- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- N-261-1196-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00696-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tausauga“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2010 m. gegužės 1 d., apie 14 val. 05 min., jis, būdamas neblaivus (nustatytos 1,05 promilės alkoholio), važiuodamas aikštelėje, nedavė kelio atvažiuojančiai transporto priemonei iš dešinės, eismo įvykio metu apgadinto abi transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 5, 9, 120 punktų reikalavimus, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutarimu A. Z. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Teismas nustatė, kad iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilis „Rover 214“, kurį vairavo A. Z., iš Pramonės gatvės įsuko į aikštelę ir, pavažiavęs tiesiai 13,80 m., susidūrė su automobiliu „Škoda Fabia“, kurį vairavo apsaugos bendrovės darbuotojas H. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nesutinka su policijos pareigūnų padaryta išvada, kad automobilio „Rover 214“ vairuotojas kaltas dėl autoįvykio, t. y. pažeidė KET 120 punktą (kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės). Manė, jog būtent automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas pažeidė KET 107 punktą (įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms). Pridūrė, kad apsaugos bendrovės automobilis į aikštelę įvažiavo neįjungtais švyturėliais, nors jo vairuotojas H. M. skubėjo į iškvietimą, todėl šios aplinkybės leidžia suprasti, kodėl automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas nebuvo pakankamai atidus įvažiuodamas į aikštelę, kurioje susidūrė automobiliai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su ta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybe, jog A. Z. automobilį vairavo neblaivus. Nurodė, jog KET 14 punktas atsakomybės momentą sieja būtent su transporto priemonės vairavimo faktu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 14 val. 5 min., tačiau girtumo patikrinimas A. Z. buvo atliktas tik 16 val., t. y. praėjus beveik dvejoms valandoms po eismo įvykio. Pridūrė, jog iš eismo įvykio vietos į policijos komisariatą savo automobilį A. Z. atvairavo pats, jokių kitų duomenų policininkams anksčiau įtarus jį esant neblaivų nenustatyta, be to, iš karto po eismo įvykio A. Z. sutuoktinė pati iškvietė policiją, todėl sprendė, kad alkoholį A. Z. vartojo jau po eismo įvykio, tuo metu, kai jis buvo policijos komisariate ir turėjo pagrindo manyti, jog policijos pareigūnas atsisakė tikrinti jo ar kito eismo įvykio dalyvio blaivumą.
II.
Uždaroji akcinė bendrovė „Tausauga“ (toliau – ir UAB „Tausauga“), nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 47-49), kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir pripažinti A. Z. kaltu sukėlus eismo įvykį, o UAB „Tausauga“ – nukentėjusiąja šalimi. Apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas padarė procesinį pažeidimą nepakviesdamas UAB „Tausauga“, kuri yra eismo įvykyje dalyvavusio H. M. vairuoto automobilio savininkė, kaip nukentėjusios šalies dalyvauti bylos nagrinėjime. Teigė, jog dėl eismo įvykio kaltu pripažintinas A. Z., nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulėtėjus reakcijai, nepastebėjo ir nedavė kelio atvažiuojančiai transporto priemonei iš dešinės. Pažymėjo, jog pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas neišmatavo aikštelės, kurioje įvyko eismo įvykis, pločio, netinkamai surašė eismo įvykio schemą. Manė, jog būtina aikštelės plotį išmatuoti, o eismo įvykio schemą – perbraižyti. Pridūrė, kad teismo teiginys, jog H. M., tarnybiniu automobiliu važiavęs su neįjungtais švyturėliais, nebuvo pakankamai atidus, yra nepagrįstas, nes švyturėlių jis neįjungė, kadangi į iškvietimą vyko pietų pertraukos metu.
Institucija, nesutikdama su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 62-63), kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog nesutinka su išvada, kad A. Z. neprivalėjo vadovautis KET 120 punktu, nes H. M. turėjo vadovautis KET 107 punktu, tai yra H. M. turėjo išvažiuodamas iš teritorijos į kelią duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pažymėjo, jog automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią įvažiavo H. M., nėra Kelio sąvokos dalis, kaip tai numatyta KET 107 punkte, todėl H. M. šio punkto nepažeidė ir neprivalėjo juo vadovautis. Manė, jog faktas, kad A. Z. neblaivumas buvo nustatytas praėjus dvejoms valandoms po eismo įvykio, neatleidžia A. Z. nuo atsakomybės. Pridūrė, jog, atvykęs į policijos komisariatą, A. Z. niekur nebuvo išėjęs, o pažeidimą tyrę policijos pareigūnai jokio pagrindo manyti, kad yra atsisakoma tikrinti jo girtumą, nesukėlė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Tausauga“ ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Z. nepadarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija pritarė Institucijos apeliaciniame skunde pateiktai pozicijai ir sprendė, kad eismo įvykis įvyko tokioje vietoje, kurioje važiavimo tvarka neaptarta KET, todėl nagrinėjamu atveju A. Z. turėjo laikytis KET 120 punkto reikalavimų ir privalėjo duoti kelią jam iš dešinės važiavusiai transporto priemonei.
Sprendė, kad pagal byloje esančias nuotraukas A. Z. iš Pramonės gatvės įsukus į aikštelę, nebuvo jokio kelio žymėjimo, todėl esant tokiai situacijai šioje teritorijoje transporto eismas turi vykti pagal KET 120 punkto nuostatas, pagal kurias, tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesuprato, kodėl pirmosios instancijos teismas suabejojo A. Z. nustatyto neblaivumo objektyvumu. Policijos pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymai apie eismo įvykio ir jo tyrimo aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Tačiau A. Z. paaiškinimus, kad alų jis gėrė iš policijos komisariato išėjęs į lauką, teismas vertino kritiškai, nes jie nebuvo įrodyti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėjo, jog šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos teisingumo nepagrindžia ir bylos liudytojų parodymai, nes jie yra A. Z. pažįstami, taigi, suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. A. Z. teiginiai, jog jo blaivumą eismo įvykio metu įrodo tai, kad apie šį eismo įvykį policijai pranešė jo žmona, yra tik prielaida. Konstatavo, jog jo atsakomybės niekaip nešalina ir tai, kad neblaivumas jam buvo nustatytas tik po dviejų valandų nuo eismo įvykio, nes byloje yra užfiksuota aplinkybė, jog alkoholio kvapą nuo A. Z. pareigūnai pajutę tada, kai abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys rašė paaiškinimus (b. l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. Z. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
Teismas nurodė, kad A. Z., vairuodamas automobilį „Rover 214“, iš Pramonės gatvės įvažiavęs į prie jos esančią aikštelę ir važiuodamas aikštele, privalėjo praleisti jam iš dešinės atvažiuojantį automobilį „Skoda Fabia“, kuriam privalėjo duoti kelią, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant reikalui privalėjo sulėtinti greitį bei, jeigu tai buvo būtina dėl susidariusių aplinkybių, privalėjo sustoti, kertantis jo vairuojamos transporto priemonės ir iš teritorijos prie pastato Nr. 2c išvažiuojančio automobilio „Skoda Fabia“ važiavimo kryptims, privalėjo duoti kelią jam iš dešinės važiavusiam automobiliui „Skoda Fabia“, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tačiau, remdamasis byloje esančia ekspertizės išvada, teismas nurodė, kad jis neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį „Rover 214“, neprivažiuojant automobilio „Skoda Fabia“ važiavimo aikštele vietos, taip pat, tikėtina, neturėjo galimybės sureaguoti į pro vartus išvažiavusio automobilio “Skoda Fabia“ pasirodymą, nes automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojo H. M. veiksmai – esant ribotam matomumui, pro vartus į aikštelę įvažiavo šiai situacijai nesaugiu, per dideliu greičiu, dėl ko aikštelėje važiavusio automobilio „Rover 214“ vairuotojas neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki automobilio „Skoda Fabia“ važiavimo juostos, sąlygojo eismo įvykio kilimą. Todėl laikė, kad dėl eismo įvykio A. Z. kaltės nėra. Jeigu automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojas būtų išvažiavęs iš teritorijos į aikštelę saugiu greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Pastebėjęs „Skoda Fabia“ automobilį, A. Z. sustabdė savo automobilį, tačiau nesaugus automobilio „Skoda Fabia“ greitis, sutrukdė išvengti susidūrimo. Automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojas H. M. pripažino, kad viskas įvyko labai greitai, jis skubėjo į iškvietimą, todėl dėl matomumą ribojančios sienos ir iš vienos pusės užvertų vartų, jis nepastebėjo kito automobilio ir nespėjo sustabdyti automobilio „Skoda Fabia“. Tai dar kartą patvirtina, kad automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojas į aikštelę iš teritorijos išvažiavo nesaugiu greičiu. Todėl laikė, kad tarp A. Z. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, nes dėl įvykusio eismo įvykio A. Z. nėra kaltas.
KET 14 punkto nuostata vairuotojui, transporto priemonę vairuojančiam neblaiviam, atsakomybės momentą sieja būtent su transporto priemonės vairavimo faktu. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko 14.05 val. Nors eismo įvykio metu nekilo būtinybė kviesti policiją (KET 231.4. punktas), eismo įvykio dalyviams nesutarus dėl įvykio aplinkybių (KET 232 punktas), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė iškvietė policiją. Atvykus policijai, iš pradžių vienam, po to kitam policijos pareigūnui, jokių veiksmų, siekiant nustatyti eismo dalyvių neblaivumo (girtumo) būsenai, atlikta nebuvo. Byloje teismas nenustatė jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai ar eismo įvykyje nukentėjusiuoju pripažintas asmuo būtų nustatę ar pastebėję aptartus A. Z. girtumo požymius. Policijos pareigūnams atlikus būtinus veiksmus eismo įvykio vietoje, tolesnės įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos policijos įstaigoje. Nustatė, kad iš eismo įvykio vietos į policijos įstaigą automobilį vairavo pats A. Z., nors, vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 95.1. punktu, vairuojantis transporto priemonę asmuo turi būti nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, kai, įtariama, kad jis yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, blogai jaučiasi, o tolesnis jo vairavimas gali kelti grėsmę eismo saugumui. A. Z. girtumas buvo nustatytas 16.00 val., t. y. praėjus beveik dviem valandom po eismo įvykio. Jei 14.05 val. A. Z. vairavo automobilį neblaivus, tai jo girtumas tuoj po įvykio, atvykus policijos pareigūnams, turėjo būti akivaizdus, nes nustatant girtumą po eismo įvykio parėjus beveik dviem valandom, jam nustatytas 1.05 promilių girtumas. Bėgant laikui žmogus blaivėja, todėl nepastebėti, jog automobilio „Rover 214” vairuotojas neblaivus, nei policijos pareigūnai, nei kiti eismo dalyviai, negalėjo, nes tuo metu jo girtumas turėjo būti didesnis ir akivaizdesnis. Be to, policiją į eismo įvykį iškvietė A. Z. žmona, todėl žinodama, kad jos vyras yra išgėręs, policijos pareigūnų ji būtų nekvietusi. Labiau tikėtina teismas laikė A. Z. versiją, kuomet jis tvirtino, kad alaus išgėrė po eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojai V. A., K. V. Nors liudytojai H. M. ir M. M. neigė, kad A. Z. galėjo išeiti iš policijos įstaigos patalpų, kol jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei liudytoja V. A. teigė, kad jie du kartus buvo išėję iš policijos įstaigos patalpų į lauką, o liudytojas K. V. parodė, kad matė A. Z. ne policijos įstaigos patalpose dar iki kol buvo surašytas protokolas.
Kadangi protokole nėra A. Z. suformuluoto kaltinimo, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio, t. y. pažeidęs ATPK 126 straipsnio 4 dalį – dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, todėl tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir teisėtumo bei staigmenų negalimumo procese principai (ATPK 7 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl minimo pažeidimo (jei toks buvo padarytas) A. Z. nėra surašyta, todėl teismas laikė, kad yra esminiai protokolo trūkumai ir jį reikėtų grąžinti surašiusiai institucijai, tačiau nuo protokolo surašymo jau yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai (ATPK 35 str. 1 d.) ir pagrindų pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nėra. Nagrinėjamu atveju teismas laikėsi pozicijos, jog nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima.
III.
Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-3) uždaroji akcinė bendrovė „Tausauga“ prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą ir pripažinti A. Z. kaltu, o UAB „Tausauga“ nukentėjusiąja šalimi. Išaiškinti, kas turi atlyginti patirtą turtinę žalą dėl eismo įvykyje apgadintų automobilių.
Skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ekspertas atsakė į teismo užduotus klausimus ir pateikė išvadas, jog automobilio „Rover 214“ vairuotojas A. Z., važiuodamas prie Pramonės gatvės esančia aikštele ir artėdamas prie dešinėje mūro tvoroje esančių vartų, nedavė kelio pro juos į aikštelę išvažiavusiam automobiliui „Škoda Fabia“. Jis privalėjo praleisti jam iš dešinės atvažiuojantį automobilį „Skoda Fabia“, kuriam privalėjo duoti kelią, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, esant reikalui privalėjo sulėtinti greitį bei, jeigu tai buvo būtina dėl susidariusių aplinkybių, privalėjo sustoti, kertantis jo vairuojamos transporto priemonės ir automobilio „Škoda Fabia“ važiavimo kryptims, privalėjo duoti kelią jam iš dešinės važiuojančiam automobiliui. Ekspertas atsakė į Teismo pateiktą 5 klausimą, kad eismo įvykis įvyko aikštelėje prie Pramonės gatvės, tai yra ne kelyje ar jo dalyje, todėl eismo dalyvis A. Z. šioje situacijoje yra kaltas, nes nesivadovavo KET 120 punkto nuostatomis, pagal kurias, tuo atveju, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas šiuo atveju automobilio „Rover 214“ A. Z., jis automobilį vairavo aikštelėje ir turėjo numatyti iš dešinės atvažiuojantį automobilį „Škoda Fabia“, kuriam privalėjo duoti kelią, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių eismui, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tačiau to jis nepadarė, nesulėtino greičio ir neįsitikino, kad iš aikštelėje esančios teritorijos gali atsirasti kliūtis iš dešinės.
