Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-03-27 · Civilinė byla Nr. eB2-1603-432/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-27
Bylos Nr.
eB2-1603-432/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) „Avinta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Skolvalda” prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1 2025-02-10 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Avinta“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2025-02-26. Nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“.

2. 2025-02-10 Vilniaus apygardos teismas valdymo organams nustatė 15 kalendorinių dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

3. 2025-03-28 Vilniaus apygardos teismas skyrė BUAB „Avinta“ buvusiam vadovui J. J., baudą už įmonės turto ir dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei UAB „Skolvalda“ po 20 Eur (dvidešimt eurų) už kiekvieną įmonės turto ir dokumentų neperdavimo dieną, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos.

4. 2025-05-09 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „Avinta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kurių suma – 139 928,92 Eur, kuris buvo patikslintas 2025-06-13 nutartimi (padidintas iki 143 422,03 Eur sumos).

5. 2025-07-11 Vilniaus apygardos teismas apribojo buvusio UAB „Avinta“ vadovo J. J., teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

6. 2025-07-11 Vilniaus apygardos teismas nutarė likviduoti dėl bankroto juridinį asmenį BUAB „Avinta“.

7. Nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB „Avinta“ bankrotą tyčiniu, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, (teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus).

8. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

9. Nemokumo administratorė nurodo, jog pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis bendrovės vadovas bankroto bylos iškėlimo dieną buvo J. J., todėl už dokumentų, duomenų perdavimą apie įmonę nemokumo administratorei yra atsakingas jis. Terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 2025-03-13, tačiau UAB „Avinta“ vadovas įpareigojimo neįvykdė Bendrovės vadovas J. J. tik 2025-11-10 perdavė dalį bendrovės dokumentų. Bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei visų bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų (bendrovė įregistruota nuo 2014-10-30, o dokumentai perduoti nuo 2022 m.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienu iš tyčinio bankroto požymių laikytinas sąmoningas įmonės dokumentų, apskaitos duomenų ar kitos reikšmingos informacijos neperdavimas nemokumo administratoriui, kai dėl to administratorius neturi galimybės nustatyti juridinio asmens turto, finansinės padėties, sandorių bei įsipareigojimų apimties.

10. UAB „Avinta“ vadovas taip pat nepateikė aktualių finansinių duomenų, atspindinčių bendrovės finansinę būklę nemokumo proceso inicijavimo metu, įskaitant, bet neapsiribojant: tarpinių finansinių ataskaitų po 2023 metų, aktualių duomenų apie bendrovės piniginių lėšų likučius, informacijos apie bendrovės einamuosius įsipareigojimus ir jų vykdymą, duomenų apie turto sudėtį ir jos pasikeitimus. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareiga perduoti dokumentus nemokumo administratoriui apima ne tik formalių apskaitos dokumentų perdavimą, bet ir pateikimą aktualių finansinių duomenų, leidžiančių objektyviai įvertinti bendrovės finansinę būklę nemokumo atsiradimo ir proceso inicijavimo momentu.

11. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, iš kurio galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Todėl kaip vienas tyčinio bankroto požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju, UAB „Avinta“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, pažeidžiant Darbo kodeksą ir kitas teisės normas, nes darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais per kasą. Todėl nebuvo galima tiksliai nustatyti darbuotojams mokėtinos sumos ir įmonės įsipareigojimų prieš kreditorius. Nemokumo administratorė nustatė, kad iš bendrovės banko sąskaitos buvo reguliariai išgryninamos piniginės lėšos, tačiau šios ūkinės operacijos nebuvo registruojamos kasos knygoje ir tai neatsispindi buhalterinėje apskaitoje. Tokie veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (FAĮ) reikalavimus, iškreipia tikrąją bendrovės finansinę būklę ir sudaro prielaidas nepagrįstam lėšų pasisavinimui ar nuslėpimui nuo kreditorių. Be to, remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Avinta“ paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už 2023 metus. Bendrovės vadovas J. J. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų.

12. JANĮ 6 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas. Pagal 2023 m. balanso duomenis įmonės turtas sudarė 92 393 Eur, kuris visas buvo trumpalaikis turtas – 92 393 Eur, o mokėtinos sumos – 79 388 Eur. Nemokumo administratorei nebuvo perduotas turtas. Pagal teismų praktiką, nesant priešingų duomenų, trumpalaikis turtas nelaikytinas realiai egzistuojantis ir galintis būti panaudotas turtinėms prievolėms vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). 2025-06-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti 143 422,03 Eur kreditoriniai reikalavimai, UAB „Avinta“ įskolinimai kreditoriams nuo paskutinės finansinės ataskaitos padidėjo beveik du kartus.

13. Remiantis antstolių pateiktais duomenimis, UAB „Avinta“ atžvilgiu buvo išduoti vykdomieji dokumentai nuo 2024 m. vasario mėn. Nors bendrovė jau 2024 m. pradžioje turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir buvo pradėti vykdyti išieškojimai, UAB „Avinta“ tik didino skolas ir prisiėmė naujus įsipareigojimus. Pagal 2024-02-12 paprastą neprotestuotiną vekselį įsipareigojo sumokėti kreditoriui U. K. 62 566,66 Eur iki 2024-04-10. 2024-02-19 Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą UAB „Juris LT“ dėl 1 321,23 Eur skolos. 2024-02-22 išduotas vykdomasis pagal 2024-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą priteisti UAB „Finansų bitė verslui“ subsidiariai 7 075,73 Eur skolą. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2024 m. vasario mėnesio, turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams. UAB „Avinta“ buvęs vadovas J. J. nevykdė šios įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, taip padarydamas žalą kreditoriams.

