Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo asmens sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Nukentėjusiosios D. T. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jai iš E. P. priteista 1 085 Eur turtinei žalai atlyginti.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo E. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir neginčija savo kaltės dėl jos padarymo, taip pat nereiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo. Nuteistasis, kaip galima suprasti iš jo apeliacinio skundo, nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam E. P. paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo kontekste.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. E. P. pripažintas kaltu dėl vienos baigtos nusikalstamos veikos, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skundžiamame nuosprendyje teisingai atkreiptas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 085 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, kuris nebuvo atlygintas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. P. prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis lengvina atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. P. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 27 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios recidyvo klausimą, nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

10. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis E. P. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (1 t., b. l. 113–135). Iš ĮKNR išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. vasario 1 d. E. P. turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, dėl kurios kaltu pripažintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę E. P. atliko 2023 m. sausio 2 d. Įvertinus nuteistojo E. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus dėl tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta apelianto E. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybę. Visgi, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl E. P. (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.

11. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

12. Sprendžiant skirtinų bausmių klausimą skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo E. P. asmenybės duomenys. Kaip jau minėta, iš ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad nuteistasis E. P. praeityje ne kartą teistas, be kita ko, ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl kurios padarymo kaltu pripažintas skundžiamu nuosprendžiu (1 t., b. l. 113–135). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus duomenis matyti, kad E. P. taip pat baustas ir administracine tvarka, o informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 136–147). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad nuteistasis dirba pavėžėju, yra nevedęs, nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos įstaigose ir / ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą.

13. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, akcentuodamas, kad E. P. teistas ne mažiau šešiolika kartų ir už analogiškas nusikalstamas veikas, pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę – areštą, jo trukmę nustatant maksimaliam terminui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje, t. y. devyniasdešimt parų. Be to, pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu E. P. paskirtą bausmę sumažino trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Todėl galutinė nuteistajam paskirta arešto bausmė nelaikytina per griežta. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.

15. Apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu nuteistojo gynėjas laikėsi pozicijos, kad nuteistasis dirba pavėžėju, todėl jeigu neturėtų atlikti arešto bausmės, gaudamas pajamas, galėtų greičiau atlyginti civilinį ieškinį. Vis dėlto, tokio pobūdžio gynėjo argumentai nepaneigia apeliantui paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad vien dėl galimo greitesnio civilinio ieškinio atlyginimo E. P. paskirta bausmė turėtų būti keičiama į nesusijusią net su trumpalaikiu laisvės atėmimu, juo labiau, įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes dėl daugkartinio apelianto traukimo baudžiamojon atsakomybėn būtent dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Kadangi E. P. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl nusikalstama veika, dėl kurios apeliantas pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, laikytina nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo išdava ir negali būti pripažinta atsitiktine. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, juo labiau, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai; o nuosprendžiu paskirta bausmė, nors atitinka įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-693/2015, 2K-7-648/2019, 2K-122-976/2021, 2K-7-719/2021 ir kt.).

16. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos švelnesnės nei areštas bausmės, kurių, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nuteistajam neskyrė, kaip negalinčių užtikrinti bausmės tikslų pasiekimo, nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

17. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal BK 75 straipsnio 9 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo atžvilgiu, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo eksplicitiškai numatyta, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme. Vadovaujantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 75 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

18. Cituotas BK 75 straipsnio pakeitimas priimtas anksčiau minėtu BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 37 straipsniu. Kaip minėta, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms taikomos bylose, kuriose, be kita ko, nebaigtas procesas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 37 straipsnyje, jie taikytini ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

19. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. P. paskirtos bausmės rūšis atitinka formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

20. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Nuteistajam E. P. anksčiau skirtos bausmės, tarp kurių net ir realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės, jo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą, anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jam teisėtai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo paties asmenybei bausmė, todėl ji laikytina neprieštaraujančia teisingumo principui, tai sudaro pagrindą nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. P. (E. P.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.