Mano, kad teismas turi vadovautis byloje esančiais liudytojų, policijos pareigūnų parodymais, bei eksperto pateiktomis išvadomis apie tai, kad eismo įvykis įvyko aikštelėje, t. y. ne kelyje ar jo dalyje, todėl A. Z. nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir nesivadovavo dešinės rankos taisykle. Tačiau teismas sprendime vadovavosi spėjimais ir tikimybėmis, o ne faktais ir byloje surinktais įrodymais.
Mano, kad A. Z. savo veiksmais stengėsi vilkinti bylą, kad sueitų dviejų metų senatis. Teismo posėdžių metu prašydavo apklausti tuos pačius eismo įvykio liudytojus, buvo prašoma iškviesti teismo ekspertą, kad jis paaiškintų ekspertizės išvadas ir pan.
Policijos pareigūnų, ir eismo įvykio liudininko H. M. kurių parodymai apie eismo įvykio ir jo tyrimo aplinkybes yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Tuo tarpu A. Z. paaiškinimus, kad alų gėrė iš policijos komisariato išėjęs į lauką, reikėtų vertinti kritiškai, nes jie nebuvo įrodyti jokiais objektyviais bylos duomenimis.
Atsiliepimas
A. Z. atsiliepimu į UAB „Tausauga“ skundą (t. 2, b. l. 24-25) prašo jo netenkinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą. Nurodo, kad teismas savo nutarime pagrįstai rėmėsi eksperto išvada, jog eismo įvykį sąlygojo automobilio „Skoda Fabia“ vairuotojo H. M. veiksmai, kuris nepasirinkęs saugaus greičio atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, kurį pastūmė apie 3 metrus. UAB „Tausauga“ eksperto išvados aiškinimas yra vienpusiškas, neobjektyvus ir nepagrįstas. UAB „Tausauga“ motyvai dėl bylos vilkinimo yra nepagrįsti, nes A. Z. turėjo teisę prašyti teismo, kad būtų renkami reikšmingi bylai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (2010 m. kovo 18 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), padarymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Pažymėtina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Todėl akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį nepakanka nustatyti tik kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimo faktą. Būtina nustatyti ir asmenį, kuris kaltas dėl šio pažeidimo, bei tai, kad kaltininkas eismo įvykio metu buvo neblaivus. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Taip pat pažymėtina, kad, remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į minėtas įstatymų nuostatas, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Tauragės rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. balandžio 30 d. nutarime, remdamasis eksperto išvada, pagrįstai konstatavo, kad A. Z. neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą automobilį „Rover 214“, neprivažiuojant automobilio „Skoda Fabia“ važiavimo aikštele vietos, taip pat neturėjo galimybės sureaguoti į pro vartus išvažiavusio automobilio “Skoda Fabia“ pasirodymą esant ribotam matomumui, todėl tarp A. Z. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, ir dėl įvykusio eismo įvykio A. Z. nėra kaltas. Taip pat teismas neturėjo pagrindo inkriminuoti A. Z. ir neblaivumo požymio, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kadangi KET 14 punkto nuostata vairuotojo neblaivumą sieja būtent su transporto priemonės vairavimo faktu. Kadangi eismo įvykis 2010 m. gegužės 1 d. įvyko 14.05 val., o A. Z. neblaivumas buvo nustatytas 16.00 val., todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent automobilio vairavimo ir eismo įvykio metu šis asmuo buvo neblaivus. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole A. Z. inkriminuotas tik ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, todėl nenustačius A. Z. veiksmuose šio pažeidimo sudėties, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai buvo nutraukta. Šio asmens veikoje yra požymių ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), tačiau, kaip minėta administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas tik ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas, todėl teismas, remdamasis non reformatio in peus (draudimo keisti į blogąją pusę) bei teisingumo principais, negalėjo šio asmens nubausti administracine tvarka už pažeidimo, dėl kurio asmuo net nebuvo kaltinamas, padarymą. Taigi, Tauragės rajono apylinkės teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo pripažinti A. Z. kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą A. Z. atžvilgiu nutraukė. Kadangi byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, byloje iškilusias abejones dėl A. Z. kaltės ir jo atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent jo naudai.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog UAB „Tausauga“ byloje dalyvavo kaip nukentėjusysis, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta turtinė žala (t. 1, b. l. 102, 104, 118, 149, 154). Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nesprendžiamas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo, draudimo teisinių santykių, kurie yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Todėl UAB „Tausauga“ apeliaciniame skunde pateiktas prašymas išaiškinti, kas turi atlyginti patirtą turtinę žalą dėl eismo įvykyje apgadintų automobilių, negali būti tenkinamas, juo labiau, kad šiuo sprendimu konstatuota, jog A. Z. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Tausauga“ apeliacinio skundo netenkinti.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarimą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.