14. Nemokumo administratorė, peržiūrėjusi UAB „Avinta“ banko sąskaitos išrašus, nustatė, kad buvo atlikti mokėjimai akcininkei A. K.: 2024-01-15 – 3 090 Eur, 2024-01-21 – 3 800 Eur, 2024-01-31 – 1 150 Eur, 2024-02-02 – 6 000 Eur. Banko sąskaitai buvo taikomi PLAIS apribojimai, UAB „Avinta“ jau turėjo įsiskolinimų kreditoriams, bendrovės valdymo organai gautas lėšas iš užsakovų tą pačią dieną ar kitą dieną pervesdavo į akcininkės banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Avinta“ turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, gautas lėšas nukreipė akcininkei, taip sumažindama turtą, iš kurio galėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai, suteikė nepagrįstą pirmenybę susijusiam asmeniui. Bendrovės valdymo organai žinojo arba turėjo žinoti apie įsiskolinimus kreditoriams ir galimą įmonės nemokumą, todėl tokiais nesąžiningais veiksmais veikė prieš kreditorių interesus.

15.Nemokumo administratorė sprendžia, kad sąmoningas UAB „Avinta“ dokumentų neperdavimas, apgaulingas ir netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, įmonės gautų lėšų nukreipimas akcininkei, nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo nulėmė, jog kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą dėl nurodytų bendrovės vadovo veiksmų, ir tai yra pagrindas, numatytas JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

16. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi, tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

17. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Bankroto byla įmonei iškelta, remiantis 2023 m. finansine atskaitomybe, kartu konstatuojant, kad įmonė negali vykdyti savo finansinių prievolių.

18. Nors bendrovė jau 2024 m. pradžioje turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir buvo pradėti vykdyti išieškojimai, UAB „Avinta“ didino skolas ir prisiėmė naujus įsipareigojimus. Pagal 2024-02-12 paprastą neprotestuotiną vekselį įsipareigojo sumokėti kreditoriui U. K. 62 566,66 Eur iki 2024-04-10. 2024-02-19 Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą UAB „Juris LT“ dėl 1 321,23 Eur skolos. 2024-02-22 išduotas vykdomasis pagal 2024-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą priteisti UAB „Finansų bitė verslui“ subsidiariai 7 075,73 Eur skolą. Dėl to spręstina, kad UAB „Avinta“ nuo 2024 m. pradžios buvo nemoki.

Dėl tyčinio bankroto požymių.

19. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

20. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

21. JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

22. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020-01-01 suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę būklę gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė būklė, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės būklės esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

23. Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini, tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

24. Įvertinus bylos medžiagą, nemokumo administratorės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžiama, jog šiuo atveju galima teigti, kad UAB „Avinta“ tapo nemoki dėl tyčinių jos buvusio vadovo J. J. veiksmų (neveikimo). Šie veiksmai išsamiai aprašyti šios nutarties 10, 11, 12, 15 pastraipose, todėl motyvuojamojoje nutarties dalyje nėra prasmės jų pakartotinai aprašyti.

25. Nors bendrovė jau 2024 m. pradžioje turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir buvo pradėti vykdyti išieškojimai, UAB „Avinta“ didino skolas ir prisiėmė naujus įsipareigojimus. Pagal 2024-02-12 paprastą neprotestuotiną vekselį įsipareigojo sumokėti kreditoriui U. K. 62 566,66 Eur iki 2024-04-10. 2024-02-19 Vilniaus regiono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą UAB „Juris LT“ dėl 1 321,23 Eur skolos. 2024-02-22 išduotas vykdomasis pagal 2024-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą priteisti UAB „Finansų bitė verslui“ subsidiariai 7 075,73 Eur skolą.

26. Taip pat buvo atlikti mokėjimai akcininkei A. K.: 2024-01-15 – 3 090 Eur, 2024-01-21 – 3 800 Eur, 2024-01-31 – 1 150 Eur, 2024-02-02 – 6 000 Eur. Nors buvo taikomi banko sąskaitos PLAIS apribojimai, UAB „Avinta“ jau turėjo įsiskolinimų kreditoriams, bendrovės valdymo organai iš užsakovų gautas lėšas tą pačią ar kitą dieną pervesdavo į akcininkės banko sąskaitą. Darytina išvada, kad UAB „Avinta“ turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, gautas lėšas nukreipė akcininkei, taip sumažindama turtą, iš kurio galėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą.

27. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

28. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus ir teismų praktiką, prieitina prie išvados, kad BUAB „Avinta“ tyčinį bankrotą sukėlė buvusio vadovo J. J. sąmoningi ir kryptingi veiksmai. Dėl to, 2025-07-11 Vilniaus apygardos teismas J. J. apribojo teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tad atsakingas už BUAB „Avinta“ tyčinį bankrotą yra buvęs įmonės vadovas J. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70 straipsniais, 199 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos BUAB „Avinta“ nemokumo administratorės UAB „Skolvalda” prašymą dėl BUAB „Avinta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BUAB „Avinta“, juridinio asmens kodas 303442382, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingu už BUAB „Avinta“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas