Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-52-348/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: 1A-52-348/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: T. P.
Advokatai: Rasa Kalkauskienė

Kategorijos

1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-348/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13938-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorėms Laimai Bereikaitei, Ingai Balkūnei,nuteistajam T. P., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,liudytojai (apeliantei) K. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. ir liudytojos K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

T. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 (ketverių) metų laikotarpiui bei turto konfiskavimas – konfiskuojant K. P. vardu registruotą automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Į bausmės laiką nutarta įskaityti T. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 22 d. 20.25 val. iki 2022 m. balandžio 23 d. 19.03 val.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir sulaikius nuteistąjį vykdant šį nuosprendį, nuspręsta panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2022 m. balandžio 26 d. prokurorės nutarimu K. P. vardu registruotam automobiliui „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sutuoktinės K. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato numeris Nr. 1679355, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,64 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad T. P. būdamas neblaivus, t. y., kai jam nustatytas 2,64 promilių girtumas, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. P. veikė tiesiogine tyčia ir padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. P. padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad buvo nustatytas sunkus neblaivumas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo visuomenei sukeltą pavojų, į tai, kad T. P. savo padarytos veikos kritiškai nevertino, savo ir liudytojų pagalba bandė klaidinti teismą.

3. Nuteistasis T. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir T. P. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos. Teismui pripažinus, jog T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirti T. P. laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant.

3.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimų, t. y. įrodymų nevertino kaip visumos, prioritetą suteikė išskirtinai tik policijos pareigūnų parodymams, neteisingai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo, įrodymų nevertino išsamiai ir nešališkai, teismo padarytos išvados nemotyvuotos. Norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog būtent nuteistasis T. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, spręsdamas dėl T. P. kaltės įrodymų, rėmėsi prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamojo kaltę šiuo atveju patvirtina liudytojų – policijos pareigūnų parodymai, kurių iš esmės nepatvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Liudytojas A. B. nuosekliai tvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis ir liudytojas E. S., jiems stabdant automobilį – salone susikeitė vietomis. Nuosprendyje teigiama, kad tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę jie iš karto eina ne prie vairuotojo, o prie keleivio durelių ir sulaiko kaltinamąjį dar nepatvirtina aplinkybės, jog policijos pareigūnai galėjo matyti, jog prie vairo sėdi nuteistasis T. P., o ne jo draugas E. S.. Vaizdo įrašas filmuotas visiškoje prieblandoje, dėl ko nesimato, kas vairavo transporto priemonę. Dėl tamsintų automobilio stiklų visiškai nesimato kas vyksta sustabdžius automobilį. Skunde teigiama, kad logiškai nepaaiškinami ir policijos pareigūno toliau sekantys veiksmai, t. y., jog policijos pareigūnas A. B. priėjęs prie T. P. iš karto panaudojo spec. priemones antrankius. Šiuo atveju, T. P. net neturėjo galimybės priešintis ar nevykdyti teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, tačiau tokie pareigūno veiksmai, iš karto suponuoja išvadą, jog pareigūnai žinojo kas važiuoja šiuo automobiliu.

3.3. Nuteistasis skunde analizuoja liudytojo A. B. duotus parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu liudytojas nurodė, jog automobilio galinis langas buvo skaidrus, dėl ko jis gerai matė, kaip asmenys susikeitė vietomis. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad atlikus automobilio „Peugeot 407“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatyta, kad priekinių durelių langų stiklo šviesos pralaidumas – kairės pusės yra 69,8 proc., dešinės pusės yra 68,8 proc., galinio lango pralaidumas yra 41,5 proc., kas reiškia, jog tai yra visiškai juoda plėvele tamsintas automobilio stiklas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo būti aktyvus ir pavesti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei atlikti BPK 197 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus. Nors pirmosios instancijos teisme gynyba ir neprašė atlikti BPK 197 straipsnyje numatytus procesinius veiksmus, tačiau kaltinimą palaikančios prokurorės pareiga buvo tinkamai surinkti ir teismui pateikti visus kaltinančius ar teisinančius duomenis. Teismas tokiais atvejais turi būti aktyvus ir esant prieštaravimų ar nepakankamai duomenų kaltei pagrįsti reikalauti pateikti papildomus duomenis ar patikslinti neaiškias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų baudžiamąją bylą išnagrinėti taip, jog nekiltų jokių abejonių nustatant ar T. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ne dėl įrodymų viseto įvertinimo, o remtasi spėlionėmis ir prielaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Toliau nuteistasis skunde teigia, kad teismas turi teisę įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau tas įsitikinimas privalo būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, maža to, vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis įstatymu. Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų, kaip atitinkamos informacijos visumos, vertinimo principo, taip pat pažeidė BPK 305 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kuri teismą įpareigoja aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus.

Šalies argumentai

3.5. Apeliantas nurodo, jog remiantis teismų praktika, duomenų, kuriais galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, vaizdo įrašus, apelianto manymu nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog T. P. iš tiesų vairavo transporto priemonę.

3.6. Skunde nesutinkama ir su baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, privalomai svarstytinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš nuteistojo. BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tik kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieną iš sąlygų. Šiuo atveju, teismas neturėjo teisės konfiskuoti kaltinamojo sutuoktinei K. P. priklausančią transporto priemonę.

3.7. Nors apeliantas kategoriškai neigia padaręs nusikalstamą veiką, tačiau mano, jog net ir pripažinus jį kaltu, jam paskirta aiškiai per griežta maksimali laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis teistas viso aštuonis kartus, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis turi tik vieną teistumą už kurį jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, todėl šiuo atveju teismas galėjo paskirti ir švelnesnę bausmę – baudą, areštą ar laisvės atėmimą atidedant bausmės vykdymą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, pakankamai neįvertino šių aplinkybių. Visos teismo nurodytos aplinkybės yra svarbios motyvuojant dėl paskirtos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tačiau ne dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį. Netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų neatitinka kasacinio teismo praktikos tuo klausimu bei teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis nelaikytini itin pavojingu. Teismas turėjo įvertinti ir svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas – ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

3.8. Skunde nurodoma, kad nors bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam T. P. praeityje jau vieną kartą taikytas, tačiau baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą. Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Apeliantas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtus įpareigojimus. Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam dar yra suteikiama paskutinė galimybė jam pakeisti be jo patalpinimo į pataisos namus nedelsiant, taip pat nuteistajam skiriant įpareigojimus, kurie per teismo paskirtą laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę įrodyti, jog jis įvertino savo neteisėtus veiksmus. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įkalinimo įstaigoje nesireabilituotų taip, kad galėtų pasitaisyti gyvenime ir būti pilnavertiškas visuomenės narys.

4. Liudytoja K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir bylą grąžinti pirmajai instancijai, jog būtų priimtas teisingas sprendimas. Be to, prašoma grąžinti jai priklausantį automobilį.

4.1. Apeliantė skunde teigia, kad T. P. paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga už tokį nusikaltimą. Be to, nesuprantama, kodėl buvo konfiskuotas jai priklausantis automobilis, nors jos vyras automobilį davė vairuoti kitam asmeniui. Apeliantė teigianti nesupranta kodėl teismas rėmėsi tik pareigūnų duotais parodymais, o nesivadovavo kita byloje surinkta medžiaga. Priekinis automobilio šoninis stiklas yra apie 69,8 procentų pralaidumo, o galinis – 41,5 procentų. Teismas neatsižvelgė, jog įvykis buvo 20.25 val., t. y saulei besileidžiant. Bylą nagrinėjant teisme, nebuvo apklausta liudytoja K. S., o vadovautasi jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis T. P., jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, liudytoja K. P. prašė grąžinti nuosprendžiu konfiskuotą jai priklausantį automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. ir liudytojos K. P. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Be to, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri T. P. kaltės klausimu, paskirta bausme, bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimu. Be to, liudytoja K. P. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, bylą grąžinti į pirminę instanciją bei grąžinti jai priklausantį automobilį. Nors skunde liudytoja nesutinka su T. P. nuteisimu bei nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau BPK 312 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, asmuo kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas gali apskųsti nuosprendį tik dėl šio sprendimo. Taigi, aukštesnysis teismas pasisako tik dėl liudytojos K. P. apeliacinio skundo motyvų susijusių su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, kitus apeliantės skundo argumentus paliekant nenagrinėtus.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

9. Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino T. P. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Skundžiamu nuosprendžiu, T. P. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kėdainių m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo sutuoktinės K. P. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0324, patikros sertifikato numeris Nr. 1679355, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,64 promilių girtumas.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad T. P. įvykio metu buvo neblaivus. Be to, tai patvirtinta alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0324 duomenimis, iš kurių matyti, jog T. P. 2022 m. balandžio 22 d. 20.30 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas, o 20.45 val. – 2,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 120–121). Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis T. P., tačiau šis teigia, jog automobilį vairavo ne jis, o E. S.. Taigi, vienas pagrindinių šios baudžiamosios bylos klausimų yra asmens vairavusio transporto priemonę nustatymas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas bylą nagrinėjant teisme, T. P. tvirtino, jog policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jį vairavo draugas E. S., o jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Byloje apklaustas liudytojas E. S. taip pat teigė, jog įvykio metu, automobilį vairavo jis, o ne T. P.. Visgi, pirmosios instancijos teismas, šiuos nuteistojo bei liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju ypatingą reikšmę turi kitų asmenų, betarpiškai mačiusių nagrinėjamo įvykio aplinkybes pateikti duomenys, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su kita rašytine bylos medžiaga.

13. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog T. P. būdamas neblaivus, 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val. vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su visa bylos medžiaga, šiuos apelianto skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais, tačiau ir pareigūnų E. J. ir A. B. parodymais, kurie dirbant ekipaže „6080“, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, beveik sankryžoje. (duomenys neskelbtini) gatve pravažiavo „Peugeot 407“, kuris kelyje susimėtė. Matė, jog už vairo sėdėjo T. P.. Negalėjo sumaišyti, kadangi gerai matė, be to, automobilis pravažiavo 1-1,5 m atstumu. Tuomet jie tarnybiniu automobiliu įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įjungę švyturėlius važiavo paskui minėtą automobilį ir jį stabdė. Paskui automobilį važiavo apie 10-20 sekundžių. Tuomet matė, kad vos automobiliui sustojus, automobilyje esantys asmenys keitėsi vietomis – šoko vienas per kitą, dėl ko tik sustabdžius automobilį iš karto priėjo prie priekinės keleivio vietos ir iš automobilio išlaipino T. P.. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė E. J. iš esmės patvirtino analogiškas aplinkybes, t. y., jog įvykio dieną dirbo kartu su A. B., stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir stabdė (duomenys neskelbtini) gatve važiavusius automobilius. Privažiavęs automobilis „Peugeot“ pristabdė ir jie tikrai matė, jog automobilį vairavo asmuo, kuris vilkėjo tamsios spalvos rūbais. Sustabdžius automobilį, šis asmuo jau sėdėjo keleivio vietoje, nors matė, jog vairavo būtent jis.

14. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo nematyti, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent T. P.. 2022 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris darytas 2022 m. balandžio 22 d. iš tarnybinio policijos automobilio. Įraše užfiksuotas kelio važiuojamąja dalimi važiuojantis automobilis, kurį pasiveja ir sustabdo policijos pareigūnai. Tarnybiniam automobiliui privažiavus 20 val. 25 min. 40 sek. sustabdytame automobilyje fiksuojamas iš kairės automobilio pusės į dešinę pusę judantis siluetas. Policijos pareigūnai iškart eina prie automobilio priekinės keleivio vietos ir išlaipina vyrą, vilkintį tamsios spalvos sportinį švarkelį. Iš vairuotojo vietos išlipa vyras, vilkintis baltos spalvos sportinį švarkelį (1 t., b. l. 53–56). Taigi, nors iš vaizdo įrašo nėra matyti, kas vairavo automobilį, kuomet jis pravažiavo pro policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau vaizdo įrašas patvirtina, jog pareigūnai išties galėjo matyti, jog tuo metu automobilį vairavo asmuo, vilkintis tamsiais rūbais, ką ir nurodė pareigūnė E. J.. Vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnams matomumas buvo iš ties geras, buvo pakankamai šviesus paros metas, dar nebuvo sutemę, pravažiuojančio „Peugeot“ automobilio neužstotojo jokie pašaliniai objektai, kurie trukdytų matomumą. Be to, pravažiuojantį automobilį policijos pareigūnai matė sąlyginai nedideliu atstumu. Kadangi pravažiuojantis automobilis „Peugeot“ pasirodė įtartinas, todėl policijos pareigūnai išsuko iš gatvės, kurioje stovėjo ir pradėjo važiuoti paskui automobilį „Peugeot“ ir stabdydami minėtą automobilį įjungė įspėjamuosius švyturėlius. Liudytojas A. B. patvirtino matęs, jog automobiliui „Peugeot“ sustojus iš vairuotojo vietos asmuo perlipo į priekinę keleivio vietą, o asmuo, sėdėjęs ant automobilio galinės sėdynės perlipo į vairuotojo pusę. Be to, iš tarnybinio automobilio užfiksuoto vaizdo įrašo, iš ties matyti, jog sustojus automobiliui „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio viduje fiksuojamas judantis siluetas. Nei pirmosios instancijos teismas, nei aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų betarpiškai atliekančių savo darbines funkcijas duotais parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi. A. B. ir E. J. nurodė, jog nepažįsta T. P., o ir pats nuteistasis teismui paaiškino, jog asmeniškai pareigūnų nepažįsta ir nežino dėl kokių priežasčių galėtų jį apkalbėti. Aptarti liudytojų A. B. ir E. J. parodymai vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

15. Vertinant policijos pareigūnų parodymus svarbu pažymėti ir tai, jog viso proceso metu jie išliko nuoseklūs ir nepakitę. Liudytojas A. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y., jog Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliui sustojus matėsi, kad vairuotojas peršoka į priekinę keleivio sėdynę, o gale sėdėjęs keleivis peršoko į vairuotojo sėdynę. Buvo nustatyta, kad pradžioje vairavo T. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu 20.30 val. buvo nustatytas 2,65 promilių girtumo laipsnis, o pakartotinai 20.45 val. nustatytas 2,64 promilių girtumas (1 t., b. l. 12). Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti penki „Body“ kamerų 2022 m. balandžio 22 d. vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog policijos pareigūnas, kuris patikrinimui sustabdė automobilį, savo kolegei patvirtina, kad stabdant automobilį jis matė, kaip vairuotojas su keleiviu apsikeitė vietomis ir tada dar šiek tiek automobilis pajudėjo iš vietos (1 t., b. l. 60–64). Šias aplinkybes policijos pareigūnas A. B. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, tiek pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo skundu abejojama, kad policijos pareigūnai išties galėjo matyti, jog T. P. ir E. S. automobilyje apsikeitė vietomis, kadangi automobilio „Peugeot“ langai yra tamsinti, t. y. priekinių durelių langų stiklo šviesos pralaidumas – kairės pusės yra 69,8 proc., dešinės pusės yra 68,8 proc., galinio lango pralaidumas yra 41,5 proc., kas reiškia, jog tai yra visiškai juoda plėvele tamsintas automobilio stiklas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą įpareigojo prokurorę pateikti automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą su nuotraukomis, apžiūrint stiklus. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė pateikė teismui 2022 m. rugpjūčio 17 d. atliktą automobilio apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklas bei priekinių durelių langų stiklai yra šviesesni už galinio lango stiklą ir galinių durelių stiklus. Iš išorės žiūrint per visus langus automobilio salono vidus matosi. Naudojant automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaisą „Pocket Detective 2.1“ Nr. 17011408 nustatyta, kad dešinės pusės priekinių durelių lango stiklo šviesos pralaidumas yra 68,8 proc., kairės pusės priekinių durelių lango stiklo šviesos pralaidumas yra 69,8 proc. Galinio lango stiklo šviesos pralaidumas yra 41,5 proc., dešinės pusės galinių durelių lango stiklo šviesos pralaidumas yra 27,2 proc., kairės pusės galinių durelių lango stiklo šviesos pralaidumas yra 26,6 proc. (2 t., b. l. 79–88). Taigi, šie duomenys, priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, patvirtina, jog nors automobilio galinis langas yra tamsintas, tačiau žiūrint iš išorės, automobilio salono vidus matosi, dėl ko policijos pareigūnams tai nesutrukdė pamatyti, kuomet T. P. apsikeitė vietomis su E. S.. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos (1 t., b. l. 18–21), iš kurių matyti, jog automobilio vidus iš ties matosi ir iš išorės, nors automobilio galinis lango stiklo pralaidumas yra 41,5 proc., tai reiškia, jog stiklas nėra visiškai tamsus ir aklinas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog bylos duomenimis nustatyta, jog liudytojas E. S. buvo apsirengęs šviesios spalvos rūbais, o T. P. – tamsios. Kaip matyti iš atliktos automobilio apžiūros, kairės pusės priekinių durelių lango stiklo šviesos pralaidumas yra 69,8 proc., dėl ko policijos pareigūnai, būdami nedideliu atstumu, turėjo visas galimybes matyti, kokios spalvos viršutinius rūbus vilkėjo asmuo, vairavęs automobilį „Peugeot“ pravažiuojant (duomenys neskelbtini). Tai patvirtino ir byloje apklausti pareigūnai, kurie nurodė matę, jog vairuotojas vilkėjo tamsios spalvos rūbais, o sustabdžius automobilį, prie automobilio vairo buvo E. S., kuris vilkėjo šviesios spalvos rūbus, o iš keleivio vietos buvo išlaipintas T. P., vilkėjęs tamsios spalvos rūbus, ką patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su bylos medžiaga bei atsižvelgiant į minėtų liudytojų parodymus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistojo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, iš kurių teismas padarė pagrįstas išvadas apie T. P. kaltumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma.

17. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo pavesti prokurorei atlikti BPK 197 straipsnyje numatytus veiksmus, tačiau teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog įrodinėjimas negali būti begalinis, kai surinktų byloje duomenų pakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlikta automobilio apžiūra, yra pakankama faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti.

18. Nesutiktina ir su nuteistojo skunde nuodytu argumentu, jog tai, kad policijos pareigūnas A. B. priėjo prie T. P. ir iš karto panaudojo spec. priemones – antrankius, nors T. P. neturėjo galimybės priešintis ar nevykdyti teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, tik suponuoja išvadą, jog pareigūnai žinojo kas būtent važiuoja šiuo automobiliu. Priešingai nei nurodo apeliantas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ši aplinkybė tik pagrindžią tai, jog policijos pareigūnas A. B. iš ties matė, jog automobilį vairavo, kaip vėliau nustatyta T. P., kuris automobiliui sustojus persėdo į keleivio vietą. Būdamas visiškai įsitikinęs, jog keleivis su vairuotoju apsikeitė vietomis, pareigūnas iš karto priėjo ne prie vairuotojo durelių pusės, o prie keleivio, dėl ko ir panaudojo spec. priemones – antrankius.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas vertino ir kitus byloje esančius duomenis, tai yra liudytojų E. S., K. P., K. S. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismas vertindamas šių liudytojų parodymus motyvuotai nurodė, kodėl šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teismas pažeidė BPK 305 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kuri teismą įpareigoja aprašomojoje nuosprendžio dalyje išdėstyti ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, yra nepagrįstas.

20. Pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojos K. P. parodymus atsižvelgė į tai, jog ji yra T. P. sutuoktinė, be to, pačio įvykio liudytoja nematė, todėl nėra reikšmingi sprendžiant T. P. kaltumą. Teisme apklausta liudytoja parodė, jog įvykio dieną kalbėjo telefonu su T. P., kuris sakė, jog visą dieną jų automobilį vairuoja E. S.. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, liudytoja nematė pačio įvykio, ji teismui nurodė tik tai ką jai sakė jos sutuoktinis, šie netiesioginiai įrodymai yra paneigti kitų byloje esančių įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir liudytojo E. S. duotus parodymus, kuris viso baudžiamosios bylos proceso metu tvirtino, jog automobilį vairavo jis, o ne T. P.. Pirmosios instancijos teisme, liudytojas iš esmės negalėjo nurodyti jokių konkrečių įvykių aplinkybių, tik tai, jog galimai 2022 m. balandžio 22 d. vakare jis vairavo automobilį „Peugeot“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Negalėjo nurodyti nei kada tą dieną susitiko su T. P., nei kur važinėjo, tik paaiškino, jog nors liudytojas neturi specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones, tačiau su automobiliu važinėjo visą dieną. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aptartus byloje esančius duomenis, konstatavo, jog liudytojo E. S. parodymai vertinami kritiškai – kaip melagingi, kadangi davė akivaizdžiai neteisingus parodymus, kurie buvo paneigti aptartų įrodymų visuma, kam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija, ypač įvertinus tai, jog E. S. net neturi specialiosios teisės, vairuoti kelių transporto priemones. Liudytojo E. S. parodymai laikytini kaip siekis padėti savo draugui T. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš esmės šio liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Nors nuteistasis T. P. viso proceso metu taip pat laikėsi savo nurodytų aplinkybių, jog automobilį vairavo E. S., tačiau vertinant nuteistojo parodymų patikimumą, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga. Natūralu, kad asmuo gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, todėl šiuo atveju svarbią reikšmę turi kitų asmenų parodymai bei kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo T. P. ir liudytojo E. S. parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Net ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nepilnametė liudytoja K. S., negalėjo nurodyti būtent kas vairavo automobilį, nors policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ši sėdėjo automobilio galinėje keleivio vietoje. Nepilnametė liudytoja parodė, jog paprašė T. P. parvežti ją namo, tačiau kas tuo metu vairavo automobilį ji nežino, atsimena tik tiek, kad tuo metu kai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jį vairavo E. S.. Vertinant šios liudytojos parodymus svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad liudytojos teigimu, ji buvo vartojusi alkoholio – išgėrusi šampano. Be to, iš „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo įrašo matyti, jog K. S., paklausta policijos pareigūno, kuris iš vyrų vairavo automobilį, atsakė, jog nežino. Be to, apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja ji nurodė, jog T. P. yra jos tėčio draugas, todėl manytina, jog liudytoja vengia nurodyti, kuris iš asmenų vairavo automobilį.

21. Teisėjų kolegija įvertinusi tai kas išdėstyta konstatuoja, kad nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei visus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai T. P. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Dėl bausmės

22. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

23. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką, padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

24. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. Apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, T. P. paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas T. P. bausmę atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į nustatytą sunkų neblaivumo laipsnį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teistas viso aštuonis kartus, paskutinius du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje.

25. Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri jo manymu yra per griežta. Skunde nuteistasis nurodo, jog vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, jis turi tik vieną teistumą, todėl šiuo atveju teismas galėjo paskirti ir švelnesnę bausmę – baudą, areštą ar laisvės atėmimą atidedant bausmės vykdymą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad T. P. praeityje Lietuvos Respublikoje viso teistas aštuonis kartus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog T. P. prieš tai padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Paskutiniu 2019 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Nors T. P. jau ne kartą buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, nuteistasis praėjus kiek daugiau nei vieniems metams po bausmės atlikimo už paskutinę padarytą nusikalstamą veiką, 2022 m. balandžio 22 d. apie 20.25 val. Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,64 promilių girtumas. T. P. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naują nusikalstamą veiką. Apie tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašas (2 t., b. l. 32–38), iš kurio matyti, jog T. P. po priimtų jo atžvilgiu apkaltinamųjų nuosprendžių dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir kuomet jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, T. P. 2021 m. liepos 11 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam T. P., už nusikalstamą veiką skirti švelnesnę nei su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus švelnesnę bausmę, tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam T. P. skyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į jo atsakomybę nustatytą sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir parinko maksimalų BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės dydį – 1 metų laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, nelaikytina neteisinga ar per griežta.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Sutiktina su skunde nurodytu teiginiu, jog nors bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam T. P. praeityje jau vieną kartą buvo taikytas, tačiau tai neuždraudžia teismui ir nagrinėjamu atveju paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Visgi pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

28. Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, pakankamai neįvertino tų bylos aplinkybių, kurios yra susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nors apylinkės teismas detaliai neanalizavo, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistajam netikslinga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog taikyti nuteistojo T. P. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti nėra pagrindo, siekiant jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų. Nuteistasis su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo pagrįstai.

29. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, svarbią reikšmę turi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Nors vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios šiuo metu, tačiau teisėjų kolegijos manymu, vertinamuoju atveju didelę reikšmę turi ir nuteistojo elgesys praeityje, t. y. jo ankstesni teistumai. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog T. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais buvo pagrinde skiriamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, tačiau už paskutines dvi nusikalstamas veikas, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, buvo paskirtos ir švelnesnės bausmės – areštas, bei laisvės atėmimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Visgi, tiek savo pobūdžiu už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė, tiek bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija T. P. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už realią laisvės atėmimo bausmę skyrimas jokios įtakos nedarys. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nusikalstamą veiką padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Nors sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog, tai, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas negali būti suabsoliutinama, tačiau šiuo atveju manytina, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, jokios žymesnės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Nuteistasis negeba ilgesnį laiką laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, dėl ko ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti nuteistojo T. P. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra pagrindo. Kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, nors apeliantas ir nurodo, jog nusikalstama veika nelaikytina itin pavojinga, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog T. P. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti galimų skaudžių pasekmių.

31. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti T. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

32. Nuteistasis T. P. bei apeliantė K. P. nesutinka su nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu – konfiskuojant K. P. vardu registruotą automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nuteistojo skunde teigiama, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, jo konfiskavimas turi būti pagrįstas viena iš aplinkybių, nurodytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Nenustačius tokios aplinkybės, apylinkės teismas privalėjo svarstyti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Apeliantė K. P. savo skunde teigia, jog apskritai nesuprantanti kodėl nagrinėjamu atveju buvo konfiskuotas būtent jai priklausantis automobilis.

33. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

34. Kaip jau aptarta aukščiau šioje nutartyje, neginčytinai nustatyta, kad T. P. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoka BK 72 straipsnio prasme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra K. P., o ši transporto priemonė buvo įgyta 2021 m. balandžio 16 d. (1 t., b. l. 38). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. P. ir K. P. nuo 2009 m. sausio 16 d. yra sutuoktiniai (2 t., b. l. 29). Taigi, automobilis įvykio metu priklausė nuteistajam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitokių duomenų byloje nėra.

35. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog T. P. sutuoktinė žinojo, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tačiau tai nepaneigia BK 72 straipsnio taikymo būtinumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-205-628/2018). Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, sutuoktinis dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

36. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. P. nurodė, jog jai automobilis yra reikalingas važinėti į darbą. Kadangi autobusas nuo jos namų į darbo vietą nevažiuoja, todėl yra susitarusi, jog į darbą veža tai vienas, tai kitas asmuo. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo klausimą svarbu įvertinti ir aplinkybes, susijusias su šeimos interesų nukentėjimu konfiskavus šeimos automobilį. Nors liudytoja K. P. ir nurodė, jog automobilis jai reikalingas važinėti į darbą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo sutuoktinė neturi vairuotojo pažymėjimo. Be to, nors T. P. ankstesniais teismo nuosprendžiais jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog T. P. nėra linkęs laikytis jam paskirto draudimo. Nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Be to, T. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra ne kartą baustas, jog važinėjo su šiuo „Peugeot“ automobiliu. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, jog turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimams, dėl ko ir šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį apeliantų motyvais, pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

37. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

38. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-11793 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam T. P., kurias sudaro 106,67 Eur.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam T. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. P. niekur nedirba, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. P. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. P. ir liudytojos K. P. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš T. P. valstybės naudai 106,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. pažymą Nr. APD-2022-11793.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė