumos pobūdžio apsunkintą nukentėjusiojo galėjimą tris mėnesius valgyti įprastą maistą bei kuro išlaidas lankant Vilniaus bei Panevėžio ligoninėse, kuriose gydėsi nuo 2010-12-11 iki 2010-12-30. Nors nukentėjusysis nepateikė visų turtinės žalos sumą - 546,04 Lt pagrindžiančių dokumentų, o dalis perkamo kuro galėjo būti naudojama ne tik nukentėjusiojo interesais, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo nurodytos bei pačios bylos aplinkybės nekelia abejonių dėl patirtų išlaidų realumo, kurios yra protingo dydžio, todėl teisingai priteistos iš nuteistojo.

Priteisdamas neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika panašiose bylose. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžių, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. numatytas aplinkybes.

Teismas įvertino M. S. emocinius išgyvenimus, nepatogumus ir fizines kančias dėl nosies, dvigubo žandikaulio lūžių bei nušalimų. Gydant sužalotą žandikaulį, teko išrauti du sveikus dantis, kuriuos ateityje teks protezuoti. Žandikauliai buvo sutvirtinti vielomis, todėl turėjo maitintis skystu maistu. Nušalę pirštai iki šiol yra sunkiai valdomi (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas taip pat įvertino nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo kaltę, turtinę padėtį (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, kad nepilnametis D. D., nors yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau nevengia svaigintis alkoholiu. Tyčinį nusikaltimą padarė brutaliu būdu - be jokios priežasties, papurškęs dujas į veidą, spardė draugą į įvairias kūno dalis, tame tarpe, ir į galvą. Negalintį atsikelti, paliko gulėti lauke, esant žemai oro temperatūrai. Nepilnametis savo turto neturi, tėvų turtinė padėtis nėra gera. Teismas atsižvelgė ir į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, nes šis girtavo kartu su D. D.. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš nuteistojo 9 500 Lt dydžio neturtinė žala nėra per didelė, ji sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja.

Gynėjas prašymą mažinti neturtinės žalos dydį argumentuoja teigiama kaltinamojo asmenybe, bloga turtine padėtimi, paties nukentėjusiojo netinkamu elgesiu įvykio metu, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais, kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kaltininko amžius ir kt. Padarytos turtinės žalos dydis asmens sveikatos sutrikdymo atveju nėra svarbus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, nes turtinė žala ir neturtinė žala yra savarankiški, iš esmės vienas nuo kito nepriklausantys dydžiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-419/2011).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti.