Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Tauragės apskrities VPK apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK)163² str. 7 d. tuo, kad ji 2011 m. kovo 8 d., apie 10.15 val., Mechanizatorių g. 4A–2, Skaudvilėje, Tauragės r. sav., iš savo namų garažo, pakartotinai per metus A. G. už 70 Lt pardavė 20 litrų benzino, garaže įvairiose talpyklose laikė 561 Lt vertės 190 litrų benzino, įsigyto Rusijos Federacijoje, bei gyvenamojo namo kambaryje laikė bendros 107,93 Lt vertės 14 pakelių cigarečių ,,Bond Street“ ir 1 pakelį cigarečių ,,Armanda“ su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Tauragės rajono apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 7 d., veiką nustatė, kad S. N. jai priklausančiame garaže, esančiame Mechanizatorių g. 4A–2, Skaudvilėje, Tauragės r., 2011-03-08 laikė 60 litrų jai priklausančio benzino, kurio įsigijimo dokumentus turėjo ir pateikė tikrinimo metu, 20 litrų benzino, kurį pas ją buvo pasidėjęs A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), jis benzino įsigijimo dokumentų nepateikė, ir 130 litrų benzino pas ją laikė D. N. gyv. (duomenys neskelbtini) savivaldybė, jis teismo posėdžio metu pateikė Lietuvos ir Rusijos Federacijos degalinėse įsigyto benzino kvitus.

Tauragės rajono apylinkės teismas S. N. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 163 str. 7 d., administracinę teiseną nutraukė, motyvuodamas tuo, kad, kad S. N. nepažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu NR. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skysčių laikymo taisyklių 5 punkto, kuriame numatyta, kad fiziniai asmenys savo reikmėms gali laikyti nuo 40 litrų iki 450 litrų degalų, jeigu turi jų įsigijimo dokumentus, reikalavimų. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad S. N. savo garaže laikė ne tik savo reikmėms skirtą benziną, bet ir kitų, kartu su ja negyvenančių asmenų benziną. Vadovaujantis minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-12-17 įsakymo Nr. VA-117, 16 p., fiziniai asmenys laikyti kitų asmenų naftos produktus gali tik teisės aktų nustatyta tvarka metrologiškai patikrintose kuro talpyklose, esančiose AVMI įregistruotame kuro objekte. S. N. tokios talpyklos neturėjo, savo ir kitų asmenų kurą laikė neįregistruotose AVMI kilnojamose kuro talpyklose ir tuo pažeidė minėto punkto reikalavimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu, naftos produktai yra akcizais apmokestinama prekė. Akivaizdu, kad naftos produktų įsigijimo dokumentu gali būti pripažįstamas tik dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas įstatymo numatytas mokestis. Todėl, apelianto nuomone, abejotina, ar teisėtu benzino įsigijimo dokumentu gali būti pripažįstamas Rusijos Federacijoje išduotas kasos kvitas ir ar šis dokumentas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo patvirtintus išduodamiems kasos aparatų kvitams reikalavimus, numatytus šių taisyklių 35–43 p.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas išsamiai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Teismai, aiškindami ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėję, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

Protokole nėra S. N. suformuluoto kaltinimo pažeidus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011-12-17 įsakymo Nr. VA-117, 16 p., t. y. dėl kitam asmeniui priklausančio kuro laikymo, o tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl minimo pažeidimo (jei toks buvo padarytas) S. N. nėra surašyta, todėl laikytina, kad yra esminiai protokolo trūkumai ir jį reikėtų grąžinti surašiusiai institucijai, tačiau nuo protokolo surašymo jau yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai (ATPK 35 straipsnio 1 dalis) ir pagrindų pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nėra. Nagrinėjamu atveju teismas laikosi pozicijos, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima.

Apeliacinio skundo motyvas, kad abejotina, ar teisėtu benzino įsigijimo dokumentu gali būti pripažįstamas Rusijos Federacijoje išduotas kasos kvitas ir ar šis dokumentas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo patvirtintus išduodamiems kasos aparatų kvitams numatytus reikalavimus šių taisyklių 35–43 p., taip pat nėra pagrįstas, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, kad

iš S. N. priklausančiame garaže rastų trijų metalinių talpos po 20 litrų su benzino, bei 200 litrų talpos metalinės statinės su 130 litrų benzino, S. N. priklausė 60 litrų benzino, ir byloje yra pateikti benzino įsigijimo kvitai (b. l. 42), kad 60 litrų benzino S. N. įsigijo Lietuvoje, UAB ,,Milda“ priklausančioje degalinėje, laikotarpiu nuo 2011-02-04 iki 2011-02-24. Tuo tarpu, kaip minėta, S. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas už kitam asmeniui priklausančio kuro laikymą nėra surašytas. Duomenų, kad ji į Lietuvos Respubliką būtų įvežusi daugiau kuro, nei leidžia įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji aktai, nėra.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.