- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-253-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36287-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- UAB „Girmeta“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 33.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria ieškovo M. M. ieškinys atsakovei UAB „Girmeta“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės nesumokėtą darbo užmokestį, dienpinigius ir netesybas. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti duomenis, pagrindžiančius jo narystę Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje ir P. G. teisę jį atstovauti, suformuluoti ginčo dalyką ir nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė teismui profesinės sąjungos įstatų, nario anketos, posėdžio protokolo, mokėjimo pavedimo, kuriuo sumokėtas nario mokestis, Juridinių asmenų registro išrašo kopijas bei priteistinos sumos paskaičiavimą. Ieškovas prašė išreikalauti kitus duomenis iš atsakovės, pagal kuriuos galėtų patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi įpareigojo ieškovą per 7 dienas nuo nutarties gavimo pašalinti ieškinio trūkumus: pateikti ieškinį, kuriame būtų konkretizuotas reikalavimo dalykas – nurodytos konkrečios sumos, kurias darbdavys jam liko skolingas, aiškiai suformuluotas jų susidarymo mechanizmas bei pateiktas faktinis pagrindimas, konkrečiai ir aiškiai įvardintas teismui keliamo ginčo dalykas, nurodytos priežastys, kodėl ieškovas negali gauti įrodymų, susijusių su jo gaunamu darbo užmokesčiu bei pateiktas rašytinis pagrindimas; pateikti ieškovo atstovavimą pagrindžiančius dokumentus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė papildomus dokumentus, susijusius su ieškovo atstovavimu. Ieškovas nepatikslino ieškinio dalyko ir nesuformulavo reikalavimo, nepateikė faktinio reikalavimo pagrindimo, t. y. nenurodė, kokias konkrečias sumas jam liko skolingas darbdavys, už kokį laikotarpį.
5. Teismas vertino, kad ieškovas nepašalinio esminio trūkumo, dėl netinkamai, neaiškiai, nekonkrečiai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo pareikšto ieškinio faktinis pagrindas ir ginčo ribos neaiškūs, todėl teismo procesas tokio ieškinio pagrindu negali būti pradėtas Civilinio proceso kodekso nustatytu būdu ir tvarka, nes trukdo atsakovui tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismui – priimti sprendimą už akių.
6. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, vertino, kad ieškovas nepašalino teismo nurodytų trūkumų, CPK normos nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, o teismas negali tapti ieškovo advokatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/99).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo vadovautis ne kasacinio teismo nutartimi, bet DK, kuris įrodinėjimo naštą perkelia darbdaviui ir įgalioja teismą darbo bylose savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas nepareikalavo, kad atsakovė pateiktų rašytinius įrodymus, be kurių ieškovas negali sukonkretinti ieškinio pagrindo ir dalyko.
7.2. Ieškovas, šalindamas trūkumus, pateikė detalius priteistinos sumos paskaičiavimus. Ieškovas prašė išreikalauti iš ieškovės tik tuos duomenis, kurių ieškovas neturi ir kurie jam nebuvo duoti suprantama kalba. Tai, kad nėra papildomų duomenų, nėra pagrindas užkirsti kelią proceso eigai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Skundas tenkintinas dėl toliau nurodytų priežasčių.
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė ieškinį nepaduotu, nes nepašalinti jo trūkumai, ir grąžino ieškovui.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
11. Įstatymų leidėjas nustatė, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
12. Priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
14. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti: pateikti duomenis, kad ieškovas yra įstojęs į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą ir yra jos narys, duomenis, kad P. G., kuris ieškovo vardu pasirašė ieškinį, yra profesinės sąjungos pirmininkas, suformuluoti ginčo dalyką, įvardinti prašomą priteisti ir nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą. Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė teismui Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketos, įstatų, 2018 m. kovo 29 d. posėdžio protokolo Nr. 1, 2019 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo pavedimo, kuriuo sumokėtas 50 Eur nario mokestis, Juridinių asmenų registro išrašo kopijas bei priteistinos sumos paskaičiavimą. Ieškovas prašė išreikalauti kitus duomenis iš atsakovės, pagal kuriuos galėtų patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas trūkumų nepašalino, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu, ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, daro išvadą, kad ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė priteistinos sumos paskaičiavimą, t. y. ieškovas patikslino reikalavimo dalyką, pateikė jį pagrindžiančius duomenis. Pagal juos galima nustatyti laikotarpį, už kurį ieškovas prašo darbo užmokesčio skolos, ir pačios skolos dydį. Tai – kad į ieškinį neįrašytas konkretus laikotarpis ir darbo užmokesčio skola, bet nurodyti duomenys yra, šalinant ieškinio trūkumus, pateiktoje skolos paskaičiavimo detalizacijoje (lentelėje), nelaikytina tokiu ieškinio trūkumu, dėl kurio negalima nustatyti reikalavimo dydžio ir jį pagrindžiančių aplinkybių. Pripažintina, kad ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, nesilaikė ieškinio formos ir turinio reikalavimų – šalindamas trūkumus neišdėstė atskiro reikalavimo, bet pridėjo reikalaujamos sumos paskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai – neesminis ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumas, nes dėl jo atsakovui nesunkiau ginti nuo pareikšto ieškinio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (CPK 413 straipsnio 2 dalis), įvertinęs ieškovo pateiktus procesinius dokumentus, daro išvadą, kad ieškinio formos ir turinio trūkumai nelaikytini esmine kliūtimi priimti ieškinį. Atsakovei pareikštas ieškinys nebus kliūtis tinkamai atsikirsti į ieškinio argumentus.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad ieškovas turi teisę prašyti išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių pats negali gauti. Sutiktina su apelianto argumentu, kad darbo bylose teismas turi būti aktyvus, bet įstatymas nenustato pareigos teismui atlikti visus veiksmus už ieškovą. Ieškovas, net ir darbuotojas, turi pareigą bendradarbiauti bylos proceso metu, elgtis sąžiningai ir protingai, teikti įrodymus, kuriuos jis turi ir gali gauti. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovą atstovauja profesinė sąjunga. Ji atstovo funkcijas privalo vykdyti tinkamai, veikti sąžiningai, protingai, aktyviai padėti atstovaujamam nariui įgyvendinti CPK nustatytas teises ir pareigas, taip pat ir teikti įrodymus. Dėl to ieškovas ir jį atstovaujanti profesinė sąjunga, prašydami išreikalauti rašytinius įrodymus, turi ne tik juos įvardyti, nurodyti aplinkybes, kurias šis įrodymas gali pagrįsti, bet taip pat ir nurodyti priežastis, dėl kurių pats negali jų pateikti teismui (CPK 199 straipsnis). Nepakanka ieškovui ir jį atstovaujančiai profesinei sąjungai nurodyti bendro pobūdžio prašymą išreikalauti visus dokumentus.
17. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta teismo nutartis naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.