Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fluidas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Proton Engineering“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „Proton Engineering“ priešieškinį ieškovei UAB „Fluidas“ dėl skolos dydžio sumažinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į priešieškinį esmė

Atsakovės priešieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į ieškinį esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

15. Nustatyta, kad šalys 2018 m. balandžio 24 d. sudarė sutartį Nr. 180424-01 (25-26 e. b. l.), pagal kurios 2.2 punktą vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo atlikti darbus – įrengti vandens skirstymo ir apskaitos mazgą – pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą Principinę schemą kokybiškai ir laiku, o atlikus darbus – pateikti atliktų darbų – priėmimo – perdavimo aktą pagal parengtą sąmatą. Pagal šios sutarties 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo perduoti vykdytojui (ieškovei) Principinę schemą, sudaryti sąlygas vykdytojui pradėti ir pabaigti atlikti darbus, priimti bei sumokėti vykdytojui už atliktus darbus sutarties 4 punkte nustatyta tvarka.

16. Sutarties 3.1 punktu šalys sutarė dėl 8591 Eur darbų kainos, kuri gali būti keičiama atlikus papildomus, sutartyje nenumatytus darbus (Sutarties 3.2 p.). Sutarties priede Nr. 2 – Sąmatoje yra įvardinti tokie darbai: vandens skaitikliai, uždaromoji, reguliuojamoji armatūra, atbuliniai vožtuvai, purvarinkiai, trieigis vožtuvas, išsiplėtimo indai (1000 Eur be PVM), gręžinio siurblys su dažnio keitikliu (3000 Eur be PVM), vamzdžiai, fasoninės dalys, laikikliai (1150 Eur be PVM), montavimo darbai (1950 Eur be PVM), taip pat 1491 Eur PVM (28 e. b. l.). Iš sutarties priedo Nr. 1 - principinės schemos matyti, kad šalys nurodė tik vieno montuojamo objekto - t. y. gręžinio siurblio - gamintoją bei modelį, kiti objektai nei principinėje schemoje, nei sąmatoje ar pačioje sutartyje nebuvo konkretizuoti (27 e. b. l.).

17. Atsakovė ieškovei sumokėjo 2800 Eur avansą (29 e. b. l.). Byloje nėra ginčo, kad sutartyje numatytu terminu darbai nebuvo atlikti. Tokią aplinkybę patvirtina šalių paaiškinimai bei ir šalių ikiteisminis susirašinėjimas: 2019-05-21 elektroniniu laišku ieškovė informuoja, jog negali atlikti darbų iki bus paklotas kabelis nuo dažnio keitiklio vietos iki siurblio (30 e. b. l.).

19. 2018 m. birželio 20 d. parengtame defektiniame akte (52 e. b. l.) nurodomi tokie defektai: 1) nesumontuotas manometras, nesumontuotas trieigis vožtuvas, neizoliuoti vamzdynai, nepritvirtinti išsiplėtimo indai, sumontuoti kitokie vandens apskaitos skaitikliai nei nurodyta sąmatoje (52 e. b. l.). Šį aktą parengė statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją turintis G. D.. Teismo posėdyje apklaustas UAB „Konstrukcijos ir technologijos“ vadovas L. B. nurodė, kad pats objekto neapžiūrėjo, o defektinis aktas buvo ruošiamas pagal atsakovės pateiktus dokumentus bei tai, ką apžiūros metu matė G. D..

20. Iš pateikto 2018-06-26 elektroninio laiško turinio matyti, kad ieškovės darbuotojai buvo atvykę 2018-06-26 šalinti defektiniame akte nurodytų trūkumų, tačiau tai padaryti nebuvo leista atsakovės vadovo iniciatyva. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nusprendė, jog trūkumus turėtų šalinti kiti asmenys, o iš ieškovės bus pareikalautos išlaidos už trūkumų šalinimą (53-54 e. b. l.).

