Tauragės apylinkės teismo nutarimas

A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyv., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F229405 dėl to, kad 2010 m. gegužės 1 d., apie 14 val. 05 min., A. Z., būdamas neblaivus (nustatytos 1,05 promilės alkoholio), važiuodamas aikštelėje nedavė kelio atvažiuojančiai transporto priemonei iš dešinės, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė KET 14, 5, 9, 120 punktų reikalavimus, bei padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

2010-06-23 Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, ją nutraukė, nesant A. Z. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos ATPK 127 str. 3 d. sudėties.

2011-09-09 Lietuvos V. A. teismas 2010-06-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo teisme.

Nagrinėjant bylą iš naujo apklaustas administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamas A. Z. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-05-01 su sutuoktine jo vairuojamu automobiliu „Rover 214“ važiavo Pramonės gatve nuo geležinkelio pervažos pusės ir įsuko į šios gatvės kairėje pusėje esančią aikštelę. Važiavo nedideliu greičiu. Pro vartus iš dešinės pusės staiga dideliu greičiu išvažiavo UAB „Tausauga“ automobilis ir trenkėsi į jo automobilio dešinę priekinę pusę. Jis iš karto stabdė automobilį. Automobilis „S. F.“ sustojo tik atsitrenkęs į jo automobilį. Nurodo, kad jis neturėjo galimybės nei pastebėti šio automobilio nei išvengti susidūrimo. Nuo smūgio jo automobilį nusviedė į šalį apie 3 metrus. Sutuoktinė iškvietė policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnas ir dar vienas UAB „Tausauga“ automobilis. Pareigūnas ilgai skaitė kelių eismo taisykles. Paaiškėjo, kad automobilis „Tausauga‘ skubėjo į iškvietimą į lažybų punktą. Pareigūnui tikrinant dokumentus A. Z., jo sutuoktinė ir jos atvykę artimieji primygtinai reikalavo nustatyti girtumą įvykio dalyviams, tačiau pareigūnas atsakė kad tai ne jų reikalas. Vėliau policijos pareigūnas iškvietė dar vieną policijos ekipažą, jie atliko matavimus, nubraižė eismo įvykio schemos juodraštį, po to pasakė, kad tyrimas baigtas ir dėl įvykio kaltas A. Z., liepė važiuoti į policijos komisariatą. Sutuoktinė paprašė, kad iš paskos važiuotų UAB „Tausauga“ vairuotojas ir stebėtų, ar nepabirs detalių, nes jų automobilis buvo apgadintas. Iš įvykio vietos į policijos komisariatą automobilį vairavo pats A. Z.. Policijos komisariate buvo pasakyta, kad viskas truks ilgai. Nubraižius eismo įvykio schemą pareigūnai pareiškė, kad tyrimas baigtas, kaltas A. Z.. Pareigūnams toliau tvarkant dokumentus du tris kartus su sutuoktine išėjo į savo automobilį parūkyti, kadangi vandens policijos įstaigoje negavo, o savo automobilyje neturėjo, atsigėrė alaus, manydamas, kad liko tik atsiimti automobilio dokumentus. Antrą kartą grįžus į policijos pastatą, policijos pareigūnas nustatė girtumą ir surašė protokolą.

Liudytojas H. M. parodė, kad 14.02 val. pietų metu, gavo iškvietimą apie užpuolimą lažybų punkte, todėl staigiai sėdo į tarnybinį automobilį iš išvažiavo iš teritorijos į aikštelę. Kadangi nuo įvykio praėjo nemažai laiko, tai tikslai visų aplinkybių nepamena. Teritorija, iš kurios jis išvažiavo nėra didelė, todėl automobilis nespėjo įsibėgėti. Viskas vyko labai greitai, jis nepastebėjo aikštele važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Išvažiuojant iš teritorijos, viena vartų dalis buvo uždaryta, todėl dėl aptvertos teritorijos ir vartų matomumas buvo blogas. Kito automobilio artimieji iškvietė policiją. Nuvykus į policijos komisariatą rašė paaiškinimus, tuo metu buvo nustatytas girtumas. Nurodo, kad iš pradžių jam nekilo įtarimo, kad Zdanvičius gali būti išgėręs. A. Z. alkoholio vartoti po įvykio negalėjo, nes policijos komisariate jis nebuvo paliktas vienas, niekur nebuvo išėjęs. Įvykio vietoje nebuvo aiškiai pasakyta, kad tyrimas baigtas, nes situacija paaiškėjo tik policijos komisariate.

