Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-532-165/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-10-19
Bylos Nr.: 1A-532-165/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-50-1-00378-2012-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Elena Vainienė (pirm.), Laima Garnelienė, Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis: V. K., D. L.
Nuteistasis: M. V.
Advokatai: Valerijus Karpovas, Valdas Burneikis

Kategorijos

1.1.4.5.2Organizuota grupė (BK 25 str. 3 d.)
1.2.23.3Neteisėtas disponavimas dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 260 str. 2, 3 d.)
1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.4.6.4.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-532-165/2015Proceso Nr. 1-50-1-00378-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.2.23.3; 1.1.4.2; 1.2.17.1; 2.1.7.4; 2.4.6.4.2. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Sigitos Bieliauskienės, Laimos Garnelienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui,gynėjams advokatams Valdui Burneikiui, Daivai Gadliauskienei, Valerijui Karpovui,išteisintiesiems V. K., D. L.,nuteistajam M. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokuroro bei nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

- M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

M. V. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas;

- V. K. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas;

- D. L. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Iš M. V. priteista 888,77 Eur proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2012 m. lapkričio 16 d. automobiliu „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), gabeno 453,614 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino, kur 2012 m. lapkričio 16 d. 01.00 val. Marijampolės rajone, Katiliškių kaimo teritorijoje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 61-ame kilometre, M. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

M. V., V. K. ir D. L. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį už tai, kad:

laikotarpyje nuo 2012 m. balandžio mėnesio pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2012 m. lapkričio 16 d., veikdami organizuota grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, bei su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, susitarę daryti kelis nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, platinti ir kontrabandos būdu gabenti labai didelį kiekį - 453,614 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietijos Federacijos Respubliką (toliau – ir Vokietija), iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, t.y., kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, per asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizuoja psichotropinės medžiagos įgijimą Lietuvos Respublikoje ir suradimą Vokietijos Federacijos Respublikoje gyvenančių asmenų, kurie įgys psichotropinę medžiagą bei ją platins, V. K. ir D. L. kartu su M. V., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, Lietuvos Respublikoje vykdo psichotropinės medžiagos įgijimą, gabenimą ir perdavimą asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, bei asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, o būtent:

2012 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) kalėjime, bendraudamas telefonu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kartu nutarė įgyti, laikyti, gabenti ir platinti Vokietijos Federacijos Respublikoje labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias Lietuvos Respublikoje įgys asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, po to iki 2012 m. birželio mėnesio, tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, tuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacijos Respublikoje, surado asmenį Vokietijos Federacijos Respublikoje, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuriam asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, perduos labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

M. V. laikotarpyje nuo 2012 m. birželio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2012 m. lapkričio 14 d. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, vykdydami asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas jam pasislėpus, tuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nurodymą Lietuvos Respublikoje įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas, ieškojo būdų įsigyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, derino būdus ir priemones dėl medžiagų įsigijimo, dėl transporto priemonės gavimo ir asmens suradimo, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietijos Federacinę Respubliką, po to iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, nepavykus įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, paprašė V. K. padėti įgyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

V. K. kartu su D. L. laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2012 m. lapkričio 14 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo labai didelį kiekį - 453,614 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino bei tiksliai nenustatytu laiku ir būdu V. K. nurodė D. L. 2012 m. lapkričio 14 d. 16 val. degalinėje (duomenys neskelbtini) šią psichotropinę medžiagą perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, po ko D. L. 2012 m. lapkričio 14 d. 17.11 val., V. K. nurodymu, automobiliu ,,VW Golf‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į šią degalinę perduoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos;

2012 m. lapkričio 14 d. 17.19 val. asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, būdamas celės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje, Kumpių kaime, veikimo zonoje apimančioje degalinę (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio telefono, kuriame įdėta SIM kortelė su paskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino į M. V. naudojamą mobilaus ryšio telefoną, kuriame įdėta SIM kortelė su paskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad į degalinę atvažiavo asmenys, iš kurių jie įgys psichotropinę medžiagą;

D. L. 2012 m. lapkričio 14 d. apie 18.30 val. Kauno rajone, Neveronių kaimo teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, M. V. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perdavė labai didelį kiekį - 453,614 gramų psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį M. V. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, gabeno automobiliu ,,BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2012 m. lapkričio 15 d., kuomet apie 22 val. paėmę iš laikymo vietos labai didelį kiekį - 453,614 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išnuomotame automobilyje ,,Opel Omega‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini), paslėpė po galinių dešinės pusės durelių apdaila bei po dešinės ir kairės pusės priekinių sėdynių nugarinėmis dalimis, kurią automobiliu ,,Opel Omega‘‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pasikėsino kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos užkardą į Vokietijos Federacinę Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau veikos nebaigė dėl nuo M. V. valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2012 m. lapkričio 16 d. 01.00 val. Marijampolės rajone, Katiliškių kaimo teritorijoje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 61-ame kilometre, M. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu išteisino V. K. ir D. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad V. K. ir D. L. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų nepatvirtina jokie byloje užfiksuoti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. V. K. ir D. L. pateikti kaltinimai dėl psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo, gabenimo, platinimo ir kontrabandos būdu gabenimo preziumuojami remiantis šių medžiagų gabenimu faktu, o tai prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms ir neatitinka teismų praktikos. Taip pat teismas nusprendė, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino M. V. pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo per Lietuvos Respublikos sieną gabenti narkotines medžiagas, todėl teismas M. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015-04-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

- M. V. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 14 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą – 14 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

- V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 13 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- D. L. pripažinti kaltu ir nuteisti:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 metų;

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 metams.

Prokuroras, nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. V., V. K. ir D. L. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, vertino tik kaltinamuosius teisinančias aplinkybes, o ne byloje surinktų įrodymų visumą, todėl padarė neteisingas išvadas, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. V., V. K. ir D. L. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo pateiktu liudytojo policijos pareigūno T. G. parodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde prokuroras detaliai dėsto liudytojo T. G. pateiktus 7 kompaktinėse plokštelėse (Nr. 149-12, 149K3-12, 302k5-12, 439k4-12, 439-12, 439k4-12, 515k3-12) užfiksuotų garso įrašų turinio paaiškinimus ir teigia, kad liudytojo pateikta išsami tyrimo metu gautų duomenų (užmaskuotų telefoninių pokalbių, SMS pranešimų, slapto sekimo) visumos analizė susieta su kitais bylos įrodymais į vientisą loginę grandinę atskleidžia V. K., D. L., M. V. nusikalstamus veiksmus, susijusius su rasta ir paimta psichotropine medžiaga - 453,614 g metamfetamino, ir patvirtina D. L. bei V. K. pateiktą kaltinimą apie jų atliktus aktyvius veiksmus, įgyjant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos bei ją perduodant A. M. ir M. V. gabenti į Vokietiją.

Apelianto teigimu, M. V., V. K., D. L. pagrįstai buvo inkriminuotas veikimas organizuota grupe ir susitarimas daryti kelis nusikaltimus. Veikimą organizuota grupe rodo, kad sunkus ir labai sunkus nusikaltimai buvo vykdomi tarptautiniu mastu, galimiems nusikaltimo organizatoriams A. M. ir A. Z. į organizuotos grupės veiklą skirtingose nusikalstamos veikos stadijose įtraukiant naujus narius. Nepavykus įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, į grupuotės veiklą įtraukiamas M. V., prisijungia Vokietijos pilietis V. R.. Nepavykstant realizuoti nusikalstamo sumanymo, A. M. į grupuotės veiklą įtraukia gerai pažįstamus ir už analogišką nusikalstamą veiką teisiamus V. K. ir D. L., kurie atlieka skirtingą vaidmenį įgyjant, laikant ir gabenant psichotropinę medžiagą. Tai, kad V. K., D. L., M. V. galėjo nepažinoti visų grupuotės narių, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nepanaikina jų veikimo organizuotoje grupėje, nes tarpusavio ryšių pastovumas, glaudus bendravimas, veiklos planavimas ir sistemingumas yra požymiai būdingi aukštesnio lygio bendrininkų organizacijai - nusikalstamam susivienijimui. Grupuotės rengiamas nusikaltimas užtruko ilgiau kaip pusė metų, nei vienas iš grupuotės narių neatsisakė dalyvauti nusikalstamoje veikoje, priešingai, ieškojo įvairių būdų ir priemonių nusikaltimui realizuoti, t.y. buvo aptariami planai kaip bus gabenamos psichotropinės medžiagos į Vokietiją, ieškomas automobilis ir asmuo, kuris gabens psichotropinę medžiagą, pinigų psichotropinės medžiagos įgijimu, kaltinamieji pastoviai bendravo telefonu užmaskuotais pokalbiais ir susitikdavo betarpiškai aptarti nusikalstamos veikos detalių. Iš nusikalstamos schemos pašalintus bent vieną grupės narį, nebūtų įgyvendintas tokio masto ir sunkumo nusikalstamas sumanymas.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad vienintelis įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas kaltinimas dėl pasikėsinimo įvykdyti psichotropinės medžiagos kontrabandą, yra navigacijos įrenginys, kuriame tarp ieškotų adresų buvo ir adresas Vokietijoje. Apeliantas pažymi, kad 2012-06-21 užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose tarp A. M. ir A. Z. užmaskuotai kalbama apie būdą kaip psichotropinė medžiaga bus perduota V. R., t.y. arba V. R. pats atvažiuos į Lietuvą, arba psichotropinės medžiagos vežimą į Vokietiją organizuos A. M.. 2012-07-08 užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose tarp A. M. ir V. R. užmaskuotai kalbama, kad A. M. reikia surasti patikimą žmogų, kuris psichotropinę medžiagą jam atveš į Vokietiją, o įgijus šią medžiagą 2012 m. lapkričio 15 d. 17.24 val., 17.29 val., 18.09 val., 18.11 val. A. M. bendravo telefonu ir susirašinėjo trumpaisiais pranešimais (SMS) su V. R., kuris nurodė adresą, kuriuo reikia vežti psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini). Tokie bylos duomenys įrodo, kad automobilyje ,,Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpta psichotropinė medžiaga buvo gabenama nurodytu adresu būtent V. R. ir tokie veiksmai atitinka pasikėsinimo įvykdyti psichotropinės medžiagos kontrabandą sudėtį.

Apeliantas taip pat nesutinka su nuteistajam M. V. paskirtos bausmės dydžiu, teigia, kad M. V. paskirta per švelni bausmė. Apeliantas nurodo, kad teismas, skirdamas M. V. laisvės atėmimo bausmę artimą minimumui, neįvertino, kad M. V. anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už sunkų; esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, kuri nebuvo atsitiktinė, o ilgai ir kruopščiai planuota su kitais grupuotės nariais. Tokios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad M. V. antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir padarytos nusikalstamos veikos buvo M. V. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl teismui paskyrus M. V. laisvės atėmimo bausmę artimą minimumui, nebus pasiekti bausmės tikslai, dėl to prokuroras siūlo M. V. nustatyti laisvės atėmimo bausmės dydį viršijantį sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde prašo M. V. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl M. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad teismo išvada, kad M. V. žinojo, jog jis gabena psichotropines medžiagas, yra nepagrįsta objektyviais bylos įrodymais. Teismo nurodyti įrodymai: 2012-11-16 apžiūros protokolas, kuriame tik konstatuota, kad iš automobilio, kurį vairavo M. V., išimti 5 paketai, bei siekimo protokole užfiksuoti duomenys, kad M. V. išneša iš namų plastikinį maišą, kurį padeda į dureles, išardžius apdailą, negali būti laikomai patikimais M. V. kaltės įrodymais, nes M. V. buvo sulaikytas 2012-11-16 1.00 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 61-me kilometre, o automobilio apžiūra buvo atlikta tik po kelių valandų kitoje vietoje - Panevėžio apskrities VPK teritorijoje, tokiu būdu sulaikytas automobilis iki jo apžiūros buvo išimtinai policijos pareigūnų žinioje. Apelianto teigimu, kratos metu iš M. V. gyvenamosios vietos paimtos svarstyklės su augalinės kilmės medžiagos pėdsakais, ant plastikinio maišelio vidinės pusės rasti metamfetamino pėdsakai ir ant M. V. kairės rankos rasti heroino pėdsakai, o taip pat ir teismo atmesti liudytojo T. G. nurodyti informacijos šaltiniai, nėra pakankami nustatant M. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą ir atmesti nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinį skundą.

Nuteistasis M. V. ir jo gynėjas prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundą ir atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.

Išteisintieji V. K. ir D. L. bei jų gynėjai prašė atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į paduotų apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo M. V. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dalyje ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti ir M. V. priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Esminis apelianto skundo argumentas, kad M. V. nežinojo, jog gabena psichotropines medžiagas.

Apelianto prašymas – M. V. išteisinti pagal BK 260 straipsnio3 dalį – atmestinas.

BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori taip veikti. Gabenimas, kuris ir inkriminuotas M. V., – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2012, 2K–496/2014).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012-11-16 apie 01.00 val. policijos pareigūnų sustabdytame M. V. vairuojamame automobilyje ,,Opel Omega‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo rastas labai didelis kiekis - 453,614 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Šias aplinkybes patvirtina 2012-11-16 automobilio apžiūros protokolo duomenys ir Specialisto išvada Nr. 140-(6462)-IS1-186 (1 t. 19-28; 81-84 b. l.). Byloje esanti automobilio ,,Opel Omega‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis patvirtina, kad automobilį ,,Opel Omega‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) 2012-11-15 20 val. išsinuomojo M. V. (3 t. 22-25 b. l.). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2013-05-07 protokolo ir išslaptintos pažymos dėl pil. A. M. ir M. V. sekimo matyti, kad M. V. su A. M. iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo automobilį perėmė prie (duomenys neskelbtini), kuriame pagal byloje nustatytus duomenis gyveno V. V.. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas J. N., kuris pats asmeniškai išnuomojo ir perdavė M. V. ir A. M. automobilį ,,Opel Omega‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini) (6 t. 95-97 b. l.). Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2013-05-07 protokolo ir minėtos išslaptintos pažymos taip pat matyti, kad V. V. ir A. M. prie V. V. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrinėjo automobilio variklio skyrių, saloną, ardė galinių durelių apdailą (2 t. 24-25 b. l.). Automobilio ,,Opel Omega‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. V., apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilyje po galinių dešinės pusės durelių apdaila bei po dešinės ir kairės pusės priekinių sėdynių nugarinėmis dalimis buvo rasti 5 paketai, kuriuose buvo psichotropinė medžiaga - metamfetaminas. Aptartų bylos įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, visuma patvirtina, kad M. V. automobiliu ,,Opel Omega‘‘, v.n. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia teismui spręsti ir apie kaltininko tyčios turinį. Pirmosios instancijos teismas M. V. suvokimą, jog jo gabenamos medžiagos yra psichotropinės ir jų kiekis labai didelis, motyvavo dar ir tuo, kad kratos metu M. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės su augalinės kilmės medžiaga (nuteistasis neneigia, kad svarstyklės priklausė jam, nurodydamas, kad jos jau seniai jo namuose buvo (7 t. 133 b. l.)), ant plastikinio užspaudžiamo maišelio, aptikto kratos metu, vidiniuose paviršiuose buvo rasta psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakų, rankų nuoplovose, paimtose nuo kairės M. V. rankos, rasta narkotinės medžiagos - heroino pėdsakų (1 t. 53-54 b. l.; 81-84 b. l.). Šie bylos duomenys kartu su Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių ir susirašinėjimų SMS pranešimais turiniu, slapto sekimo metu užfiksuotais duomenimis patvirtina M. V. suvokimą, kad jis gabena didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir jo norą taip veikti, t.y. jo veikimą tiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad M. V. buvo sulaikytas 2012-11-16 1.00 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 61-me kilometre, o automobilio apžiūra buvo atlikta tik po kelių valandų kitoje vietoje - Panevėžio AVPK teritorijoje, nepaneigia M. V. kaltumo dėl neteisėto didelio kiekio psichotropinės medžiagos gabenimo. Pirmosios instancijos teisme M. V. parodė, kad automobilio ,,Opel Omega‘‘, kurį jis vairavo, apžiūra buvo daroma jo akivaizdoje, jis matė kaip pareigūnai ardė automobilį ir iš jo išėmė 5 ar 6 juodus maišus (7 t. 130-136 b. l.). Teisėjų kolegija nenustatė, kad atliekant procesinį veiksmą – automobilio apžiūrą ir fiksuojant apžiūros rezultatus būtų pažeisti BPK 92, 179, 207 reikalavimai, todėl daro išvadą, kad automobilio apžiūros protokolas surašytas tinkamai, o jame užfiksuoti duomenys pagrįstai pripažinti patikimais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad M. V. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymiai, todėl jis pagrįstai nuteistas už šios nusikalstamos veikos padarymą. Tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, jame nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamoje byloje M. V., V. K. ir D. L. buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsinimo įvykdyti šių medžiagų kontrabandą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis) veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs tokį kaltinimą konstatavo, kad jokie byloje užfiksuoti bei teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtina V. K. ir D. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei M. V. pasikėsinimo gabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietiją, todėl teismas V.K. ir D. L. išteisino pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, o M. V. - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Prokuroras, nesutikdamas su teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių M.V., V. K. ir D. L. kaltę dėl jiems kaltinime inkriminuotų nusikaltimų padarymo, skunde nurodo įrodymus, prokuroro nuomone, patvirtinančius kaltinimą ir pateikia jų vertinimą, remiantis kuriuo prašo skundžiamą teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: M. V., V. K. ir D. L. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro prašymas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl kaltinant M. V., V. K. ir D. L. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, padarymo veikiant organizuota grupe, kaltinamųjų veiksmuose turi būti įrodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bei bendrininkavimo - organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) sudėtys.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimų vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kylą padarius bent vieną iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009; 2K-612/2011). Šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tiesioginė tyčia.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Baudžiamoji atsakomybė už psichotropinių medžiagų kontrabandą numatyta BK 199 straipsnyje 2 dalyje. Kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir pan. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia.

Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmetami. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pateiktą kaltinimą, teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai apklausė kaltinamuosius, liudytojus D. J., V. R., T. M., J. N. detaliai ištyrė garso įrašus, kuriuose užfiksuoti A. M. ir M. V. telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis, juos perklausydamas, minėtų asmenų siunčiamus ir gaunamus SMS pranešimus, juos peržiūrėdamas, 2013-05-07 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (2 t. 22-23 b. l.) ir slapto sekimo pažymos (2 t. 24-25 b. l.), kuriuose išdėstyti slapto A. M. ir M. V. sekimo duomenys, turinius, juos pagarsindamas. Teismas, aiškindamasis garso įrašuose užfiksuotų pokalbių ir SMS pranešimų bei slapto sekimo protokolo ir pažymos turinius, išsamiai apklausė liudytoją T. G., atlikusį byloje operatyvinius veiksmus, kaltinamuosius (6 t., 151-162; 7 t. 5-13, 27-38, 41-52, 61-74, 109-117; 8 t. 35-41 b. l.), peržiūrėjo vaizdo įrašus, darytus 2012-11-14 degalinėje (duomenys neskelbtini) (7 t. 94-95 b. l.), vaizdo-garso įrašus iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) (7 t. 109-110), ištyrė daiktų apžiūros, kratos ir poėmio protokolus, specialisto išvadas ir kitus bylos duomenis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, dėstydamas bylos įrodymus, nurodė tik kaltinamųjų ir liudytojų T. M., D. J., V. R., T. G. parodymus, o kitus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis: daiktų apžiūros ir kratos protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadas, slapto sekimo duomenis, vaizdo kameromis užfiksuotus duomenis, teismas aptarė ir vertino, motyvuodamas savo išvadas dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Teismas skundžiamame nuosprendyje 2013-04-02, 2013-04-03, 2013-04-04 (du protokolai), 2013-04-08 (du protokolai), 2013-06-19 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2 t. 36-63; 64-79; 80-90; 91-108; 109-128, 129-131 b. l.) užfiksuotų A. M. ir M. V. telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turinio atskirai neanalizavo ir nevertino. Teismas nuosprendyje nurodęs, kad minėtuose protokoluose kaltinamųjų užfiksuoti pokalbiai nėra tiek informatyvūs, kad pagal jų turinį būtų galima kategoriškai spręsti, jog buvo tariamasi apie nusikalstamų veikų padarymą, įrašų visumą įvertino kaip nepatvirtinančią kaltinamųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Liudytojo T. G., atlikusio byloje operatyvinius veiksmus, pateiktus paaiškinimus apie protokoluose užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių ir susirašinėjimo turinį teismas vertino kaip liudytojo savitą kaltinamųjų pokalbių interpretaciją ir įžvelgęs liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo parodymais nesivadovavo. Teismas, sugretinęs 2013-05-07 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą, kuriame išdėstyti slapto A. M. ir M. V. sekimo duomenys (2 t. 22-23 b. l.), su byloje esančios slapto sekimo pažymos turiniu (2 t. 24-25 b. l.), sprendė, kad minėtas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas negali būti pripažintas patikimu įrodymu, nes jis neatitinka slapto sekimo pažymos turinio. Kitus byloje surinktus įrodymus teismas vertino kaip nepakankamus V. K. ir D. L. kaltumui dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrįsti. Teismo vertinimu byloje surinktų įrodymų pakanka M. V. kaltumui dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – metamfetamino gabenimo įrodyti, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad M. V. pasikėsino įvykdyti gabenamų psichotropinių medžiagų kontrabandą, nes tokį kaltinimą patvirtina vienintelis įrodymas – automobilyje rastas navigacijos įrenginys.

Prokuroras, nesutikdamas su tokiu teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas vertino tik kaltinamuosius teisinančias aplinkybes, o ne byloje surinktų įrodymų visumą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad M. V., D. L. ir V. K. dalyvavimas jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme neįrodytas. Apelianto teigimu, liudytojo, policijos pareigūno T. G. atlikta tyrimo metu gautų duomenų - kaltinamųjų pokalbių ir susirašinėjimo turinio analizė, įvertinus šiuos duomenis kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, visiškai patvirtina M. V., D. L. ir V. K. dalyvavimą organizuotoje grupėje ir jų aktyvius veiksmus įgyjant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ir ją gabenant į Vokietiją.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais sutinka iš dalies. Sutiktina su apelianto skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo visumos reikalavimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų apie M. V. dalyvavimą vykdant psichotropinių medžiagų kontrabandą, todėl skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl M. V. išteisinimo dėl pasikėsinimo įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų V. K. ir D. L. kaltumo įrodymų dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl V. K. ir D. L. išteisinimo nenaikintina.

Kaltinime nurodoma, kad M. V., V. K. ir D. L. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus (3 t. 172-173 b. l.), asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (1 t. 7-8 b. l.) susitarė daryti BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, ir bendroje su kitais kaltinime nurodytais asmenimis veikoje dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo atliko jiems paskirtas užduotis: V. K. ir D. L. laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos iki 2012 m. lapkričio 14 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto šaltinio įgijo labai didelį kiekį - 453,614 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; 2012 m. lapkričio 14 d. 17.11 val. D. L. šią psichotropinę medžiagą perdavė bendrininkams – M. V. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, šie minėtą psichotropinę medžiagą gabeno automobiliu ,,BMW 530“, v/n (duomenys neskelbtini) laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. 2012 m. lapkričio 16 d. minėtą psichotropinę medžiagą kontrabandos būdu buvo pasikėsinta gabenti per Lietuvos Respublikos sieną į Vokietiją, tačiau ši veika nebuvo baigta dėl nuo bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes psichotropinę medžiagą gabenęs M. V. buvo sustabdytas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

Toks kaltinimas byloje grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinius ir BPK numatytus procesinius veiksmus.

Pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka (teisėtai) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Šių normų prasme tokie duomenys gali būti gaunami ir atliekant operatyvinius veiksmus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (iki 2013-01-01 Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pirminiai duomenys apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, gauti atliekant operatyvinius veiksmus. Teisėjų kolegija nenustatė duomenų, kurie rodytų, kad operatyvinio tyrimo veiksmai šioje byloje būtų įgyvendinti neteisėtai. Iš byloje esančių Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d., 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. spalio 11 d. nutarčių turinio matyti, kad operatyviniai veiksmai – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, buvo sankcionuoti prieš A. M., siekiant gauti duomenų apie šio asmens galimai vykdomą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, t.y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 straipsnyje. Šis operatyvinis veiksmas buvo sankcionuotas nuo 2012-04-11 iki 2013-01-11 (2 t. 18, 19, 20 b. l.). Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. vasario 15 d. buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir jos turinio fiksavimas, ir prieš M. V., siekiant gauti duomenų apie šio asmens galimai vykdomą narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, t.y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 straipsnyje (2 t. 21 b. l.). Be to, šioje byloje 2012-11-14 ir 2012-11-15 buvo atliktas A. M. ir M. V. operatyvinis sekimas pagal tuo metu galiojusį Operatyvinės veikos įstatymą (Valstybės žinios, 2002, Nr. 65-2633). Pagal minėtos redakcijos Operatyvinės veikos įstatymo 3 straipsnio 16 punktą slaptas sekimas – tai operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama slaptai, tiesiogiai stebint objektą. 2012 m. lapkričio 16 d. nagrinėjamoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t. 1 b. l.).

Siekiant baudžiamajame procese panaudoti informaciją, gautą atliekant minėtus operatyvinius veiksmus (kriminalinės žvalgybos veiksmus), buvo surašyti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose buvo išdėstyta ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija (2013-05-07, 2013-04-02, 2013-04-03, 2013-04-04 (du protokolai), 2013-04-08 (du protokolai), 2013-06-19 protokolai (2 t. 22-23; 36-63; 64-79; 80-90; 91-108; 109-128, 129-131 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu iš telekomunikacijų paslaugas teikiančių įmonių buvo gauta informacija apie telefono ryšių numerių, kurie buvo užfiksuoti vykdant A. M. ir M. V. telefoninių ryšių kontrolę, priklausomybę, įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų SMS žinučių išklotinės. Atlikus minėtų duomenų analizę 2013-07-12 buvo surašytas tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio matyti, kad kontroliuojant A. M. telefoninius ryšius buvo nustatytas jo bendravimas su dviem asmenimis Vokietijoje. Kaip šioje byloje įtariama vienas jų A. Z., kuris galimai su A. M. kontaktavo iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) įkalinimo įstaigos, kur atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (7 t. 126 b. l.), tarp šių asmenų nustatyti 49 telefoniniai kontaktai. Taip pat buvo nustatytas 41 telefoninis kontaktas tarp A. M. ir kaip byloje įtariama Vokietijoje gyvenančio W. R.. Nagrinėjamoje byloje A. Z. ir V. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (1 t. 7-8 b. l.). Taip pat tiriamu laikotarpiu nustatytas labai intensyvus A. M. bendravimas su M. V., tarp šių asmenų nuo 2012-05-31 iki 2012-11-17 užfiksuota net 600 telefoninių kontaktų ir 29 telefoniniai kontaktai užfiksuoti tarp V. K. ir A. M. (2 t. 165-168 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas T. G., atlikęs A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, telefoninių ryšių įeinančių ir išeinančių skambučių, trumpųjų SMS žinučių išklotinės ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių ir SMS pranešimų turinio analizę, padarė išvadą, kad A. M. su kaip įtariama A. Z., kuris tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vokietijos (duomenys neskelbtini) kalėjime, susitarė Lietuvos Respublikoje įgyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jas platinti Vokietijoje. Realizuodami tokį bendrą sumanymą, galimai A. Z. surado asmenį Vokietijoje, kaip įtariama V. R., kuris norėjo įgyti labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o A. M., veikdamas bendrai su M. V., V. K. ir D. L. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) ir jas pasikėsino gabenti į Vokietiją. Tokias išvadas pareigūnas T. G. išdėstė ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija liudytojo T. G., atlikusio byloje operatyvinius veiksmus, parodymus nevertina kaip liudytojo savitą kaltinamųjų pokalbių interpretaciją ir neįžvelgia liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi. Visų pirma, BPK normos nedraudžia apklausti kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo pareigūną ir remtis, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų ištirtų bylos duomenų kontekste (BPK 78, 79, 80 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis). Antra, teisėjų kolegija pati išanalizavusi Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų kaltinamųjų pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinį ir įvertinusi jį kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, slapto sekimo pažymoje užfiksuotų duomenų, poėmio ir kratų protokolų, specialistų išvadų ir kitų rašytinių bylos duomenų kontekste, daro išvadą, kad liudytojo T. G. parodymai apie grupės asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, nėra tik liudytojo subjektyvi nuomonė. Liudytojo T. G. parodymai logiški, išsamūs, nuoseklūs, atitinka kitus byloje BPK nustatyta tvarka surinktus įrodymus, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje užfiksuota 49 telefoniniai kontaktai tarp A. M. ir kaip įtariama A. Z., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vokietijos (duomenys neskelbtini) kalėjime. Analizuojant šių asmenų tarpusavio pokalbių ir susirašinėjimų SMS žinutėmis intensyvumą, periodiškumą ir turinį, išdėstytą byloje esančiuose Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, darytina išvada, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (kaip įtariama A. Z.), A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pasiūlė neteisėtus dalykus, kuriuos A. M. telefoniniuose pokalbiuose įvardija kaip ,,žiaurias nesąmones“, kurių reikia daug, todėl nėra paprasta gauti. Reaguodamas į tai, kaip įtariama A. Z. pasiūlo A. M. atsiųsti asmenį, kuris domisi tais dalykais, nurodydamas, kad A. M. ,,tau paskambins rusiškai, pasakys at Andriuchi zvonit“ ,,<...> ir susikalbėsit“. Iš minėtų asmenų 2012-04-12 – 2012-06-10 telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio matyti, kad jų pokalbiuose kalbama apie ,,ratų“, ,,gaidžių“, ,,darbinykų“, ,,brangaus“ įsigijimą ir realizavimą (Įrašai Nr. 30, 310, 431, 586, 1420), tačiau iš pokalbių turinio akivaizdu, kad šie žodžiai vartojami kitokia nei įprasta, t.y. netiesiogine prasme. Liudytojas T. G., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad iš pareigūno darbo praktikos žino, kad ,,ratais“ užmaskuotai vadinamos narkotinės medžiagos tablečių pavidalu (,,Ekstazi“ ir kt.), ,,gaidžiais“ - psichotropinė medžiaga – amfetaminas arba metamfetaminas, o ,,brangia“ gali būti vadinama narkotinė medžiaga – heroinas. Iš vėlesnių telefoninių kontaktų matyti, kad A. M. sutinka susitikti su kaip įtariama A. Z. turimu atsiųsti asmeniu ir pats ragina jį siųsti (,,<...> atsiusk žmogų<...> tų,<...>kur atvažiuot gali iki manęs, supranti“ <...> man viskas bus gerai, supranti. Bus darbinykų“). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-06-21 su A. M., susisiekia nenustatytas asmuo, prisistatantis V., kalbantis rusiškai ir prisistatantis nuo draugo Andriaus. Šis asmuo nurodo, kad norėtų atvykti atostogų, prie jūros, kai bus geras oras, ir susitaria, kad A. M. jį informuos apie gerą orą (Įrašas Nr. 1607). Pagal byloje esančius duomenis asmuo, prisistatęs V., identifikuotas kaip V.R.. Tarp A. M. ir kaip įtariama V. R. užfiksuotas 41 telefoninis kontaktas. Iš šių asmenų telefoninių kontaktų turinio matyti, kad jie tarėsi dėl pastarojo atvykimo į Lietuvą ir jis 2012-07-07 – 2012-07-08 lankėsi Lietuvoje (byloje yra duomenys, kad telefono ryšio numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. R., gyvenantis Vokietijoje, veikė Lietuvoje) ir susitiko su A. M. (duomenys neskelbtini). Iš vėlesnių šių asmenų telefoninių pokalbių darytina išvada, kad jų susitikimo metu joks sandėris neįvyko. A. M. su kaip įtariama V. R. sutarė, kad kitą kartą A. M. pas jį (V. R.) į svečius atsiųsti ką nors (įrašai Nr. 1903, 1914, 1918, 1920, 1980, 1984, 1987, 1991, 1992, 1996). Nuo 2012-06-16 fiksuojami intensyvūs A. M. telefoniniai kontaktai su M. V., minėta, kad 2012-05-31 iki 2012-11-17 tarp šių asmenų užfiksuota net 600 telefoninių kontaktų. Nors šių asmenų pokalbių metu terminai ,,ratai“, ,,gaidžiai“, ,,brangi“ neminimi, tačiau šių asmenų telefoninių kontaktų metu užfiksuotų pokalbių ir susirašinėjimų turinys liudija, kad jų pokalbiai susijęs su A. M. ir kaip įtariama A. Z. ankščiau aptarta veika, kurią A. M. aptarinėti su M. V. telefonu atsisako ir pasiūlo tai aptarti susitikus, nurodydamas, kad ,,<...>čia tau įdomu, man neįdomu“ (Įrašas 6538). 2012-06-16 įvyko minėtų asmenų susitikimas (Įrašai 6549, 6552, 6555, 6556). Iš vėlesnių telefoninių pokalbių turinio matyti, kad M. V. domisi klausimais, kurie domina A. M., tačiau apie juos telefonu kalbėti vengia, vyksta nuolatiniai M. V. ir A. M. susitikimai. Taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2012 m. rugpjūčio pabaigos A. M. pradeda bendrauti telefonu su V. K., tarp šių asmenų užfiksuoti 29 telefoniniai kontaktai. Iš šių asmenų pokalbių ir susirašinėjimo turinio matyti, kad V. K. ir A. M. užmaskuotai kalba apie ,,tris dalykus“ ir ,,kitas nesąmones“, kurios domina A. M., ir kad V. K. stengiasi A. M. padėti. A. M. paprašius, V. K. suorganizuoja jam susitikimą su asmeniu ,,iš D raidės“. Byloje nustatyta, kad tai - D. L.. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. K. teisme pripažino bendravęs nurodytu laikotarpiu su A. M. ir patvirtino, kad pokalbių įrašuose yra jo balsas. Nors telefoninių kontaktų tarp A. M. ir D. L. byloje nenustatyta, tačiau byloje esantys slapto A. M. ir M. V. sekimo duomenys (teisėjų kolegija 2013-05-07 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus duomenis vertina toje apimtyje, kiek jie atitinka Slapto sekimo pažymoje užfiksuotus duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus), degalinės (duomenys neskelbtini) vaizdo kameromis užfiksuoti įvykiai patvirtina, kad 2012-11-14 D. L. buvo susitikęs su A. M. ir M. V. (duomenys neskelbtini) degalinės teritorijoje, kartu vyko iki degalinės (duomenys neskelbtini). Telefoniniai pokalbiai tarp A. M. ir V. K. patvirtina, kad A. M. ir M. V. su D. L. buvo susitikę ir 2012-11-15. Vykdant A. M. ir M. V. slaptą sekimą 2012-11-15 buvo nustatytas minėtų asmenų susitikimas ir su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, kuris prie M. V. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), perdavė M. V. ir A. M. jų išsinuomotą automobilį ,,Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini). Iš šio automobilio nuomos sutarties turinio matyti, kad automobilio nuomininkas M. V. (3 t. 22-25 b. l.). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. N., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad jam dėl automobilio nuomos paskambino tą pačią dieną, kai išsinuomojo, t.y. 2012-10-15. Jis automobilį nuvarė į kliento nurodytą vietą – į (duomenys neskelbtini) gatvę. Dėl nuomos jis kalbėjo su dviem asmenimis, vienas jų buvo M. V.. Sutartis buvo sudaryta M. V. vardu, jis pateikė savo pasą. Derybas dėl automobilio nuomos vedė su kitu vyriškiu, pinigus už nuomą mokėjo kitas asmuo, ne M. V. (6 t. 95-97 b.l.). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-11-16 01.00 val. Marijampolės rajone, Katiliškių kaimo teritorijoje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 61-ame kilometre, M.V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu jo vairuojamame automobilyje buvo rasta paslėpta psichotropinė medžiaga, specialisto išvada nustatyta, kad tai - didelis kiekis metamfetamino.

Aptartų veiksmų seka, įvykių grandinė ir atomazga rodo, kad buvo vykdoma nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos disponavimu, tačiau tokia išvada savaime dar nereiškia asmens kaltumo. Minėta, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

Nagrinėjamoje byloje V. K. ir D. L. inkriminuotas psichotropinių medžiagų, kurias kaip nustatyta byloje gabeno M. V., įgijimas, tačiau esminės tokios veikos aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais (pirkimu, išmainymu, skolos atsiėmimu, dovanos gavimu, gavimu veltui ar pan.), iš kokio asmens (ar asmenų) tiesiogiai ar per tarpininkus, V. K. ir D. L. šias psichotropines medžiagas įgijo byloje nenustatytos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K. ir D. L. pateiktas kaltinimas dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo nagrinėjamoje byloje neįrodytas.

Taip pat byloje nėra įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti aplinkybę, kad būtent D. L. perdavė M. V. ir asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, (A. M.) psichotropines medžiagas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Sekimo pažymoje ir 2013-05-07 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole šių medžiagų perdavimo faktas neužfiksuotas. Minėtuose procesiniuose dokumentuose užfiksuota aplinkybė, kad sekamieji 10 min. buvo be sekimo. Liudytojas, policijos pareigūnas T. G. padarė išvadą, kad šiuo momentu sekamiesiems A. M. ir M. V. galimai buvo perduota psichotropinė medžiaga. Tačiau tokia liudytojo nurodyta aplinkybė yra tik prielaida, nes ji nepagrįsta BPK nustatyta tvarka gautais įrodymais. Byloje nenustačius A. M. ir M. V. psichotropinių medžiagų perdavimo fakto, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jie šią medžiagą gabeno automobiliu ,,BMW 530“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atvykę į susitikimą su D. L.. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimą M. V. dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo jo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Toks kaltinimas grindžiamas slapto sekimo duomenimis, tačiau jo nepatvirtina kiti BPK nustatyta tvarka gauti bylos duomenys.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktas, kasacinės bylos Nr. 2K- 402/2013, Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-269/2013, 2K- 232/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Europos žmogaus teisių teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant jokių abejonių (Barbera, Messeguė and Jabardo v. Spainjudgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Aptariamoje byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, kad V. K. ir D. L. atliko jiems kaltinime nurodytus konkrečius veiksmus, susijusius su psichotropinės medžiagos disponavimu, konstatuotina, kad jų dalyvavimas padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodytas. Nenustačius kaltinamųjų veiksmuose kiekvienos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo konstatuoti ir jų bendrininkavimo su kitais asmenimis.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina V. K. ir D. L. dalyvavimo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir konstatuoja, kad šių asmenų atžvilgiu pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurį naikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais teismas pagrindo nenustatė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad M. V. pasikėsino kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietijos Federacinę Respubliką gabenti psichotropines medžiagas.

Minėta, kad pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines, psichotropines medžiagas. Kai kontrabandos dalykas aptinkamas anksčiau ir jį gabenantys asmenys sulaikomi anksčiau (iki atvykimo prie valstybės sienos, muitinės) tokia veika laikoma pasikėsinimu padaryti kontrabandą ir kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio atitinkamą dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199straipsnio 2 dalį ir 259 ar 260 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, 2K–116/2010, 2K-298/2010, 2K-7-107/2013, 2K-71/2014, 2K-496/2014).

M. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012-11-16 naktį jis automobiliu „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini), važiavo į Marijampolę pas draugą, kuris jam buvo skolingas pinigų, ir kurio pavardės nežino. Tokius nuteistojo parodymus teisėjų kolegija vertina kaip neįtikinamus ir prieštaraujančius bylos medžiagai.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, SMS pranešimai tarp A. M. ir kaip byloje įtariama A. Z. bei V. R. akivaizdžiai liudija, kad Lietuvoje įgytas psichotropines medžiagas buvo ketinama vežti į Vokietiją. Iš 2013-06-19 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turinio matyti, kad 2012-11-14 ir 2012-11-15 vyksta intensyvus pasiruošimas vykti į Vokietiją. 2012-11-14 14:18 val. A. M. parašo SMS pranešimą kaip įtariama A. Z. ,,pasuk ir siusk darboviete adresus“ (įrašo Nr. 913). 2012-11-14 15:06 (įrašo Nr. 919) A. M. paskambina kaip įtariama A. Z. ir klausia ,,kas gero<...> kada bus?“ A. M. atsako, kad ,,gerai viskas<...>kaip ir šiandien<...>gal šiandien išlėktų“. Kaip įtariama A. Z. pasitikslinus ,,šiandien išlėks, į kur?“, A. M. atsako ,,pas tau, kur gi“. Kaip įtariama A. Z. paklausus ,,tai tu pats važiuosi?“ A. M. atsako ,,Ne“ ir akivaizdžiai susinervinęs sako ,,atsiųsk, dabar atsiųsk, man visus tuos nesąmones“. Kaip įtariama A. Z. nurodo, kad tai jam atsiųs iš kito numerio. Tos pačios dienos 19:41 (įrašo Nr. 943) A. M. paskambina nenustatytas asmuo ir padiktuoja numerį (duomenys neskelbtini). 2012-11-15 09:17 (įrašo Nr. 985) kaip įtariama A. Z. paskambina A. M. ir pasiteirauja, ar išvažiavo, A. M. atsako ,,dar ne, bet šiandien išvažiuos“. A. M. prašo, kad jam duotų adresą. Kaip įtariama A. Z. atsako, kad ,,adresą jis vietoj paduos, reikia į B. važiuot“. A. M. reikalaujant atsiųsti adresą, kaip įtariama A. Z. nurodo, kad pats jo neturi, nes per telefoną jam nesako, bet nurodo, kad ,,čia tas, kur buvo pas tave atvažiavęs“. Iš įrašo Nr. 1028 matyti, kad M. V. skambina į automobilių nuomos įmones ir ieško automobilio 4-5 paroms, klausia apie užstatą ir galimybę važiuoti į Lenkiją. 2012-11-15 14:44 (įrašo Nr. 1034) automobilių nuomos įmonės darbuotojas paskambina A. M. ir nurodo, kad skambina dėl ,,Omegos“, A. M. pasitaręs su M. V. nusprendžia nuomoti automobilį ir susitaria, kad vakare jį atvarys. 2012-11-15 15:10 (įrašo Nr. 1035) kaip įtariama A. Z. paskambina A. M. ir pasiteirauja ,,kada išvažiuos“. A. M. atsako ,,dar nežin, apie aštuonias gal“, kaip įtariama A. Z. liepia A. M. paskambint rusui. 2012-11-15 17:18 (įrašas Nr. 1038) A. M. paskambina asmeniui, prisistatančiam V., ir prašo atsiųsti adresą ,,adresą<...>miestą, gatvę“. V. paklausus, kad jis gali atvažiuot, A. M. atsako ,,rytoj<...> ant pietų“. Iš Įrašo Nr. 1039 matyti, kad 2012-11-15 17:24 val. kaip įtariama V. R. parašė SMS žinutę A. M., kuriame nurodė adresą: (duomenys neskelbtini) (2 t. 109-128 b. l.).

Pagal teisinės pagalbos baudžiamosiose bylos prašymą gauti duomenys iš Braunšveigo miesto prokuratūros liudija, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi W. R., gyv. (duomenys neskelbtini) (3 t. 131-137 b.l.).

Automobilio apžiūros metu buvo rastas navigacinis įrenginys, kurio apžiūros metu nustatytas jame įvestas adresas, atitinkantis kaip įtariama V. R. SMS žinutėje A. M. nurodytą adresą: (duomenys neskelbtini). Taip pat automobilyje buvo rastas lapelis su V. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. 108 111-118 b. l.). Pirmosios instancijos teisme M. V. parodė, kad jam navigaciją padavė A. M., prašė patikrinti ar veikia. Jis suvedė savo namų adresą, iš pradžių navigacija veikė, po to užstrigo (7 t. 130-134 b.l.).

Automobilio „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenama psichotropinė medžiaga, nuomos sutartis liudija, kad automobilis buvo išnuomotas 2012-11-16, nuomininkas – M. V.. Automobilis turėjo privalomą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimą, kuris galioja ES valstybėse, nuomos terminas - 5 dienoms (3 t. 22-25 b. l.). Liudytojas J. N. teisme parodė, kad automobilį nuomojo du vyriškiai, vienas iš jų M. V., su kuriuo ir buvo pasirašyta nuomos sutartis, būtent jis pateikė savo pasą. Vyriškiai nuomotu automobiliu ruošėsi važiuoti į Lenkiją (6 t. 95-96 b. l.).

M. V. vairuojamas automobilis „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas naktį kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, kuris veda į Lenkijos Respubliką.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptartų bylos įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. V. automobilyje „Opel Omega“, v.n. (duomenys neskelbtini), paslėptas psichotropines medžiagos ketino gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma,

Aprašomoji dalis

nustato:

M. V. 2012 m. lapkričio 16 d. apie 01.00 val. Marijampolės rajone, Katiliškių kaimo teritorijoje, keliu Kaunas – Marijampolė – Suvalkai automobilyje „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini), gabeno 453,614 gramų psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią pasikėsino kontrabandos būdu gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos užkardą į Vokietijos Federacinę Respubliką, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kontrabandos nusikaltimo nebaigė dėl nuo M. V. valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2012 m. lapkričio 16 d. 01.00 val. Marijampolės rajone, Katiliškių kaimo teritorijoje, kelio Kaunas – Marijampolė - Suvalkai 61-ame kilometre, M. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir automobilio apžiūros metu psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Tokia nusikalstama veika kvalifikuotina kaip BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje bei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ideali sutaptis.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad M. V. veikė organizuotoje grupėje. Byloje neįrodžius V. K. ir D. L. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme, A. M. nutraukus ikiteisminį tyrimą, jam mirus (3 t. 172-173 b. l.), o kitų asmenų (A. Z. ir V. R.) atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atskyrus (1 t. 7-8 b. l.), byloje nėra galimybės nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. iš kaltinimo pašalino veikimą organizuotoje grupėje.

Skiriant M. V. bausmę už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą teisėjų kolegija įvertina tai, kad šis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), kad nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad nuteistajam M. V. už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė artima BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Ši bausmė bendrintina su skundžiamuoju apygardos teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikant BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prokuroro prašymą ir griežtinti M. V. paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti M. V. bausmę artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui yra motyvuotas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su M. V. ankstesniais teistumais, ir įvertinęs jų visumą M. V. paskyrė teisingą bausmę. Todėl prokuroro prašymas griežtinti nuteistajam M. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3 ir 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl M. V. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, ir M. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo M. V. gynėjo advokato Valerijaus Karpovo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Sigita BieliauskienėLaima Garnelienė