Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2011 m. sausio 21 d.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. M., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendis, kuriuo, patenkinus Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendis pakeistas: R. B. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2009 m. lapkričio 24 d., 15 val. 30 min., M. K. priklausančiame garaže (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį – 2330,953 gramo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, psichotropinę medžiagą MDMA, kurio masė 0,083 gramo, psichotropinę medžiagą – 1-(3-chlorofenil) piperaziną, kurio masė 0,139 gramo, psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė 0,021 gramo, didelį kiekį - 67,388 gramo narkotinės medžiagos - kokaino, didelį kiekį – ne mažiau kaip 5,885 gramo narkotinės medžiagos – heroino, kurio dalį gabeno. Ne mažiau kaip 1,359 gramo šios medžiagos 2009 m. lapkričio 24 d., apie 14 val., iš minėto garažo R. B. išsinešė plastikiniame maišelyje paslėpęs savo rūbuose ir, bėgdamas nuo jį bandančių sulaikyti pareigūnų, šį maišelį suplėšė ir narkotinę medžiagą - heroiną išbarstė prie garažų Nr. 28 ir 29, esančių (duomenys neskelbtini).

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs. Nuteistajam buvo inkriminuotos dvi iš šių veikų: neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas ir jų gabenimas. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Priešingai nei teigia kasatorius, nenustačius kokiais veiksmais jis gavo narkotinių medžiagų, ši BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika jam nėra inkriminuota. Tačiau tai savaime nepaneigia kitų R. B. padarytų alternatyvių veikų - narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo bei gabenimo. Be to, kaltinamajame akte taip pat nebuvo nurodyta, kad R. B. yra įtariamas įgijęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Dėl to atmestini kasacinio skundo teiginiai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas nėra pagrįstas byloje surinktais duomenimis ir net neįrodinėtas.

Kasatorius nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tačiau tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai pasisakė dėl visų nuteistojo iškeltų versijų ir liudytojų parodymų vertinimo. Nesutikti su bylos duomenų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir kasatoriaus nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Kasaciniame skunde nuteistasis R. B. nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Pagrįsdamas šiuos teiginius, kasatorius ginčija teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat įrodymų pakankamumą, leistinumą bei jų vertinimą.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Nuteistojo R. B. kasaciniame skunde yra teiginių, kuriais ginčijamos teismų išvados, susijusios ne vien su teisės taikymu pagal teismų sprendimuose nustatytus faktus, bet ir su tam tikrų faktų konstatavimu. Kasatorius nurodo nepriklausąs jokiai grupuotei, nėra įrašytas į policijos įskaitą ir neturi pajamų, kurias būtų galima pripažinti gautomis iš disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o garaže, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, jis tik remontuodavo automobilius, įsigydavo prekių ir sandėliuodavo daiktus; pažymi, kad kratos protokole nurodyta šio garažo rakto vieta nesutampa su liudytojo M. K. parodymais, ir tai rodo, kad į šį garažą patekti ir narkotines medžiagas jame palikti galėjo pašaliniai asmenys. Be to, kasaciniame skunde nuteistasis bando sumenkinti liudytojo M. K. parodymų įrodomąją vertę, nurodydamas, kad šis liudytojas parodymus davė spaudžiamas policijos pareigūnų ir kad teismai neteisingai interpretavo jo parodymus apie sportinio krepšio atpažinimo aplinkybes. Taigi šiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo. Šie kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl paliktini nenagrinėti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įtvirtina išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka visoms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Kaltinamojo ar kitų proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jeigu teismas išdėsto motyvuotas išvadas, pagrįstas teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nustatant faktines bylos aplinkybes ir gaunant bei vertinant įrodymus nepadaryta. Nuteistojo R. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsta liudytojų M. K., A. U., T. D., J. V., P. M., E. Ž., V. B. parodymais, daiktų parodymo atpažinti protokolu, asmens (R. B.) parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kratos protokolais, cheminio tyrimo specialisto išvadomis. Svarbi aplinkybė teismo vidiniam įsitikinimui dėl kasatoriaus kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą susiformuoti buvo ir jo paties elgesys bandant jį sulaikyti. Policijos pareigūnais dirbančių liudytojų parodymais nustatyta, kad R. B. bandė sunaikinti su savimi turėtus įkalčius - bėgdamas nuo policijos pareigūnų išsitraukė ir suplėšė polietileninį maišelį, iš kurio išbyrėjo milteliai (T. 4, b. l. 44-45). Specialisto išvadoje Nr. 140-(10003)ISI-9739 nustatyta, kad šių miltelių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroino (T. 1, b. l. 14-15).

Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad teismai BPK nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais turėjo pagrįsti narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė kylą padarius bent vieną iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės, todėl ši veika nuteistajam R. B. nebuvo inkriminuota ir jis dėl jos nebuvo pripažintas kaltu. Tačiau tai, kad nenustatytos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės, savaime nepaneigia kitų R. B. padarytų alternatyvių veikų – šių medžiagų laikymo bei gabenimo.

Kasacinio skundo argumentai, jog liudytojui M. K. policijos pareigūnai darė spaudimą, kad šis duotų nuteistąjį kaltinančius parodymus, todėl teismai šiais parodymais negalėjo vadovautis, nepagrįsti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo sulaikytas, jo garažas, kuriame rastos narkotinės medžiagos – užplombuotas, nereiškia, jog tokiu būdu buvo daromas spaudimas M. K. duoti neteisingus parodymus. Minėti procesiniai veiksmai atlikti siekiant išsiaiškinti su nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes bei ištirti galimas kitas įvykio versijas. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta priešinga situacija – už poveikį liudytojui pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nuteistas R. M., kuris siekė paveikti liudytoją M. K., kad šis pakeistų ir duotų R. B. palankius parodymus.

Kasatorius nurodo, kad jį sulaikius, nebuvo paimti jo drabužiai ir nebuvo nustatyta, ar ant šių drabužių liko heroino ar jo dalelių pėdsakų. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teismų išvadų dėl kasatoriaus kaltės. R. B. pabėgo nuo policijos pareigūnų ir buvo sulaikytas tik kitą dieną (T. 3, b. l. 5), o byloje nėra duomenų, kad sulaikius R. B. jis vilkėjo tuos pačius drabužius. Atlikti kasatoriaus nurodytus tyrimus nebuvo būtinybės, nes aplinkybę, kad bėgdamas nuo pareigūnų, jis suplėšė maišelį su jame buvusiu heroinu, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų T. D., J. V. parodymai bei specialisto išvada Nr. 140-(10003)ISI-9739.

Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės nurodyti tie patys argumentai dėl nuteistojo R. B. kaltės įrodymų pakankamumo ir vertinimo, kaip ir jo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, analizavo įrodymus, vertino jų pakankamumą, motyvuotai pasisakė dėl minėtų kasatoriaus teiginių bei konstatavo, kad byloje surinkti, ištirti ir įrodomąją vertę turinčiais pripažinti duomenys pagrindžia visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Abejoti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl slapto sekimo teisėtumo ir jo metu užfiksuotų pokalbių įrodomosios reikšmės

Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad policijos pareigūnai įrodymams rinkti šioje byloje pasitelkė privatų asmenį – liudytoją M. K. ir tuo suvaržė jo teisę į privataus gyvenimo bei susižinojimo slaptumą, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, todėl tokie įrodymai neatitinka leistinumo reikalavimų. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nuteistojo R. B. disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, gauta duomenų, kad jo sugyventinė A. G. daro poveikį liudytojui M. K., kad šis pakeistų ankščiau duotus parodymus. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus prokurorė G. Večerinskienė 2009 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją leisti atlikti slaptą sekimą. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartimi, siekiant išaiškinti šį nusikaltimą darančius asmenis bei užfiksuoti jo aplinkybes, buvo leista laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 d. vasario 28 d. sekti A. G. bei jos galimus bendrininkus, sekimo metu darant vaizdo ir garso įrašus (T.2, b. l. 2). Vėliau tyrimo metu gavus duomenų, kad poveikį liudytojui M. K. daro R. M. (kuris šioje byloje nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį), Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorės G. Večerinskienės 2010 m. sausio 4 d. nutarimu, 2010 m. sausio 5 d. patvirtintu Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo paskirtas R. M. ir M. K. slaptas sekimas atliekant vaizdo ir garso įrašus (T 2, b. l. 22). Slapto sekimo metu buvo įrašytas nuteistojo R. M. ir M. K. pokalbis.

Priešingai nei nurodo kasatorius, nagrinėjama faktinė situacija nėra identiška situacijai byloje, kurioje priimta kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008, todėl šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais negalima vadovautis kaip precedentu. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-141/2008 asmens teisės į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumą pažeidimas buvo konstatuotas dėl to, kad toks apribojimas (pokalbių įrašinėjimas) nebuvo grindžiamas jokia teisės norma, kurioje įtvirtinamos tikslios apribojimo sąlygos (apribojimo leistinumas, apimtis, kontrolė ir pan.). Liudytojas rinko įrodymus – darė vaizdo ir garso įrašus – naudodamasis valstybės institucijos suteikta įranga ir oficialių valstybės pareigūnų kontroliuojamas, tačiau nesilaikant OVĮ ir BPK nustatytos tvarkos.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje dėl slapto sekimo, kurio metu buvo užfiksuoti liudytojo M. K. ir nuteistojo R. M. pokalbiai, buvo priimta ikiteisminio teisėjo nutartis ir ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintas prokuroro nutarimas. Šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti asmenys, prieš kuriuos buvo vykdomas slaptas sekimas ir apibrėžti veiksmai, kuriuos asmeniui, atliekančiam slaptą sekimą, leidžiama atlikti, taip pat nustatytas siekiamas tokių veiksmų rezultatas. Byloje nėra duomenų, kad R. M. būtų provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Taigi slaptas sekimas buvo vykdomas ir jo metu garso įrašai buvo daromi laikantis jo paskyrimo tvarkos, nustatytos BPK 160 straipsnyje, todėl jo metu gauti duomenys BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme pagrįstai pripažinti įrodymais. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo R. B. kaltė padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą įrašant pokalbius užfiksuotais duomenimis nebuvo pagrįsta lemiama apimtimi, šie duomenys buvo vertinami kaip visuma su kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.