Liudytojas M. M. parodė, kad nuvykęs į įvykio vietą nustatė, kad turi būti taikoma dešinės rankos taisyklė, siūlė pildyti deklaraciją, A. Z. nesutiko. Iškvietė kolegą, nubraižė autoįvykio schemą, paprašė, kad vairuotojai atvyktų į policijos komisariatą aplinkybėms išsiaiškinti. Ten abiems vairuotojams liepė rašyti paaiškinimus, nustatė girtumą. Po to UAB „Tausauga“ automobilio vairuotoją paleido, o A. Z. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą. Girtumo eismo įvykio vietoje nenustatinėjo, nes tuo metu nekilo įtarimo, kad kuris nors iš vairuotojų gali būti išgėręs. Abiejų automobilių vairuotojai policijos komisariate buvo kartu, A. Z. niekur nebuvo išėjęs.

Nagrinėdamas bylą pakartotinai, teismas 2011-12-21 paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Iš ekspertizės akto Nr.11K-523 Z(11) matyti, kad eismo įvykio aplinktybėms nustatyti kurioje nurodyta, jog eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros duomenų pagrindu bei atsižvelgiant Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 posėdžio protokole eismo įvykio dalyvių nurodytus greičius (automobilis Rover apie 20 km/h greičiu, automobilis „S. F.“ -30 km/h ) atliktos techninės analizės pagrindu, techniniu požiūriu galima tvirtinti, kad šio eismo įvy­kio kilimą sąlygojo:

automobilio „Rover 214" vairuotojo A. Z. veiksmai. — važiuodamas prie Pramonės gatvės esančia aikštele ir arėdamas prie dešinėje mūro tvoroje esančių vartų neda­vė kelio pro juos į aikštelę išvažiavusiam automobiliui „S. F.“;automobilio „S. F." vairuotojo H. M. veiksmai, — dėl mūro tvoros ir, ti­kėtina, per pusę užvertų vartų esant ribotoms aikštelėje prie Pramonės gatvės vykstančio eismo matomumo sąlygoms bei jo vairuojamos transporto priemonės matomumo sąlygoms, pro vartus į aikštelę įvažiavo šiai situacijai nesaugiu, per dideliu greičiu, ko išdavoje aikštele važiavusio automobilio „Rover 214" vairuotojas neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki automobilio „S. F." važiavimo juostos.

Ekspertas nurodė, kad abu vairuotojai privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo da­lyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant reikalui privalėjo sulėtinti greitį bei, jeigu tai buvo reikalinga dėl susida­riusių aplinkybių, privalėjo sustoti, kertantis jo vairuojamos transporto priemonės , o automobilio „Rover 214" vairuotojas A. Z., iš teritorijos prie pastato Nr.2c išvažiuojančio automobilio važiavimo kryptims privalėjo duoti kelią jam iš dešinės važiavusiam automobiliui „S. F.“, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti vairuojamą transpor­to priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokius pat veiksmus privalėjo atlikti ir automobilio „S. F.“ vairuotojas.

Ekspertizės išvados 4 p. nurodyta, kad prieš eismo įvykį automobilio „Rover 214“ vairuotojas A. Z. prie Pramo­nės gatvės esančia aikštele važiuodamas jo nurodytu 20 km/h greičiu, o automobiliui „S. F.“ pro vartus iš teritorijos prie pastato Nr.2c išvažiuojant jo vairuotojo H. M. nurodytu 20 km/h arba 30 km/h greičiu, dėl dešinėje buvusios mūro tvoros ir, tikėtina, puse užvertų vartų esant ribotoms automobiliui „S. F.“ matomumo sąlygoms, automobilio „S. F.“ įva­žiavimo į aikštelę momentu neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį „Rover 214“ neprivažiuojant automobilio „S. F.“ važiavimo aikštele vietos, taip pat, tikėtina, netu­rėjo galimybės sureaguoti į pro vartus išvažiavusio automobilio „S. F.“ pasirodymą.

Nors A. Z., vairuodamas automobilį „Rover 214“ iš Pramonės gatvės įvažiavęs į prie jos esančią aikštelę ir važiuodamas aikštele privalėjo praleisti jam iš dešinės atvažiuojantį automobilį „S. F.‘, kuriam priva­lėjo duoti kelią, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo da­lyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant reikalui privalėjo sulėtinti greitį bei, jeigu tai buvo reikalinga dėl susida­riusių aplinkybių, privalėjo sustoti, kertantis jo vairuojamos transporto priemonės ir iš teritorijos prie pastato Nr.2c išvažiuojančio automobilio „S. F.“ važiavimo kryptims privalėjo duoti kelią jam iš dešinės važiavusiam automobiliui „S. F.“, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti vairuojamą transpor­to priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau kaip teigiama ekspertizės išvadoje, jis neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį „Rover 214“, neprivažiuojant automobilio „S. F.“ važiavimo aikštele vietos, taip pat, tikėtina, neturėjo galimybės sureaguoti į pro vartus išvažiavusio automobilio “S. F.“ pasirodymą, nes automonilio „S. F.“ vairuotojo H. M. veiksmai - esant ribotam matomumui, pro vartus į aikštelę įvažiavo šiai situacijai nesaugiu, per dideliu greičiu, ko išdavoje aikštelėje važiavusio automobilio „Rover 214‘ vairuotojas neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki automobilio „S. F.‘ važiavimo juostos sąlygojo eismo įvykio kilimą. Todėl laikytina, kad dėl eismo įvykio A. Z. kaltės nėra. Jeigu automobilio „S. F.“ vairuotojas būtų išvažiavęs iš teritorijos į aikštelę saugiu greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pastebėjęs „S. F.“ automobilį A. Z. sustabdė savo automobilį, tačiau nesaugus automobilio „S. F.“ greitis, sutrukdė išvengti susidūrimo. Automobilio „S. F.‘ vairuotojas H. M. pripažino, kad viskas įvyko labai greitai, jis skubėjo į iškvietimą, todėl dėl matomumą ribojančios sienos ir iš vienos pusės užvertų vartų, jis nepastebėjo kito automobilio ir nespėjo sustabdyti automobilį „S. F.“. Tai dar kartą patvirtina, kad automobilio „S. F.‘ vairuotojas į aikštelę iš teritorijos išvažiavo nesaugiu greičiu. Todėl laikytina, kad tarp A. Z. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, nes dėl įvykusio eismo įvykio A. Z. nėra kaltas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad A. Z. transporto priemonę vairavo neblaivus, t.y. pažeidė KET 14 punkto, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus. Minima KET nuostata vairuotojui, transporto priemonę vairuojančiam neblaiviam, atsakomybės momentą sieja būtent su transporto priemonės vairavimo faktu. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 14.05 val. Nors eismo įvykio metu nekilo būtinybė kviesti policiją ((duomenys neskelbtini)4. punktas), eismo įvykio dalyviams nesutarus dėl įvykio aplinkybių ((duomenys neskelbtini) punktas), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė iškvietė policiją. Atvykus policijai, iš pradžių vienam, po to kitam policininkui, jokių veiksmų, siekiant nustatyti eismo dalyvių neblaivumo (girtumo) būsenai, atlikta nebuvo. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (Žin., 2006. Nr. 56-2000) nustatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru (6.1. punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai ar eismo įvykyje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo būtų nustatę ar pastebėję aptartus A. Z. girtumo požymius. Policijos pareigūnams atlikus būtinus veiksmus eismo įvykio vietoje, tolesnės įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos policijos įstaigoje. Nustatyta, kad iš eismo įvykio vietos į policijos įstaigą automobilį vairavo pats A. Z., nors, vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 95.1. punktu, vairuojantis transporto priemonę asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai, įtariama, kad jis yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, blogai jaučiasi, o tolesnis jo vairavimas gali kelti grėsmę eismo saugumui. A. Z. girtumas buvo nustatytas 16.00 val., t.y. praėjus beveik 2 valandoms po eismo įvykio. Jei 14.05 val. A. Z. vairavo automobilį neblaivus, tai jo girtumas tuoj po įvykio, atvykus policijos pareigūnams, turėjo būti akivazdus, nes nustatant girtumą po eismo įvykio parėjus beveik diems valandoms, jam nustatytas 1.05 prom. girtumas. Tačiau einant laikui žmogus blaivėja, todėl nepastebėti, jog automobilio “Rover” vairuotojas neblaivus, nei policijos pareigūnai, nei kiti eismo dalyviai, negalėjo, nes tuo metu jo girtumas turėjo būti didesnis ir akivaizdesnis. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, policija į eismo įvykį kvietė A. Z. žmona, todėl žinodama, kad jos vyras yra išgėręs, policijos pareigūnų ji būtų nekvietusi. Įvertinus šias aplinkybes labiau tikėtina A. Z. versija, kuomet jis tvirtina, kad alaus išgėrė po eismo įvykio aplinkybių nustaymo. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojai V. A., K. V.. Nors liudytojai H. M. ir M. M. neigė, kad A. Z. galėjo išeiti iš policijos įstaigos patalpų, kol jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytoja V. A. teigė, kad jie du kartus buvo išėję iš policijos įstaigos patalpų į lauką, o liudytojas K. V. parodė, kad matė A. Z. ne policijos įstaigos patalpose dar iki kol buvo surašytas protokolas ( 2010-07-01 teismo posėdžio protokolas).

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Teismai, aiškindami ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėję, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio vietoje girtumas A. Z. nebuvo nustatinėjamas. Nei policjos pareigūnams, nei kitiems eismo įvykio dalyviams nekilo jokių abejonių, kad A. Z. gali būti neblaivus. Tiek pačio Z. paaiškinimu, tiek ir liudytojų V. A., bei Vaičio parodymais, nustatyta, kad alaus Z. atsigėrė jau po eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir kuomet buvo jam pasakyta, kad dėl eismo įvykio kaltas jis. Tai įrodo, kad alus buvo vartojamas po eismo įvykio. Protokole nėra A. Z. suformuluoto kaltinimo, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, t.y. pažeidus Lietuvos ATPK 126 str. 4 d., t. y. Dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl minimo pažeidimo (jei toks buvo padarytas) A. Z. nėra surašyta, todėl laikytina, kad yra esminiai protokolo trūkumai ir jį reikėtų grąžinti surašiusiai institucijai, tačiau nuo protokolo surašymo jau yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai (ATPK 35 straipsnio 1 dalis) ir pagrindų pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nėra (2012-05-01 sueina 2 metų terminas, ATPK 35 str., kuomet administracinė nuobauda negali būti skiriama). Nagrinėjamu atveju teismas laikosi pozicijos, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-36-174/2012).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu administracinė byla A. Z. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudėties ( ATPK 250 str. 1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos ATPK 224 str., 250 str. 1d.1p., 286 str., 287 str.1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Administracinę bylą A. Z. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudėties.

Nutarimas per 10 d. gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.