26. Pagal schemą vandens skirstymo ir apskaitos mazgas skirtas naudoti dviem namams, t.y. schemoje nurodytiems namams A (J. Ž. namas) ir B (kaimyniniame sklype esantis gyvenamasis namas). Trieigis vožtuvas skirtas nukreipti vandenį iš gręžinio siurblio į namą B, kur turi būti sumontuota vandens valymo ir gerinimo įranga, bei grąžinti vandenį iš šios įrangos į vandens skirstymo mazgą tolesniam perdavimui į namą A. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad faktiškai, jei pagal tuometinę vandentiekio įrengimo būklę būtų buvęs sumontuotas principinėje schemoje nurodytas trieigis vožtuvas, nebūtų buvęs užtikrintas vandens tiekimas namui B. Šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir atsakovė, patvirtinęs, kad šiuo metu yra sumontuotas ne trieigis vožtuvas, bet ventilis. Akivaizdu, kad tokią situaciją darbų atlikimo metu buvo būtina spręsti ir mažai tikėtina, kad darbų atlikimo metu atsakovės atstovas apie faktinę situaciją nebuvo informuotas. Vis dėlto pripažintina aplinkybė, jog abi šalys netinkamai vykdė bendradarbiavimo ir kooperavimosi vykdant sutartį pareigą.

27. Kaip matyti iš ikisutartinio šalių susirašinėjimo (75 e. b. l.), iki sutarties pasirašymo sąmatoje buvo numatyta montuoti 3 vnt. vandens skaitiklių Zemner MTK D20, kurių bendra vertė 156 Eur, 2 vnt. vertikalių hidroforų 100 I T3CIM-620100/010, kurių bendra vertė 354 Eur, 14 vnt. rutulinių ventilių DN25, kurių bendra vertė 23,70 Eur, 3 vnt. purvarinkių D25, kurių bendra vertė 29,85 Eur, , trieigį vožtuvą D20, kurio vertė 61,90 Eur, manometrą, kurio vertė 13,22 Eur, bronzines/žalvarines jungti, perėjimus, akles, kurių vertė 354,01 Eur, gręžinio siurblį Grundfos SP7-27, kurio vertė 1706 Eur, siurblio dažnio keitiklį Grundfos CUE3X380-500V IP55 4KW10/8, kurio vertė 1297 Eur, slėgio jutiklį Danfoss MBS3000, kurio vertė 147 Eur, vamzdžius, fasonines dalis, laikiklius, kurių vertė 1150 eur bei atlikti montavimo darbus, kurių vertė 1950 Eur (t. y. atlikti darbų ir sumontuoti įrangą, kurių vertė 7500 Eur plius 1575 Eur PVM). Teismo posėdyje šalių atstovai patvirtino, kad ieškovei pateikus pradinę sąmatą, atsakovė derėjosi dėl kainos, tačiau derybų metu nebuvo aptariama, kokių darbų ar įrangos sąskaita ieškovė mažins kainą. Teismo posėdyje atsakovės vadovas J. Ž. patvirtino, kad aiškiai buvo tartasi dėl gręžinio siurblio Grundfoss sumontavimo, o sutarties sudarymo metu kitos įrangos gamintojai didesnės reikšmės neturėjo. Sistemiškai vertinant šalių elgesį tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant ir vykdant sutartį, teismas daro išvadą, kad atsakovei esminę reikšmę turėjo būtent gręžinio siurblio su dažnio keitikliu gamintojas ir modelis. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad iki sudarant sutartį, šalims apsikeičiant priminėms derybinėms pozicijoms, buvo minimi tam tikros įrangos gamintojai, savaime nereiškia, jog rangovas, sutikdamas atlikti darbus už mažesnę kainą, tam tikras nuolaidas darys tik savo darbų kainos verte. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi ūkiniais – komerciniais santykiais, todėl verslo santykiuose jam taikomi didesni protingo ir atidaus asmens standartai nei, pavyzdžiui, vartojimo teisiniuose santykiuose. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė kokia nors forma būtų išreiškęs pageidavimą, kad būtų montuojami būtent Zemner MTK D20 vandens skaitikliai. Teismo vertinimu, įrangos, jei ji atitinka technines specifikacijas montavimui pagal principinę schemą, sumontavimas iš esmės pripažintinas tinkamu sutarties vykdymu.

28. Atsakovės reikalavimas dėl darbų kainos sumažinimo sumontuotų skaitiklių verte yra neparemtas teisės normomis. Vien tai, kad byloje nedalyvaujantis asmuo UAB „Rovalsta“ kitam byloje nedalyvaujančiam asmeniui ET Europa, UAB pardavė vandens skaitiklius, kurių modelis atitinka atsakovei sumontuotus (107 e. b. l.), neįrodo nei tokių skaitiklių vertės, nei to, kad atsakovei atliktų darbų kaina turėtų būti mažinama šiuo aspektu. Kaip jau minėta, šalys, sudarydamos sutartį, atskirai neaptarė, kad atsakovei yra svarbus montuojamų skaitiklių modelis. Be to, atsakovė sumontuotais skaitikliais naudojasi, jų keisti neketina, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo aspektu darbai yra atlikti su trūkumais, t. y. kad sumontuoti skaitikliai turėjo įtakos darbų kokybei. Pažymėtina ir tai, kad remiantis CK 6.654 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai rangovo faktinės išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta nustatant atliekamų darbų kainą, rangovui išlieka teisė gauti atlyginimą, numatytą rangos sutartyje, jeigu užsakovas neįrodo, kad ekonomija turėjo neigiamos įtakos sutartyje numatytai darbo kokybei. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad nuo sumontuotų skaitiklių kokiu nors būdu priklausytų darbų kokybė.

29. Atsakovė, prašydama sumažinti darbų kainą, pateikė K. J. išrašytą sąskaitą, kurioje nurodomi tokie darbai: „vamzdyno demontavimo ir montavimo darbai“ ir „vamzdyno izoliavimo darbai“ (108 e. b. l.) bei mokėjimo nurodymą (110 e. b. l.), patvirtinantį, kad ši sąskaita buvo apmokėta. Nei iš pateiktos sąskaitos, nei iš kitų byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius kokiame objekte darbus atlikto sąskaitą išrašęs asmuo ir kiek tokie darbai yra susiję su tarp šalių sudaryta sutartimi ir ieškovės tariamai netinkamai atliktais ar visai neatliktais darbais. Atitinkamai vertintina ir UAB „Neosanta“ išrašyta ir atsakovės apmokėta sąskaita (109, 111 e. b. l.). Iš šios sąskaitos nėra galimybės nustatyti ne tik aplinkybių, ar šioje sąskaitoje nurodytos prekės buvo skirtos sumontuoti ginčo sutartyje minimame objekte, bet ir tai, ar šios prekės buvo kokia nors apimtimi susijusios su tariamų defektų šalinimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl vamzdynų izoliavimo: toks darbas neminimas sutartyje ar jos priede Nr. 2 - sąmatoje, taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų tarusios dėl tokio darbo atlikimo.

30. Atsakovė priešieškinio reikalavimus be kita ko grindžia Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. Kaip matyti iš šio, 2003 liepos 21 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 390 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1 ir 3 p., šis statybos techninis reglamentas nustato pastato inžinerinių sistemų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip pastato dalių) esminius reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus, taip pat. lauko inžinerinių tinklų – vandentiekio ir nuotekų šalintuvo (kaip statinių) esminius reikalavimus bei saugos ir paskirties reikalavimus, tačiau nenustato esminių reikalavimų bei saugos ir paskirties reikalavimų pastato karštam vandentiekiui (pastato inžinerinei sistemai), vandens ėmyklų ir vandens ruošyklų statiniams, nuotekų valyklų statiniams. kaip matyti iš šio Statybos techninio reglamento turinio matyti, kad 27.1-27.3 punktai taikomi pastato vandetiekio statinio projekto sprendiniams. Nagrinėjamu atveju, darbai buvo atlikti ne pastato, o lauko vandentiekiui, todėl nurodytuose punktuose išdėstyti reikalavimai ginčo teisiniuose santykiuose netaikytini.

31. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovės vadovas J. Ž. patvirtino, kad dėl vamzdyno izoliavimo sudarant sutartį nebuvo tariamasi. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K., kuris ir sudarė principinę schemą, taip pat nurodė ne tik tai, kad vamzdynų izoliavimas yra atskiro susitarimo reikalaujantis dalykas (t. y. nėra savaime suprantama), bet ir tai, kad pati patalpa, kuriame įrengtas vandentiekio mazgas, nėra pritaikyta tokiai įrangai, yra nevėdinama, techniniai reikalavimai dėl vamzdžių izoliavimo netaikomi.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016 9 punktą).Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtose bylose pateikto teisės aiškinimo taisyklių taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinį santykio kvalifikavimą ir atitinkamos teisės normos taikymą. Atsakovė prašo nagrinėjamoje byloje remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-52-183/2015. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos aplinkybės skiriasi: visų pirma, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje klausimai buvo susiję su viešųjų pirkimų procedūromis, be to, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje šalys aiškiai buvo sutarusios dėl konkrečių medžiagų panaudojimo.

33. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės reikalavimai sumažinti sutartyje numatytą darbų kainą didesne apimtimi nei jau sumažino ieškovė yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovė iš esmės neginčijo pareigos atsiskaityti su ieškove už jo atliktus darbus, pripažino, kad darbų rezultatas faktiškai yra naudojamas, todėl ieškinio reikalavimas dėl 5522,86 Eur skolos už atliktus rangos darbus priteisimo tenkintinas (CK 6.644 str. 1d., CPK 178 str.).

35. Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.260 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t.y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę.

36. CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

37. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Jeigu šalių sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009).

38. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

39. Sutarties 7.3 punktu šalys sulygo dėl 0,1 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą mokėjimo , užsakovui pažeidus sutartyje numatytus apmokėjimo terminus. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 8 procentų metines palūkanas, apskaičiuotas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 4 d. Šioje byloje ieškovė už termino vykdyti prievolę – atsiskaityti už rangos darbus –pažeidimą pasirinko reikalauti ne sutartyje numatytų delspinigių, bet įstatyme numatyto dydžio palūkanų. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad atsakovė yra praleidęs terminą atsiskaityti – byloje vyko ginčas tik dėl nedidelės dalies sumos dydžio. Atsakovė prašė sutarties kainą sumažinti sąlyginai nedidele suma (faktiškai – ginčas dėl 488,96 Eur sumos, kai visa sutarties kaina, ieškovei ją sumažinus neatliktų darbų dalimi, yra 8322,86 Eur), tačiau net ir neginčijama sumos dalis nebuvo sumokėta. Konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 73,64 Eur palūkanos už 2018-07-10 – 2018-09-10 laikotarpį, skaičiuojant po 8 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos 5522,86 Eur sumos. Pažymėtina, kad priteista palūkanų norma yra ženkliai mažesnė nei sutarties 7.3 punkte numatyti 0,1 procento už kiekvieną dieną delspinigiai, kurie atitiktų 36,5 procentų dydžio metines palūkanas.

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos ieškovei priteistinos 8,00 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str., 6.210 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 4 d.).

41. CK 6.652 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 str. 3 d.). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.). Šalių sudarytos sutarties 5.2 punkte numatyta, kad sutarties terminai gali būti keičiami dėl trukdymų, nesusijusių su vykdytojo veikla.

42. Pagal CK 6.681 straipsnio 1dalį vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojamas CK 6.691 straipsnio 1dalyje, kurioje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje. Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti.

43. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų raštu pakeitusios sutarties sąlygą dėl sutarties termino pakeitimo. Į bylą nepateikta ir duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovė tik 2018 m. gegužės 21 d., t. y. jau praleidus galutinį sutartyje numatytą darbų įvykdymo terminą, kreipėsi į ieškovę dėl būtinybės pakloti elektros kabelį. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad šalys buvo sudariusios rašytinį susitarimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, todėl rangovas (t. y. ieškovė) CK 6.652 straipsnio 2 dalies pagrindu privalo prisiimti Sutarties 7.1 punkte numatytas teisines pasekmes ir sumokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybas – t. y. 0,1 procento delspinigius nuo pradinės sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną.

44. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad reikalavimams dėl netesybų taikomas 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių atmesti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 1 d.). Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK1.127 str. 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovė delspinigius prašo priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 26 d., o priešieškinis teismui pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Konstatuotina, kad atsakovė ieškinio senaties termino teikti reikalavimą dėl delspinigių, kurie apskaičiuoti nuo 2018 m. birželio 14 d., nėra praleidusi. Dėl nurodytų motyvų atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 102,72 Eur delspinigius už 2018-06-14 – 2018-06-26 laikotarpį tenkintinas (CK 6.71 str.).

45. Ieškovė patyrė 1941 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 126 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 1815 Eur teisinės pagalbos išlaidų (148-149 e. b. l.). Atsakovė pateikė duomenis apie 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir už priešieškinį sumokėtas 33,42 Eur žyminio mokesčio išlaidas (150-151 e. b. l.).

46. Įvertinus pareikštus priešieškinio reikalavimus, matyti, kad atsakovė turėjo sumokėti 15 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo per daug žyminio mokesčio, atsakovei grąžintina permokėta 18,42 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

47. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 100 procentų, atsakovės priešieškinio reikalavimai patenkinti 17,36 procentais. Iš ieškovės pateiktų duomenų (146, 148 e. b. l.) matyti, kad ieško ieškovė advokatui už atsiliepimo į priešieškinį rengimą sumokėjo 302,50 Eur. Tenkinus ieškinį visiškai, o priešieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 1888,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (302,50 Eur (už atsiliepimo į priešieškinį parengimą) x 82,64 proc. (atmestų priešieškinio reikalavimų dalis) + 1638,50 Eur likusi bylinėjimosi išlaidų suma) (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.). Iš atsakovės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas (150 e. b. l.) nėra galimybės tiksliai išskirti, kokią teisinių paslaugų dalį sudarė atstovavimo paslaugos, susijusios su ieškinio, o kokią – su priešieškinio reikalavimų nagrinėjimu, todėl teismas sprendžia, kad pusė šių išlaidų (t. y. 200 Eur) priskirtina atstovavimo paslaugoms, susijusioms su priešieškinio reikalavimais. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 34,72 Eur (200 Eur x 17,36 proc.) teisinės pagalbos išlaidų ir 2,60 Eur (15 Eur x 17,36 proc.) žyminio mokesčio dalis, iš viso 37,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

48. Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios susidarė siunčiant procesinius dokumentus atsakovei ir atsakovės prašymu kviestam liudytojui. Atsižvelgiant į šių išlaidų susidarymo priežastis ir procesinę bylos baigtį nurodyta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma priteistiną iš atsakovės (CPK 92 str.). Protingumo principo pagrindu, atsakovei grąžintina žyminio mokesčio dalis mažintina atsakovės mokėtina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalimi ir atsakovei grąžintina 11,78 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Proton Engineering“, į. k. 123232464, ieškovės UAB „Fluidas“, į. k. 303091727, naudai 5522,86 Eur (penki tūkstančiai penki šimtai dvidešimt du eurai 86 centai) skolos, 73,64 Eur (septyniasdešimt trys eurai 64 centai) palūkanų, 8,00 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5596,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 15 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1888,48 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 48 centai) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės UAB „Fluidas“, į. k. 303091727, atsakovės UAB „Proton Engineering“, į. k. 123232464, naudai 102,72 Eur (šimtas du eurai 72 centai) delspinigių ir 34,72 Eur (trisdešimt keturi eurai 72 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Grąžinti atsakovei UAB „Proton Engineering“, į. k. 123232464, permokėtą 11,78 Eur žyminio mokesčio dalį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.